Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

duomenys neskelbtini, a.k. (duomenys neskelbtini) gim., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta r. sav., nevedęs, dirbantis UAB "T", medžiagos klojėju, teistas: 2003-08-28 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 4 d., 2006-02-08 pagal BK 178 str. 2 d., 150 str. 3 d., 2007-01-26 pagal BK 241 str. 1 d., 145 str. 1 d., 2010-03-04 pagal BK 150 str. 2 d., 2012-07-11 pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., 2012-12-13 pagal BK 232 str., 145 str. 1 d., 2013-10-14 pagal BK 187 str. 3 d., 2017-10-26 pagal BK 178 str. 1 d. 30 parų arešto, 2018-04-19 pagal BK 178 str. 2 d. 40 parų arešto, teistumas neišnykęs, kaltinamas BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gruodžio 23 d. apie 6 val. 35 min. mieste, duomenys neskelbtini, būdamas neblaivus, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirąjį tyrimą, tyčia sudavė ne mažiau 4 smūgius kumščiais duomenys neskelbtini į galvą, vieną kartą spyrė jam į dešinįjį šoną bei ne mažiau 4 kartus spyrė jam į kojas, taip sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą ir atimant galimybę jam priešintis, iš jo pagrobė piniginę, kurios vertė 10 eurų, su joje buvusia nukentėjusiojo duomenys neskelbtini asmens tapatybės kortele, nuolaidų kortelėmis bei 20 eurų. Tokiais savo veiksmais plėšimo būdu nukentėjusiajam duomenys neskelbtini padarė 30 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis duomenys neskelbtini kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-12-23 duomenys neskelbtini atvažiavo į butą adresu. Ten baliavojo, gėrė. R., tipo, iš draugės kišenės ištraukė telefoną, tada duomenys neskelbtini į tą butą iškvietė policiją. duomenys neskelbtini, kurį matė tik antrą kartą, prie visų kompanijos prašė iš T. 5 eurų. T. sakė, kad smulkių neturi, turi tik stambiais. Po to bute R. norėjo ištraukti piniginę iš T.kišenės - jis tuo metu buvo kitame kambaryje, o duomenys neskelbtini gulėjo virtuvėje ant žemės, R. nuėjo prie jo į virtuvę. Kad pinigus bute bandė ištraukti R. mano todėl, kad bute daugiau „mergos“ buvo, duomenys neskelbtini draugės, tai niekas daugiau negalėjo prie jo eiti. R. jam sakė, kad bandė ištraukti iš Tomo piniginę, bet T. tai pajuto. duomenys neskelbtini (jo pavardės nežino) sako „einam lauk iš to buto“. duomenys neskelbtini K., jis ir R., išėję į lauką rūkė. duomenys neskelbtini prašė T. pinigų, jis sakė kad neturi. R. sako „reik duot K. į kuprą, kad iškvietė policiją“. Paskui duomenys neskelbtini jie norėjo vesti per šeštą vidurinę, kur yra tamsiau, kad galima būtų jam duoti per kuprą, bet jis ėjo Šilalės gatve, kuri yra apšviesta. T., eidamas priekyje matė, kad jie eina jam iš paskos. Jį prisivijo netoli tokio namo. duomenys neskelbtini spyrė T. iš kojos. Paskui ir jis T. sudavė du kartus su ranka, atrodo, į veido sritį. Jam sudavė todėl, kad jis iškvietė policiją, kad jie, tipo, su nepilnamečiais vartojo narkotikus, tačiau ten to nebuvo - policija paskui išsiaiškino, kad ten draugas iš draugės paėmė telefoną. Paskui jis du kartus T. spyrė į šono sritį, o R. tuo tarpu ištraukė iš T. piniginę, T. prieštaravo veiksmui dėl piniginės ištraukimo. Jis nesiėmė jokių veiksmų, kad R. sustabdyti. duomenys neskelbtini atsitraukė nuo T. T. pasakė „gaidy palauk“. duomenys neskelbtini pribėgo ir dar kartą smogė duomenys neskelbtini. R. su pinigine bėgo Šilalės gatve, o paskui pasuko į kažkokią gatvelę. Bebėgdamas kraustė piniginę. Dokumentus išmetė į kanalą. duomenys neskelbtini pasiliko sau. Tą vakarą išgėrė porą stikliukų alkoholio. Blaivas būtų taip nesielgęs. Žalą duomenys neskelbtini atlygino, jam davė 150 eurų. Jis iš kiekvieno prašė po 150 eurų. Jaučiasi kaltas prieš duomenys neskelbtini. Grįžo iš Norvegijos ir tas R. jam papuolė, daugiau nedaro nusikaltimų. Dabar dirba ir po darbo eina namo, net į lauką nelenda. Neplanavo to plėšimo, nebuvo prieš tai aptarę, kad ištraukti piniginę iš T. Pinigais, gautais plėšimo būdu, nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, jam pateikto kaltinimo pagrįstumą patvirtina kiti byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti įrodymai:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis duomenys neskelbtini parodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. 22 d. vakare vienas atvažiavo į Tauragę pas savo pažįstamą E., kurios pavardės nežino. Ji tą vakarą paskambino ir jį pasikvietė, nes ji kartu su savo pažįstamais šventė kažkokiam bute, kam tas butas priklauso, nežino. Į Tauragę atvažiavo apie 21 val. Koks tikslus adresas kur jie buvo, negali pasakyti. Šventė visą naktį, kartu su jais buvo E., T., kurio pavardės nežino, I. kurios pavardės nežino, I., kurios pavardės nežino ir dar trys vaikinai, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino. Visus asmenis tą vakarą matė pirmą kartą, išskyrus E. Buvo, kad jiems visiems kartu švenčiant, į butą ateidavo dar kitų asmenų, kurių jis nepažinojo, jie pašvęsdavo ir išeidavo. Tą naktį buvo gerokai apgirtęs, prisimena, kad atsigulė lovoje ir pajuto, kad jam iš galinės kelnių kišenės kažkas nori ištraukti jo piniginę. Atsisukęs pamatė, kad tai buvo T., kuris visą vakarą buvo kartu tame bute. Paklausė jo "ką čia darai?", tačiau jis nieko neatsakė, išėjo iš kambario. Paryčiais, kažkur apie 5 val. 30 min. jis sugalvojo važiuoti į savo namus, esančius k. Iš buto išėjo kartu su T. ir dar vienu vaikinu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Minėti vaikiai ėjo palydėti jį iki autobusų stoties. Kokiomis gatvėmis ėjo, tiksliai negali pasakyti, nes Tauragės m. nelabai pažįsta, gatvių pavadinimų nežino. Po to tie vaikinai atsiskyrė nuo jo, matė, kad nuėjo atgal. Tačiau paėjus link autobusų stoties apie 200 metrų pastebėjo, kad tie patys asmenys eina jam iš paskos. Matė, kad jie pradėjo bėgti link jo, jis nuo jų nebėgo. Jie užpuolė jį iš už nugaros, sudavė ne mažiau 4 smūgius kumščiais į galą, vieną smūgį kumščiu į dešinįjį šoną, spyrė ne mažiau 4 smūgius į kojas. Smūgius sudavė abu vyriškiai, tačiau kuris kur sudavė ir kiek smūgių, tiksliai negali pasakyti, nes buvo užpultas iš už nugaros, pargriautas ant žemės nebuvo. Po smūgių sudavimo pajuto kaip kažkuris jam iš galinės kelnių kišenės ištraukė piniginę. Po to smūgių jam daugiau nesudavė, ištraukę piniginę abu pabėgo atgal į tą pusę, nuo kur atėjo. Vyriškiai, suduodami smūgius, iš jo pinigų ar kitų daiktų nereikalavo, iš vis nieko nesakė. Piniginė, kurią iš jo pagrobė, buvo juodos spalvos, odinė, perlenkiama, be užsegimų, ją vertina 10 eurų suma. Piniginėje buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, banko sąskaitos numeris, veterinarijos kortelė, latviškas administracinis protokolas, dėl šių dokumentų jam turtinė žala nepadaryta, piniginėje taip pat buvo 20 eurų kupiūra. Tuo metu su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jo neatėmė ir nereikalavo. Iš karto po šio įvykio telefonu pranešė policijai. Po šio įvykio jam buvo patinęs kairysis skruostas, kokias 3 dienas juto skausmą dešiniajame šone. Dėl šių sužalojimų į gydytojus nesikreipė, vaistų ar kitokio gydymo neprireikė. Pas teismo med. ekspertą taip pat nesikreipė. Šio įvykio metu patyrė fizinį skausmą ir turtinę, t.y. 30 eurų žalą. T. jam visiškai atlygino padarytą žalą, todėl pretenzijų niekam nebeturi, ieškinio byloje neteiks (b.l. 22-28).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas duomenys neskelbtini parodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. prieš šventes, tikslios dienos neprisimena, jis buvo name, bute, tačiau kuriame ir kam jis priklauso, nežino. Minėtame bute buvo jo draugė duomenys neskelbtini, E., kurios pavardės nežino, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, T. iš Šilalės, kurį matė pirmą kartą, R., apie 30 metų amžiaus, žino, kad jis gyvena lyg B.. Bute šventė. Prisimena, kad T. iš Šilalės iškvietė policijos pareigūnus pranešdamas, kad bute yra nepilnamečiai, kurie yra girdomi, vartojamos narkotinės medžiagos. Į butą buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie užsirašė jų visų asmens duomenis. Pareigūnai liepė visiems skirstytis. R. iš buto išėjo. Prisimena, kad bute buvo likę jis, I., E., abu T., kai galbūt po kokios valandos į minėtą butą atėjo jam iš matymo pažįstamas R., jo pavardės nežino, gyvena Tauragės m., , prie B. prūdo, žaliame mediniame name. Jis yra apie 28-30 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, juodų, trumpai kirptų plaukų, rudų akių. Kiek buvo valandų neprisimena, kai abu T. ir R. išėjo, kažką užsiminė, kad eina palydėti T. iš Šilalės. Prieš jiems išeinant jokio konflikto tarp jų nebuvo. Po to, neprisimena, kažkuriai iš merginų paskambino duomenys neskelbtini, kuris prašė ateiti jo pasitikti. Jis kartu su merginomis išėjo iš buto, ėjo link Šilalės gatvės. duomenys neskelbtini gatvę, sutiko duomenys neskelbtini. Netrukus prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurių automobilyje buvo T. iš Šilalės. T. iš Šilalės sakė, kad jį užpuolė ir sumušė duomenys neskelbtini ir R.. duomenys neskelbtini iš Šilalės jam neatrodė sumuštas, sužalojimo žymių pas jį nebuvo matyti, taip pat sužalojimų nebuvo ir pas duomenys neskelbtini. duomenys neskelbtini Z. apie muštynes jam nieko neužsiminė, ar jis kam nors ką nors padarė, jam nėra žinoma, taip pat, kad iš kito Tomo jis būtų atėmęs kokius nors daiktus, nieko nežino (b.l. 53-56).

Iš 2018-03-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką matyti, kad liudytojas duomenys neskelbtini atpažino duomenys neskelbtini kaip asmenį vardu R., kuris gruodžio mėn. buvo bute, g., ir kartu su T. tą naktį išėjo iš buto (b.l. 41-44).

Iš 2018-02-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką matyti, kad įtariamasis duomenys neskelbtini atpažino duomenys neskelbtini kaip asmenį vardu R., su kuriuo buvo kartu, kai sumušė T. ir R. iš jo kišenės ištraukė jo piniginę (b.l. 89-92).

Iš 2017-12-23 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis duomenys neskelbtini parodė vietą, esančią , kur jis kartu su pažįstamu R. išmetė nukentėjusiojo duomenys neskelbtini piniginę su daiktais (b.l. 110-112).

Iš 2018-01-08 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įtariamojo duomenys neskelbtini parodymų patikrinimo metu rasti ir paimti daiktai (b.l. 45-48), kurie pagal pakvitavimą 2018-01-08 grąžinti nukentėjusiajam duomenys neskelbtini (b.l. 49).

Aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad duomenys neskelbtini padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, panaudodamas fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamasis, nors kaltu prisipažino, teigia, kad su bendrininku buvo susitarę tik „duot K. į kuprą“, bet jam nebuvo žinoma, jog bendrininkas (R.) pagrobs ir nukentėjusiojo piniginę. Su tokia kaltinamojo pozicija teismas nesutinka.

Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 24 straipsnio 1 dalis) bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Dėl to, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t.y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į ta patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

Būtinas bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t.y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, tai kiekviena iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagal išankstinį susitarimą užpulti ir sumušti nukentėjusįjį duomenys neskelbtini, kaltinamasis pagrobė nukentėjusiajam duomenys neskelbtini priklausantį turtą – piniginę, kurios vertė 10 eurų, su joje buvusia nukentėjusiojo asmens tapatybės kortele, nuolaidų kortelėmis bei 20 eurų. Plėšimas kaip veika, padaryta bendrininkaujant, pasižymi tuo, kad bendrininkai pasiskirsto vaidmenimis realizuodami nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kažkurio iš jų atliekami veiksmai nebūtinai turi būti aktyvūs (pvz., fizinio smurto panaudojimas ar turto užvaldymas). Bendrininkas savo buvimu vykdant plėšimą taip pat gali sustiprinti kitų bendrininkų pasiryžimą veikti nusikalstamai ar palaužti nukentėjusiojo valią ir pasipriešinimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad duomenys neskelbtini vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis – jis kartu su bendrininku nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo smurtą, taigi jie bendrais nusikalstamais veiksmais palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą, kas sustiprino kito bendrininko pasiryžimą ištraukti iš nukentėjusiojo kišenės piniginę su joje buvusiais dokumentais ir pinigais. Pažymėtina, kad aplinkybė, kuris iš bendrininkų šiuo atveju iš nukentėjusiojo galinės kelnių kišenės ištraukė jo piniginę, nes nukentėjusysis teigė buvęs užpultas iš užpakalio ir nepastebėjo, kuris iš užpuolikų ištraukė piniginę, tik tai pajuto, teisinės reikšmės kvalifikuojant duomenys neskelbtini veiką, neturi, nes nustatyta, kad abu jie, realizuodami nusikalstamą sumanymą, veikė kaip bendravykdytojai.

Nukentėjusysis parodė, kad vakarėlio metu apgirto ir nuėjęs atsigulė. Vėliau pajuto, kad jam kažkas iš galinės kelnių kišenės nori ištraukti piniginę. Atsisukęs pamatė, kad tai buvo T.. Paklausus „ką čia darai?“, pastarasis nieko neatsakė ir išėjo iš kambario. Taigi, šiuo atveju nukentėjusysis kaip asmenį, pasikėsinusį įvykdyti vagystę, aiškiai įvardijo kaltinamąjį, nes kito asmens tokiu vardu, be nukentėjusiojo, vakarėlyje nebuvo. Nukentėjusysis asmens, kuris jį kartu su kaltinamuoju lydėjo išėję iš buto, kuriame vyko vakaronė ir vėliau kartu su kaltinamuoju jį užpuolė, vardo nei pavardės nežinojo ir niekada neminėjo, kas atmeta galimybę teigti, kad jis galėjo sumaišyti asmenų vardus. Kaltinamasis dėl šio epizodo teisme paaiškino, kad bute piniginę iš T. kišenės norėjo ištraukti R. – jis, esą, tuo metu buvo kitame kambaryje, o duomenys neskelbtini gulėjo virtuvėje ant žemės ir R. ten nuėjo. Kad pinigus bute bandė ištraukti R. mano todėl, kad bute daugiau „mergos“ buvo, tai niekas daugiau negalėjo prie jo eiti. Paaiškino, kad R. jam sakė, kad bandė ištraukti iš Tomo piniginę, bet T. tai pajuto. Vienok, iš liudytojo duomenys neskelbtini ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad tą naktį bute, kuriame vyko jaunimo vakarėlis, dalyvavo ir daugiau vaikinų, todėl kaltinamojo teigimas, kad tik R. galėjo bandyti ištraukti nukentėjusiojo piniginę, laikytinas jo gynybine versija. Kaltinamasis teisme taip pat parodė, kad bute R. prie visų kompanijos prašė iš T. 5 eurų. T. sakė, kad smulkių neturi, turi tik stambiais. Kaltinamasis paaiškino ir tai, kad paryčiais jam, nukentėjusiajam ir R. išėjus į lauką ir rūkant, R. prašė T. pinigų, jis sakė kad neturi. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis, iš nukentėjusiojo atsakymo po to, kai iš jo buvo parašyta pinigų, supratęs, kad pastarasis smulkių neturi, turi tik stambiais, kartu su bendrininku sutarę žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais pradėjo realizuoti nusikalstamą sumanymą iš nukentėjusiojo pasisavinti jo turimus pinigus ir šio plano nuosekliai laikėsi: nukentėjusiajam dėl girtumo nuėjus į kitą kambarį prigulti, kaltinamasis, ar jo bendrininkas, nuėjęs iš paskos pabandė ištraukti nukentėjusiojo piniginę. Pastarajam pajutus, savo ketinimo laikinai atsisakė, tačiau, jau išėjus į lauką, vėl prašė nukentėjusiojo pinigų. Pastarajam paaiškinus, kad jų neturi, tęsdami nusikalstamą sumanymą, jį sekė, einantį link autobusų stoties. Žinodami, kad jis nevietinis ir nelabai orientuojasi Tauragės mieste, bandė nukreipti jį eiti neapšviestomis gatvėmis, kas patvirtina, kad jie turėjo aiškų ir konkretų tikslą – apiplėšti nukentėjusįjį. Akivaizdu, kad jei kaltinamasis su bendrininku būtų turėję tikslą tik sumušti nukentėjusįjį dėl to, kad pastarasis vakarėlio metu iškvietė policiją, jie nebūtų tokį kelią sekę nukentėjusiojo ir tokį sumanymą būtų realizavę betarpiškai šalia buto, kur vakarojo ar kur netoliese. Kaltinamasis patvirtino, kad tuo tarpu, kai R. ištraukė iš T. piniginę, pastarasis šiam veiksmui prieštaravo, tačiau duomenys neskelbtini nesiėmė jokių veiksmų, kad Rimuką sustabdyti. Detaliai paaiškino, kad po to R. su pinigine bėgo Šilalės gatve, o paskui pasuko į kažkokią gatvelę. Bebėgdamas kraustė piniginę, dokumentus išmetė į kanalą, pasą R. pasiliko sau. Nukentėjusysis parodė, kad po to, kai buvo sumuštas ir iš jo atimta piniginė, abu užpuolikai pabėgo atgal į tą pusę, nuo kur atėjo. Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrininkai iki pat galo kartu vykdė nusikalstamą sumanymą. Plėšimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinu objektyviosios pusės požymiu yra ne tik pati veika, bet ir jos padarinys – turto užvaldymas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, kartu su bendrininku, užvaldė nukentėjusiojo turtą, todėl jis atsako kaip už baigtą nusikaltimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 ir 12 p.). duomenys neskelbtini anksčiau teistas aštuonis kartus (b.l. 110-147), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 148-157), todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Baudžiamasis įstatymas už plėšimą nustato sankciją – areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Teismui nusprendus, kad kaltinamajam privalu skirti laisvės atėmimo bausmę, sprendžiant dėl jos trukmės įvertintinos aplinkybės, kad kaltinamasis yra dirbantis, nėra duomenų, jog po nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujus teisės pažeidimus, todėl jam skirtinas laisvės atėmimo bausmės terminas, trumpesnis nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytinas duomenys neskelbtini laikinojo sulaikymo laikas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 307 str. 1, 7 d., teismas

nusprendžia:

duomenys neskelbtini pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 m. 9 mėn. (vienerių metų devynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 m. 2 mėn. (vienerių metų dviejų mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-12-23 iki 2017-12-23 – 1 parą.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.