Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, pagrindinio ( 10 klasių ) išsilavinimo, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, nedirbanti, registruota darbo biržoje kaip bedarbė, neįgali, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji R. P. 2018 m. balandžio 22 d. tarp 10 val. ir 12 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), savo bute, tyčia vieną kartą sudavė delnu per nugarą artimajam giminaičiui ir šeimos nariui - mažamečiui sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), padarydama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji R. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji su šeima – sutuoktiniu bei trimis mažamečiais vaikais V., N. ir D. – gyvena (duomenys neskelbtini), socialiniame būste ( bute ). Taip pat jai su sutuoktiniu priklauso nuosavas 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini), kuris dar netinkamas gyventi su mažais vaikais ir yra remontuojamas. I. J. yra jos pažįstama, kuriai esant nėščiai buto Kelmėje savininkai liepė išsikraustyti iš nuomojamo buto. Todėl pasigailėjusi ji leido I. J. su draugu S. Š. iš pradžių 2 savaites pagyventi pas juos (duomenys neskelbtini), o po to leido naudotis butu (duomenys neskelbtini), kur šie pragyveno apie 4 mėn.

Vieną dieną, laiko nebeprisimena, ji su šeima atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį butą keletui dienų susitvarkyti žemės naudojimo dokumentus. Apie 11 val. ji gulėjo kambaryje lovoje, o visi vaikai aplink žaidė. Vienu metu sūnus D. metė stiklinį buteliuką ir netyčia jai pataikė į veidą, dėl ko po dešine akimi vėliau atsirado kraujosruva. Ji sūnų subarė, tačiau jam nesudavė ir jokio kitokio smurto nepavartojo. Tuo metu kambaryje buvo visi trys jos vaikai. I. J. buvo virtuvėje ir to matyti negalėjo, nors tarp virtuvės ir kambario durų nėra. Jos sutuoktinis ir S. Š. buvo darbe. Tą patį vakarą virtuvėje ruošdama maistą iš kambario, kuriame visi vaikai žaidė ant lovos, išgirdo sūnaus riksmą. Atėjus į kambarį duktė V. pasakė, kad D. šokinėdamas nukrito nuo lovos. Ji vaikus apramino, vėliau visi nuėjo miegoti. Kitą vakarą I. J. policijai pranešė, kad ji neva sumušė D.. Vaikas susižaloti galėjo, kai nuo lovos nukrito prie spintelės; be to, vaikai neretai pasimuša tarpusavyje. Po šio įvykio ji I. J. pasakė išsikraustyti ( kad butas vėliau jai bus reikalingas pačiai gyventi, yra sakiusi ir anksčiau ) ir ši maždaug po savaitės su sugyventiniu išsikraustė iš jos buto. Tada ji pastebėjo, kad yra dingę įvairūs daiktai – lygintuvas, lėkštės, kt.

Po to, kai D. jai pataikė su buteliuku į veidą, subartas jis neverkė. Po keleto dienų jai su vaikais grįžus į (duomenys neskelbtini) atvykusi socialinė darbuotoja pastebėjo sūnui ant nugaros kraujosruvą, kurios ji pati anksčiau nematė. Po to tą pačią dieną atvyko policininkai ir sūnų paėmė. Planuoja ateityje sūnų atsiimti iš vaikų namų, bet dabar jo lankyti negali, nes yra uždrausta.

Ji sūnui tikrai nesudavė, o I. J. ją apkalba iš piktumo, nes liepė išsikraustyti. Be to, vėliau ir S. Š. paskambino į policiją neteisingai nurodydamas, kad ji yra girta, nors atvykę policininkai nustatė, kad yra blaivi. Socialinės rizikos šeimų įskaitoje yra, nes anksčiau netinkamai prižiūrėjo vyriausiąją dukrą. Jos pajamas sudaro apie 200 EUR/mėn., sutuoktinis dirba neoficialiai.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. P. kaltės nepripažino ir įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai. Tačiau 2018-04-27 apklausoje ji nurodė, jog įvykio metu I. J. buvo ne virtuvėje, o kitame kambaryje, bei kad vakare V. jai pasakė, jog D. nugriuvo ant grindų ( 119-120 l. ). 2018-05-10 apklausoje ji nurodė, jog I. buvo kitame kambaryje ( virtuvėje ) ir ji viską matė, o vakare bežaisdamas D. užkrito už lovos ( 133-134 l. ).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. P. kaltė įrodyta jos paaiškinime nurodomomis aplinkybėmis, liudytojų R. G. ir I. J. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Mažametis nukentėjusysis D. P., gimęs (duomenys neskelbtini) ( 56 l. ), neapklaustas, nes pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pateiktą išvadą tik pradeda kalbėti ir yra per mažas nuomonei išreikšti ( 61 l. ).

Liudytoja R. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialine darbuotoja, bet aptarnauja ir (duomenys neskelbtini) seniūnijoje gyvenančius asmenis, tame tarpe – P. šeimą, kurią pažįsta nuo 2017 m. gruodžio mėn. Ten lankosi maždaug po 2-3 kartus per savaitę. 2018-04-26 apsilankiusi pasiūlė R. P. perrengti sūnų D., kuris buvo šlapias. Perrengiant ant vaiko nugaros pastebėjo kraujosruvą, panašią į sumušimą. Paklausus R. P. pasakė, kad sūnus susistumdė su V., po to sakė, gal užsigavo pats bežaisdamas. Kad sūnus būtų nukritęs nuo lovos, nesakė. Kaip R. P. reagavo į klausimą, neturi nuomonės. Paties D. paklausti buvo neįmanoma. Todėl pasitarusi su Kelmės VTAS vadove apie tai pranešė policijai. Iki šiol kitų P. vaikų apie įvykį neklausė, nes jį tiria kiti asmenys. P. šeima įskaitoje yra dėl socialinių įgūdžių stokos. Kiek žino, R. P. bendraudama su vaikais kartais netenka kantrybės ( juos apibara ir pan. ), tačiau anksčiau dėl smurto šioje šeimoje jokių įtarimų nėra buvę. Apie I. J. žino tik tiek, kad ši trumpai svečiavosi pas P..

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. - Kelmės r. Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja – įvykio aplinkybes nurodė analogiškai bei patvirtino, kad paklausus, iš kur atsirado pamėlynavimai D. ant nugaros, R. P. paaiškino, kad D. sudavė ranka jos keturmetė dukra V. ( 91-92 l. ).

Liudytoja I. J. parodė, kad iki aptariamo įvykio su R. P. buvo draugės, tačiau nuo tada nebebendrauja. Ją su sugyventiniu S. Š. P. įleido į (duomenys neskelbtini) esantį butą pagyventi „iš geros širdies“ ( cituojama ). Po to kažkada pati R. P. su vaikais atvyko pasisvečiuoti, nes jų vyriškiai kartu dirbo. Dienos neprisimena, tačiau buvo prieš pietus, nes ji virtuvėje gamino valgyti, R. P. gulėjo kambaryje lovoje, o visi trys vaikai aplink žaidė. Vienu metu D. metė stiklinį buteliuką ir pataikė mamai į akį ( galimai į dešinę ), po kuria netrukus atsirado mėlynė. R. P. susinervinusi sūnui vieną kartą delnu trenkė per nugarą, šis pradėjo verkti. Kiti vaikai išsigando ir taip pat pradėjo verkti. Ji nesikišo. Nors buvo virtuvėje, bet viską gerai matė, nes tarp kambario ir virtuvės durų nėra. Tuo metu ji ir R. P. buvo blaivios, jų vyriškiai buvo darbe. R. P. jos dar paprašė apie tai, kad sudavė sūnui, nepasakoti jos vyrui. Todėl ji niekam apie tai nepasakojo.

R. P. su vaikais išvažiavo į (duomenys neskelbtini) maždaug po 2 dienų po įvykio, nes atvykusi socialinė darbuotoja pasakė, kad vaikai nelanko mokyklos. Netrukus jai paskambinusi socialinė darbuotoja pradėjo klausinėti, o vėliau atvyko ir policininkai; tada ji viską papasakojo. Dar iki to įvykio R. P. jai buvo sakiusi, kad grįš į butą pati gyventi. Tačiau po įvykio netrukus pasakė, kad ją įskundė ir liepė išsikraustyti. Nuo to laiko jos jokių ryšių nepalaiko. R. P. tikrai neapkalba ir gerai matė, kad ji sudavė sūnui vieną kartą delnu per nugarą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. J. įvykio aplinkybes nurodė analogiškai ( 66-67, 79-80 l. ), parodymus patvirtino akistatos su R. P. metu ( 76-77 l. ) ir parodymų patikrinimo metu parodė vietą virtuvėje, kurioje stovėdama matė, kaip kambaryje R. P. vieną kartą delnu sudavė sūnui D. per nugarą ( 82-88 l. ).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. – kaltinamosios R. P. sutuoktinis - atsisakė duoti parodymus prieš žmoną ( 94 l. ) ir į teismo posėdžius neatvyko.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus liudytojos R. G. telefoninį pranešimą 2018-04-26 d. ( 9, 11, 21 l. ).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) butas yra antrame aukšte, pro metalines duris patenkama į prieangį, iš jo - į virtuvę. Iš virtuvės pro duris ( taip tekste, nors nuotraukose matyti, kad durys yra tik iš virtuvės į prieangį, o į kambarį yra tik durų anga, ką pripažino apklausti asmenys ) patenkama į kambarį, kuris apstatytas baldais, prie lango yra lova ( 13-19 l. ).

Specialisto išvadoje Nr. G 593/2018(04) nurodyta, kad D. P. padarytas sužalojimas: nugaros 9,5x5 cm. poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus nugarą tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku ( t. y. vieną kartą suduodant delnu į nugarą ). D. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 30 l. ).

Apklaustas išvadą pateikęs specialistas L. J. parodė, kad nustatyto dydžio kraujosruva, kuri buvo rasta apžiūros metu ant nukentėjusiojo nugaros, galėjo padaryta užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant delnu ( 34-35 l. ).

Po įvykio nukentėjusiajam D. P. nustatyta laikinoji globa Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centre ( 56 l. ).

Nors pagal ikiteisminio tyrimo įstaigos užklausimą ( 59 l. ) Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė duomenis, kad vaiką V. P. būtų galima apklausti ( 64 l. ), ikiteisminio tyrimo metu tai nebuvo padaryta ( kodėl, duomenų nėra ), o ją apklausti teisminio proceso metu pripažinta netikslingu dėl jos amžiaus ir ilgo laikotarpio po įvykio.

Kaltinamoji R. P. viso tyrimo metu kaltę neigia. Jos versija vertinama kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės dėl sekančių motyvų. Visų pirma, D. P. nustatytas santykinai didelis sužalojimas - 9,5x5 cm. kraujosruva ( 30 l. ), kurio tokį mažą vaiką kiekvieną dieną rengianti motina negalėtų nepastebėti ir į jį nereaguoti, t. y. nesiaiškinti jo aplinkybių. Tačiau sužalojimą pastebėjusiai R. G. ji iš pradžių paaiškino, jog D. sudavė duktė V. ( 91 l. ), vėliau - kad sūnus galėjo užsigauti pats žaisdamas ( liudytojos parodymai teisme ), dar vėliau – kad jis susižalojo nugriuvęs ant grindų ( 120 l. ) ir tik galiausiai – kad užkritęs už lovos ( 133 l.) bei galimai atsitrenkęs į šalia stovinčią spintelę ( patikslinta teismo posėdyje ). Toks akivaizdžiai kryptingas pozicijos keitimas laikytinas logiškai nepaaiškinamu ir nesuprantamu. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas galėjo gautis ir griūvant, jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų, išskyrus kritiškai vertinamus pačios kaltinamosios parodymus, nėra. Liudytoja I. J. kategoriškai patvirtino, jog R. P. tyčia sudavė sūnui supykusi dėl akies užgavimo mestu buteliuku. Jos parodymai viso tyrimo metu yra nuoseklūs, detalūs ( dėl smūgio aplinkybių, prašymo apie tai nesakyti sutuoktiniui, vėlesnio susipykimo su kaltinamąja ir kt. ), atitinkantys kitas nustatytas aplinkybes ( pvz., kad R. P. ant D. supyko dėl mesto buteliuko, ką ši pripažįsta; kad jos paprašyta liudytoja niekam nepasakojo, kol nebuvo pradėta klausinėti ), jokių prieštaravimų juose nėra. Įvertinus šių parodymų turinį, tarpusavio santykius ( liudytoja nurodė, kad R. P. ją įleido gyventi „iš geros širdies, už ką ji dėkinga“, tačiau po įvykio apkaltino įskundimu ir iškraustė, nors pati iki šiol bute negyvena, nuo to laiko jos nebendrauja, t. y. ji nenuslėpė jokių reikšmingų aplinkybių ir jas nurodė objektyviai ) ir kitas aplinkybes ( 79-80, 89 l. ) konstatuojama nesant pagrindo šios liudytojos parodymus vertinti kritiškai. Gi kaltinamosios pozicija ( jog liudytoja ją įskundė ir apkalba supykusi dėl iškraustymo ) yra visiškai paneigta – apie įvykį policijai pranešė R. G. ( 21 l. ), o ne I. J., kurią kaltinamoji iškraustė jau po tyrimo pradėjimo.

Dėl aukščiau aptartų motyvų pripažįstama įrodytu, kad kaltinamoji R. P. tyčia ( supykusi dėl akies užgavimo mestu buteliuku ) vieną kartą sudavė delną į nugarą šeimos nariui ir artimajam giminaičiui – mažamečiui sūnui D., gim. (duomenys neskelbtini), padarydama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą (nes nėra jokių įrodymų, kad šis sužalojimas būtų gavęsis kitomis aplinkybėmis ), todėl jos veika atitinka Lietuvos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamosios R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji R. P. yra neteista ( 141 l. ), įvykdė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą staiga susinervinusi dėl mažamečio nukentėjusiojo veiksmo ( pataikymo mestu buteliuku jai į veidą ), nebausta administracine tvarka ( 142 l. ), augina tris mažamečius vaikus ( 143, 169 l. ), registruota darbo biržoje ( 144 l. ) neutraliai charakterizuojama gyvenamosios vietos seniūno ( 168 l. ) . Taip pat atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes ( pavartotas nežymus smurtas, suduotas vienas smūgis delnu į nugarą, tačiau padarant santykinai nemažą – beveik 10 cm. – sužalojimą, liudytojos R. G. ir I. J. nurodė, jog ji smurtą prieš vaikus pavartojo primą kartą ), į kitą charakterizuojančią medžiagą ( 39-41, 148, 161 l. ). Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nežymų smurtą prieš mažametį vaiką R. P. pavartojo vieną kartą, staiga susinervinusi dėl jo veiksmų ir yra pagrindo manyti, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau mažamečiui buvo padarytas santykinai nemažas ( beveik 10 cm. ) sužalojimas, dėl ko veika negali būti pripažįstama mažareikšme ( Lietuvos BK 37 str. ), o atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kitais pagrindais ( Lietuvos BK 38 str. ar 40 str. ) negalima nepripažįstant kaltės.

Sutikdamas su prokurorės nuomone, jog R. P. skirti baudą negalima dėl sunkios turtinės padėties, o areštą – dėl mažamečių vaikų priežiūros, teismas laiko, jog dėl aukščiau aptartų motyvų jai netikslinga skirti ir griežčiausią - laisvės atėmimo - bausmę, nors ir atidedant jos vykdymą. Todėl taikant Lietuvos BK 54 str. 3 d. jai skiriama neilgos trukmės laisvės apribojimo bausmė ( Lietuvos BK 54 str. ir 55 str. ), skirti papildomus ( be Lietuvos BK 48 str. 3 d. ) draudimus bei įpareigojimus nėra būtinumo.

Nors kaltinamoji R. P. nežymų smurtą ( vienas smūgis ) artimoje aplinkoje pavartojo pirma kartą, dėl kitų aplinkybių ( R. G. nurodė, jog ji greitai susinervina, apšaukia vaikus ir pan. ), jai skiriamas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( Lietuvos BK 67 str. ir 72-2 str. ).

R. P. sulaikymo nuo 2018 m. balandžio 26 d. 13.30 val. ( 104 l. ) iki balandžio 27 d. 14.50 val. ( 108 l. ) laikotarpis įskaitytinas į paskirtąją bausmę ( Lietuvos BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d. ).

Atsižvelgiant į nustatytas veikos aplinkybes, asmenų santykius ( motina ir mažametis vaikas ) taikyti smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones su bausme pagal ASAAĮ nėra pagrindo.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 135-136 l. ) R. P. paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos BK 140 straipsnio 3 dalį ir pritaikius Lietuvos BK 54 straipsnio 3 dalį nuteisti laisvės apribojimo bausme penkiems mėnesiams ( 5 mėn. ).

Vadovaujantis Lietuvos BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką R. P. įskaityti sulaikymo laikotarpį 2018 m. balandžio 26 d. iki balandžio 27 d. ( 2 paras ), prilyginant jį keturioms dienoms ( 4 d. ) laisvės apribojimo.

Įpareigoti R. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per aštuonis mėnesius ( 8 mėn. ) nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. P. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.