Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-05-15 · Civilinė byla Nr. 2-162-446/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-15
Bylos Nr.
2-162-446/2014
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00035-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
R. S.
Išvadą teikia
Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Atsakovas
G. U.
Advokatai
Vidmantas Lazickas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-162-446/2014Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00035-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 15 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Almai Švedaitei,dalyvaujant ieškovei R. S.,jos atstovui advokatui Vidmantui Lazickui,

institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui G. U., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. U., gimusiam 2004 m. vasario 5 d., periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos 4200 Lt bei paskirti ją vaikui teikiamo išlaikymo uzufrukto tvarkytoja.

Atsiliepimas

Atsakovas nuomonės teismo posėdžio metu nepareiškė, raštu pateiktame pareiškime (51 b. l.) nurodė, kad jis su ieškiniu sutinka, tokiu būdu ieškinį pripažino.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius – institucija, teikianti išvadą byloje - teismui pateikta išvada (27-28 b. l.) patvirtino, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus.

Ieškovė nurodė, kad 2012 m spalio mėnesį atsakovas išvyko į Angliją dirbti, nuo to laiko jie kartu nebegyvena, atsakovas išlaikymo vaikui visiškai neteikia. Per visą tą laiką vaikui yra nupirkęs du sportinius kostiumus ir vieną porą batelių. Grįžęs šiais metais iš užsienio prieš Velykas atsakovas sūnui davė 30 Lt, jai – 400 Lt. Jokios kitokios paramos iš atsakovo ji nėra sulaukusi. Ji su nepilnamečiu sūnumi Ainoru gyvena socialiniame būste, ji – bedarbė, pragyventi jai padeda vyresnioji dukra, kuri dirba ir gyvena Norvegijoje.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie teikiamą išlaikymą sūnui Ainorui, raštu pateiktu pareiškimu su ieškiniu sutikdamas (51 b. l.), tuo iš esmės pripažino, kad išlaikymo sūnui neteikia, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti tokį išlaikymą.

Lietuvos Respublikos CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto produktų ir kitų prekių kainas, darytina išvada, kad ieškovės sūnaus tinkamos aplinkos sukūrimui, reikiamos medicininės priežiūros suteikimui, jo aprūpinimui maistu, rūbais, mokymosi priemonėmis, žaislais, kad jis būtų saugus ir normaliai augtų, būtina jam skirti ieškovės nurodytą sumą - 800 Lt per mėnesį (10 b. l.). Atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų, nuginčijančių ieškovės nurodytą sumą, reikalingą ir būtiną, jo manymu, vaikui išlaikyti. Nepilnametis šalių sūnus Ainoras gyvena su ieškove, kuri sūnui suteikia būstą, sukuria gyvenimo aplinką, nuolatos juo rūpinasi – gamina valgyti, slaugo susirgus, rūpinasi, kad būtų suteikta tinkama, operatyvi medicininė pagalba ir pan., kas reikalauja ne tik dvasinių, moralinių, bet ir materialinių sąnaudų, nes tiek maisto gaminimui, tiek vaiko nuvežimui į gydymo įstaigą, tiek jo būsto, tinkamos aplinkos sukūrimui reikalingos piniginės lėšos.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Atsakovas – jaunas, darbingas, iš jo pareiškimo (51 b. l.) matyti, kad jis šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, tačiau teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo turtinę padėtį, gaunamą atlyginimą ar kitas pajamas, kitus išlaikytinius, duomenis apie tai, kad yra nedarbingas ar socialiai remtinas. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (dėl sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Sūnų augina, auklėja, išlaiko tik ieškovė. Duomenų byloje apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi sūnumi, neišlaikytų jo, nėra, tokiu būdu, ieškovė tinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti vaiką, atsakovas - priešingai, ignoruoja tėvo pareigą išlaikyti sūnų, tačiau jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepaneigė ieškovės nurodyto išlaikymo būtinumo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, kas leidžia daryti išvadą, jog jis privalo rasti galimybių sūnaus išlaikymui kas mėnesį teikti po 300 Lt. Ši suma yra būtina siekiant patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Remiantis Civilinio kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2012 m. spalio mėnesio, šios aplinkybės atsakovas nepaneigė, todėl išlaikymo įsiskolinimas, kurį ieškovė prašo skaičiuoti po 300 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2014 m. sausio 13 d., t. y. už 14 mėnesių padrįstas ir tenkintinas (300x14=4200).

Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).

Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl ieškinį patenkinus dalinai, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), priteistinas iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.): dėl išlaikymo įsiskolinimo 126 Lt (4200x3%=126), dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo 144 Lt (400x12x3%=144). Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 16 Lt (52 b. l.), priteistinos iš atsakovo.

Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą (19-20 b. l.), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (34 b. l.), šioje byloje yra 600 litų. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d., 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš G. U., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui A. U., gimusiam 2004 m. vasario 5 d., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo 2014 m. sausio 13 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš G. U., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 4200 Lt (keturis tūkstančius du šimtus litų).

Nustatyti, kad A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina R. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014 m. sausio 14 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-162-446/2014, panaikinti, laikiną išlaikymą A. U. nutraukti, lėšas, išieškotas ir sumokėtas pagal šią nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteisto išlaikymo sumą.

Priteisti iš G. U. 886 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 600 Lt (šešis šimtus litų) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini) banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė