Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-4958-1100/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-09
Bylos Nr.
A15.-4958-1100/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04159-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Pažeidėjas
A. U.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-4958-1100/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04159-2019-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), galimų administracinių nusižengimų padarymo metu gyvenęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. U. 2019 m. rugpjūčio 5 d. apie 15.51 val. Vilniuje, Sakališkių g 38, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir jį apgadino. Po to, A. U. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

A. U. šiais savo veiksmais pažeidė KET 127 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW, kai į kelią išbėgo šuo. Nenorėdamas partrenkti šuns, A. U. pasuko automobilio vairą ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Išlipo iš automobilio, pamatė, kad gatvės apšvietimo stulpas nuverstas, o automobiliui padaryti apgadinimai. Tuo metu nepagalvojo, kad reikia kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Susimušė galvą, nuvyko namo pagulėti. Vėliau susisiekė su institucija, kuriai priklauso gatvės apšvietimo stulpas, ir apmokėjo jiems žalą.

Šalies argumentai

A. U. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis, 2019 m. rugpjūčio 5 d. apie 16.40 val. važiuodamas automobiliu BMW, Vilniuje, Sakališkių g., atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir nuvertė jį. Važiuojant namo, į važiuojamąją kelio dalį iš krūmų išbėgo kaimyno šuo. Nenorėdamas patrenkti gyvūno, A. U. staigiai pasuko vairą ir kliudė stulpą. Smūgis buvo gana stiprus, jo metu A. U. susimušė galvą. Išlipęs iš automobilio apžiūrėjo, ar nėra nukentėjusiųjų, o, jų nesant, išvažiavo namo. Kadangi nuo smūgio svaigo galva, grįžęs namo nuėjo prigulti. Kitą dieną A. U. pradėjo domėtis, kam priklauso stulpas, susisiekė su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais ir padarytą žalą savo iniciatyva atlygino 2019 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. P. 2019 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu T. S., apie 16.00 val. gautas pranešimas, jog Vilniuje, Sakališkių g. 38, automobilis atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus minėtu adresu, buvo rastas nuverstas apšvietimo stulpas ir aplink gulinčios automobilio nuolaužos. Prie pareigūnų priėjo pranešėjas P. K., kuris paaiškino, kad sidabrinės spalvos BMW markės visureigis, važiuodamas iš Žaliųjų ežerų g. pusės, išvažiavo į priešingą eismo juostą, atsitrenkė į apšvietimo stulpą, nuvertė jį ir pasuko į kairėje esantį neasfaltuotą keliuką. Pranešėjas paminėjo, kad automobilį vairavo stambaus sudėjimo aukštas vyras, maždaug 35 metų amžiaus, jis buvo vienas. Taip pat prie pareigūnų priėjo I. M., kuri paaiškino, kad, važiuodama Krakiškių sodų 8-aja g., pamatė stipriai apgadintą BMW X5, kuris sustojo prie Krakiškių sodų 8-osios g. 1 namo. Iš automobilio buvo išlipęs akivaizdžiai neblaivus vyras ir įėjo į minėtą namą. Pareigūnai, nuvykę merginos nurodytu adresu, rado automobilio variklio dangtį. Kieme sutikta moteris prisistatė kaip I. U. ir paaiškino, kad name gyvena kartu su vyru. Automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, tačiau pastaruoju metu juo naudojasi jos vyras A. U.. Ji nurodė, kad nežino, kur yra jos vyras ir automobilis BMW X5 (b. l. 2).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja yra I. U. (b. l. 5).

2019 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilio BMW X5 važiavimo kryptis, nuversto apšvietimo stulpo vieta, automobiliui padarytas apgadinimas (apgadintas priekinis bamperis) (b. l. 3–4).

Remiantis UAB (duomenys neskelbtini) 2019 rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad, apgadinus gatvių apšvietimo atramą, padaryta žala yra 2012,23 Eur su PVM, kurią A. U. visiškai atlygino 2019 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse nustatytuosius.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. U. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

KET 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

KET 222 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad A. U., bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, t. y. jis neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsitrenkė į kitoje kelio pusėje buvusį gatvės apšvietimo stulpą ir jį nuvertė, vėliau pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Pats A. U. pripažino šias aplinkybes tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, tiek nurodydamas aplinkybes rašytiniame paaiškinime. A. U. kaltę patvirtina taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai. Įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad Vilniuje, Sakališkių g. 38, iš Žaliųjų ežerų g., pusės važiavo automobilis BMW X5, kuris vėliau išvažiavo į priešingą eismo juostą, atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir jį nuvertė. Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad apgadintas automobilio priekinis bamperis (b. l. 3–4). Vyriausiojo patrulio E. P. tarnybiniame pranešime užfiksuoti eismo įvykį mačiusių asmenų paaiškinimai, kad apšvietimo stulpą nuvertė automobilio BMW X5 vairuotojas (vyras). Iš karto po eismo įvykio jis nuvažiavo (b. l. 2). Aplinkybę, kad eismo įvykį sukėlė ir iš įvykio vietos pasitraukė būtent A. U., patvirtina ir faktas, kad jis savanoriškai atlygino UAB (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą (b. l. 8). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, kad jis po eismo įvykio buvo išlipęs iš automobilio ir matė nuverstą gatvės apšvietimo stulpą, tačiau nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, transporto priemonei ir gatvės apšvietimo stulpui padarytų apgadinimų pobūdis neleidžia abejoti tuo, kad A. U. suprato, jog jis savo veiksmais apgadino svetimą turtą, taip sukėlė eismo įvykį, tačiau, užuot pranešęs policijai apie eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Taigi nėra abejonių, kad A. U. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad po smūgio į apšvietimo stulpą jautėsi prastai, jam skaudėjo galvą, o nukentėjusių asmenų nebuvo, todėl nusprendė grįžti namo. Jis nurodė tokias pačias aplinkybes ir teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos aplinkybės neturi reikšmės A. U. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir nepaneigia jo tyčios pasitraukiant iš eismo įvykio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Dėl A. U. veiksmų buvo apgadinta gatvių apšvietimo atrama, dėl to UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 2012,33 Eur su PVM turtinę žalą (b. l. 8). A. U. savanoriškai atlygino padarytą žalą, todėl teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pateiktos informacijos objektyvumu. Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala (2012,33 Eur) viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Minėtų aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 127 punktą, todėl pripažintina, kad padarė ANK 417 straipsnio 8 punkte nustatytą administracinį nusižengimą. Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti įrodyta aplinkybę, jog A. U. tiesiogine tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, t. y. jis suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau nepranešė apie tai policijai ar už miesto apšvietimą atsakingai įmonei bei išvažiavo iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimą. Todėl pripažintina, kad jis padarė ANK 417 straipsnio 8 punkte ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus.

IV. Administracinių nuobaudų skyrimo motyvai

ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. Be to, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

A. U. atsakomybę dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymo lengvina tai, kad ji prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei savo noru atlygino turtinę žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. U. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), minėtas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes dėl dviejų administracinių nusižengimų padarymo ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę apibūdinančius duomenis: A. U. anksčiau baustas administracine tvarka vieną kartą už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, tačiau nuo šio administracinio teisės pažeidimo padarymo (2014 m.) praėjo nemažai laiko (b. l. 14–15), jis praeityje neteistas (b. l. 13).

Teismas, įvertinęs administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. U. už ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą paskyrus sankcijoje nustatytą minimalią baudą.

Nors A. U., padarydamas ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, šiurkščiai tyčia pažeidė KET reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais nesukėlė sunkių padarinių (apgadintas gatvės apšvietimo stulpas, nukentėjusiųjų nėra). Byloje nenustatyta, kad, tiriant ir nagrinėjant bylą, A. U. siekė apsunkinti visų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą. Jis neneigė vairavęs automobilį BMW X5 bylai reikšmingu laiku ir vietoje, sukėlęs eismo įvykį ir nuvertęs apšvietimo stulpą bei pasitraukęs iš įvykio vietos. Kaip minėta, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. U. atlygino padarytą turtinę žalą. Be to, būtina atsižvelgti į A. U. asmenybę. Kaip minėta, jis anksčiau kartą 2014 m. buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, byloje duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn nėra. Todėl nagrinėjamu atveju A. U. inkriminuoti administraciniai nusižengimai laikytini atsitiktinio pobūdžio ir neleidžia teigti, kad jis yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. U. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, daro išvadą, kad A. U. skirtina minimali ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda (1100 Eur.). Skirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, šiuo atveju nėra pagrindo.

Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Anksčiau aptartas šioje byloje nustatyto administracinio nusižengimo pobūdis, teigiama A. U. asmenybė leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta A. U. neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimis, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti jam 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.

A. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1100 Eur (vieno tūkstančio šimto eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. U. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis