Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1S–964-190/2014

Teisėjas Dariuš Lučinski Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.;

2.5.19.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. Č. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria nuteistojo V. Č. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 59-203, kuriuo netaikytas lygtinis paleidimas nuteistojo V. Č. atžvilgiu, netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilius Č. N. Norvegijos Heggen ir Froland pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Norvegijos Borgarting antrosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 ir 3 dalis, 62 straipsnį, ir jam paskirta 5 metų kalėjimo bausmė. Iš bausmės išskaičiuotos 316 dienų, praleistų laikino įkalinimo įstaigoje. Pagal 1983 m. Europos konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, V. Č. buvo perduotas iš Norvegijos atlikti bausmę į Lietuvos Respubliką. 2014 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalimi, paliekant 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymo pabaiga – 2017 m. sausio 8 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 59-203 nutarė netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam V. Č. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarimą Komisija motyvavo tuo, jog nuteistasis nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, taip pat nutarime išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. Č. 2014 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atmetė.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl lygtinio paleidimo netaikymo pastarojo atžvilgiu, yra nepakankama. V. Č. vertinimu, jo atžvilgiu netaikant lygtinio paleidimo yra pažeidžiamas teisingumo principas ir jo įgyvendinimas, kadangi kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai. Akivaizdu, kad apeliantas yra atlikęs adekvačia bausmės dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

LR BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Išnagrinėjus nuteistojo V. Č. aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog V. Č. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimti nuteistojo netenkinantys sprendimai nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo sprendimas nepakankamai teisiškai pagrįstas.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, šio metu V. Č. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. liepos 25 d. dalyvavo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje, kurios metu gavo žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus, pasirinktinai dalyvauja socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimuose. Savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų jis pripažįsta visiškai. V. Č. yra vidurinio išsilavinimo, kinologas, turintis 12 metų darbo stažą. Iki bausmės atlikimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pataisos namuose nedirba tik dėl darbo stokos, tačiau dirbti yra motyvuotas. Lygtinio paleidimo atveju ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi, ką patvirtina ir 2014 m. liepos 4 d. gauta pažyma. Nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, palaiko glaudžius ryšius su tėvais, žmona bei seserimi, pasimatymų metu yra lankomas. Išėjęs į laisvę, ketina gyventi pas savo sutuoktinę A. Č., adresu (duomenys neskelbtini). Yra gautas raštas, patvirtinantis, kad nuteistasis nurodytu adresu gyventi galės. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad pastarasis priklauso žemai rizikos grupei (7 balai). Vertinant nuteistojo asmenines savybes, pažymėtina, kad jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamumą, vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, jis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su įvairiais lygiais, pasižymi labai aukšta saviverte. V. Č. tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą bei aplinkybes, socialines situacijas pastarasis vertina teisingai ir skiria savo asmeninius jausmus nuo kitų patiriamų jausmų, nėra linkęs elgtis impulsyviai, smurto panaudojimo, siekiant kitų savo tikslų, patyrimo neturi.

Akivaizdu ir neginčytina, kad aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, taikant LR BVK 157 str. 1 d. ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, priešingai nei teigiama skunde apygardos teismui, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad V. Č., priešingai nei teigiama Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime, praeityje buvo teistas: teistas 2005 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 dalį 110 MGL (13 750 Lt) bauda; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 1 d., 225 str. 1 d., - 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams; 2009 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2007 m. spalio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis, V. Č. pripažįstant kaltu pagal LR BK 187 str. 2 d., 225 str. 1 d., 24 str. 6 d., 228 str. 1 d., paskiriant jam laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams; 2010 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, atleistas nuo 2007 m. spalio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ir 2009 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Nors teistumas už paminėtas nusikalstamas veikas yra išnykęs, tačiau V. Č. 2011 m. birželio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 222 str.1 d., paskiriant jam 154 MGL dydžio (20 020 Lt) baudą, todėl nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, parodo, jog nuteistasis yra pavojingas, jo veikimas atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo, susijusio su narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimu per valstybės sieną, padarymą, nusikaltimas buvo įvykdytas bendrininkaujant su kitu asmeniu, kas be abejonės parodo didesnį įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Vertinant nuteistojo asmenybę, akcentuotina ir tai, kad netinkamas V. Č. elgesio modelių pasirinkimas ir jo emocinė gerovė pripažintos nuteistojo kriminogeniniais veiksniais, galinčiais ateityje įtakoti pastarojo nusikalstamumo galimybę.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas, bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius, tačiau tokių išskirtinių aplinkybių apygardos teismas neįžvelgia. Pritartina ir apylinkės teismo išvadai, jog šiuo metu V. Č. nėra atlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, todėl taikant pastarajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas – kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai. Atmetant nuteistojo argumentus, jog per didelė neatliktos bausmės dalis negali būti laikomas pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, pažymėtina, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui, turi būti analizuojamos kompleksiškai su nuteistojo asmeninėmis savybėmis bei jo elgesio bausmės atlikimo metu. Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, nes tik patenkinus šias sąlygas gali būti pasiekti LR BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai ir paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog LR BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Visi skunde nurodyti argumentai buvo tinkamai įvertinti apylinkės teismo nutartyje, todėl V. Č. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.