- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- 2-1658-241/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,VIAGINTA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Europos finansų centras“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VIAGINTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-4444-567/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Europos finansų centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VIAGINTA“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Europos finansų centras“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei UAB „VIAGINTA“ bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra skolinga UAB „ETRANSA“ 217,80 Eur sumą, UAB „ETRANSA“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. 2017 m. kovo 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/21 UAB „ETRANSA“ reikalavimo teises į atsakovės skolą perleido ieškovei. Atsakovė turi finansinių sunkumų, nes negali atsiskaityti ne tik su ieškove, bet ir su kitais kreditoriais, todėl yra nemoki.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė V. K..Teismas, remdamasis 2015 m. balanso duomenimis, nustatė, kad 2015 m. atsakovės turto vertė buvo 65 969 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 60 736 Eur. Įvertinęs tai, kad atsakovės įsipareigojimai viršijo pusę įmonės balanse esančio turto, teismas padarė išvadą, kad atsakovė jau 2015 m. buvo nemoki. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2016 m. neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, be to, atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudaro 217,80 Eur. Išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės nemokumą ir akivaizdų negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei ketinimą nevykdyti savo įsipareigojimų.
Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB „VIAGINTA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė nėra nemokumo būsenos, ji gali vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovė laukė investicijų iš sparčiai augančios ekonomikos valstybės Kinijos. Teismas šios aplinkybės neįvertino, todėl įmonės nemokumą konstatavo nepagrįstai.Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė yra faktiškai nemoki. Taip pat byloje neatskleistos aplinkybės, kad į įmonę netrukus turėjo įplaukti didelės investicijos, o įmonės veikla turėjo būti plėtojama.Bankroto bylos kėlimas negali būti naudojamas kaip asmens reikalavimų užtikrinimo ar civilinių teisių gynybos būdas. Ieškovė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui padavė ne dėl to, kad atsakovė negalės įvykdyti savo įsipareigojimų, o dėl to, kad tokiu būdu greičiau išieškoma skola.Ieškovė UAB „Europos finansų centras“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl bylos esmės
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi iškėlė apeliantei bankroto bylą dėl nemokumo. Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apeliantės nemokumo padarė remdamasis 2015 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, pagal kuriuos įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (44 155 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (65 969 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad įmonei keltina bankroto byla.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė jai bankroto bylą, nes ji nėra nemokumo būsenos. Su tokiais atskirojo skundo argumentais sutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Nustatant, ar yra pagrindas įmonę pripažinti nemokia, turi būti įvertinami ne vien finansinės atskaitomybės duomenys, bet nustatoma reali bendrovės finansinė padėtis (ar finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytas turtas yra realus, kokio dydžio yra pradelsti įsipareigojimai, ar bendrovė tebevykdo veiklą ir pan.). Kadangi bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), tai ir nagrinėjamu atveju mokumo pagrindimo įrodinėjimo našta tenka apeliantei.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi UAB „VIAGINTA“ vadovas buvo įpareigotas pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. UAB „VIAGINTA“ vadovas nurodytų duomenų nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui.Mokumo situacijos vertinimo prasme reikšminga nustatyti realią į balansą įrašyto turto vertę. Įmonės 2015 m. balanso duomenimis apeliantės turtą (65 969 Eur) sudaro ilgalaikis turtas – 26 213 Eur, ir trumpalaikis – 39 756 Eur. Apeliantė teismui nenurodė jokių faktinių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, kokiu konkrečiu turtu ji disponuoja šiuo metu, kokie finansinės situacijos pokyčiai įvyko nuo įmonės 2015 m. balanso sudarymo ir pan. Kadangi balanso duomenimis didžiąją dalį apeliantės turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (41 390 Eur), apeliantei teko pareiga įrodymais pagrįsti realias galimybes gauti šias sumas, nes debitoriniais įsiskolinimais įmonė faktiškai nedisponuoja. Apeliantė šios jai tenkančios procesinės pareigos tinkamai neįvykdė.Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nepateikė visiškai jokių duomenų apie įmonės vykdomą ar ateityje planuojamą vykdyti veiklą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė siekia vykdyti veiklą, yra sudariusi atitinkamas sutartis dėl tam tikros veiklos vykdymo, apie realų tokių sutarčių vykdymą, gautiną pelną, kontrahentų galimybes atsiskaityti ir vykdyti prievoles pagal sutartis ir kt. Apeliantės argumentai dėl investicijų iš Kinijos laikytini deklaratyviais, visiškai niekuo nepagrįstais teiginiais, kurie nesuteikia pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytą apeliantės nemokumo situaciją, kaip pagrindą iškelti jai bankroto bylą.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo bankroto bylos iškėlimo atsakovei pagrindo egzistavimą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.