Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo F. (F.) K. ir jo gynėjo advokato Gintauto Danišausko skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas – F. K. atžvilgiu panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės 8 mėnesiams vykdymo atidėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu F. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant F. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti (duomenys neskelbtini) 1810,70 Eur nusikalstama veika padarytą žalą.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi tenkintas Probacijos tarnybos teikimas. Teismas nurodė, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu F. K. ne kartą baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus (vairavimas neblaiviam, neturint šios teisės, vairuotas automobilis be registracijos ir jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), informacijos apie baudų sumokėjimus nemoka. Be to, teismas nustatė, kad nuteistasis netinkamai vykdė įpareigojimą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, netinkamai vykdė paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – nėra atlyginęs jokios dalies žalos. Teismas padarė išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai F. K. gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo F. K. ir jo gynėjo advokato Gintauto Danišausko skundas atmetamas

6. Teismas, įvertinęs nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus bei susipažinęs su F. K. asmens bylos bei teikimo duomenimis, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

7. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Minėto įstatymo 30 straipsnyje yra numatytos probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinės pasekmės. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, F. K. buvo paskirtas įpareigojimas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Asmens bylos duomenimis, bausmės vykdymo atidėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2020 m. liepos 3 d.

9. Turimais duomenimis, minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 3 d., tačiau nėra jokių duomenų, kad iki šios apygardos teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. praėjus daugiau nei 11 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuteistasis būtų atlyginęs bent dalį padarytos žalos. Nors artimo asmens mirtis neabejotinai sukelia finansinių sunkumų, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad M. A. mirė 2020 m. sausio 19 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams po nuosprendžio įsiteisėjimo. Taigi iki minėto asmens mirties nuteistasis nebuvo atlyginęs jokios dalies žalos. Nors (duomenys neskelbtini) jo sugyventinė susilaukė vaiko, tačiau tuo metu po nuosprendžio įsiteisėjimo jau buvo praėję 8 mėnesiai, o nuteistasis nebuvo atlyginęs jokios dalies žalos. Aplinkybė, jog jo mama yra pensininkė ir jai reikia išlaikymo dėl gaunamos mažos pensijos, nėra naujai atsiradusi. Iš pateiktų duomenų matyti, jog pensijos gavėjo pažymėjimas jai išduotas 2011 metais. Be to, ir pateikti medicininiai duomenys, susiję su jos sveikatos būkle, yra 2017 metų. Taigi tai taip pat nėra naujai atsiradusi aplinkybė, galinti turėti įtakos nustatytų įpareigojimų nesilaikymui. Individualiame probuojamojo priežiūros plane, kurį F. K. pasirašė 2019 m. liepos 24 d., išdėstytas žalos mokėjimas dalimis, t. y. nustatyta kiekvieną mėnesį sumokėti konkrečią sumą, tačiau šios sąlygos jis nevykdė ir vis nurodydavo, kad artimiausiu metu pradės mokėti bei pateiks tai patvirtinančius kvitus. Visgi realiai išsakytų veiksmų pastarasis neatliko. Atitinkamai, teismo vertinimu, F. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesistengė įvykdyti ir nėra jokių objektyvių tai pateisinančių priežasčių.

10. Kaip jau minėta, nuosprendžiu F. K. buvo įpareigotas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Turimais duomenimis, jis 2019 m. liepos 25 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, 2019 m. gruodžio 20 d. darbo paieška nutraukta, įsidarbinus. Nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. sausio 27 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. sausio 27 d. Sodros duomenimis nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors jis ir teigė, kad dirbo Danijoje, nurodė, kad dirba pas pažįstamus, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė ir jokios žalos dalies neatlygino. Teismo vertinimu, siekiant įgyvendinti įpareigojimą būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nereikia jokių didelių pastangų, išskyrus siekį keisti gyvenimo būdą, ko nagrinėjamu atveju iš F. K. veiksmų nematyti. Tai, kad asmuo vėl užsiregistravo Užimtumo tarnyboje 2020 m. gegužės 21 d., t. y. kitą dieną po skundžiamos nutarties priėmimo, rodo ne nuosprendžiu numatytų įpareigojimų vykdymą, bet siekį išvengti paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

11. Iš asmens byloje esančio administracinių nusižengimo išrašo už 1 metus matyti, kad F. K. 2019 m. spalio 5 d. padarė administracinį nusižengimą (vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, automobilis neapdraustas privalomuoju draudimu) ir jam paskirta 1300 Eur bauda; 2020 m. kovo 18 d. padarė iš esmės analogišką administracinį nusižengimą, 2020 m. gegužės 4 d. padarė administracinį nusižengimą, kadangi vairavo neturėdamas teisės, automobilis neapdraustas, neatlikta techninė apžiūra. Jau minėtame Individualiame probuojamojo priežiūros plane, be kita ko, numatyta nedaryti administracinių nusižengimų. Iš į bylą pateiktų 2020 m. birželio 16 d. mokėjimų kopijų matyti, kad buvo dalinai sumokėtos baudos už padarytus 2 administracinius nusižengimus. Turimais duomenimis, atliktas dalinis mokėjimas už administracinį nusižengimą, padarytą 2019 m. sausio 9 d., bei administracinį nusižengimą, padarytą 2020 m. gegužės 4 d. Visgi tai niekaip neparodo, jog nuteistasis laikosi nuosprendžiu numatytų įpareigojimų. Priešingai, po bausmės vykdymo atidėjimo jis padarė 3 administracinius nusižengimus, susijusius su KET.

12. Probacijos tarnybos raštu nuteistasis 2019 m. gruodžio 13 d. buvo įspėtas apie probacijos sąlygų nevykdymo pasekmes. Rašte taip pat nurodyta, kad jis 2019 m. lapkričio 22 d. neatvyko atsiskaityti apie įpareigojimų vykdymą. Asmens bylos duomenimis, nuteistasis ne kartą neatvyko į Probacijos tarnybą. Probacijos tarnybos raštu nuteistasis 2020 m. vasario 24 d. dar kartą buvo įspėtas apie probacijos sąlygų nevykdymo pasekmes. Taigi Probacijos tarnyba ne kartą įspėjo nuteistąjį apie Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytas probacijos vengimo vykdyti teisinės pasekmės. Visgi F. K. nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas pateisinti teismo jam suteiktą pasitikėjimą, atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

13. Asmens bylos duomenimis, 2019 m. liepos 24 d. F. K. nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė (62 balai). Tuo tarpu teikime nurodyta, kad, atlikus pakartotinį vertinimą, nustatyta jog nusikalstamo elgesio rizika padidėjo nuo 62 iki 71 balo.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog probuojamasis savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisina ir ignoruoja probacijos sąlygas. F. K. nerodo siekio keisti gyvenimo būdą ir gyventi laikantis įstatymuose numatytų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo F. K. ir jo gynėjo advokato Gintauto Danišausko skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.