Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. gynėjos advokatės D. I. V. ir nuteistojo D. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu, prie paskirtos 4 (keturių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 9 (devyni) mėnesiai ir 13 (trylika) dienų terminuoto laisvės atėmimo ir paskirta galutinę bausmė – 1 (vieni) metai 1 (vienas) mėnesis ir 13 (trylika) dienų terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2025 m. gegužės 13 dienos.

J. G. pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis);

D. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, prie paskirtos 2 (dviejų) metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 7 d. nutartimi subendrinta 3 (trijų) mėnesių ir 17 (septyniolikos) dienų terminuota laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė bausmė – 2 (du) metai 3 (trys) mėnesiai ir 17 (septyniolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į D. K. į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 7 d. nutartį.

Bausmės pradžią D. K. nuspręsta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2025 m. gegužės 13 d.

D. K. pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Iki įsiteisės teismo nuosprendis D. K. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, suimant jį teismo salėje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. G. gynėja advokatė D. I. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu ginamajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sumažinant šios bausmės trukmę ir nepripažinti jo recidyvistu. Skundą grindžia šiais argumentais:

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis D. K. ir jo gynėja advokatė L. D. apeliacinį skundą palaikė ir prašė išteisinimo. Nuteistasis J. G. ir jo gynėja advokatė D. I. V. prašė apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti bausmę. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, visi įrodymai įvertinti teisingai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo J. G. gynėjos advokatės D. I. V. ir nuteistojo D. K. apeliaciniai skundai atmetami.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniame skunde J. G. gynėja advokatė prašo sumažinant ginamajam skirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir nepripažinti jo recidyvistu, kadangi nusikaltimas nėra sunkus ir tiesioginė tyčia nėra įrodyta. Nuteistasis D. K. prašo jį išteisinti, nes jis per tvorą permetė pakelį cigarečių ir nematė kas yra kitoje tvoros pusėje.

8. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinių skundų argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vien tai, kad apeliaciniuose skunduose nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip interpretuoji byloje surinkti įrodymai, nėra pagrindas tenkinti apeliacinius skundus ir nuteistąjį D. K. išteisinti, o nuteistajam J. G. skirti švelnesnę bausmę bei nepripažinti recidyvistu. Teisėjų kolegijos vertinimu abiem nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sujungiant juos į nuoseklią, logišką grandinę bei paskirtos teisingos bausmės.

Dėl kaltės

11. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-781/2007 ir kt.).

12. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla ir tuo atveju, kai psichotropinės ar narkotinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos. Kitokiu platinimu teisminėje praktikoje laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui, pavaišinant šiomis medžiagomis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, Nr. 2K-294/2008, Nr. 2K-350/2009, Nr. 2K-21-139/2015, Nr. 2K-405-507/2015).

13. Nusikalstamos veikos, nurodytos BK 259-260 straipsniuose, padaromos tik tiesiogine tyčia. Ir pagal galiojančią teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį, t. y. konstatuoti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmais, yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos bei suprato daromų veiksmų pavojingumo pobūdį ir to siekė.

15. Teismų praktikoje pasisakyta, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-1073/2018).

16. Nuteistasis J. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam būnant (duomenys neskelbtini) būrio tinklinio aikštelėje ant smėlio nukrito paketas su galimai narkotinėmis medžiagomis, kurias jis užsikišo už kelnių. Su kitais nuteistaisiais dėl permetimo nesitarė. Tačiau pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. kad įgijo narkotinių medžiagų – hašišo ir šias medžiagas įgijo savo reikmėms, taip pat dėl savo poelgio labai gailėjosi (2 t., b. l. 12-13). Apklausiamas apylinkės teisme J. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad paketą pakėlė nežinodamas kas jo viduje, tačiau numanė, kad pakete yra draudžiamos medžiagos. Paketą pasėmė sau, o ne kažkam atiduoti. Savo vartojimui nežinodamas kas yra viduje. Tačiau kaip ir suprato, kad ten yra narkotinės medžiagos (2 t., b. l. 125-126).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau aptarti nuteistojo J. G. parodymai, aplinkybės, kad apeliantas pakeltą paketą slėpė užsikišęs už kelnių, kad bandė išvengti kratos ir paketo nenorėjo atiduoti kalėjimo pareigūnams bei bandė jį permesti atgal per kalėjimo tvorą. Taip pat vaizdo įrašo medžiaga (1 t., b. l. 42-44), kurioje užfiksuota, kaip nukritus paketui ant žemės jo kiti nuteistieji buvę žymiai arčiau nepaėmė, o J. G. tuo metu bendravęs su kitais dviem nuteistaisiais bėgo per visą tinklinio aikštelę jo paimti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog J. G. suvokė, kad pakete yra draudžiamos medžiagos, suprato savo veiksmų neteisėtumą bei norėjo taip veikti. Taigi, nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

19. Pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

21. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame filmuojama 20-ojo būrio kiemo teritorija matyti, kad 18.23 val. nuteistasis D. K. nešinas grėbliu rankoje tikslinai per visą kiemo teritoriją eina prie tvoros ir kiek apsidairęs bando grėbliu kažką pasiekti per tvotą, tačiau jam tai padaryti nepavyksta. Praėjus kiek daugiau nei 10 minučių, t. y. 18.34 val. D. K. vėl nešinas grėbliu nueina prie tvoros toje pačioje vietoje ir kažką ištraukęs bei pabėgėjęs staigiu judesiu permeta per betoninę tvorą į (duomenys neskelbtini) būrį (kaip vėliau nustatyta paketėlį su narkotine medžiaga – hašišu) (1 t., b. l. 42-44).

22. Šios vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, jas vertinant kartu su liudytojų S. V. ir N. N. duotais parodymais leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai konstatuoti, kad nuteistojo D. K. siekis bei rūpinimasis, kad paketėlis, kuris visiškai nebuvo panašus į cigarečių pakelį (tai patvirtina ne tik liudytojų parodymai, tačiau ir vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini) būrio tinklinio aikštelės, kuomet nukritusį paketėlį paima kalėjimo pareigūnas) būtų perduotas kitiems asmenims (šiuo atveju nuteistajam J. G.) atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalies, sudėties požymius. Tai, kad D. K. nagrinėjamu atveju negavo jokio atlygio, jo veikos nedaro teisėta. Nuteistojo duotus parodymus bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentai, kad paketėlio turinys jam nebuvo žinomas, teisėjų kolegija vertina, kaip D. K. pasirinktą gynybinę versiją ir siekį išvengti atsakomybės, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems kitiems įrodymams. Akivaizdu, kad nuteistasis suprato savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti, todėl pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl narkotinių medžiagų platinimo.

23. Pažymėtina, kad nuteistųjų keliamos abejonės, jog galėjo būti ištirtas ne įvykio metu paimto paketėlio turinys, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Be to atlikus DNR tyrimą buvo gauti DNR profiliai, tačiau jie nebuvo tinkami tolimesniam asmens identifikavimui (1 t., b. l. 27-28). Tai, kad permestame per tvorą pakete buvo rastos narkotinės medžiagos patvirtina 2024 m. lapkričio 11 d. specialisto išvada Nr. 11-2719(24) iš kurios matyti, kad tirti pateikti rudos spalvos, plastiški, presuoti medžiagos gabaliukai yra narkotinė medžiaga – kanapių derva (hašišas). Tirti pateikta 1,3562 g kanapių dervos (hašišo) (1 t., b. l. 24-25).

24. Taigi, apygardos teismas atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta konstatuoja, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šioje byloje neabejotinai įrodyta, jog nuteistieji J. G. ir D. K. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl jie kaltais pripažinti pagrįstai.

Dėl bausmės

25. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. G. gynėja advokatė kelia jos ginamajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydama sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nepripažinti jo recidyvistu, taip pat taikyti bausmių apėmimą bei bausmės pradžią skaičiuoti nuo nusikaltimo padarymo dienos.

26. Tuo tarpu nuteistasis D. K., reikšdamas reikalavimą jį išteisinti, nors ir neprašė pakeisti ar sumažinti jam paskirtos bausmės, tačiau jo apeliacinio skundo esmė apibrėžė pačias plačiausias ribas, todėl teisėjų kolegija kartu įvertina ir apeliantui D. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

27. Visų pirma akcentuotina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

28. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

29. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

30. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

31. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas. Įvertino apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skundžiamame nuosprendyje teismas vertino, kad J. G. anksčiau teistas keturis kartus, naują nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka nebaustas, tačiau trisdešimt keturis kartus baustas drausmine tvarka, tris kartus paskatintas, turi galiojančių drausminių nuobaudų, kalėjimo administracijos charakterizuojamas neigiamai. Teismas taip pat pažymėjo, kad J. G. yra ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, po paskirtų bausmių jis daro įvairaus pobūdžio nusikaltimus ir šią nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, todėl jį pripažintino recidyvistu. Šių duomenų pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad J. G. iš ankstesnių teistumų nepasimoko, ankščiau paskirtos bausmės jo elgesio ir požiūrio neįtakoja, jis ir toliau nusikalsta, todėl įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, bausmės paskirtį – ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, J. G. skyrė šiek teik didesnę už minimalią – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo atliktus veiksmus nusikaltimo padaryme, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, kur jo elgesys nėra vertinamas išimtinai teigiamai daro išvadą, kad tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis nuteistajam J. G. buvo parinkti tinkamai. Akivaizdu, jog J. G. padarytas teisės pažeidimas turint neišnykusį teistumą, nebuvo atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Apeliantas iš ankstesnių patyrimų nepasimoko, pažeidinėja teisės normų reikalavimus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (2 t., b. l. 24-29), įkalinimo įstaigoje jokia prasminga veikla neužsiima, nedirba, nesimoko, bausmę atlieka drausmės grupėje (2 t., b. l. 51-52). Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nenustatė aplinkybių dėl kurių J. G. apylinkės teismo paskirta bausmė turėtų būti keičiama. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės susijusios su kaltės pripažinimu bei nusikalstamos veikos sunkumu jau buvo įvertinos priimant skundžiamą nuosprendį, todėl dar kartą jas vertinti ir tuo pagrindu švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

32. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ir sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.

33. Šiuo klausimu pagal ankstesnę straipsnio redakciją formuotoje teismų praktikoje buvo nurodyta, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). Tuo tarpu nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), numato, jog sprendimas dėl asmens (ne) pripažinimo recidyvistu visais atvejais turi būti motyvuojamas – net jei asmuo turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu. Teismas, įvertinęs asmens charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, gali ir nepriimti sprendimo asmenį pripažinti recidyvistu. Tad naujai įsigaliojusiomis įstatymo nuostatomis panaikintas aptariamos teisės normos savaiminis taikymas, dėl to nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina nuteistųjų teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad J. G. šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį, sprendžia, jog jis pagrįstai pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme, tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tinkamai, teisėjų kolegija su tokiais motyvais sutinka, jų nekartoja ir prašymo nepripažinti J. G. recidyvistu netenkina.

34. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendį, J. G. buvo neatlikęs ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, todėl pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes būtent ir vadovavosi BK 64 straipsniu, kuriame apeliaciniame skunde prašomo bausmių bendrinimo būdo – apėmimo nėra numatyta. Pažymint, kad J. G. šios nusikalstamos veikos padarymo metu atlikinėjo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, todėl apylinkės teismas pagrįstai bausmės pradžią skaičiavo nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, o ne nuo nusikaltimo padarymo dienos, kaip nurodoma skunde.

36. Tuo tarpu apylinkės teismas skirdamas D. K. 2 metų laisvės atėmimo bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas. Atsižvelgė į tai, kad D. K. ankščiau teistas vienuolika kartų, iš jų vieną kartą už nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, šią nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, taip pat per bausmės atlikimo laikotarpį nesilaikė režimo reikalavimų, už ką du kartus buvo baustas drausmine tvarka, neskatintas kalėjimo administracijos charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka. Visai tai įvertinęs pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, ankščiau paskirtos bausmės jo elgesio ir požiūrio neįtakojo, jis toliau nusikalsta ir nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad jis ateityje vėl nenusikals. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, bausmės tikslus – ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apylinkės teismas skyrė D. K. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas savo sprendimą skirti minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę D. K. išsamiai motyvo. Pažymint, kad ir BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę už šio nusikaltimo padarymą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad D. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kadangi nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo vietoje išimtinai teigiamai necharakterizuojamas, nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, praeityje jis ne vieną kartą teistas pagrinde už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 104-118), administracine tvarka per vienerius metus baustas dešimt kartų, baudų nemoka (1 t., b. l. 94-102). Šios aplinkybės jas vertinant kartu su padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis nesudaro pagrindo švelninti D. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Bendrinimo klaidų taip pat nenustatyta, todėl D. K. paskirta bausmė nekeistina.

Dėl proceso išlaidų

37. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistiesiems J. G., kurią sudaro 108,33 Eur ir D. K., kurią sudaro 187,50 Eur.

38. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad abu nuteistieji šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, jiems skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, be to nuteistojo D. K. gynėja advokatė L. D. teisiamojo posėdžio metu prašė antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jos ginamojo nepriteisti, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų J. G. ir D. K. nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. G. gynėjos advokatės D. I. V. ir nuteistojo D. K. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendį.

Nepriteisti iš nuteistųjų J. G. ir D. K. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokatų teiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.