- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-31
- Bylos Nr.
- I-868-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03175-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 5 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 1–2). Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012 buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Paaiškino, kad kalinimo metu buvo kilęs gaisras. Nurodė, kad gaisro metu pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti dūmais, po gaisro ilgą laiką jautėsi blogai, sutriko kvėpavimas.
Pareiškėjas 2016-09-12 pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nežinojo, jog gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (b. l. 40).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 11–15) prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pareiškėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Paaiškino, kad 2012-01-05, kai įstaigoje buvo ekstremali situacija, pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 180 (4 aukštas), iš kurios pareiškėjas buvo išvestas į evakuacijos vietą. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, atlikdami tarnybą 1-jame korpuse, priežiūros postuose Nr. 4, 5, 10 ir 11, kuriuose labiausiai buvo pasklidę aitrūs dūmai, kartu su Vidaus tyrimų skyriaus viršininku, Psichologinės tarnybos vyresniuoju specialistu bei kitais pareigūnais informavo suimtuosius ir nuteistuosius asmenis, kaip elgtis šiuo atveju (ekstremalioje situacijoje), paaiškindami, kad reikia šlapiu rankšluosčiu užsidengti veidą, atsigulti ant grindų bei laukti tolimesnių nurodymų. Pareigūnams buvo pravestas instruktažas ir po jo pareigūnai buvo vedami į 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo korpusinio skyriaus priežiūros postus Nr. 5 ir Nr. 4, kur buvo pradėta asmenų evakuacija iš gyvenamųjų kamerų į 1-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelius. Taip pat evakuacija vyko iš 1-ojo korpuso 2-ojo korpusinio skyriaus priežiūros posto Nr. 11 į pasivaikščiojimo kiemelius, esančius 2-ame gyvenamajame korpuse. Pažymėjo, kad evakuacijos vietose pareigūnai buvo sustatyti tvorele (t. y. vienas šalis kito), taip sudarant „gyvą koridorių“. Taip buvo užtikrinamas saugus asmenų palydėjimas į evakuacijos vietą, t. y. į 1-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelius. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K asmenys yra laikomi, vadovaujantis numatytų Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse izoliavimo reikalavimų. Asmenys buvo išvedami vadovaujantis aukščiau paminėtais izoliavimo reikalavimais ir siekiant užtikrinti išvedamų asmenų saugumą. Jeigu būtų atidarytos visos kamerų durys ir būtų išleisti visi žmonės, tai evakuacijos procesas taptų nekontroliuojamas ir iškiltų pavojus tiek suimtiesiems, tiek juos evakuojantiems pareigūnams. Nurodė, kad žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda. Lukiškių TI-K nuomone, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl Lukiškių TI-K 2012-01-05 kilusio gaisro metu pareiškėjui galimai kilusios žalos.
Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas CK, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).
LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).
Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą vėliausiai turėjo sužinoti 2012-01-05, taigi skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2015-01-05, tačiau teismui skundą išsiuntė tik 2016-08-02 (b. l. 2), t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dėl 2012-01-05 kilusio gaisro galimai patirtą neturtinę žalą.
Pareiškėjas teismui 2016-09-12 pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad nežinojo, jog gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teigė, jog dėl kilusio gaisro kilo grėsmė pareiškėjo sveikatai, jis patyrė stresą ir depresiją, kankinosi. Jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį, pagal CK 6.250 str. 1 d. yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Taigi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo.
Vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d. ir atsižvelgiant į ginčo šalies (atsakovės) prašymą taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, pareiškėjo reikalavimui priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000 Eur neturtinės žalos, galimai padarytos dėl 2012-01-05 kilusio gaisro, atlyginimą, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.