- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- 1S-312-628/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Sigita Bieliauskienė, Laima Garnelienė
- Kaltinamasis
- I. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Garnelienės ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei R. K., teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios I. B. gynėjo D. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajai I. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 12 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. I. B. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktus kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2012 m. birželio 4 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikose, adresu Eivenių g. 2, Kaunas, bei Vaikų ligoninėje VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale, adresu Santariškių g. 7, Vilnius, tyčia sistemiškai suleido mažamečiui, bejėgiškos būklės esančiam savo sūnui T. B., gim. 2011 m. gegužės 28 d., daugybinį skaičių injekcijų švirkštu į paodį bei tiesiogiai per kateterį į veną nenustatytą kiekį cheminės medžiagos – formalino, tuo padarė kūdikiui odos paraudimus ir odos sukietėjimus, nekrozes pilvo sienoje, kairėje pėdoje ir blauzdoje, kairėje alkūnėje, kairės rankos nykštyje ir rieše, dėl to T. B. išsivystė kairės rankos ir krūtinės ląstos kairės pusės minkštųjų audinių sukeltoji flegmona (nekrozė), lydima kairės rankos giliųjų venų ir arterijų trombozės, sepsio, bei ūmiai progresuojančios dauginių organų disfunkcijos, kas tapo 2012 m. birželio 4 d. 19.05 val. Vaikų ligoninėje VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale mirusio T. B. mirties priežastimi, tokiu būdu suvokdama, kad daugybiniu ilgalaikiu sisteminiu mažamečio bejėgiškos būklės kūdikio žalojimu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai nužudė mažametį, bejėgiškos būklės savo sūnų T. B..
2. Kaltinamoji I. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2016 m. kovo 15 d. laikinai sulaikyta. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 15 d. Vėliau kardomosios priemonės – suėmimo terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2017 m. liepos 15 d. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi I. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, nustatant šį terminą skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas I. B. pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
4. Kaltinamosios I. B. gynėjas advokatas D. S. skunde nurodė, kad skundžiama teismo nustartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, taikant I. B. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
4.1. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kaltinamajai I. B. teismas neatsižvelgė (nepakankamai atsižvelgė) į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios turi reikšmės kardomosios priemonės parinkimui ir jau taikomos priemonės panaikinimui.
4.2. Visų pirma, I. B. laikoma suimta jau ilgą laiką, nes ji sulaikyta 2016 m. kovo 15 d. ir nuo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties jai taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Kadangi bylos nagrinėjimas užsitęsė ir šiuo metu dar sunku prognozuoti procesinio sprendimo priėmimo momentą, gynėjo nuomone, kaltinamoji turėtų būti paleista į laisvę. Gynėjas skunde taip pat nurodė galimybę skirti I. B. iki 5 000 Eur dydžio užstatą, kurį dar šios bylos ikiteisminio tyrimo metu įsipareigojo įnešti suimtosios sugyventinis R. T.. Tokio dydžio užstatas būtų pakankama garantija, jog kaltinamoji I. B. tikrai laikytųsi visų jai paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių reikalavimų.
4.3. Gynėjo nuomone, I. B. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones sąlygoja dar ir kitos aplinkybės. Jai inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai padarytos seniai, t. y. 2011–2012 m., byloje nėra duomenų, jog po to I. B. būtų padariusi kokią nors smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ir ilgą laiką vyko, netaikant I. B. jokios kardomosios priemonės. Tik nuo 2015 m. vidurio iki tų metų pabaigos šioje byloje atlikti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, 2016 m. kovo 16 d. I. B. pareikštas įtarimas, ji sulaikyta, suimta ir iki šiol jos laisvė suvaržyta. Per nurodytą laikotarpį kaltinamoji būdama laisva nenusikalto, neatliko jokių veiksmų, kurie ikiteisminio tyrimo institucijoms būtų sutrukdę bylą tirti, nebėgo ir nesislėpė, o tai leidžia manyti, kad suėmimas taikomas nepagrįstai. Pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad I. B. pažeidinėjo kardomojo kalinimo tvarką ar darė kokius nors kitus teisės pažeidimus. Skundžiamoje nutartyje nėra įvertinti per suėmimo taikymą I. B. išduoti teigiamai ją charakterizuojantys duomenys.
4.4. Priešingai nei nurodė teismas, I. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje iki sulaikymo gyveno su savo sugyventiniu R. T.. Paleista į laisvę, ji toliau ruošiasi gyventi su savo sugyventiniu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jos sugyventiniui priklausančiame bute. Gynėjas nesutinka su teismo nutartyje išdėstytomis abejonėmis dėl šeimyninių ryšių tvirtumo, nes užstato sumokėjimas akivaizdžiai liudija apie sugyventinių tvirtus ryšius, I. B. sugyventinio rodomą pasitikėjimą. Gynėjas skunde taip pat atkreipia dėmesį į suimtosios sveikatos būklę, nurodydamas, kad ji ligota moteris. Byloje yra gana daug šiuos teiginius patvirtinančių medicininių pažymų.
4.5. Nors I. B. kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, tačiau teisinėje valstybėje galioja asmens nekaltumo prezumpcija. BPK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. BPK 139 straipsnyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės; kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
4.6. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šioje bylos proceso stadijoje, kai baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, yra pagrindas kaltinamąją I. B. paleisti į laisvę, paskiriant jai švelnesnę (-es) kardomąją priemonę (-es).
4.7. Kaltinamosios I. B. gynėjas skunde prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį, kuria jo ginamajai pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę (-es) – piniginį užstatą iki 5 000 Eur, prieš tai pranešant gynėjui bei užstato davėjui nurodyto užstato sumokėjimo konkrečias sąlygas (sumokėjimo terminą, sąskaitą banke ir kt.).
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamosios I. B. gynėjo skundas atmetamas.
6.1. Skiriant I. B. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos nepažeisti.
6.2. Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje medžiagoje yra sąlygos I. B. pratęsti suėmimą, nes ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
6.3. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, suimtosios kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės.
6.4. Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtoji padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
6.5. Patikrinus teismui pateiktą skundo medžiagą, ją siejant su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, jog joje esantys duomenys – liudytojų G. R., L. R., V. K. ir kt. byloje apklaustų gydytojų parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti teismo medicinos specialisto išvadoje, cheminio tyrimo specialisto išvadoje, daiktų apžiūros protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje, leidžia manyti, kad I. B. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
6.6. BPK 119 straipsnyje numatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
6.7. Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajai I. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad būdama laisvėje ji bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
6.8. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
6.9. I. B. kaltinama tyčia padariusi nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju nužudytas bejėgiškos būklės kūdikis, kuriam padaryti sužalojimai sukėlė dideles fizines kančias bei skausmą, t. y. suimtoji galimai itin žiauriai nužudė savo kūdikį. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.
6.10. Kita vertus, nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios bausmės, paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Konstatuotina, kad priešingai, nei nurodyta gynėjo skunde, tokių aplinkybių byloje yra.
6.11. Nors I. B. turi sugyventinį su kuriuo, kaip nurodo gynėjas, pastaroji gyvena kartu sugyventiniui priklausančiame bute, ir kuris pasiryžęs sumokėti iki 5000 Eur dydžio užstatą, tačiau tokie socialiniai ryšiai nėra pakankami pripažinti, jog būdama laisvėje I. B. nebėgs (nesislėps) nuo teismo, juo labiau, kad gynėjo akcentuojami turimi suimtosios šeimyniniai ryšiai galimai nesulaikė jos nuo nusikalstamos veikos padarymo. Šios teismo išvados nepaneigia gynėjo teiginiai, jog būdama laisvėje iki įtarimo jai pareiškimo I. B. niekur nebėgo, nesislėpė.
6.12. Nemažiau svarbu tai, kad I. B. yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau iki sulaikymo ji niekur nesimokė ir nedirbo, yra išsituokusi, savo dviejų mažamečių vaikų neaugino (jie atiduoti kitų asmenų globai). Bylos duomenimis, V. B. jai priklausančio nekilnojamojo ar kito vertingo privalomai registruotino turto, ar legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Visos šios aplinkybės rodo, jog I. B. nėra saistoma tvirtų socialinių ar šeimyninių ryšių.
6.13. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji po jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo dar keletą kartų nusikalto, dėl to buvo teisiama ir apkaltinamaisiais nuosprendžiais pripažinta kalta. Be to, 2014 m. lapkričio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarimu ji nubausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavimą esant neblaiviai ir neturint vairuotojo pažymėjimo. Šios aplinkybės suimtąją charakterizuoja neigiamai, taip pat rodo, jog ji linkusi pažeidinėti įstatymų reikalavimus.
6.14. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog būdama laisvėje I. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokios išvados nepaneigia gynėjo skunde nurodyti argumentai dėl suimtosios šeiminių aplinkybių, turimos gyvenamosios vietos bei sveikatos būklės. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog kaltinamajai I. B. dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė, kaip ir tai, jog reikalingas gydymas negali būti suteiktas Laivės atėmimo vietų ligoninėje.
6.15. Atmetamas gynėjo skundo argumentas, jog veika galimai padaryta 2011–2012 m., tyrimas vyko ilgą laiką, netaikant I. B. jokios kardomosios priemonės, ir ji niekur nebėgo. Teisėjų kolegija pažymi, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2015 m. balandžio 9 d., todėl minėti gynėjo teiginiai yra nepagrįsti.
6.16. Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdama laisvėje kaltinamoji I. B. gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
6.17. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.
6.18. Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad I. B. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kurią padariusi ji kaltinama, numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad I. B. galimai padarytas nusikaltimas truko ilgą laiką, taigi buvo neatsitiktinis, o iš anksto suplanuotas ir tikslingai daromas. Be to, kaltinamoji po galimai padarytos nusikalstamos veikos vėl nusikalto, taip pat, kaip jau minėta, ji praeityje ne kartą bausta administracine tvarka. Iki sulaikymo suimtoji nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Visa tai, įvertinus inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, leidžia spręsti apie jos polinkį nusikalsti, didesnį pavojingumą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.
6.19. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių I. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
6.20. Baudžiamoji byla, kurioje I. B. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, 2016 m. spalio 21 d. perduota Kauno apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas I. B. paskirta Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi, taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.
6.21. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamosios I. B. teises, tačiau šiuo atveju jos teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei labai pavojingą nusikalstamą veiką, susijusią su kvalifikuotu kūdikio nužudymu.
6.22. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad I. B. suimta gana ilgą laiką, tačiau skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
6.23. Pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajai pratęstas pagrįstai, akivaizdu, jog kaltinamajai šiuo metu taikoma kardomoji priemonė negali būti pakeista į švelnesnę – užstatą. Pažymėtina, jog šį klausimą skundžiamoje nutartyje išsamiai svarstė skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas, pagrįstai konstatavęs, jog atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, socialinius ryšius, taip pat į baudžiamojo proceso stadiją bei baudžiamojo proceso tikslus, šiuo metu nėra pagrindo kaltinamajai skirti švelnesnę, nei suėmimas, kardomąją priemonę. Šioms išvadoms pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
6.24. Visi aukščiau išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad skundžiama 2017 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi kaltinamajai I. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.