- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- PK-126-305/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-3-00006-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Vytautas Šilingas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui S. K. ir jos atstovui advokatei Editai Gaubienei, kaltinamajam R. S. ir jo atstovui advokatui Vytautui Šilingui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), privačiai kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. R. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2012-04-07, apie 13.00 val., Darbininkų g. 1, Kybartai, Vilkaviškio rajono savivaldybė, S. K. gyvenamojo namo kieme pavartojo smurtą nukentėjusios ir privataus kaltintojo Sofijos kaminskaja atžvilgiu, t.y. tyčia sudavė vieną smūgį ranka į kairę veido pusę, po ko nustūmė nuo laiptų, ko išdavoje nukentėjusioji nuo jų nukrito ir krisdama susimušė dešinę šlaunį, bei gulinčiai ant žemės spyrė vieną kartą pataikydamas į kairį petį, padarydamas pastarajai kraujosrūvas kairio skruosto, kairio žasto ir dešinės šlaunies srityse, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to jis sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2012-04-07, apie 13.00 val., Darbininkų g. 1, Kybartai, Vilkaviškio rajono savivaldybė, S. K. gyvenamojo namo kieme, mesdamas plytą ir išdauždamas 140 Lt vertės paketinio lango stiklą, tuo sugadino nedidelės vertės svetimo turto už 140 litų.
Motyvuojamoji dalis
Tokia jo padaryta veika atitinka nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., bei baudžiamojo nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., sudėtis.
K. R. S. kaltės neprisipažino, davė prieštaringus parodymus ir parodė, kad šio nusikaltimo jis nepadarė. Pas nukentėjusią įvykio dieną buvo užėjęs, tačiau norėdamas pasiaiškinti turtinius reikalus. Tačiau neigia, kad skunde nurodytus veiksmus nukentėjusios atžvilgiu atliko. Jis jos nemušė ir nestumdė. Jį patį su kirviu užsipuolė nukentėjusios vyras, bei buvo užsiundytas šunimi. Plytą metę ne specialiai į langą, o gindamasis nuo nukentėjusios vyro, kuris jį puolęs su kirviu rankoje. Įvykį galėjo matyti pas nukentėjusią kieme dirbę žmonės, tačiau ne viską. Su ieškiniais nesutinka.
Nukentėjusi ir privatus kaltintojas S. K. savo skunde ir apklausta teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad įvykio dieną atėjęs R. S. reikalavo motinos paso. Tačiau jam paso nedavus jis supyko ir stovint lauke ant laiptų sudavė smūgį jai į veidą. Jai bandant apsiginti, kaltinamasis ją nusitempė laiptais ir nuo jų nustūmė. Krisdama ji susižalojo kojos šlaunį. Jai gulint ant žemės R. S. spyrė ir į galvą, tačiau užsidengus ranka, pataikė tik į petį. Vyras pamatęs, kad kaltinamasis ją muša atbėgo gelbėti. Tačiau R. S. yra fiziškai stipresnis ir vyras nepajėgė jo sulaikyti. Todėl vyras nubėgo atsinešė kirvį ir taip bandė apsiginti. Tačiau jis R. S. nepuolė, o tik stovėjo rankomis laikydamas kirvį, pasiruošęs gintis. Tuo metu, išsimovęs iš apykaklės trumpam pasileido jų šuo, tačiau dukra šunį iškarto sugavo ir jis nieko nepuolė. Visą įvykį matė pas juos dirbę L. K. ir G. V.-Stukas. R. S. keikdamasis ir grasindamas, jau išėjęs už kiemo tvoros, paėmęs plytą ją metė į namo langą, kurį išmušė. Nurodo, kad dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto patyrė tiek turtinę tiek neturtinę žalą. Turtinę žalą patyrė dėl to, kad reikėjo važiuoti į ligoninę, pas teismo med. specialistą Marijampolėje, pas advokatą, į teismą, mokėti už lango įdėjimą. Prašo priteisti 360 Lt turtinės žalos. O dėl to, kad buvo pažeminta, patyrė stresą, išgyveno neigiamas emocijas ir iki dabar jaučia sumušimo pasekmes prašo priteisti 2000 lt neturtinę žalą.
Liudytojas G. V.-Stukas parodė, kad matė kaip kaltinamasis ranka sudavė nukentėjusiajai S. K., bei kai spyrė koja šiai gulint. Nukentėjusiajai šaukiant “ ginkit mane“, atbėgo jos vyras. Tačiau jis neįstengė apginti. Nubėgęs atsinešė kirvį tačiau su juo nepuolė agresyvaus kaltinamojo, o tik pats stovėjo ir norėjo apsiginti. Niekas kaltinamojo už vartų nesivijo. Nors šuo ir buvo pasileidęs, tačiau nieko nepuolė. Kaltinamasis užėjęs už kiemo tvoros keikdamasis ir grasindamas paleido į langą plytą. Po įvykio jis matė ant S. K. veido mėlynes.
Liudytoja L. K. parodė, kad matė kaip kaltinamasis velka laiptais S. K., o po to smogė jai į veidą. Taip pat matė kaip jis spyrė nukentėjusiajai koja. Girdėjo, kaip išeidamas iš kiemo kaltinamasis pradėjo grasinti, kad jūsų langai lėks. Po to, pamatė, kad jis metė į langą plytą. Ant kaltinamojo niekas šuns nepjudė, nes šis pats buvo pasileidęs ir tuoj pat sugautas.
Liudytojas V. K. parodė, kad matė, kaip kaltinamasis spyrė gulinčiai žmonai. Nors jis yra po insulto ir sunkiai vaikšto, puolė gelbėti žmoną. Atbėgęs, suėmė kaltinamajam už rankų, kad daugiau nemuštų žmonos. Kadangi R. S. yra fiziškai stipresnis, ir nepavykus jo sulaikyti, nubėgo atsinešti kirvio. Tačiau su kirviu jo nepuolė, o naudojo tik apsiginti, stovėdamas per atstumą. Niekas kaltinamojo nesivijo ir jam negrasino. Tačiau kaltinamasis išeidamas iš kiemo ir užėjęs už kiemo tvoros keikdamasis ir grasindamas paleido į langą plytą.
Liudytoja D. K. parodė, kad viso įvykio nepamena. Tačiau atsimena, kad kaltinamasis mosikavo rankomis norėdamas suduoti nukentėjusiajai. Matė, kad tampė už rankų ir rūbų. Įvykio metu buvo pasileidęs šuo. Tačiau šuo nieko nepuolė, nes ji iškarto jį sugavo ir pririšo.
Liudytojas E. G. ir A. J. įvykio metu nedalyvavo, jo nematė, todėl apie įvykį nieko paaiškinti negalėjo.
Nors kaltinamasis R. S. savo kaltę ir neigia, teismas laiko, kad jo kaltė be nukentėjusios privataus kaltintojo ir liudininkų parodymų įrodyta ir byloje surinkta medžiaga: skundu pradėti privataus kaltinimo bylą (b.l. 1-2), medžiaga dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 64-56-S-4723 (b.l. 3-4,23), specialisto išvada Nr. G 283/12 (09), kur nurodoma, kad S. K. konstatuotos kraujosruvos kairio skruosto, kairio žasto ir dešinės šlaunies srityse buvo padarytos kietais bukais daiktais, galimai 2012-04-07 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ( b.l. 5), įvykio vietos apžiūros protokolu, kur nurodoma, kad įvykio vieta yra Darbininkų g. 1, Kybartai, Vilkaviškio rajono savivaldybė ( b.l. 25-30).
Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK BK sugadino nedidelės vertės svetimą turtą kvalifikuota teisingai, nes ji tyčia sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
Nors kaltinamasis kaltu pagal jam pateiktą kaltinimą kaltu neprisipažino teismas laiko, kad yra pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti tokią jo nusikalstamą veiką. Kaltinamasis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuoti šio proceso baigtimi todėl ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusios, liudininkų, bei iš dalies paties kaltinamojo parodymais, jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino iš dalies ir pats kaltinamasis, pripažindama, kad buvo atėjęs pas nukentėjusiąją, tačiau visiškai priešingai negu kiti proceso dalyviai aiškindamas įvykio aplinkybes. Kaltinamojo pateikta versija, dėl smurto jo atžvilgiu, abejoti verčia ir tas faktas, kad jis negalėjo teismui nurodyti nė vieno liudininko, kuris patvirtintų jo versiją. Kaltinamasis negali įtikinamai paaiškinti savo versijų, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Jis bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu, tačiau jo parodymų keitimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai. Kaltinamojo nelogiški paaiškinimai bandant keisti parodymus ir keliant vis naujas versijas savo naudai viso teisminio bylos tyrimo metu, įrodo, kad jis nenori bendradarbiauti su teismu, yra nusiteikęs teismą klaidinti, vis naujų versijų tyrimu. Teismas laiko, kad kaltinamasis pateikdamas savo tiesos neatitinkančią įvykio versiją ir nepripažinęs kaltės, nebuvo iki galo nuoširdus ir atviras, charakterizuotinas kaip ignoruojanti savo padarytas klaidas ir jų nepripažįstanti, išsisukinėjanti ir vengianti atsakomybės už padarytus nusižengimus.
Visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis padarė aukščiau minimas veikas, veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl jos veika aukščiau nurodytuose epizoduose teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 3 d.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiama pirmą kartą (teistumas išnykėęs), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 11,12 str. str.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama. Taip pat į jos elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).
Kadangi kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, tačiau visiškai to nepripažino, neatsiprašė nukentėjusios, nesigaili nusikaltęs, nuo šių nusikaltimų padarymo dienos nėra daugiau padaręs nusikalstamų veikų, buvo bausta administracine tvarka, yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, jog yra visos sąlygos jam skirti vieną iš švelnesnių bausmių laisvės apribojimą, skiriant jam draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).
Taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnes negu įstatyme numatytas bausmės rūšis nėra įstatyminio pagrindo.
BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.
Teismas laiko, kad nukentėjusios S. K. ieškinį dėl turtinės žalos galima tenkinti visiškai, o dėl neturtinės (moralinės) dalinai, priteisiant iš kaltinamojo R. S., nukentėjusiosios naudai 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas taip konstatuoja, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus ). Nukentėjusi nurodė, kad neturtinę žalą, po sumušimo, ji patyrė dėl iškęsto dvasinio skausmo, pažeminimo. Atsižvelgiant į tai nurodė 2000 Lt. atlygintinos neturtinės žalos dydį. Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusiojo asmens kaltė, kurią jis neigia, bei nesutikimas atlyginti tokią žalą.
Nustatydamas būtent tokį ieškinio dydį teismas atsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, nes šis kriterijus turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas ištyręs kaltinamojo finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad jis nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Be to, teismas atsižvelgė ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius.
Todėl teismas atsižvelgdamas į po smurto atsiradusias pasekmes, patirtus dvasinius išgyvenimus, bei aukščiau išvardintas aplinkybes, nustatė sekantį neturtinės žalos dydį ir nutarė civilinį ieškinį tenkinti aukščiau nurodytą tvarka (LR BPK 115 str.).
Taip pat teismas nutarė, Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str. str. tvarka, pripažinti išlaidas už teisinę pagalbą S. K., proceso išlaidomis ir priteisti 1000 Lt (tūkstantį 300+700=1000) iš kaltinamojo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6,130).
Taip pat teismas nutarė, Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str. str. tvarka, pripažinti kelionės išlaidas liudininkui E. G., proceso išlaidomis ir priteisti 363,75 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris Lt ir 75 cnt.) iš kaltinamojo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam skirtina kardomoji rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas
nusprendė:
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir 140 str. 1 d. nuteisti jį:
Pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, taikant draudimus, apribojimus ir įpareigojimus BK 48 str. tvarka, o būtent: per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje; per 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą, taip pat, viso laisvės apribojimo laikotarpiu, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir nuteisti jį 4 (keturiems) mėnesiams laisvės apribojimo, taikant draudimus, apribojimus ir įpareigojimus BK 48 str. tvarka, o būtent: per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje; atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą, taip pat, viso laisvės apribojimo laikotarpiu, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. d. ir subendrinus bausmes (bausmių dalinio sudėjimo būdu) ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę nuteisiant jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo, taikant draudimus, apribojimus ir įpareigojimus BK 48 str. tvarka, o būtent: per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje; per 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą, taip pat, viso laisvės apribojimo laikotarpiu, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Priteisti iš R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) – 360 Lt (tris šimtus šešiasdešimt) turtinės ir 1000 Lt (tūkstantį) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Darbininkų g. 1, Kybartai, Vilkaviškio rajono savivaldybė naudai.
Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str. str. tvarka, pripažinti išlaidas už teisinę pagalbą S. K., proceso išlaidomis ir priteisti 1000 Lt (tūkstantį) iš kaltinamojo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini).
Taip pat teismas nutarė, Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str. str. tvarka, pripažinti kelionės išlaidas liudininkui E. G., proceso išlaidomis ir priteisti 363,75 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris Lt ir 75 cnt.) iš kaltinamojo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6,130).
Kardomąją priemonę paskirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistosios – nuo jo nuorašo įteikimo jai dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.