- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- e2-994-911/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15862-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovui J. S. dėl įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo J. S. priteisti 50,00 Eur negrąžintos kredito dalies, 4,74 Eur kredito mokesčio, 5,40 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2016-08-19 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. cs79kjmv. Šia sutartimi atsakovui buvo suteiktas 50,00 Eur vartojimo kreditas 2 mėnesių terminui bei pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2016-10-19grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 4,74 Eur kredito mokestį. Nurodo, kad suteiktas 50,00 Eur vartojimo kreditas ir 4,74 Eur kredito mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovui dvejomis mėnesinėmis įmokomis, mokant po 27,37 Eur, tačiau atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų. Teigia, kad atsakovas, sudarydamas vartojimo kredito sutartį, remiantis sutarties 4.2.1.2 ir 4.2.1.5 punktais patvirtino, jog susipažino ir sutinka su sutarties sąlygomis. Nurodo, kad atsakovas remiantis sutarties 3.5.2 punktu įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį pagal mokėjimo grafiką. Ieškovas nurodo, kad atsakovas per vartojimo kredito sutarties terminą įsiskolinimo nepadengė bei nereagavo į siunčiamus raginimus. Nurodo, kad ieškovas yra išnaudojęs visas galimybes išspręsti atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu būdu, patiria nuostolius. Teigia, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę ieškovui ir naudojasi vartojimo kredito davėjo piniginėmis lėšomis (1-3 b.l.).
Ieškovas 2017-01-17 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovo pareiga mokėti sutartyje numatytas mėnesines įmokas numatytu terminu yra esminė vartojimo kredito sutarties sąlyga. Mokėjimo grafikas buvo pateiktas sutarties specialiosiose sąlygose bei prieš sudarant sutartį. Atsakovas turi galimybę prisijungti prie savo paskyros ir pasitikslinti įmokų dydžius ir mokėjimo datas. Teigia, kad ieškovas bandė su atsakovu susisiekti atsakovo pateiktais kontaktiniais duomenimis, bet jokio atsakymo (grįžtamojo ryšio) negavo. Ieškovas nurodo, kad prašo iš atsakovo priteisti 51,00 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas, nes 2016-12-12 atsakovo atliktu 70,00 Eur mokėjimu buvo padengtas AB BnP Finance patirtų išlaidų dalis už procesinių dokumentų parengimą. Pažymi, kad iš atsakovo gautas 70 Eur mokėjimas paskirstytas CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka. Ieškovas atsisako reikalavimų dalies, kurią sumokėjo atsakovas. Prašo priteisti iš atsakovo 50 Eur negrąžintą kredito dalį, 4,74 Eur kredito mokestį, 5,40 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 51 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas (39-42 b.l.).
Procesiniuose dokumentuose ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo prašymas pakeisti sutarties sąlygą dėl mokėjimų paskirstymo, įtvirtintą vartojimo kredito sutartyje ir įstatyme, vykstant teismo procesui dėl susidariusios skolos priteisimo, yra atsakovo, kaip sutarties šalies ir kaip teismo proceso dalyvio, piktnaudžiavimas turimomis procesinėmis teisėmis ir esama vartotojo procesine padėtimi. Nurodė, kad ieškovas paskirstė atsakovo mokėjimą CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka, nes bylinėjimosi išlaidos atsirado anksčiau nei atsakovas atliko mokėjimą. Atsakovo vengimas bendradarbiauti bei vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus paskatino nurodytų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Ieškovas pabrėžia, kad 2016-08-19 sutartimi vartotojui buvo suteikta finansinė paslauga, kurią jis įsipareigojo padengti dvejomis mėnesinėmis įmokomis iki 2016-10-19, bet to neatliko. Laikotarpyje nuo 2016-10-19 iki 2016-11-28 ieškovas siuntė priminimus dėl susidariusios skolos ir raginimus pasidengti turimus įsipareigojimus. Atsakovas mokėjimą atliko 2016-12-12, kai gavo teismo procesinius dokumentus. Ši aplinkybė lemia, kad atsakovas pripažįsta ieškinio reikalavimą, nes dalį jo įvykdė ir įrodo, kad ieškovas neturėjo kitos galimybės susigrąžinti skolą kaip tik kreiptis į teismą dėl susidariusios skolos. Prašo ieškinį tenkinti (53-54 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad 2016-08-19 su atsakovu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. cs79kjmv, pagal kurią iki 2016-10-19 atsakovas turėjo grąžinti 50,00 Eur suteiktą kreditą ir 4,74 Eur palūkanų, mokant 2016-09-19 ir 2016-10-19 po 27,34 Eur. Nurodo, kad kreditas ir palūkanos nebuvo grąžintos laiku, tačiau 2016-12-12 kreditas ir palūkanos buvo pilnai sumokėti, sumokant 70,00 Eur. Teigia, kad nesutinka su ieškovo pozicija, jog buvo išnaudos visos galimybės išspręsti prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu būdu. Nurodo, jog atsakovas gavo tik priminimus dėl kredito ir palūkanų, tačiau negavo nei vieno raginimo, kuriame aiškiai būtų nurodyta, kad dėl prievolės pažeidimo, nepašalinus jo per protingą terminą, bus kreiptasi į teismą. Teigia, kad šiuose priminimuose buvo didinama palūkanų suma, kas leido atsakovui suprasti tiek, kad už negrąžintą kreditą ir toliau reikia mokėti palūkanas, tai yra, kad vartojimo kredito sutartis Nr. cs79kjmv galioja toliau. Teigia, kad paskutinis priminimas išsiųstas ir ieškinys teismui buvo parengtas tą pačią dieną, iš ko matyti, kad UAB „Creditinfo Lietuva“ įskolinimo nevaldė, priminimus (bet ne raginimus) ir toliau siuntė pati įmonė, nors jau kreipėsi į advokatą dėl ieškinio. Nurodo, kad ieškovas leisdamas atsakovui manyti, kad vartojimo kredito sutartis ir toliau galioja ieškovas nesąžiningai kreipėsi su ieškiniu, prieš tai nepasinaudodamas teise prievolės įvykdymą gauti ikiteisminiu būdu, numatytu vartojimo kredito sutartyje. Mano, kad 121 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą iš atsakovo neturi būti priteistos (27-29 b.l.).
Atsakovas 2017-02-02 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškovo gautų įmokų paskirstymu nesutinka. Teigia, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos 121 Eur už ieškinio paruošimą, kurias prašė priteisti ieškovas, negali būti laikomos išlaidomis, susijusiomis su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, nes ieškinys šiuo atveju nėra reikalavimas įvykdyti prievolę. Reikalavimas įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį gali būti laikomas pranešimas skolininkui raštu ir dėl tokio reikalavimo pareiškimo raštu atsakovui (ieškovo pateikti į bylą) ieškovas išlaidų nepagrindė. Nurodo, kad ieškovo įskaitymas dengiant pirmiausia bylinėjimosi išlaidų atlyginimą negali būti laikomas tinkamu, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (priteisimo) klausimą turi teisę spręsti tik teismas. Prašo ieškinį atmesti (50-51 b.l.).
Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka CPK 441 straipsnio pagrindu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Nustatyta, kad šalys 2016-08-19 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. cs79kjmv. Pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 50 Eur dydžio kreditą 2 mėnesių laikotarpiui, t.y. nuo 2016-08-19 iki 2016-10-19, atsakovui sumokant 4,74 Eur dydžio kredito mokestį. Šalys susitarė, kad atsakovas gautą 50 Eur dydžio kreditą grąžins sumokėdamas įmokas per 2 kartus: 2016-09-19 – 27,37 Eur ir 2016-10-19 – 27,37 Eur (5-15 b.l.). Ieškovas 2016-08-19 pervedė atsakovui 50 Eur dydžio kreditą (4 b.l.). Ieškovas 2016-09-20, 2016-11-15, 2016-11-18, 2016-11-20, 2016-11-21, 2016-11-24, 2016-11-28 pranešimais informavo atsakovą apie nesumokėtas įmokas iki 2016-09-19 ir 2016-10-19 dienos (32-34 b.l.). Atsakovas 2016-12-12 mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovui 70 Eur sumą (30 b.l.). Nustatyta, kad 2016-11-29 advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 121 Eur sumai už ieškinio atsakovui parengimą (21 b.l.).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.886 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o atsakovas vartotoju (CK 6.228 (1) str. 1, 2 d.). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 50 Eur kreditą, 4,74 Eur kredito mokestį, 5,40 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino iki kreipimosi į teismą dienos.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas kreditą privalėjo pradėti grąžinti 2016-09-19, tačiau įmokų laiku nemokėjo. Iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos (2016-11-29) kredito ar kitų įmokų pagal sutartį ieškovui negrąžino. Atsakovas sumokėjo ieškovui 70 Eur sumą 2016-12-12. Taigi ieškovo kreipimosi į teismą dieną, t.y. 2016-11-29, atsakovo įsiskolinimą ieškovui sudarė 50 Eur kredito skola, 4,74 Eur kredito mokestis, 5,40 Eur palūkanos. Atsakovas šių sumų neginčija. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2016-12-12 pavedimu sumokėjo 70 Eur. Atsakovas nurodo, kad šia suma padengtas 50 Eur kreditas, 4,74 Eur palūkanos, taip pat palūkanos, susidariusios už naudojimąsi kreditu nuo 2016-10-20 iki 2016-12-12, kurių atsakovas tiksliai paskaičiuoti negali, o taip pat ir delspinigiai (28 b.l.). Ieškovas nurodo, kad atsakovo sumokėtą sumą panaudojo bylinėjimosi išlaidoms padengti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo. Tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys sutartyje susitarė dėl įmokų paskirstymo tvarkos. Sutarties 5.5 punkte numatyta, kad kredito davėjui sumokėti mokėjimai bus paskirstomi tokia tvarka: pirma eile – išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimui padengti; antra eile – skiriamos palūkanoms bei netesyboms už vėlavimą mokėti; trečia eile – skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; ketvirta eile – skiriamos vartojimo kreditui (pirmiausia tai jos daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) padengti. Teismas pažymi, jog nors ieškovas atsakovo sumokėtas įmokas skyrė bylinėjimosi išlaidoms padengti, tačiau toks įmokų paskirstymas vertinamas kaip nepagrįstas. Pagal Sutarties 5.5.1 punktą kredito gavėjo įmokos pirma eile skiriamos išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimui padengti. Pažymėtina, kad ši sutarties nuostata atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įmokų paskirstymo tvarką. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta darytina išvada, jog minėtos išlaidos yra išlaidos, kurias kredito davėjas patiria ragindamas skolininką įvykdyti prievolę, pavyzdžiui, išlaidos už pranešimų, raginimų parengimą, pašto išlaidos už išsiuntimą, įteikimą ir pan. Tai iš esmės yra išlaidos, kurias kredito gavėjas patiria iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad minėtų išlaidų atlyginimą šalys aptarė sutarties 3.5.9. punkte, kuris numato, kad vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja visiškai atlyginti vartojimo kredito davėjo patirtas išlaidas, atsiradusias dėl įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo, susijusias išlaidas su ikiteisminiu bei teisminiu skolos išieškojimu bei kitas vartojimo kredito davėjo patirtas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos yra žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Jos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VIII skyriuje. Tai yra išlaidos, susijusios su bylos iškėlimu ir nagrinėjimu teisme. Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme, yra priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad atsakovas 2016-12-12 sumokėjo ieškovui 50 Eur kreditą, 4,74 Eur kredito mokestį, 5,40 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino iki ieškinio surašymo dienos (2016-11-28) (1, 24 b.l.), kas sudaro iš viso 60,14 Eur. Kadangi atsakovas ieškovo prašomą priteisti 50 Eur kreditą, 4,74 Eur kredito mokestį, 5,40 Eur palūkanas sumokėjo 2016-12-12 (30 b.l.), pripažįstama, kad atsakovas prievolę atsiskaityti už suteiktą paskolą ieškovui įvykdė, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti šias sumas ieškovui iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimai dėl 50 Eur kredito, 4,74 Eur kredito mokesčio, 5,40 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino iki ieškinio surašymo dienos yra atmetami.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis numato 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovo ieškinio pagrindiniai reikalavimai dėl skolos, kredito mokesčio bei palūkanų priteisimo yra atmetami, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti taip pat yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas prievolę įvykdė tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovas inicijavo bylą teisme, patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti. Pripažintina, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui. Atsakovo argumentai, kad jis iš ieškovo gavo tik priminimus, negavo nei vieno raginimo, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kad dėl prievolės pažeidimo, nepašalinus jo per protingą terminą, bus kreiptasi į teismą, bei tai, kad jam ieškovo siunčiami priminimai leido manyti, kad sutartis ir toliau galioja, yra nepagrįsti. Šalys sutarties 6.3 punkte susitarė, kad atsakovui (vartojimo kredito gavėjui) pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį ir delsiant atlikti mokėjimą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, ieškovas (vartojimo kredito davėjas) turi teisę kreiptis į skolos išieškojimo įmonę dėl tarpininkavimo susigrąžinant įsiskolinimą (10 b.l.). Taigi, šalys šioje sutartyje numatė ieškovo teisę, tačiau ne pareigą, esant minėtos sutarties 6.3 punkte sąlygai, kreiptis į skolos išieškojimo įmonę dėl tarpininkavimo susigrąžinant įsiskolinimą. Be to, šalių sudarytos sutarties 10.1 punktas numato ieškovo teisę ginčą spręsti teisme (12 b.l.). Pažymėtina, kad šalių sutartis buvo sudaryta 2 mėnesių laikotarpiui, t.y. iki 2016-10-19, todėl ieškinio pateikimo dieną kredito grąžinimo terminas buvo pasibaigęs. Sutarties 9.1 punktas numato, kad vartojimo kredito grąžinimo terminas gali būti pratęstas. Pratęsti vartojimo kredito terminą galima, atsakovui (vartojimo kredito gavėjui) užpildžius paraišką ieškovo (vartojimo kredito davėjo) tinklapyje, vartotojo zonoje ir sumokėjus vartojimo kredito pratęsimo mokestį, pervedant į ieškovo sąskaitą. Įrodymų, kad 2016-08-29 šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. Nr. cs79kjmv kredito grąžinimo terminas atsakovui būtų pratęstas, nėra.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (20, 21, 23 b.l.). Dėl šių priežasčių ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo tenkinamas. Pažymėtina, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo joje nustatytais terminais ir tvarka grąžinti ieškovui suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį, atlyginti vartojimo kredito davėjui patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo, visiškai atlyginti vartojimo kredito davėjo patirtas išlaidas, atsiradusias dėl įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo, susijusias su ikiteisminiu bei teisminiu išieškojimu, tiek kitas vartojimo kredito davėjo patirtas išlaidas (Sutarties 3.5.2., 3.5.8., 3.5.9. punktai, 9 b.l.). Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 70 Eur, iš kurių 60,14 Eur padengė ieškovo ieškinio materialius reikalavimus. Atsakovo likusi sumokėta ieškovui 9,86 Eur suma yra įskaitoma ieškovo patirtų 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų padengimą. Ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5,14 Eur žyminio mokesčio (15 Eur – 9,86 Eur = 5,14 Eur ) ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 4 d.).
Teismas pažymi, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už ieškinio parengimą numatytas koeficientas 2,5, todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už ieškinio parengimą galėtų būti 1929,75 Eur. Teismas pažymi, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra gerokai mažesnės už Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, t.y. maksimalios bylinėjimosi išlaidos galėtų būti 1929,75 Eur, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 121 Eur.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (LR CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,14 Eur (penki eurai 14 centų) žyminį mokestį ir 121 Eur (šimtą dvidešimt vieną eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo BnP Finance, AB, įmonės kodas 302447985, naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.