- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- e2YT-22215-868/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16809-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamosios patalpos – garažo pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn garažą, esantį šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio LKS koordinatės (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra garažas, kurio LKS koordinatės (Lietuvos Respublikoje priimta valstybinė koordinačių sistema) (duomenys neskelbtini), esantis nesuformuotame žemės sklype, ir apie garažo galimus savininkus ar teisėtus valdytojus nėra duomenų, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo garažo pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Pažymėjo, jog buvo kviesti atsiliepti savininkai ir asmenys, turintys turtinių teisių į garažą, tačiau nėra gauta jokių minėto statinio nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir 2022 m. lapkričio 7 d., t. y. daugiau nei prieš metus laiko, buvo surašytas statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. A1017-7/22(2.14.1.55E-AD23), kuriuo į apskaitą buvo įtrauktas garažas (akte Nr. 2, garažas, paskirtis – garažų), esantis šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų – fotonuotraukos, ploto (apie 27 kv. m.) galima identifikuoti, dėl kokio objekto yra pradėta pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra. Be to, ant paties garažo buvo skelbiama informacija apie pradėtą daikto pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, taigi visi suinteresuoti asmenys turėjo visas galimybes aiškiai identifikuoti, kokio objekto savininkų, kitų asmenų, turinčių turtinių teisių į šį objektą, ieškoma.
Pareiškėja nurodė, kad siekiant nustatyti statinių savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtus statinius, išsiaiškinti. Tuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2020 m. birželio 15 d. iki pat šiol, t. y. daugiau nei 3 metus, skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – garažą, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį daiktą, informacija: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-ir-turtas/turtas/statiniu-kurie-neturi-savininko-ar-savininkas-nezinomas-sarasas/. Taip pat nuo 2022 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai dar skelbiamas atskiras pranešimas su nuotraukomis, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į garažą, nuoroda: https://vilnius.lt/lt/finansai-ir-turtas/garazas-esantis-salia-(duomenys neskelbtini)-vilniuje/. Informacija apie pradėtą statinių pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, 2022 m. lapkričio 19 d. buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“.
Pareiškėjos teigimu, turtinių teisių į garažą iki šiol niekas nepareiškė, nėra gauta jokių minėto statinio nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. 2022 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyrius VĮ „Turto bankas“ pateikė dokumentą „Dėl turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrų (šalia (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).)“, (registracijos Nr. A51-139285/22(3.3.2.26-AD23) dokumentų valdymo sistemoje (DVS) @vilys), kuriame prašo suorganizuoti galimai bešeimininkių statinių, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybės administracija siūlo pripažinti bešeimininkiais, apžiūras dėl apskaitos aktų surašymo. Pareiškėja 2022 m. spalio 18 d. gavo VĮ „Turto bankas“ raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad Turto bankas išnagrinėjo pateiktą medžiagą ir informaciją bei nustatė, kad rašte nurodytas turtas blogos fizinės būklės (pradėjęs griūti, be pamatų, stipriai paveiktos aplinkos poveikio medinės konstrukcijos), dauguma neįregistruoti VĮ Registrų centre, taip pat dalis yra laikini statiniai (metaliniai garažai), todėl negali būti naudojami pagal tikslinę paskirtį ir Turto bankas neįgaliotas spręsti žemiau nurodyto turto apskaitymo ir pripažinimo bešeimininkiu klausimų. VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja, kad savivaldybė vykdytų turto pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras.
Pareiškėja pažymėjo, jog nebūdama garažo savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jis būtų prižiūrimas, tvarkingas, nekeltų grėsmės gyventojams ar jų turtui. Skyriaus vertinimu, jeigu minimas Garažas, kuris neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebūtų pripažintas bešeimininkiu daiktu ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Garažas ir toliau nebūtų prižiūrimas, pablogėjus jo būklei, keltų grėsmę aplinkiniams, tačiau nesant jo savininkų ir neperdavus jo Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės jo tvarkyti, remontuoti ar kitaip pašalinti jo blogą būklę.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 4 dalį, kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.
Pagal CPK 534 straipsnį pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti valstybės arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui. CK 4.58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn garažą, esantį šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio LKS koordinatės (duomenys neskelbtini).
Pareiškimas dėl negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu daiktu teismui pateiktas 2023 m. lapkričio 17 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tos dienos, kai 2022 m. lapkričio 7 d. pareiškėja minėtą nekilnojamąjį turtą įsitraukė į savo apskaitą, todėl pareiškėja įvykdė CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą. Vadovaujantis Taisyklių 3.2 punktu pareiškėja yra tinkamas subjektas pareiškimui dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu paduoti (CPK 534 straipsnis).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 7 d. buvo surašytas statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. Nr. A1017-7/22(2.14.1.55E-AD23), kuriuo į apskaitą buvo įtraukta negyvenamoji patalpa – garažas, esanti šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio LKS koordinatės (duomenys neskelbtini). Iš statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų galima identifikuoti, dėl kokio objekto yra pradėtos pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros. Ant garažo durų buvo skelbiama informacija apie pradėtą jo pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, taigi visi suinteresuoti asmenys turėjo visas galimybes aiškiai identifikuoti, kokio objekto savininkų, kitų asmenų, turinčių turtinių teisių į šį objektą, ieškoma.
Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2020 m. birželio 15 d. skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – negyvenamąja patalpą – garažą, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį daiktą nuoroda: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-ir-turtas/turtas/statiniu-kurie-neturi-savininko-ar-savininkas-nezinomas-sarasas/.Nuo 2022 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai dar skelbiamas atskiras pranešimas su nuotraukomis, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į garažą, nuoroda: https://vilnius.lt/lt/finansai-ir-turtas/garazas-esantis-salia-(duomenys neskelbtini)-vilniuje/. Informacija apie pradėtą patalpų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į minėtą patalpą, 2022 m. lapkričio 19 d. buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja visais galimais būdais stengėsi nustatyti ir informuoti negyvenamosios patalpos – garažo savininką, kad jis pasirūpintų savo turtu, tačiau šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo negyvenamosios patalpos – garažo įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės apskaitą. Per šį laikotarpį negyvenamosios patalpos – garažo savininkas neatsirado, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jeigu negyvenamoji patalpa – garažas, kuri neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebus pripažinta bešeimininkiu daiktu ir perduota Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Negyvenamoji patalpa – garažas ir toliau nebūtų prižiūrima, tvarkinga, nekeltų grėsmės gyventojams ar jų turtui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis), todėl negyvenamoji patalpa – garažas, esanti šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), pripažintina bešeimininkiu daiktu ir perduotina pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis).
Asmenys, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi nėra žinomi, todėl sprendimas skelbiamas viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti negyvenamąją patalpą – garažą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu daiktu ir perduoti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gruodžio 13 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-22215-868/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-16809-2023-0), kuriuo tenkintas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas dėl negyvenamosios patalpos – garažo pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Asmenys, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi nėra žinomi, todėl sprendimas yra skelbiamas viešo paskelbimo būdu. Sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 13 d. Informacijos teirautis tel. Nr. (8 5) 262 4043“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.