Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto R. Š. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-09-11 nutarties, kuria R. Š. skundo netenkintas ir 2013-07-05 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros nutarimas Nr. 69 AM 088300 dėl nuobaudos paskyrimo R. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 2 d., 85 str. 4 d., 85 str. 5 d. paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros 2013-07-05 nutarimu už ATPK 85 str. 2 d. pažeidimą buvo paskirta 600 litų bauda, už ATPK 85 str. 4 d. – atimta teisė medžioti 12 mėnesių su įrankių ir priemonių konfiskavimu, už ATPK 85 str. 5 d. paskirta 100 litų bauda. Galutinė subendrinta nuobauda R. Š. paskirta 600 litų bauda, teisės medžioti atėmimas 12 mėnesių su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

2013-09-11 Raseinių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. Š. skundą dėl Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros 2013-07-05 nutarimo panaikinimo ir nustatęs, kad 2013-06-30 R. Š. neteisėtai medžiojo (duomenys neskelbtini), buvo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio plotuose be medžioklės lapo, sulaikymo metu turėjo su savimi išimtą iš dėtuvės šautuvą (duomenys neskelbtini) bei su trimis šoviniais dėtuvėje, priėmė nutartį, kuria R. Š. skundo netenkino ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros 2013-07-05 nutarimą paliko galioti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

R. Š. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros 2013-07-05 nutarimu. Ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinio teisės pažeidimų, apeliantas iš esmės ginčija administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime konstatuotus faktus, teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigdamas, kad jis ėjo apžiūrėti pasėlių, ar pasėlių lauko neniokoja šernai, o ne medžioti, dėl saugumo pasiėmė jam priklausantį šaunamąjį ginklą ir kitas priemones. Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog apeliantas 2013-06-30 neteisėtai medžiojo (duomenys neskelbtini) įrodytos bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (93–94 b. l.); Medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ planu (68–70 b. l.) Medžioklės tvarkos projektu 2009–2019 metams (71–78 b. l.), medžiotojo paieška (79 b. l.) nuotraukomis (95–98 b. l.), liudytojų R. R., J. L., V. J., R. N. parodymais, duotais apylinkės teisme teismo posėdžio metu. R. Š. teismo posėdžiu metu nurodė, kad jis svečiavosi pas uošvienę J. L., kuri jam skundėsi, kad šernai išknisa pasėlius, todėl jis nusprendė apeiti pasėlius, pasiėmė atsivežtą šaunamąjį ginklą, kad galėtų apsisaugoti nuo šerno, tačiau medžioklės nevykdė. Tokius apelianto teiginius paneigia liudytojai R. R. ir R. N., kurie duodami parodymus teisme nurodė, kad atsitiktinai savo medžioklės plotuose rado žvėrių viliojimo vietų, žinojo, kad jų būrelio medžiotojai to nedarė, todėl pradėjo šią vietovę stebėti. Pastebėjo, kad prieš porą savaičių buvo papilta grūdų, iškirsti krūmynai šūvių trajektorijai pagerinti, pažymėti ryškios spalvos kaspinu. Taip pat liudytojai nurodė, kad palaukė ir sulaikė jų plotuose medžiojantį asmenį, kuris sėdėjo savo padarytoje šėrykloje, turėjo šautuvą, naktinio matymo žiūronus, jog asmuo bandė bėgti ir R. R. jį (R. Š.) sulaikė. Taip pat liudytojas R. R. nurodė, kad dėl šernų daromos žalos į juos J. L. niekada nesikreipė. Kito būrelio nariams jie leidžia medžioti jų plotuose svečio teisėmis, tačiau R. Š. į juos niekada nesikreipė. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, byloje jokių duomenų apie tai, kad liudytojai dėl kažkokių priežasčių siektų apeliantą melagingai apkaltinti, nėra, todėl netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad liudytojų R. R. ir R. N. parodymus patvirtino liudytojas V. J., kuris parodė, jog 2013-06-30 apie 22 val. gavęs telefoninį pranešimą iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio, atvyko į įvykio vietą, kur buvo R. Š., R. R. ir R. N.. Liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad R. Š. buvo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plote, turėjo ginklą, šautuvo dėklo neturėjo, neturėjo reikiamų dokumentų, teigė, kad R. Š. nurodė, jog jis nemedžiojo, o tik vaikščiojo ir baidė šernus. Visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. Š., nesilaikydamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 p., 58.2 p., 58.3 p. reikalavimų, medžiojo svetimuose, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, turėjo paruoštą medžiojimui ginklą, kuris buvo išimtas iš dėklo, su dėtuvėje esančiais trimis šoviniais, turėjo tam kompensatorių, optinį taikiklį, naktinio matymo žiūroną, infraraudonųjų spindulių prožektorių.

Apeliantas teigia, kad nepagrįstai į nutarimą įtrauktas papildomas pažeidimas pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2. punktą. Minėtame punkte nurodyta, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu ginklu. Administracinio teisės pažeidimo protokole (93 b. l.) nurodyta, kad R. Š. turėjo su savimi medžioklinį šautuvą (duomenys neskelbtini), kuris buvo išimtas iš dėtuvės, t. y. į administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo įrašyta veika, tik nebuvo nurodytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punktas. Kadangi pareigūnas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė administracinio teisės pažeidimo esmę, pagrįstai Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vyriausiasis specialistas nutarime įrašė nuorodą dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2. punkte padaryto pažeidimo. Teisme šios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir pats R. Š. apklausiamas teisme pripažino, kad „Iš dėklo išsiėmęs ginklo negaliu nešiotis, tuo aš padariau pažeidimą“. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtina R. Š. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 85 str. 2 d., 85 str. 4 d., 85 str. 5 d.

Apeliaciniu skundu apeliantas teigia, kad jam paskirta nuobauda yra neteisinga ir per griežta.

ATPK 85 str. 2 d. nurodyta, kad medžiojimas be galiojančio medžioklės lapo užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. ATPK 85 str. 4 d. nurodyta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. ATPK 85 str. 5 d. nurodyta, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas, išskyrus pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimties iki dviejų šimtų penkiasdešimties litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą iki vienerių metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių komplekso, kuriuo remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Tai, kad R. Š. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, į kurią buvo atsižvelgta skiriant administracinę nuobaudą. Tai, kad R. Š. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko charakterizuojamas kaip patyręs ir sumanus medžiotojas, teigiamai apibūdina jo asmenybę, tačiau tai savaime nėra ypatingos ar išskirtinės aplinkybės, nes taip gali būti apibūdinti daugelis asmenų. Tai, kad jis medžiojo svetimuose, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, turėjo paruoštą medžiojimui ginklą, kuris buvo išimtas iš dėklo, su dėtuvėje esančiais trimis šoviniais, turėjo tam kompensatorių, optinį taikiklį, naktinio matymo žiūroną, infraraudonųjų spindulių prožektorių rodo, kad jo padarytas Medžioklės taisyklių pažeidimas sukėlė didelį pavojų laukinių gyvūnų saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai bei kitiems įstatymų saugomiems teisiniams gėriams, o tai leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį R. Š. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad R. Š. pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo paties elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų, rezultatas.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į ATPK 85 str. 4 d., jog iš šios normos matyti, kad teisės medžioti atėmimas su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu yra pagrindinė, o ne alternatyvi nuobauda, pažeidimą padariusiam medžiotojui.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-09-11 nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-09-11 nutartį nepakeistą ir R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.