Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Vaivadienė,

išnagrinėjusi H. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė

H. I. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2011 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini)piktybiškai trukdė medikams, o būtent atsisakė tęsti jos nepilnametės dukters K E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gydymą Vaiko raidos centre, ją 2011-11-03 pasiėmė; 2011-11-09 dukrai neadekvačiai elgiantis S. K. vidurinėje mokykloje, motina kategoriškai atsisakė dukrai suteikti medicininę pagalbą, o pristačius į Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą, dukrą pasiėmė, t.y. kaip panaudojusiai motinos valdžią priešingai vaiko interesams ir padariusiai administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu H. I. su pažeidimu nesutiko, paaiškino, jog jos dukters elgesį lėmė persikėlimas gyventi iš Lenkijos į Lietuvą; dabar dukra gyvena Lenkijoje ir šiuo metu problemų dėl jos elgesio nekyla. Nurodė, jog nesutiko, kad dukrai būtų duodami raminamieji vaistai.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 4 p. numatyta, kad kiekvienam vaikui - tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui - taip pat doroviškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Iš suformuluoto pažeidimo turinio matyti, jog H. I. kaltinama tuo, jog ji netinkamai rūpinasi savo dukters sveikata, t.y. atsisakė tęsti gydymą Vaiko raidos centre, vėliau, dukrai neadekvačiai elgiantis S. K. vidurinėje mokykloje, atsisakė suteikti medicininę pagalbą, o nepilnametę patalpinus į Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą, motina iš ten ją pasiėmė. Vertinant, ar tokiu elgesiu H. I. panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams, atkreiptinas dėmesys į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VPS PP Maišiagalos policijos nuovados specialistės 2012-01-26 nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat 2012-02-21 tarnybiniame pranešime esančius duomenis, jog iki dukters paėmimo iš Vaiko raidos centro, jame nepilnametė jau buvo gydoma apie savaitę, H. I. dukrą paėmė, nes nesutiko su gydymo būdu, t.y. dėl skiriamų raminamųjų vaistų, be to minėtuose dokumentuose nurodyta, jog H. I. su dukra lankėsi pas psichologus Šeškinės poliklinikoje. Duomenų, kuo pasireiškė nepilnametės K E. L. neadekvatus elgesys 2011-11-09, duomenų, jog šį elgesį lėmė tai, kad buvo nutrauktas gydymas, byloje nėra, taip pat dokumentuose nėra informacijos, kokios medicininės pagalbos atsisakė H. I.. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog K.E. L. patalpinus į Vilniaus r. šeimos ir vaiko krizių centrą, motina dukrą iš šios įstaigos pasiėmė, tačiau tiek tarnybiniame pranešime, tiek nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog iš vaiko krizių centro nepilnametė pasišalino pati. Pažymėtina, kad tuo metu nepilnametei buvo nustatyta vaiko laikinoji rūpyba, vaiko rūpintoju paskirtas Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras, kuriame mergaitė gyveno jau savaitę, todėl atsakomybė už nepilnametės K.E. L. pabėgimą iš globos įstaigos 2011-11-29 nepagrįstai priskiriama motinai. Pažymėtina ir tai, kad jog K.E. L. aptariamu laikotarpiu buvo 16 metų. H. I. nurodė, kad šiuo metu nepilnametė K.E. L. gyvena Lenkijos Respublikoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, jog paėmusi dukrą iš Vaiko raidos centro, H. I. vedė dukrą pas psichologus, davė savo dukrai minėto centro medikų išrašytus vaistus, bandė spręsti iškilusias problemas kitais būdais (išvežė dukrą į Lenkiją), taip pat kitus nurodytus argumentus, nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad H. I., nesutikdama dukters gydyti Vaiko raidos centre panaudojo motinos valdžią priešingai jos interesams.

Atsižvelgiant į išdėstytą, byla nutrauktina nesant ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria

H. I. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant ATPK 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Vaivadienė,

Aprašomoji dalis

nustatė

H. I. 2011 m. spalio 24 d. Vilniaus r., Avižienių sen., Lindiniškių k., piktybiškai trukdė medikams, o būtent atsisakė tęsti jos nepilnametės dukters Katarzynos E. L., gim. 1995-04-15, gydymą Vaiko raidos centre, ją 2011-11-03 pasiėmė; 2011-11-09 dukrai neadekvačiai elgiantis S. K. vidurinėje mokykloje, motina kategoriškai atsisakė dukrai suteikti medicininę pagalbą, o pristačius į Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą, dukrą pasiėmė, t.y. panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu H. I. su pažeidimu nesutiko, paaiškino, jog jos dukters elgesį lėmė persikėlimas gyventi iš Lenkijos į Lietuvą; dabar dukra gyvena Lenkijoje ir šiuo metu problemų dėl jos elgesio nekyla. Nurodė, jog nesutiko, kad dukrai būtų duodami raminamieji vaistai.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 4 p. numatyta, kad kiekvienam vaikui - tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui - taip pat doroviškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Iš suformuluoto pažeidimo turinio matyti, jog H. I. kaltinama tuo, jog ji netinkamai rūpinasi savo dukters sveikata, t.y. atsisakė tęsti gydymą Vaiko raidos centre, vėliau, dukrai neadekvačiai elgiantis S. K. vidurinėje mokykloje, atsisakė suteikti medicininę pagalbą, o nepilnametę patalpinus į Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą, motina iš ten ją pasiėmė.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VPS PP Maišiagalos policijos nuovados specialistės 2012-01-26 nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat 2012-02-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro Vaiko raidos centre K.E. L. buvo nustatyta diagnozė – adaptacijos sutrikimas, užsitęsusi depresinė reakcija; darbuotojai motiną buvo informavę, kad būdingas siucidinis elgesys ir reikalingas gydymas. Byloje nėra duomenų, kad atsisakydama dukters gydymo minėtoje įstaigoje, H. I. ėmėsi kitų priemonių spręsdama iškilusias dukters sveikatos problemas. H. I. nurodo, jog pakankama priemonė - dukters perkėlimas gyventi į Lenkiją, tačiau iš Lenkijos Respublikos gautoje ataskaitoje nurodyta, kad ir gyvendama Lenkijoje mergaitė ne kartą buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę, ataskaitoje padaryta išvada, kad nepilnametės elgesys kėlė pavojų jos sveikatai ir gyvybei. Be to, H. I. 2012-01-12 apklausos protokole pati pripažino, kad per mažai dėmesio skyrė dukters sveikatos būklei, manė, jog problemos išsispręs savaime.

Be pačios H. I. paaiškinimų, pažeidimas taip pat įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2012-01-26 nutarimu dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, tarnybiniais pranešimais, ataskaita po apsilankymo pas nepilnametės K. L. tėvą R. L., Vilniaus rajono PK Maišiagalos PN raštais Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl nepilnametės K. L., duomenimis apie ankstesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn.

H. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, todėl jai skirtina administracinė nuobauda, numatyta už šį pažeidimą - įspėjimas ( Lietuvos Respublikos ATPK 23 str., 30 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria

H. I. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. ir ją įspėti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.