Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Maišiagalos mstl., Vilniaus r. sav., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2016 m. birželio 23 d., apie 22:50 val., Vilniaus r., Maišiagalos mstl., Miško g. vairavo automobilį N. A. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,88 prom. girtumas, kai neturi teisės vairuoti transporto priemonių, metų bėgyje buvo baustas pagal ATPK 130² str., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

D. M. posėdžio metu protokole užfiksuotų faktų ir pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad sėdėjo gale su Eimantu ir Arminu, o už vairo sėdėjo automobilio savininkė G. V., keleivio vietoje, priekyje, tuo metu niekas nesėdėjo. Jie važiavo miško keliu, o pareigūnai tiesiog pasirodė priekyje, todėl G. V. išsigandusi peršoko į priekyje esančią keleivio vietą. Pareigūnai jį pasikvietė, nes galbūt pažinojo, kadangi jis ankščiau yra baustas. Jis ir G., abu buvo su šviesiomis „maikėmis“ tai juos galėjo sumaišyti. Jis buvo su baltais marškinėliais su petnešomis ir mėlynais šortais. Pasirašė, kad sutinka su protokolu, nes 10 val. privalo būti namie, kadangi jį teismas įpareigojo, o naktimis tikrina Probacijos tarnyba. Išsigandęs, kad laiku nebus namuose, sutiko su pažeidimu. Ginčas virš valandos truko.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su D. M. yra draugai. Tą dieną su Dovydu buvo pas jį namuose, vartojo alkoholinius gėrimus ir užsimanė pasivažinėti, todėl važiavo į mišką. Jie sėdėjo gale, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Važinėjo apie 3 valandas, kol pasirodė policijos pareigūnai ir juos sustabdė. D.gale per vidurį sėdėjo, A. – kairėje, o jis – dešinėje galinėje sėdynėje. Prie vairo buvo G.. Dovydas ir G. buvo apsirengę panašiai, šviesiai, gal dėl to policijos pareigūnai įtarė, kad vairavo D.. Jis nežino kodėl G. peršoko į keleivio vietą, gal supanikavo. Jie sakė pareigūnams, kad ne D.vairavo. Jam buvo žinoma, kad G. neturi teisės vairuoti.

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie su kolega važiavo miško masyve patruliuodami Maišiagalos sen. ir pamatė važiuojantį automobilį, kuris staigiai sustojo, o jiems privažiavus, minėto automobilio vairuotojas peršoko į galinę sėdynę ir atsisėdo tarp dviejų jaunuolių gale. Keleivio vietoje sėdėjo mergina, o gale du vaikinai. Jie priešpriešiais važiavusį automobilį apšvietė šviesom ir matė, kad vairuotojo vietoje sėdėjęs stambus vyriškis peršoko iš priekio į galą, tarp priekinių sėdynių lindo į tarpą ir atsisėdo į galą, jį pagal marškinėlių spalvą atpažino. Keleivio vietoje sėdėjusi mergina, taip ir liko sėdėti, nejudėjo. Viską matė 15-20 metrų atstumu. Kai jie sustojo, minėtas vyriškis pilnai peršoko į galinę sėdynę, o kai jie priėjo prie automobilio, jaunuoliai gale sėdėjo, o mergina keleivio priekinėje sėdynėje, vairuotojo vietoje niekas nesėdėjo. Jiems kasmet tikrinamas regėjimas, sveikata nuodugniai tikrinama medicininės komisijos, su regėjimais problemų jie neturi. Patruliuojančiam gatvėje ir sėdinčiam kabinete pareigūnui skiriasi reikalavimai, nes patruliui, dirbančiam lauke, gatvėje, yra daug griežtesni sveikatos reikalavimai. Tuo metu jis nepamena, kur buvo automobilio rakteliai, bet vėliau, kai jie norėjo nuvaryti automobilį, rakteliai buvo pas merginą. Mergina sakė, kad vairavo ji, o ne D. M.. D. M. iš pradžių neigė vairavęs, bet po to sutiko su pažeidimu. Visus keleivius jis matė pirmą kartą, apkalbėti D. M. jokio pagrindo neturi, nes jo nepažįsta. Kai jie formino protokolą, visi asmenys, išskyrus merginą, sėdėjo ramūs. Mergina elgėsi drąsiai ir įkyriai, nuo jos buvo juntamas alkoholio kvapas, tačiau blaivumo netikrino, nes buvo įsitikinę, kad automobilį vairavo ne ji, o D. M.. Vėliau vienas vaikinas buvo suformintas pagal pasipriešinimą pareigūnams, kadangi vežant automobilį pradėjo elgtis nemandagiai, muistytis automobilyje, jam buvo duoti įspėjimai, jis jų neklausė todėl buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas.

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su D. yra draugai. Tą dieną buvo pas D., vėliau G. užsimanė pavažinėti, todėl jie važiavo pavažinėti. Grįžtant link namų sutiko pareigūnus, todėl G.šoko į keleivio vietą, nes išsigando, kadangi neturi teisių. Jie gale sėdėjo, G. buvo už vairo, o priekyje keleivio vietoje niekas nesėdėjo. Kai pareigūnai D. nurodė lipti, G. sakė, kad vairavo ji. Jie visi sakė policijos pareigūnams, kad Dovydas nevairavo.

Liudytojas L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad patruliavo su patruliu A. D. Vilniaus r. teritorijoje, Avižienių pusėje. Jie buvo Maišiagalos miestelyje, važiavo miško takeliu ir priešpriešiais pamatė važiuojantį automobilį. Tas automobilis, greičiausiai juos pamatęs, staiga sustojo. Iš priekio važiuodami jie matė, kaip vairuotojas perlipa į galą. Kai jie priėjo prie automobilio, gale sėdėjo 3 vaikinai, iš šono sėdėjo liekno sudėjimo vaikinai, o per vidurį sėdėjo atsakomybėn traukiamas asmuo. D. M. pasakė, kad neturi teisės vairuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis aiškino, kad nuo ežero važiavo miško takeliu, kad nesustabdytų policija, nes buvo išgėręs. Iš pradžių neigė, kad važiavo, o po to bendraujant pats pasakė, kad: „taip, važiavau, taip išėjo“. Sakė, kad pagrindiniais keliais nevažinėja, nes yra baustas. Mergina sakė, kad ji vairavo, jie nesiaiškino aplinkybių dėl jos vairavimo, nes nebuvo pagrindo, kadangi akivaizdžiai matė, kaip D. M. peršoko į galą. Kiek pamena, D. M. buvo su šviesiais marškinėliais, jie matė, kaip jis ropščiasi į galą, jam staigiai pavyko peršokti, bet jis nespėjo įsiterpti tarp dviejų vaikinų, matėsi, kad jis ant jų užšokęs, nes į tą tarpą netilpo. Automobilis nedidelis, trise būtų labai nepatogu važiuoti, kai vyras stambus yra.

D. M. padaryti administracinės teisės pažeidimai įrodinėjami taip pat byloje surinktais rašytiniais įrodymais: D. M. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu, kad pripažįsta pažeidimą, gailisi, administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimu ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK patrulių rinktinės 5-ojo būrio patrulių 2016-06-23 surašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad patruliuojant buvo sustabdytas automobilis patikrinimui, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas jo kalba buvo nerišli, alkotesterio parodymu kvitu, iš kurio matyti, kad D. M. buvo nustatytas 1,88 prom., neblaivumo laipsnis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, asmens duomenimis.

Išklausius D. M. ir jo atstovo adv. D. Ž., policijos pareigūnų, suinteresuoto asmens, liudytojų paaiškinimus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. M. padarė administracinį teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal (duomenys neskelbtini) str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nors D. M. neigia vairavęs automobilį, nurodo, kad automobilį vairavo G. V., o jis su Eimantu ir Arminu sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, kur vartojo alkoholį, tačiau tai, kad automobilį vairavo D. M., kuris pamatęs policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, persėdo ant automobilio galinės sėdynės, tarp A. ir D., įrodyta policijos pareigūnų parodymais, kurie pastebėjo automobilį važiuojantį priešpriešiais, kuris pastebėjęs policijos pareigūnus sustojo. Tiek pareigūnas L. V., tiek pareigūnas A. D. paaiškino, kad mašina nebuvo dingusi iš jų akiračio, jie 15-25 metrų atstumu matė, kaip D. M., vilkėjęs šviesius marškinėlius, kuris vairavo automobilį, peršoko ant automobilio galinės sėdynės, kur bandė įsiterpti tarp kartu važiavusių D. ir A., tačiau būdamas stambaus sudėjimo į tarpą tarp minėtų vaikinų nespėjo įsiterpti, dėl to policijos pareigūnas matė, kad jis ant jų užšokęs, ne pilnai atsisėdęs. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, suinteresuoto asmens G. V. ir liudytojų D. J., A. D. versiją, kad automobilį vairavo G. V., kuri pamačiusi policijos pareigūnus peršoko į greta esančią keleivio vietą, nes išsigando, paneigia policijos pareigūnų parodymai, kad pastebėjus automobilį mergina sėdėjo keleivio vietoje, nejudėjo. Pareigūnų sveikatos būklė, tame tarpe ir rega, yra tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijoje, todėl atitinka aukštus pareigūnui keliamus sveikatos reikalavimus. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, nurodytu 15-25 metrų atstumu pareigūnai neabejotinai galėjo matyti, kaip D. M. peršoko ant galinės automobilio sėdynės. Teismas pažymi, kad policijos pareigūnai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Aplinkybių, kad policijos pareigūnai būtų šališki, turėję pagrindą administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apkalbėti ar suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti jį nebūtų teisės pažeidimų padarymu, taip pat tokių aplinkybių nenurodė ir pats D. M. bei jo atstovas. Policijos pareigūnai, L. V. ir A. D. apklausti teismo posėdžio metu, esmines įvykio aplinkybes įvardijo nuosekliai, neprieštaraudami išdėstytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais ir jais nesivadovauti, priešingai nei suinteresuoto asmens G. V. bei liudytojų D. J., A. D., kurie su D. M. yra draugai, todėl darytina išvada, jog jie yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi ir bando D. M. padėti išvengti administracinės atsakomybės. Teismas kritiškai vertina D, M.automobilio vairavimo fakto neigimą, dar ir dėl to, kad jis pažeidimo tyrimo metu pripažino, jog vairavo automobilį, todėl konstatuotina, kad automobilio vairavimo fakto neigimas yra administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pasirinktas gynybos būdas, kadangi jis prieštarauja byloje surinktiems ir pažeidėjo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Todėl įvertinus įrodymų visumą ir nesant pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, teismas konstatuoja, jog D. M. kaltė padarius pažeidimą numatytą LT ATPK 130² str. yra visiškai įrodyta. Taigi D. M. vairavo automobilį N. A. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,88 prom. girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, metų bėgyje buvo baustas pagal ATPK 130² str., todėl jo veiksmai pagal LR ATPK 130² straipsnį kvalifikuoti tinkamai.

D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, pobūdį, skaičių ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris administracine tvarka baustas, jis jau keletą kartų baustas už vairavimą neturint tam teisės, tai neigiamai charakterizuoja pažeidimus padariusį asmenį, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jam skirtina didžiausia sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda.

ATPK 26 str. nustatyta, kad ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilis registruotas D. M. draugės G. V. vardu. Transporto priemonės konfiskavimas, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje yra privalomas nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Iš byloje esančių dokumentų ( b.l.17-23) matyti, kad automobilio savininkė yra G. V.. Automobilis priklauso ne D. M., o jo draugei G. V.. Tačiau darytina išvada, kad G. V. žinodama, jog D. M. yra neblaivus, jam atimta teisė vairuoti, leido jam vairuoti savo automobilį. Taigi šioje byloje posėdžio metu išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, suinteresuotą asmenį yra pagrindo daryti išvadą, kad konfiskuotinas daiktas nebuvo paimtas prieš savininko teises įgyvendinančio asmens valią, todėl transporto priemonės konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytam teisės pažeidimui, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2A-4-2012). Todėl atsižvelgus į teisingumo, proporcingumo principus, teismų praktiką (VAT 2015-04-30 nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)166/2015), automobilio N. A. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo panaudotas teisės pažeidimui, konfiskavimas proporcingas padarytai veikai ir būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti, todėl automobilis konfiskuotinas (ATPK 20 str., 26 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje ir skirti 1448 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) eurų baudą su automobilio N. A. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16059085858.

Išaiškinti D. M., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.