- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- I-3859-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04010-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Ernestas Spruogis, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui V. A. (V. A.), vertėjai Anastasijai Osinai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. (V. A.) skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas V. A. (V. A.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2015 m. rugpjūčio 6 d. skundu (b. l. 1), ir su 2015 m. rugsėjo 22 d. patikslintu skundu (b. l. 9–12) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka), prašydamas:
1.1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4721 „Dėl 2015-05-06 prašymo ir 2015-06-23 gauto atsakymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5) I-4721);
1.2. panaikinti VSDFV Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba) 2012 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (10.32) S2-30034 „Dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo“ (toliau – ir raštas Nr. (10.32) S2-30034);
1.3. įpareigoti Tarnybą išmokėti pareiškėjui valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) 5 572,22 Eur pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas yra gydytojas chirurgas, turi licenciją verstis gydytojo praktika. Pagrindinė pareiškėjo darbovietė – VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, be to, pareiškėjas dirba ir kitose gydymo įstaigose. Pareiškėjas pensijos amžiaus susilaukė 2009 m. spalio 28 d., turėdamas 28 m. stažą. Pareiškėjas 2009 m. spalio 12 d. pateikė prašymą Fondo valdybai dėl senatvės pensijos skyrimo ir mokėjimo. Fondo valdybos 2010 m. vasario 20 d. sprendime Nr. D-10-1536 nuo 2009 m. spalio 28 d. pareiškėjui paskirta 329,39 Eur (1 137,32 Lt) dydžio senatvės pensija.
2.2. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies pagrindu pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. d. buvo sumažintas paskirtos ir mokėtinos senatvės pensijos dydis ir mokėta sumažinta pensija, per šį laikotarpį pareiškėjui neišmokėta 5 572,22 Eur (19 239,75 Lt) senatvės pensijos dalis.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas nurodyti nepagrįstai neišmokėtos senatvės pensijos grąžinimo terminus, ir 2012 m. lapkričio 9 d. gavo tarnybos atsakymą, kad dar nenustatyta pensijų grąžinimo tvarka ir data. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas grąžinti nepagrįstai neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-4721konstatavo, kad pareiškėjas praleido 3 m. terminą 2010 m. sausio mėnesio sprendimui pradėti mokėti pareiškėjui pagal Laikinajį įstatymą sumažintą pensiją apskųsti.
2.4. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, be kita ko, nurodo: tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinąjį įstatymą; Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 m. sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje, šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą; tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į Fondo valdybą (kaip nustatyta Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje), o į Fondo valdybos teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena laikytina kreipimosi su skundu į Fondo valdybą diena.
2.5. Minėta, kad pareiškėjas 2012 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas išaiškinti, kada jam bus mokama senatvės pensija. Nors pareiškėjo prašymo turinys ir forma neatitiko skundui keliamų reikalavimų, tačiau prašymo esmė – sumokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį – leidžia teigti, kad pareiškėjas reikalavo grąžinti jam neišmokėtą senatvės pensijos dalį, t. y. pateikė Tarnybai skundą, kuris pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Be to, pareiškėjas, kreipdamasis į Tarnybą, nepraleido tuo metu galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) 45 straipsnyje nustatyto 3 m. termino sprendimui dėl sumažintos pensijos išmokėjimo apskųsti. Be to, Tarnyba 2012 m. lapkričio 9 d. sprendime nurodė, kad dar nėra teisės aktuose nustatyta pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotų pensijų neišmokėtos dalies grąžinimo tvarka ir datos. Ši Tarnybos pozicija leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo buvo išnagrinėtas.
Šalies argumentai
2.6. Pareiškėjas apie priimtą skundžiamą sprendimą sužinojo 2012 m. lapkričio 9 d., terminas šiam sprendimui apskųsti baigiasi 2015 m. lapkričio 9 d. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 6 d. pateikė Fondo valdybai prašymą dėl senatvės pensijos išmokėjimo, nepraleisdamas iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 45 straipsnyje nustatyto termino apskųsti Tarnybos sprendimą dėl pensijos Fondo valdybai per 3 m. nuo tos dienos, kurią sužinojo / turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Pareiškėjas ne visai tinkama forma išreiškė savo prašymo esmę, tačiau tai negali būti kliūtis pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti.
II
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad pareiškėjas dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. negautos pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi praleidęs 3 m. apskundimo terminą ir nepateikė įrodymų, kad šį terminą praleido dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 46–48).
1. Tarnyba 2010 m. kovo 20 d. sprendime Nr. D-10-2564 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. A.“ (toliau – ir sprendimas Nr. D-10-2564) paskyrė ir mokėjo pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2009 m. sausio 28 d. Tarnyba, vadovaudamasi Laikinuoju įstatymu, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. perskaičiavo ir mokėjo pareiškėjui senatvės pensiją.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. Pagal Konstitucijos 107 į Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pareiškėjui senatvės pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinąjį įstatymą tik šio įstatymo galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime išaiškino, kad iki Konstitucinio Teismo nutarimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, oficialaus paskelbimo preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad teisinės pasekmės (kaip antai pagal atitinkamų institucijos sprendimų, priimtą vadovaujantis šiuo teisės aktu (jo dalimi), asmuo įgijo tam tikras teises ar atitinkamą teisinį statusą arba asmeniui atitinkamame institucijos sprendime nebuvo suteikta tam tikrų teisių ar atitinkamo teisinio statuso), kilusios tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu, yra teisėtos.
Taigi, senatvės pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota teisėtai ir pagrįstai.
3. Remiantis LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. AS438-818/2013, Nr. AS602-716/2013, Nr. AS502-849/2013, Nr. A444-2232/2013, Nr. A552-432/2013, Nr. A143-816/2014): Pensijų įstatymo 45 straipsnis ir Valstybinio socialinio draudimo 37 straipsnis neabejotinai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, skundžiant šiuos sprendimus Fondo valdybai, bei kad terminas skundui Fondo valdybai dėl teritorinių skyrių sprendimų, mokant sumažintas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas pensijas paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo; pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo pažeistas teises bei interesus; apskundimo terminas prasideda nuo to momento, kai pirmą kartą buvo išmokėta perskaičiuota senatvės pensija.
4. Pareiškėjui pirmoji pagal Laikinąjį įstatymą sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi, pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį. Pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 m. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sprendimams ir veiksmams (neveikimui) apskųsti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas informuoti, kada bus išmokėta išskaičiuota senatvės pensijos dalis. Tarnyba rašte Nr. (10.32) S2-30034 pranešė pareiškėjui, kad teisės aktuose dar nenustatyta pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotų pensijų neišmokėtos dalies grąžinimo tvarka ir datos. Tarnyba 2012 m. lapkričio 9 d. nepriėmė sprendimo, kaip teigia pareiškėjas skunde, o tik informavo pareiškėją dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo.
III
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti raštą Nr. (10.32) S2-30034 nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą, pateikia iš esmės tokius argumentus (b. l. 32–37).
1. Dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos 2012 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (10.32)S2-30034
1.1. Remiantis pareiškėjo 2012 m. lapkričio 6 d. prašymo Tarnybai turiniu („Prašau informuoti mane kada bus išmokėta neteisėtai išskaičiuota pensijos dalis ir kuri gyventojų kategorija turės pirmenybę ją gauti“) akivaizdu, kad pareiškėjas po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo oficialaus paskelbimo kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti bendro pobūdžio informaciją apie sumažintos senatvės pensijos išmokėjimą. Tarnyba rašte Nr. (10.32) S2-30034, pareiškėjo įvardytu sprendimu, informavo pareiškėją, kad dar nėra teisės aktuose nustatyta perskaičiuotų pagal Laikinąjį įstatymą pensijų neišmokėtos dalies grąžinimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos raštas Nr. (10.32) S2-30034 nelaikytinas sprendimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir Pensijų įstatymo prasme, bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Tarnybos informacinio pobūdžio raštą nutrauktina, kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai, nustatytai ABTĮ 15 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Fondo valdyba apie Tarnybos raštą Nr. (10.32) S2-30034, pareiškėjo įvardytą sprendimu, sužinojo tik iš pareiškėjo skundo teismui ir su šiuo skundu pateiktų dokumentų kopijų. Pareiškėjas Tarnybos rašto Nr. (10.32) S2-30034 Fondo valdybai, kaip privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, neskundė. Taigi, pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą dėl Tarnybos rašto Nr. (10.32) S2-30034, pareiškėjo įvardyto sprendimu, panaikinimo, nėra pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
2. Dėl reikalavimo panaikinti Fondo valdybos 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4721
2.1. Pareiškėjas su 2015 m. gegužės 6 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas išmokėti jam neteisėtai ir nepagrįstai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas neišmokėtą 5 572,22 Eur senatvės pensijos dalį.
Pagal Fondo valdybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakyme Nr. V-555 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 64 punktą, jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga neįgaliota spręsti prašyme išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos persiunčia prašymą kompetentingai institucijai ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis. Tarnyba, kaip sprendimą priėmusi įstaiga, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 64 punkto nuostatomis, pareiškėjo 2015 m. gegužės 6 d. prašymo, kuriame prašyta išmokėti 2010 m.– 2011 m. negautą senatvės pensijos dalį, nenagrinėjo ir su 2015 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (10.32) S2-15891 persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai.
2.2. Pirmoji pagal Laikinąjį įstatymą sumažinta senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi Tarnybos sprendimas dėl pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą buvo priimtas 2010 m. sausio mėnesį. Rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotas pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas Tarnybos, vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, priimtas valinis aktas (veiksmas) – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas pareiškėjui 2010 m. sausio mėnesį.
2.3. Remiantis LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A444-816/2013, Nr. A143-816/2014 ir kt.), Pensijų įstatymo 45 straipsnis ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, skundžiant šiuos sprendimus Fondo valdybai, bei terminas skundui Fondo valdybai dėl teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų), mokant sumažintas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas pensijas, paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo; pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus. Taigi, konstatuotina, kad terminas skundui Fondo valdybai dėl teritorinių skyrių ir Tarnybos sprendimų (valinių aktų, veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją paduoti, skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo.
2.4. Pagal Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktą, jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti; jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą.
Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad Tarnyba pirmąją pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 m. sausio mėnesį ir apie tai, kad jam mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, nustatė, kad, kreipdamasis dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo į Tarnybą su 2015 m. gegužės 6 d. prašymu, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių ir Tarnybos sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 m. terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2015 m. gegužės 28 d. rašte Nr. (6.5) I-3627, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 20 punktu, pasiūlė pareiškėjui iki 2015 m. birželio 29 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Tarnybos sprendimui nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėti mokėti jam pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją jis praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą, kad galutinis sprendimas dėl 2015 m. gegužės 6 d. prašymo bus priimtas, pareiškėjui pateikus įrodymus arba jų nepateikus iki nurodyto termino.
2.5. Remiantis LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, ginčams dėl sprendimų pensijų klausimais spręsti Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta aiški tvarka ir įtvirtintas pakankamai ilgas terminas ginčui inicijuoti (3 m.), taigi, termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatyme nustatytą terminą. LVAT praktikoje ne kartą pabrėžta, kad skundo padavimo termino svarbiomis praleidimo priežastimis gali būti pripažintos individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai sukliudė asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatyme nustatytą terminą. Remiantis LVAT praktika (pavyzdžiui, 2015 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A870-146/2015), bendro pobūdžio teiginiai praleisto termino atnaujinimo požiūriu termino praleidimą pateisinančia priežastimi nepripažįstami.
Šalies argumentai
2.6. Pareiškėjas su 2015 m. birželio 16 d. prašymu (Fondo valdyboje gautas 2015 m. birželio 23 d.) kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas grąžinti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. kaip dirbančiam pensininkui neteisėtai sumažintą pensijos dalį; prašyme jokių individualaus pobūdžio priežasčių, kurios pateisintų pareiškėjo delsimą kreiptis į Fondo valdybą dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažintos senatvės pensijos išmokėjimo, nenurodė ir dokumentų, patvirtinančių tokias aplinkybes, Fondo valdybai nepateikė. Fondo valdyba, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, sprendime Nr. (6.5) I-4721, atsisakė atnaujinti praleistą terminą Tarnybos sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjui pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją apskųsti ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 6 d. ir 2015 m. birželio 16 d. prašymų dėl 2010 m.–2011 m. jam, kaip dirbančiam pensininkui, sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, kaip paduotų praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.
2.7. Pareiškėjo skundo teismui teiginiai, kad pareiškėjas apie priimtą skundžiamą sprendimą sužinojo 2012 m. lapkričio 9 d., terminas šiam sprendimui apskųsti baigiasi 2015 m. lapkričio 9 d., kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 6 d. pateikė Fondo valdybai prašymą dėl pensijos išmokėjimo, nepraleisdamas termino, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, pareiškėjas Tarnybos 2012 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. (10.32) S2-30034 Fondo valdybai neskundė, o terminas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo, remiantis LVAT praktika, skaičiuotinas nuo pirmosios sumažintos pagal Laikinąjį įstatymą pensijos išmokėjimo, pareiškėjo atveju – nuo 2010 m. sausio mėnesio.
Motyvuojamoji dalis
2.8. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog skundžiamas ir prašomas panaikinti sprendimas Nr. (6.5) I-4721 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies (redakcijos, galiojusios iki 2012 m. gruodžio 31 d.) ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Taisyklių 31 punktu, taip pat LVAT praktika. Remiantis sprendimo Nr. (6.5) I-4721 turinio akivaizdu, kad Fondo valdyba nusprendė neatnaujinti praleisto termino Tarnybos sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjui pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją apskųsti ir atsisakė nagrinėti jo 2015 m. gegužės 6 d. ir 2015 m. birželio 16 d. prašymus išmokėti jam 2010 m.–2011 m. sumažintos senatvės pensijos dalį, kaip paduotus praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcijos, galiojusios iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą, tuo užbaigdama išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą. Taigi, prieš kreipdamasis į teismą, pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir ja nebegalima pasinaudoti.
3. Dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą išmokėti pareiškėjui 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. negautą 5 572,22 Eur senatvės pensijos dalį
3.1. Remiantis LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A602-725/2014, Nr. A143-918/2014), atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymai dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo Fondo valdyboje nebuvo išnagrinėti iš esmės – Fondo valdybos sprendime Nr. (6.5) I-4721 Fondo valdybos valia dėl ginčo esmės neišreikšta, t. y. prieš kreipdamasis į teismą pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir ja nebegalima pasinaudoti, netenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą išmokėti jam 5 572,22 Eur senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., šis pareiškėjo reikalavimas paliktinas nenagrinėtas.
IV
Teismo posėdyje pareiškėjas V. A. rėmėsi skundu ir prašė skundą tenkinti.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Tarnyba 2010 m. vasario 20 d. sprendime Nr. D-10-1536 paskyrė pareiškėjui 1 137,32 Lt dydžio senatvės pensiją nuo 2009 m. sausio 28 d. (Tarnybos 2010 m. vasario 22 d. raštas Nr. SEU-10-2572 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos paskyrimo“ (b. l. 14)).
2. Tarnyba 2010 m. kovo 20 d. sprendime Nr. D-10-2564 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. A.“ paskyrė pareiškėjui 1 262,92 Lt senatvės pensiją nuo 2009 m. sausio 28 d. (b. l. 49). Pareiškėjo senatvės pensija nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. mažinta, be kita ko, pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį (Tarnybos 2015 m. balandžio 2 d. raštas Nr. (10.32) S2-11251 „Dėl senatvės pensijos“, atsakant į pareiškėjo 2015 m. balandžio 1 d. prašymą (b. l. 19–20)).
3. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2012 m. lapkričio 6 d. prašymą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad senatvės pensija jam, kaip dirbančiam pensininkui, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, sumažinta neteisėtai, ir prašė informuoti, kada bus išmokėta neteisėtai išskaičiuota pensijos dalis, kuri gyventojų kategorija turės pirmenybę gauti (b. l. 17, 50), 2012 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. (10.32) S2-30034 „Dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo“ nurodė, kad teisės aktuose dar nenustatytos pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotų pensijų neišmokėtos dalies grąžinimo tvarka ir datos (b. l. 18, 51).
4. Pareiškėjas pateikė Tarnybai 2015 m. gegužės 6 d. prašymą (adresuotą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriui), kuriame prašė išmokėti jam nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos senatvės pensijos dalį dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies taikymo, t. y. 5 572,22 Eur (b. l. 21–23, 43–45). Šį pareiškėjo prašymą Tarnyba 2015 m. gegužės 8 d. persiuntė Fondo valdybai (Tarnybos raštas Nr. (10.32) S2-15891 (b. l. 42)), apie tai informavo pareiškėją (Tarnybos raštas Nr. (10.32) S2-15867 (b. l. 24)).
5. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. gegužės 6 d. prašymą, 2015 m. gegužės 28 d. rašte Nr. (6.5) I-3627 „Dėl 2015-05-06 prašymo“ (toliau – ir raštas Nr. (6.5) I-3627), vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 20 punktu, pasiūlė pareiškėjui iki 2015 m. birželio 29 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Tarnybos 2010 m. sausio mėnesio sprendimui pradėti mokėti pareiškėjui pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją jis praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą, nurodė, kad galutinis sprendimas dėl 2015 m. gegužės 6 d. prašymo bus priimtas pareiškėjui pateikus įrodymus arba jų nepateikus iki nurodyto termino, sprendime bus nurodyta jo apskundimo tvarka bei terminas (b. l. 25–26, 40–41). Rašte Nr. (6.5) I-3627, be kita ko, nurodyta:
5.1. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarime Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, o 2010 m. ir 2011 m. – ir Laikinuoju įstatymu.
5.2. Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas VSDF valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 m. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti skundžiami VSDF valdybai; pagal šio straipsnio 2 dalį VSDF valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.
5.3. Remiantis LVAT praktika (pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014), Pensijų įstatymo 45 straipsnis ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, skundžiant šiuos sprendimus Fondo valdybai; terminas skundui Fondo valdybai dėl teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų), mokant pagal Laikinąjį įstatymą sumažintas pensijas, paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo; sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Fondo valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmos pensijos išmokėjimu: pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus. Taigi, terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo.
5.4. Pareiškėjui pirmoji pagal Laikinąjį įstatymą sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi, apie Tarnybos sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) mokėti ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėjo 2015 m. gegužės 6 d. prašymas dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d., taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo Tarnyboje gautas praėjus iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytam 3 m. terminui. Darytina išvada, kad Tarnybos 2010 m. sausio mėnesio sprendimo pradėti mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo terminą jis praleido.
6. Pareiškėjas 2015 m. birželio 16 d. prašyme Fondo valdybai rėmėsi Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimu, Konstitucijos 23 straipsniu, pateikė iš esmės tokius argumentus: Laikinajame įstatyme sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas nebuvo nustatytas, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) konkreti data taip pat nenurodyta, tik šio įstatymo 6 straipsnyje pateikti pasiūlymas Vyriausybei dėl kompensacijos buvo paminėtas kaip projektas, kuris neturėjo juridinės galios; 2014 m. gruodžio mėnesį buvo pradėta grąžinti neteisėtai dirbantiems pensininkams sumažinta pensija, bet senaties terminas skundui paduoti nebuvo nustatytas; būdamas sąžiningas ir rūpestingas pilietis, vadovaudamasis tuo, kas nurodyta, ir Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenis, pagal kuriuos Lietuvos Respublika priskiriama Europos Sąjungos valstybėms, kurių ekonomika augo sparčiausiai, prašo grąžinti neteisėtai 2010 m.–2011 m. sumažintą pensijos dalį (kaip dirbančiam pensininkui) (b. l. 27, 38).
7. Fondo valdyba, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, 2015 m. liepos 10 d. sprendime Nr. (6.5) I-4721 „Dėl 2015-05-06 prašymo ir 2015-06-23 gauto atsakymo“ atsisakė atnaujinti praleistą terminą Tarnybos sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją apskųsti ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 6 d. prašymo dėl 2010 m.–2011 m. pareiškėjui, kaip dirbančiam pensininkui, sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, kaip praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (b. l. 28, 39). Sprendime Nr. (6.5) I-4721, be kita ko, nurodyta:
7.1. Fondo valdyba rašte Nr. (6.5) I-3627 nurodė, kad pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 m. terminą Tarnybos 2010 m. sausio mėnesio sprendimui pradėti mokėti pareiškėjui pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją apskųsti, taip pat nurodė, kad jeigu iki 2015 m. birželio 29 d. pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.
7.2. Remiantis LVAT praktika, skundo padavimo termino svarbiomis praleidimo priežastimis gali būti pripažintos individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai sukliudė asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatyme nustatytą terminą, todėl bendro pobūdžio teiginiai praleisto termino atnaujinimo požiūriu termino praleidimą pateisinančia priežastimi nepripažįstami (2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A870-l46/201S ir kt.). Pareiškėjas jokių individualaus pobūdžio priežasčių, kurios pateisintų jo delsimą kreiptis į Fondo valdybą dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažintos senatvės pensijos išmokėjimo, 2015 m. birželio 23 d. gautame atsakyme nenurodė ir dokumentų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikė.
8. Tarnyba, vadovaudamasi įstatymu ir remdamasi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, 2014 m. spalio 15 d. sprendime Nr. UI_SP15-2955 „Dėl kompensuojamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. UI_SP15-2955) apskaičiavo pareiškėjui kompensuojamąją senatvės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, sumą – 3 639,18 Lt, taip pat nusprendė mokėti šią sumą tokiais terminais ir dydžiais: 2014 m. gruodžio mėn. – 724,84 Lt, 2015 m. kovo mėn. – 363,92 (105,40 Eur), 2015 m. birželio mėn. – 363,92 (105,40 Eur), 2015 m. rugsėjo mėn. – 363,92 (105,40 Eur), 2015 m. gruodžio mėn. – 363,92 (105,40 Eur), 2016 m. kovo mėn. – 363,92 (105,40 Eur), 2016 m. birželio mėn. – 363,92 (105,40 Eur), 2016 m. rugsėjo mėn. – 363,92 (105,40 Eur), 2016 m. gruodžio mėn. – 363,90 (105,39 Eur) (b. l. 52).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą, be kita ko, sprendžiama, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. (6.5) I-4721 „Dėl 2015-05-06 prašymo ir 2015-06-23 gauto atsakymo“ (b. l. 28, 39) yra teisėtas ir pagrįstas.
2. Šioje administracinėje byloje pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį, jo 1 dalį, galiojusį iki 2013 m. sausio 1 d., valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to – teismui. Teismas akcentuoja, kad šis terminas, nors ir įtvirtintas materialiniame įstatyme, tačiau yra procesinis, jis nėra materialinis ieškinio senaties terminas, nes praleidus šį terminą, net nereikalaujant administracinėms institucijoms (VSDFV teritoriniams skyriams), ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) bei teismai privalo jį taikyti savo iniciatyva, o ne VSDFV teritorinių skyrių reikalavimu. Be to, ikiteisminės institucijos egzistavimas įrodo, kad šis terminas yra procesinis, o ne materialinis, nes materialinis ieškinio senaties terminas yra reikalavimo terminas, kuris nėra terminas, per kurį asmuo gali kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo: ieškinio senaties terminas reiškia, kad asmuo gali visada, neribotą laiką, kreiptis į teismą ir teismas, nesant atsakovo reikalavimo, šio materialinio termino turi teisę netaikyti. Taigi, kitoks Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtinto termino prasmės aiškinimas leistų teigti, kad administraciniai santykiai gali trukti neribotai, kad nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) yra bereikšmė ir pan.
Byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėjui V. A. pirmoji sumažinta pensijos išmoka išmokėta 2010 m. sausio mėn. Vadinasi, pareiškėjas, su skundu kreipdamasis į VSDFV tik 2015 m. gegužės 6 d. (b. l. 21-23), praleido minėtą terminą. Konstatuotina, kad VSDFV 2015 m. liepos 10 d. sprendime Nr. (6.5)I-4721 „Dėl 2015-05-06 prašymo ir 2015-06-23 gauto atsakymo“ (b. l. 28, 39) tiksliai vertino faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai pritaikė teisės nuostatas, todėl VSDFV sprendimo Nr. (6.5)I-4721 nėra teisinio pagrindo naikinti.
3. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų panaikinti VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2012 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (10.32) S2-30034 „Dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo“ bei įpareigoti Tarnybą išmokėti pareiškėjui valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos 5 572,22 Eur pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
4. Šiame kontekste paminėtina, jog iš esmės identiškos šiai bylai aplinkybės buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-64-143/2015, 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2101-143/2015, todėl teismas, sekdamas konstituciniu imperatyvu, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos vienodai (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. bei 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), vadovaujasi, be kita ko, minėtosiomis nutartimis.
5. Šiame kontekste ypač pabrėžtina, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymui, pareiškėjui jo skunde prašoma priteisti senatvės pensijos dėl draudžiamųjų pajamų gavimo negauta suma bus kompensuota minėtame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Be to, pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą pareiškėjui senatvės pensijos likusi suma kompensuojama šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Administraciniai teismai, galiojant įstatymams, numatantiems kompensavimo tvarką, negali ignoruoti tokių įstatymų, juose nustatytų tvarkos ir sąlygų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. (V. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.