Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje P. P. (P. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (teistumas neišnykęs):

1) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (pagal BK, galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.). Pritaikius BK 47 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos) – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per pirmus 8 laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 1 mėnesį nuo laisvės apribojimo bausmės pradžios pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje.

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir be pažeidimų joje registruotis. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

P. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis P. P. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 23 d., kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, gailisi ir parodė, kad V. P. yra jo buvusi žmona, oficialiai yra išsiskyrę apie (duomenys neskelbtini) m., tačiau po skyrybų iki šiol gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Jie dažnai konfliktuoja, nes ji jį labai kontroliuoja, nors ir yra išsiskyrę. Jo sugyventinė vartoja labai daug alkoholio, nes jai yra nustatyta alkoholinė epilepsija – nepavartojusi alkoholio pradeda purtytis. Dėl šios priežasties ji visada būna neblaivi. Kaskart jiems sukonfliktavus, ji kviečia policijos pareigūnus arba medikus. Jis ir pats dažnai vartoja alkoholį. Mano, kad tai ir išprovokuoja konfliktus. Išgėrę alkoholio jie abu smurtauja vienas prieš kitą. 2023 m. spalio 22 d. jie kartu su savo sugyventine namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Ji jam pradėjo priekaištauti, kad jis buvo biliardinėje. Dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis jai sudavė įtarime išvardytus smūgius, tačiau jie buvo labai nestiprūs. Nemano, kad ji galėjo jausti fizinį skausmą. Ji buvo labai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, todėl jis mano, kad ji buvo neadekvati rašant pareiškimą. Jis pats to momento, kaip ir kuriomis rankomis sudavė smūgius, neprisimena, tačiau jei sugyventinė taip sakė, buvo taip, kaip surašyta įtarime. Įvykio metu buvo neblaivus (el. b. 1 t., b. l. 4–10).

Kaltinamasis P. P. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 27 d., kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, gailisi ir papildomai parodė, kad 2023 m. spalio 22 d. kartu su sugyventine vartojo jo nupirktą alkoholį, išgėrė apie litrą degtinės. Vėlai vakare sėdėjo virtuvėje, rūkė ir V. P. jam pradėjo priekaištauti. Jis pasakė, kad neaiškintų jam, bet ji toliau priekaištavo. Kai jam tai atsibodo, jis, norėdamas ją nuraminti, ranka sudavė sugyventinei per veidą, kad ji nutiltų. Po to jis bandė ją pakelti, nuvesti ir paguldyti miegoti. Jis paėmė ją už rankų, bet ji pradėjo muistytis, dėl to jis nestipriai spyrė jai į koją. Ji nenusiramino ir iškvietė policiją. Jis išėjo į lauką laukti pareigūnų, o kai jie atvažiavo, kartu su jais nuėjo į butą. Mano, kad dėl visko yra kaltas per didelis suvartoto alkoholio kiekis. Jam ir V. P. reikia tvarkyti savo problemas dėl besaikio alkoholio vartojimo. Jis V. P. atsiprašė, tikisi, kad ji jam atleido (el. b. 1 t., b. l. 174–177).

Nukentėjusioji V. P. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 25 d. parodė, kad santuokoje su P. P. pragyveno apie (duomenys neskelbtini) m., kartu augina pilnametį sūnų. Prieš (duomenys neskelbtini) m. ji iniciavo skyrybų procesą ir su P. P. išsiskyrė, tačiau iki šiol gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir yra šeima. Iki 2023 m. spalio 22 d. konflikto, kartu su sūnumi ir buvusiu vyru gyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už nuomą moka P. P.. 2023 m. spalio 22 d., maždaug per pietus, P. P. atnešė namo litrą degtinės iš šalia esančios parduotuvės. Jie sėdėjo virtuvėje, gėrė, užkandžiavo. Apie 22 val. įvyko žodinis konfliktas, buvęs vyras ją įžeidinėjo, išvadino necenzūriniais žodžiais. Ji jo paprašė nusiraminti ir neįžeidinėti jos. Namuose buvo girtaujama nuo 2023 m. spalio 20 d., todėl „liežuvio už dantų niekas nelaikė“. Žodinio konflikto metu P. P. tyčia dešinės rankos kumščiu jai stipriai sudavė į kairįjį skruostą, pataikė į akį, ji sušuko, kad skauda. Sukeltą fizinį skausmą vertina 4 balais iš 10. Ji pradėjo garsiai rėkti, kad iškvies policiją, kad gana ją mušti, tačiau toliau sėdėjo ant kėdės prie lango. Tada P. P. griebė ją už rankų, papurtė, liepė nusiraminti, nes bus tik blogiau. Ji bandė išsilaisvinti ir atsistoti, bet tuo metu P. P. jai koja (kuria nepastebėjo), vieną kartą spyrė į dešinę koją, pataikė kažkur po keliu. Kadangi jai skaudėjo veidą, į tą spyrį ji atkreipė dėmesį tik tada, kai spyrio vietoje atsirado mėlynė. Ji iš savo telefono iškvietė policiją ir virtuvėje laukė policijos pareigūnų. Prisimena, kad kai skambino pagalbos telefonu, P. P. buvo paėmęs jos telefoną ir bandė iškvietimą atšaukti, tačiau darbuotojas liepė jam grąžinti telefoną. Po maždaug 15 min, P. P. pasirodė tarpduryje su dviem policijos pareigūnais. Ji jiems viską papasakojo, bet dėl jos sunkaus girtumo nebuvo apklausta. Medikų pagalbos ji įvykio dieną atsisakė, o 2023 m. spalio 25 d. buvo apžiūrėta medicinos ekspertų. Dėl šio konflikto ir muštynių P. P. jos atsiprašė, ji jam atleido ir pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, nes materialinė žala jai nepadaryta, buvo tik sukeltas fizinis skausmas. Smurtą šeimoje patiria ne pirmą kartą, tai vis kartojasi, bet P. P. vis žada, kad nebegers ir viskas bus gerai (el. b. 1 t., b. l. 109–112).

2023 m. spalio 25 d. protokole–pareiškime užfiksuota, kad V. P. parodė pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2023 m. spalio 22 d., apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos girtas buvęs vyras P. P., konflikto metu tyčia sudavė jai du kartus kumščiu į kairįjį skruostą, po to, tampydamas ją už abiejų rankų, spyrė jai į dešinę koją. Tokiais savo veiksmais buvęs vyras sukėlė jai fizinį skausmą (el. b. 1 t., b. l. 106–108).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3420/2023 (01) nurodyta, kad:

1. V. P. padaryta odos nubrozdinimas dešiniame rieše, poodinės kraujosruvos kariame petyje, dešinėje blauzdoje, kietu buku ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais).

2. Sužalojimai padaryti ne mažiaus kaip trimis trauminiais poveikiais.

3. Poodinė kraujosruva kairiame petyje padaryta prieš 6–9 paras, kiti sužalojimai – prieš 1–3 paras iki apžiūros.

4. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

5. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo.

6. Atsakyta šios išvados 5-me punkte.

7. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui.

8. Atsakyta šios išvados 3-me punkte.

9. V. P. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą (el. b. 1 t., b. l. 148–149).

2023 m. spalio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateikto pagalbos skambučio garso įrašas. Atsidarius rinkmeną, pavadinimu 92232081999 2023-10-22 23_44_13, girdėti: BPC Darbuotojas: 112. Pranešėja: Labas vakaras. BPC Darbuotojas: Sveiki. Pranešėja: Reikia pagalbos. BPC Darbuotojas: Kokia pagalba reikalinga? Pranešėja: Nu, buvęs mane muša. BPC Darbuotojas: Adresas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC Darbuotojas: Buto numeris? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC Darbuotojas: Trenkė jums? Pranešėja: Jo, kairė pusė sumušta. BPC Darbuotojas: Kur trenkė? Pranešėja: Veidą. BPC Darbuotojas: Greitoji reikalinga? Pranešėja: Ne. BPC Darbuotojas: Nepilnamečių yra namuose? Pranešėja: Ne. BPC Darbuotojas: Neblaivus sugyventinis? Pranešėja: Taip. BPC Darbuotojas: Durų kodas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini) BPC Darbuotojas: Jūsų vardas pavardė? Pranešėja: V. P..

BPC Darbuotojas: P.? Pranešėja: Taip. BPC Darbuotojas: Gerai laukit policijos. Pranešėja: Gerai, ačiū (el. b. 1 t., b. l. 156–158).

2023 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad P. P. elgėsi agresyviai, buvo akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 3.28 promilės girtumas (el. b. 1 t., b. l. 44–48).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis P. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir sugyventinės V. P. įvyko konfliktas, kurio metu jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Žodinio konflikto metu, norėdamas nuraminti sugyventinę, jis ranka sudavė jai per veidą. Po to jis bandė ją pakelti, nuvesti ir paguldyti miegoti, paėmė V. P. už rankų, bet ji pradėjo muistytis, todėl kaltinamasis spyrė jai į koją. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios V. P. parodymai, ji nurodė iš esmės tokią pačią konflikto eigą, kokią nurodė ir P. P.. Nukentėjusioji parodė, kad jie žodinio konflikto metu vienas kitą įžeidinėjo, po to P. P. tyčia dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairįjį skruostą, pataikė į akį, ji dėl to juto skausmą ir pradėjo garsiai rėkti. Tada P. P. griebė ją už rankų, papurtė ir liepė nusiraminti. Ji bandė išsilaisvinti ir atsistoti, bet tuo metu P. P. vieną kartą spyrė jai į dešinę koją, pataikė kažkur po keliu. Tokias pačios aplinkybės nurodytos nukentėjusiosios V. P. 2023 m. spalio 25 d. protokole–pareiškime. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai. 2023 m. spalio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas BPC skambučio garso įrašas – iš jo matyti, kad moteris kvietė pagalbą dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto. 2023 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės įrodo, kad P. P., darydamas nusikalstamą veiką, buvo neblaivus, jam nustatytas 3,28 promilės girtumas, atvykus policijos pareigūnams, jis elgėsi agresyviai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3420/2023 (01) patvirtina, kad V. P. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sugretinus tarpusavyje anksčiau aptartus įrodymus, nėra abejonių, kad P. P. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė V. P. fizinį skausmą ir padarė jai sužalojimus – odos nubrozdinimą dešiniame rieše ir poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad P. P. sukėlė fizinį skausmą sugyventinei V. P. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai, to ir norėjo. Taigi P. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu P. P. ir V. P. buvo oficialiai nutraukę santuoką, tačiau po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) m. gyveno kartu kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad P. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 1 t., b. l. 163–168). Nukentėjusioji V. P. sutiko, jog ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. (el. b. 1 t., b. l. 171–172).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę.

P. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Recidyvistas yra asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio1 dalis). BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. P. P. nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y. bausmės atlikimo laikotarpiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu P. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. birželio 15 d., o laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 11 d., todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. P. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, be to, šios nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas neišnykęs (el. b. 1 t., b. l. 93–101). Paskutinių 5 metų laikotarpiu jis 6 kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, neleistinoje vietoje perėjimą į kitą važiuojamosios dalies pusę, tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, visos paskirtos baudos sumokėtos (el. b. 1 t., b. l. 120–125). „Sodros“ duomenimis kaltinamasis dirba (el. b. 1 t., b. l. 117–119). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus, sankcijose nustatytą bausmės rūšį – arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, P. P. skiriama 30 parų arešto.

P. P. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti P. P. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes kaltinamasis pirmą kartą nuteistas arešto bausme. Be to, teismo vertinimu, P. P. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 1 metams (toks terminas nustatomas įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu) be intensyvios priežiūros. Teismas, atidėdamas P. P. skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskiria:

1) pareigą per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo raštu atsiprašyti nukentėjusiosios V. P. (BK 75 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą MB „(duomenys neskelbtini)“, nenutraukiant darbinių santykių savo iniciatyva, o nutrūkus darbiniams santykiams kitais pagrindais, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir joje registruotis be pažeidimų, kol vėl įsidarbins. Įsidarbinus kitame darbe, dirbti (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

P. P. padaryta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sugyventinę V. P.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

P. P. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 23 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); nesilankyti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių, nesiartinti prie V. P. (el. b. 1 t., b. l. 82–85). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

P. P. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. spalio 23 d. 0.15 val. iki 2023 m. spalio 23 d. 11.47 val. (viena diena) (el. b. 1 t., b. l. 31–39; b. l. 1–3). Jei P. P. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka:

1) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, BPC garso įrašas ir policijos pareigūnų „Bodycam“ vaizdo įrašai, paliktini saugoti IBPS (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. P. (P. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. P. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti P. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant:

1) pareigą per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo raštu atsiprašyti nukentėjusiosios V. P. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą MB „(duomenys neskelbtini)“, nenutraukiant darbinių santykių savo iniciatyva, o nutrūkus darbiniams santykiams kitais pagrindais, per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir joje registruotis be pažeidimų, kol vėl įsidarbins. Įsidarbinus kitame darbe, dirbti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, P. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti P. P. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

P. P. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Jei P. P. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. P. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 23 d. 0.15 val. iki 2023 m. spalio 23 d. 11.47 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, BPC garso įrašą ir policijos pareigūnų „Bodycam“ vaizdo įrašus, palikti saugoti IBPS.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.