- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-1506-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25005-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- G. Č., T. Č., S. Č., O. B.
- Kategorijos
- 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams G. Č., T. Č., S. Č. ir O. B. dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-28 sprendimu už akių priteisė ieškovo naudai iš atsakovės G. Č. skolą – 1739,37 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt devyni Lt 37 ct), palūkanas – 34,51 Lt (trisdešimt keturi Lt 51 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1773,88 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt trys Lt 88 ct) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2014-07-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 139,36 Lt (vienas šimtas trisdešimt devyni Lt 36 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės T. Č. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai skolą – 260,91 Lt (du šimtai šešiasdešimt Lt 91 ct), palūkanas – 5,18 Lt (penki Lt 18 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 266,09 Lt (du šimtai šešiasdešimt šeši Lt 9 ct) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2014-07-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,36 Lt (devyniasdešimt keturi Lt 36 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo S. Č. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai skolą – 260,91 Lt (du šimtai šešiasdešimt Lt 91 ct), palūkanas – 5,18 Lt (penki Lt 18 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 266,09 Lt (du šimtai šešiasdešimt šeši Lt 9 ct) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2014-07-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,36 Lt (devyniasdešimt keturi Lt 36 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės O. B. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai skolą – 260,90 Lt (du šimtai šešiasdešimt Lt 90 ct), palūkanas – 5,18 Lt (penki Lt 18 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 266,08 Lt (du šimtai šešiasdešimt šeši Lt 8 ct) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2014-07-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,36 Lt (devyniasdešimt keturi Lt 36 ct) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. 2015-01-12 ieškovas pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašė priimti papildomą sprendimą, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovės T. Č. 100,75 Eur skolos ir 2 Eur palūkanų, 31,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo S. Č. – 100,75 Eur skolos ir 2 Eur palūkanų, 31,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės O. B. – 100,75 Eur skolos ir 2 Eur palūkanų, 31,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašyme ieškovas nurodė, kad teismas ieškovo prašymu iš civilinės bylos Nr. 2-3673-596/2013 išreikalavo ir prijungė prie bylos 2008-10-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, iš kurio buvo matyti, kad mirusio J. Č. turtą – ½ dalį buto, paveldėjo atsakovai. Ieškovas, neturėdamas duomenų apie paveldimą buto dalį, klaidingai rėmėsi nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, kad mirusiojo turto dalis (pagal paskutinį įrašą) yra 3/8 dalys buto. Taigi, ieškovas būtent 3/8 dalis padalino keturiems atsakovams, nors šią dalį turėjo padalinti 3 atsakovams. Ieškovas įrodė visą ieškinio sumą, tačiau neteisingai paskirstė ją atsakovams pagal jų turimas buto nuosavybės dalis.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-09 nutartimi (b.l. 61-62) ieškovo UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visus ieškovo ieškinyje keltus reikalavimus teismas išsprendė 2014-11-28 sprendimu už akių šioje byloje (b.l. 48-50), nurodydamas, kad priteisti iš atsakovės G. Č. visos prašomos iš jos sumos teismas neturėjo pagrindo įvertinęs jos nuosavybės teise turimą buto, esančio Savanorių pr. 46-62, Vilniuje, dalį, o priteisti daugiau iš kitų atsakovų teismas neturėjo pagrindo, nes įstatymas neleidžia peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pateiktu prašymu, kurį grindžia CPK 277 str. 1 d. 1 p., prašo ne pasisakyti dėl teismo neišspręstų reikalavimų, dėl kurių šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, o pakeisti teismo jau priimtą sprendimą dėl ieškinyje išdėstytų reikalavimų, nes ieškovas apsižiūrėjo padaręs faktinių aplinkybių klaidą ieškinyje. Tokio pagrindo priimti papildomą sprendimą įstatymas nenumato.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateiktu atskiruoju skundu (b.l. 64) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-09 nutartį ir patenkinti prašymą dėl papildomo sprendimo. Nurodo, kad ieškovas pateikė teismui įrodymus dėl skolos už šilumos energiją butui, taip pat pateikė atitinkamus skolos apskaičiavimus, tačiau neteisingai paskirstė skolos dalis atsakovams. Nurodo, kad apie tikrąsias atsakovų buto nuosavybės dalis liudija notaro išduotas nuosavybės teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. AK-5988, kurio ieškovas neturi. Nurodo, kad NRT nurodyto mirusio asmens nuosavybės dalį – 3/8 buto, ieškovas klaidingai padalino visiem keturiems atsakovam, kai vieno jų nuosavybės dalis jau buvo įregistruota ir 3/8 dalys buto turėjo būti padalintos likusiem trim atsakovam. Nurodo, kad sprendime už akių liko neišspręstas ieškinio reikalavimas dėl 266,08 Lt.
Atsakovai G. Č., T. Č., S. Č. ir O. B. atsiliepimo į pareikštą atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pažymėtina, kad CPK 265 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Jeigu kurio nors reikalavimo teismo sprendime neišsprendžiama, tai laikytina sprendimo trūkumu. Šis trūkumas gali būti pašalintas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis). Ne visų byloje pareikštų reikalavimų klausimo išsprendimas taip pat yra ir CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimas, todėl gali būti apeliacinio ir kasacinio apskundimo pagrindas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principais (CPK 7 straipsnis), tais atvejais, kai yra teisinė galimybė ištaisyti aptariamus teismo sprendimo trūkumus per papildomo sprendimo institutą, tai turėtų būti daroma priimant papildomą sprendimą. Kartu apeliacinės instancijos teismas nurodo ir tai, kad papildomas sprendimas negali būti priimtas dėl tokių trūkumų, kurių ištaisymas reikštų jau priimto teismo sprendimo turinio keitimą, nes paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumą ir nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine ar kasacine tvarka arba atnaujinus procesą. Šios taisyklės išimtys taikomos tik specifinių rūšių sprendimams (sprendimui už akių ir preliminariam sprendimui), taip pat tam tikrais ypatingosios teisenos bylose nurodytais atvejais (CPK 461, 469, 474, 479 straipsniai). CPK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priimti papildomą teismo sprendimą, kadangi tik po bylos išnagrinėjimo sužinojo apie tikrąsias atsakovų buto nuosavybės dalis, tačiau susidariusi situacija nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas padarė CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimą, t.y. kad teismas nepriėmė sprendimo dėl visų ieškovo reikalavimų. Pažymėtina, kad ieškovas teikdamas teismui ieškinį privalo suformuoti teismui reikalavimus (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), kurių ribose teismas ir sprendžią tarp šalių kilusį ginčą. Kaip matyti iš priimto sprendimo už akių, teismas aptarė visus ieškovo reikalavimus ir juos išsprendė, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl 2000,27 Lt skolos, ir 39,67 Lt palūkanų priteisimo iš G. Č. priteisdamas 1739,37 Lt skolos ir 34,51 Lt palūkanų, šį savo sprendimą argumentuotai aptarė sprendime už akių, t.y. iš esmės išsprendė reikalavimo pagrįstumą. Po sprendimo priėmimo ieškovas motyvuodamas naujais duomenimis, prašė priimti papildomą sprendimą, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovės T. Č. 100,75 Eur skolos ir 2 Eur palūkanų, 31,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo S. Č. – 100,75 Eur skolos ir 2 Eur palūkanų, 31,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės O. B. – 100,75 Eur skolos ir 2 Eur palūkanų, 31,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Tokiu atveju ieškovo prašymas priimti papildomą sprendimą dėl minėtų sumų priteisimo iš T. Č., S. Č. ir O. B., apeliacinės instancijos teismo nuomone iš esmės reikštų prašymą pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių išeinant iš pareikšto ieškinio reikalavimo ribų. Pažymėtina, kad papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas tais atvejais, kai tai reikštų jau priimto teismo sprendimo turinio keitimą, todėl aptariamas ieškovo reikalavimas padidinti priteistinas sumas iš atsakovų T. Č., S. Č. ir O. B., kuris iš esmės pakeistų sprendimo už akių turinį, nes būtų priteisiama iš atsakovų daugiau, negu ieškinio reikalavime nurodė ieškovas, negalėjo būti išspręstas papildomo sprendimo institutu, tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine, kasacine tvarka.
Remdamasi išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje susidariusią procesinę situaciją, tinkamai aiškino ir taikė papildomą teismo sprendimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodyti argumentai teisinių prielaidų nesudaro.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.