- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-26
- Bylos Nr.
- 1A-941-149-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01800-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- S. L., P. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A.Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01800-2010-5
2011 m. rugsėjo 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
nuteistajam S. L.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-06-14 nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 dalį ir nuteistas areštu 25 parom.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 1998-02-24 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta S. L. galutinė subendrinta bausmė – areštas 25 parom ir 10251,45 Lt bauda.
Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteistas P. P., tačiau dėl jo apeliacinis skundas negautas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L. nuteistas už tai, kad jis, 2010-12-06 12.45 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro Ermitažas, Ozo g. 25, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš P. P. už 50 Lt įgijo narkotinės medžiagos 0,075g heroino ir netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o narkotinė medžiaga išimta.
Vilniaus apygardos teisme 2011-07-01 gautas nuteistojo S. L. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-06-14 nuosprendį – paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą.
Šalies argumentai
Apelianto manymu, jam paskirta bausmė yra per griežta. Teigia, jog teismas, skirdamas bausmę, neįvertino visų bylos aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Taip pat teigia, jog Vilniaus apygardos teismo 1998-02-24 nuosprendžiu paskirtą jam 20000 Lt baudą jis moka dalimis, moka sąžiningai, šiuo metu liko nesumokėta 10 251 Lt.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).
Dėl nuteistojo teiginio, jog jam paskirta per griežta bausmė, pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.
Pirmosios instancijos teismas, pripažino S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, S. L. padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (LR baudžiamojo kodekso 12 str.). Teismas, taip pat atsižvelgęs į tai, kad S. L., būdamas teistas, neatlikęs Vilniaus apygardos teismo 1998-02-24 nuosprendžiu paskirtos jam bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, pagrįstai paskyrė jam arešto bausmę, kuri savo dydžiu lygi Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkiui, yra aiškiai ne per griežta, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo dar labiau ją švelninti.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti.