- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-173-149-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02991-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Teresėlė Kazlauskienė
- Nuteistasis
- D. P.
- Civilinis ieškovas
- T. V.
- Nukentėjusysis
- T. V.
Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A-173-149/2012 (1A - 1171-149/2011)
Teisėjas A.Baltušytė Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02991-2010-4
2012 m. sausio 13 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
nuteistajam D. P.
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. V.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padarius LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 bei 7 p., 3 d., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams
Taip pat šiuo nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nukentėjusiojo T. V. civilinį ieškinį, iš D. P. nukentėjusiojo naudai priteista 8000 (aštuoni tūkstančiai) Lt turtinei, 5 000 (penki tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat – 2 000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendžiu D. P. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:
jis, 2010-09-18 apie 2.00 val. Vilniuje, Islandijos g. 5, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė T. V. į veidą, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis su nubrozdinimais ir kraujosruvomis veide, nosies kaulų lūžiu su nosies kaulų deformacija.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo padarytą veiką, kadangi nevertino tos aplinkybės, kad veikos padarymui reikšmės turėjo provokuojantis neblaivaus nukentėjusiojo elgesys.
Teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas iš esmės tik nukentėjusiojo, kuris įvykio metu buvo neblaivus, ir jo pusės liudytojų I. L. ir V. V. parodymais, teismas neatsižvelgė į liudytojų M. K., A. Ž. ir apsaugos darbuotojo parodymus.
Taip pat teigia, jog buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, kadangi apkaltinamasis nuosprendis, nuteistojo teigimu, buvo grindžiamas spėlionėmis, nebuvo pašalinti prieštaravimai, o visos abejonės nebuvo traktuojamos kaltinamojo naudai.
Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, apklausdamas nepilnametę liudytoją A. Ž., nesivadovavo Lietuvos Respublikos BPK 280 str. 1 d. nuostatomis.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad apeliantas nuo įvykio fakto nustatymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo prašė peržiūrėti įvykio vietose esančių vaizdo kamerų įrašus, tačiau, dėl aplaidžiai atlikto ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo galima objektyviai ištirti visų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių bent vieną reikšmingą bylai aplinkybę, todėl buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas nuosprendis.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat ginčija byloje pareikštą civilinį ieškinį. Teigia, jog nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp padarytų sužalojimų ir būtinumo nukentėjusiajam atlikti nosies operaciją, kadangi, apelianto teigimu, nukentėjusysis jau yra anksčiau patyręs analogišką traumą ir sąmoningai nuslėpė savo ligos istoriją.
Taip pat apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo priteista turtinė ir neturtinė žala yra akivaizdžiai nepagrįsta ir ženkliai per didelė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl – naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas paviršutiniškai ir aplaidžiai nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras netyrė ir nevertino visų bylos aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, neatsižvelgė, jog ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai buvo ignoruotas nuteistojo prašymas išsireikalauti iš naktinio klubo „Disco 311“ įvykio vaizdo įrašą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė nei dėl akivaizdžiai aplaidžiai atlikto ikiteisminio tyrimo, taip pat nevertino tyrėjos G.Šilobrit parodymų ir Vilniaus policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus viršininko pavaduotojo A. P. 2010-10-08 rašto Nr. 10-1-17457, kur jis melagingai nurodė, kad pateikti vaizdo įrašo įvykio, įvykusio 2010-09-18 2.00 val. Islandijos g. 5, Vilniuje, negali, nes nurodytoje vietoje įrengtų stebėjimo kamerų nėra (t.1, b.l. 7).
Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja tyrėja Galina Šilobrit prisipažino, jog, pradėjusi ikiteisminį tyrimą, aplaidžiai atliko savo pareigas – raštu nepareikalavo vaizdo įrašų, tik paskambino ir paklausė, ar klube nėra kamerų, be to, liudytoja negalėjo paaiškinti, kodėl, atlikdama įvykio vietos apžiūrą nepastebėjo vaizdo kamerų prie klubo ir prie šalia esančio SEB banko, taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl nesiuntė raštiško paklausimo Naktiniam klubui „Disco 311“ ir SEB bankui, kodėl tarnybinį pranešimą dėl vaizdo kamerų nebuvimo surašė jau 2010-09-21 (t.1, b.l. 15), nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir įvykio vietos apžiūra buvo atlikta 2010-09-22 (t.1 b.l. 1, 11-14). G.Šilobrit taip pat negalėjo paaiškinti tos aplinkybės, jog teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad jokio D. P. prašymo dėl vaizdo įrašo neturėjo, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad byloje yra D. P. 2010-09-18 paaiškinimas, kuriame jis neigia sudavęs T. V. ir prašo peržiūrėti vaizdo įrašą, kad nustatyti, kas iš tikrųjų yra kaltas.(t.1, b.l. 58).
Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas E. U. parodė, kad jis dirba UAB „Salanta“ apsaugos darbuotoju, jo darbo objektas – naktinis klubas „Disco 311“. 2010-09-18 naktį dirbo, tačiau apie įvykusį konfliktą nieko nežino, nes rugsėjo mėn. jų klube būna daug lankytojų. Asmeniškai jie vaizdo kameromis nesinaudoja, nebent jų prašo policijos pareigūnai. Taip pat parodė, jog iš lauko pusės matosi kabančios vaizdo kameros.
Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju M. K. parodė, kad jis dirba UAB „Salanta“ apsaugos darbuotoju, jo darbo objektas – naktinis klubas „Disco 311“. 2010-09-18 nakties įvykio nepamena, patvirtino, kad žmogus su apyranke į klubą praleidžiamas be eilės, po 2010-09-18 pareigūnai jo neapklausinėjo, prie klubo lauke yra pastato apsaugos kameros, jos priklauso Ekskomisarų biurui ir yra pastato kampe, 2,5 m aukštyje akivaizdžiai matomos. Kiek jam žinoma vaizdo įrašai yra saugomi 3-4 dienas, po to ištrinami.
Iš UAB „SNS“ rašto Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui matyti, jog pastate, esančiame Islandijos g. 5, Vilniuje, sumontuotos vaizdo stebėjimo sistemos buvo priduotos 2008-06-02. Visą eksploatacijos laiką sistema veikia be sutrikimų, vaizdo kameros 2011-09-18 apėmė klubo Disco 311“ įėjimo duris bei teritoriją, esančią Islandijos g. perimetre (t.1, b.l. 148).
Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamasis D. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2010-09-18 apie 00:00 val. su M. K. atvyko į naktinį klubą „Disko 311“ Islandijos g.. Nusipirko bilietus ir jiems buvo uždėtos specialios apyrankės, žyminčios, kad jau turi bilietus. Apie 2 val. išėjo į lauką parūkyti, nes klube rūkyti draudžiama. Po 10-15 minučių nusprendė grįžti atgal į klubą, bet prie klubo buvo daug žmonių, todėl jie atsiprašinėdami ėjo į priekį. Netoli klubo durų stovėjo merginą apsikabinęs nukentėjusysis, šalia jo stovėjo vaikinas. Praeinant pro juos nukentėjusysis T. V. pradėjo įžeidinėti juos. Jis paaiškino, kad jau turi nusipirkę bilietus, tačiau nukentėjusysis nesuprato ir jį pastūmė, o jis nukentėjusįjį pastūmė atgal. Tuomet jis gavo smūgį į pakaušį, jo nuomone, suduoti galėjo šalia nukentėjusiojo stovėjęs V. V.. Jis susiėmė už galvos ir paėjo atokiau. Rimtų sužalojimų nepatyrė, tik guzas buvo, todėl dėl sumušimo niekur nesikreipė. Pakėlęs galvą pamatė, kad yra atvykę policijos pareigūnai, o nukentėjusysis T. V. guli su prakirsta nosimi. Policijos pareigūnams I. L. nurodė jį, todėl jis ir buvo nuvežtas į 3 PK.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. P. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje.
Pirmosios instancijos posėdyje apklaustas liudytoju M. K. parodė, kad 2010-09-18 su D. P. apie 00:00 val. atvyko į naktinį klubą „Disko 311“ Islandijos g. ir apie 2 val. išėjo į lauką parūkyti. Kai norėjo grįžti atgal į klubą, prie įėjimo stovėjo apie 20 žmonių minia. Jie bandė pro juos praeiti iškeldami ranką su apyranke, kai pastebėjo du vaikinus, vienas kurių buvo apsikabinęs merginą. Vienas jų, t.y. nukentėjusysis T. V., pradėjo kažką sakyti. Jis nekreipė dėmesio ir nuėjo tolyn, o atsisukęs pamatė, kad D. P. kažką su juo aiškinasi ir apsistumdė į krūtinę. Pirma pastūmė nuketėjusysis, o paskui D. P. jį. Tada pamatė, kaip su nuketėjusiuoju buvęs vaikinas trenkė kaltinamajam D. P. į galvą. Nuo smūgio D. P. susilenkė ir paėjo šiek tiek toliau. Jis prasibrovė atgal ir su nukentėjusiojo T. V. draugu apsistumdė bei vienas kitam sudavė į galvas. Po to apsidairęs pamatė, kad nukentėjusysis T. V. guli su kruvina nosimi, o kaltinamasis D. P. susilenkęs ir susiėmęs už galvos. Netoliese buvusi mergina pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Atvykus pareigūnams I. L. pradėjo šaukti, kad D. P. trenkė nukentėjusiajam. Pareigūnai kaltinamąjį D. P. bei nukentėjusįjį T. V. išvežė į komisariatą. Kas smogė nukentėjusiajam nematė, nes tuo metu jis aiškinosi su V. V.. Po įvykio susitiko draugę A. Ž., kuri sakė, kad viską matė.
Liudytoja A. Ž. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. 2010-09-18 apie 2 val. įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prie klubo „Disko 311“, Vilniuje. Šalia jos stovėjo nukentėjusysis, apsikabinęs merginą ir šnekučiavosi su draugu. Netrukus atėjo D. P. su M. K., jie ant rankų turėjo juosteles, kad gali eiti be eilės. Nukentėjusysis ėmė įžeidinėti D. P. necenzūriniais žodžiais, vartojo rusiškus keiksmažodžius, tuomet D. P. atsisuko ir paaiškino, kad turi klubo juosteles ir gali eiti be eilės. T. V. nesiliovė, todėl kaltinamasis irgi atsikirto necenzūriniais žodžiais, o T. V. abiejų rankų delnais stumtelėjo D. P. pečių srityje. D. P. nukentėjusįjį stumtelėjo atgal ir susilaukė smūgio iš nukentėjusiojo draugo, todėl D. P. susilenkė ir nubėgo atokiau nuo jų prie lango. Tuo metu ji pamatė, kaip kažkas iš minios trenkė nukentėjusiajam. Kas trenkė, nežino, to asmens nepažįsta, nukentėjusysis tuo metu stovėjo minioje prie pat klubo durų, t.y. apie 2-3 metrų atstumu nuo jų. Kai apsižodžiavo, T. V. ir D. P. stovėjo vienas priešais kitą. Į komisariatą ji važiavo, nes matė visą įvykį, tačiau pareigūnas nusprendė, kad jos apklausinėti nereikės. Prieš smūgį kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjo vienas priešais kitą. Kai nukentėjusysis gavo smūgį iš minios, ji tuo metu stovėjo už žmonių minios. Kai buvo smūgis, nukentėjusysis kažkaip pasislinko už kaltinamojo D. P., ji dabar tiksliai nepamena. Į įvykio vietą atvykus pareigūnams, su nukentėjusiuoju buvusi mergina pasakė, kad smūgį T. V. sudavė D. P., tuomet ji įsikišo ir papasakojo, kaip viskas buvo. Pareigūnas D. P. ir T. V. įsisodino į automobilį, o ji su M. K. nuėjo prie taksi automobilio. Kai D. P. ir T. V. konfliktavo, kiti žmonės į jų konfliktą nesikišo. Nukentėjusiajam kažkoks vyras iš minios, stovėjęs prieš juos, sudavė smūgį „kabliu“ į veidą, ji to žmogaus nepažįsta. Ji policijai to žmogaus nenurodė, nes buvo susikoncentravusi į D. P., labai išsigandusi. Po įvykio sužaloti buvo tiek T. V., tiek D. P., nors jokių žaizdų ar kraujo nematė. Nukentėjusysis buvo susilenkęs, kad jam bėgtų kraujas ji nematė. Kai išgirdo, kad T. V. draugė kalba su pareigūnais, įsikišo ir ji.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis T. V. parodė, kad 2010-09-18 apie 2.00 val. jis vienas taksi automobiliu atvažiavo į naktinį klubą „Disko 311“, ten buvo didelė minia žmonių, jis atsistojo į eilės galą ir laukė, kol apsaugos darbuotojai pradės įleidinėti į klubą. Jam stovint prie klubo atėjo du jaunuoliai, vienas jų kaltinamasis D. P., ir pradėjo stumti minią. Jis atsisukęs pasakė, kad nesistumdytų ir nusisuko. Vaikinai kažką pasakė necenzūriniais žodžiais. Kai jis vėl atsisuko, kaltinamasis D. P. jam smogė į veidą. Jis prarado sąmonę ir atsipeikėjęs pamatė jau atvykusius policijos pareigūnus. Nei I. L., nei V. V. jis nepažinojo. Jis su niekuo nesistumdė, tik kaltinamajam D. P. pasakė, kad nesistumdytų. Iš pradžių kaltinamasis jo nekliudė, nes tarp jų buvo žmonių. Jis jokio konflikto neprovokavo, tarp jo pirmojo atsisukimo ir pasakymo, kad nesistumdytų, bei antrojo atsisukimo praėjo apie pusę minutės. Tą vakarą jis buvo truputį išgėręs, tačiau jautėsi visiškai normalios būsenos. Kai atsipeikėjo po smūgio, jį nuvežė į 3-iąjį policijos komisariatą, kas dar važiavo į policiją, jis nežino. Komisariate jam iš nosies nesiliovė labai smarkiai bėgti kraujas, todėl pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą ir jį nuvežė į ligoninę. Nustatė, kad jam sulaužyta nosis, praskeltas antakis. Šį smūgį į veidą jam sudavė kaltinamasis D. P.. Šiuo metu jaučia sužalojimo pasekmes, nes yra išburkusi nosis, gali kvėpuoti tik pro vieną šnervę, negali normaliai išsimiegoti, liko randai. Nosies operacija dar neatlikta, tačiau ją būtina daryti. Po įvykio pirko vaistus, tepalus, tačiau čekių, patvirtinančių vaistų pirkimą, neišsaugojo. Vaistams išleido apie 250 Lt, nes pirko atstatomuosius vaistus, tepalus, kad liktų kuo mažesni randai. Kitų gydymo išlaidų neturėjo, tačiau laukia operacija, kuri kainuos 10 000 Lt. Neturtinė žala – 20 000 Lt, nes sužalota išvaizda, jis patyrė stresą, diskomfortą, skausmus, blogai miega. Jis prisimena tik vieną kaltinamojo D. P. jam suduotą smūgį. Jis aiškiai matė, kad smūgį jam sudavė kaltinamasis. Po smūgio jis nugriuvo ir gulėjo ant šaligatvio. Kiek laiko buvo praradęs sąmonę, nežino. Kai atsigavo, šalia jo buvo kaltinamasis D. P. ir policijos pareigūnas. 2003 m. liepos mėnesį buvo patekęs į eismo įvykį, kurio metu turėjo nosies traumą, tačiau nepamena, ar ji buvo sulūžusi. Tuo metu gyveno ir gydėsi Joniškyje. Papildomai pranešė, kad 2011-06-28 jam atlikta nosies atviros rinoplastikos operacija, už kurią jis sumokėjo 8000 Lt, o veido randų plastinę operaciją ketina atlikti ateityje.
Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas V. V. parodė, kad galimai 2010 m. rugsėjo mėn. 18 d., apie 1.00-2.00 valandą naktį stovėjo eilėje prie klubo „Disko 311“, nes norinčių patekti į klubą buvo daug. Šalia jo susiginčijo kaltinamasis ir nukentėjusysis, kurių iki tol jis nepažinojo. Po to buvo kažkokie judesiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, ir jis pamatė, kad nukentėjusysis nukrito veidu ant grindinio. Tuomet jis priėjo kaltinamajam iš už nugaros ir apglėbęs ranka per krūtinę patraukė jį nuo nukentėjusiojo. Staiga jis pajuto smūgį iš šono į galvą, tačiau nematė, kas jam smūgiavo, mano, kad tai padarė kaltinamojo draugas. Pastebėjo, kad su kaltinamuoju ir jo draugu kartu buvo ir mergina Jis padėjo atsikelti nukentėjusiajam, kurio veidas buvo kruvinas. Taip pat matė, kad ant kaltinamojo rankos ir drabužių buvo kraujo. Tuoj pat atvyko policijos pareigūnai. Jis taksi automobiliu nuvyko į policijos komisariatą, nes pareigūnas pasakė, kad reikalingi jo duomenys.
Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja I. L. parodė, kad 2010-09-18 apie 2.00 val. viena atėjo į naktinį klubą „Disko 311“, kur laukė apie 20 žmonių eilė. Ji atsistojo į eilę ir matė, kaip du vaikinai pradėjo brautis pro minią. Prieš ją stovėjęs nukentėjusysis T. V. pasakė, kad jie stotų į eilės galą, tačiau vienas vaikinas prasispraudė pro minią į priekį, o kaltinamasis D. P. žengtelėjo atgal ir kažką piktai pasakė. Nukentėjusysis T. V. dar kartą pakartojo, kad čia visų teisės lygios. Tuomet kaltinamasis D. P. rankos delnu stuktelėjo nukentėjusiajam T. V. į krūtinę, nukentėjusysis T. V. šiek tiek pasitraukė nuo minios, o kaltinamasis D. P. jam smogė kumščiu į veidą. Nukentėjusysis parkrito ant šaligatvio ir tikriausiai prarado sąmonę, nes nejudėjo. Prie kaltinamojo D. P. tuojau pribėgo jo draugas, o prie nukentėjusiojo T. V. priėjo kažkoks vaikinas ir bandė padėti jam atsistoti, bet tada ar kaltinamasis, ar jo draugas smogė tam vaikinui į veidą. Ji nematė, kad kaltinamajam D. P. kas nors būtų sudavęs. Išsigandusi ji pasakė, kad kvies policiją, jau skambino telefonu, kai pastebėjo pro šalį važiuojančius pareigūnus. Ji sustabdė pareigūnų automobilį ir nurodė kaltinamąjį D. P. ir jo draugą. Policijos pareigūnai jai liepė važiuoti į komisariatą kartu su vaikinu, kuris bandė padėti nukentėjusiajam, o kaltinamąjį ir nukentėjusįjį išvežė su kitu automobiliu. Kaltinamasis ir nukentėjusysis atrodė blaivūs. Nukentėjusiajam buvo praskeltas antakis, smarkiai kraujavo. Nemano, kad nukentėjusysis pažinojo asmenį, kuris jam bandė padėti atsistoti. Ji pati nepažįsta nei V. V., nei nukentėjusiojo T. V., nei kaltinamojo D. P.. Prie įėjimo į klubą ji stovėjo eilėje už nukentėjusiojo, o už jos dar buvo kitų žmonių, kai kaltinamasis D. P. su draugu bandė brautis tarp jos ir nukentėjusiojo T. V.. Kaltinamasis D. P. buvo agresyvus, atvykus pareigūnams jis keikėsi ir neigė savo kaltę, bandė bėgti. Kaltinamasis D. P. buvo su draugu ir mergina, kuri irgi keikėsi, pyko ant jos, kad iškvietė policiją ir vyko į komisariatą.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų, nukentėjusiojo ir jo pusės liudytojų parodymai prieštarauja nuteistojo D. P. ir jo pusės liudytojų parodymams.
Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dėl neatsakingų ikiteisminio tyrimo tyrėjos ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro veiksmų, nebuvo išreikalautas įvykio vaizdo įrašas, nors to prašė ir D. P., todėl nėra galimybės nustatyti, kas iš tikrųjų sudavė smūgį nukentėjusiajam T. V., kadangi nėra galimybės patikrinti, ar nukentėjusysis T. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bei su juo kartu buvę V. V. ir I. L., 2010-09-18 apie 2.00 val. prie naktinio klubo „Disko 311“, esančio Islandijos g. 5, Vilniuje, nekonfliktavo su kitais asmenimis, stovėjusiais eilėje prie naktinio klubo „Disko 311“. Taip pat nėra galimybės nustatyti, kas iš tikrųjų sudavė smūgį D. P. ir V. V..
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, šališkai vertindamas įrodymus, vadovaudamasis prielaidomis, nepagrįstai atmetė liudytojos A. Ž. parodymus, kuri parodė, jog dar iki prasidėjusio konflikto matė, kaip nukentėjusysis, apsikabinęs merginą, šnekučiavosi su savo draugu. Ši aplinkybė patvirtina, jog nukentėjusysis T. V. bei liudytojai V. V. ir I. L. melagingai parodė, kad jie iki įvykio buvo nepažįstami. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmesdamas A. Ž. parodymus, kurie, priešingai nei teigia teismas, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, ir atsietai nuo kitų aplinkybių vertindamas, teismui pateiktus, V. V. ir nukentėjusiojo žmonos D. V. susirašinėjimo internete fragmentus, patvirtinančius, jog nukentėjusysis ir jo žmona dar prieš pusę metų iki įvykio palaikė draugiškus santykius su liudytoju V. V., nepagrįstai atmetė gynybos argumentus dėl nukentėjusiojo T. V. ir liudytojo V. V. parodymų nepatikimumo. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog teismui pateiktos ištraukos iš V. V. „Facebook“ profilio nei patvirtina, nei paneigia liudytojo V. V. parodymų patikimumo. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad liudytojos A. Ž. parodymai sutampa su liudytojo M. K. ir nuteistojo D. P. parodymais ir juos papildo bei kartu su išrašais iš internetinės „Facebook“ svetainės patvirtina, jog nukentėjusysis ir jo pusės liudytojai melagingai teigė, kad jie iki įvykio buvo nepažįstami.
Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja A. Ž. patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdyje, taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajam smūgį į veidą sudavė ne D. P..
Liudytoja parodė, kad tą vakarą buvo atvažiavusi į „Disco 311“ klubą pas savo drauges ir atsistojo į eilę. Priekyje stovėjo nukentėjusysis su panele ir šnekučiavosi su draugu. Netrukus ji pamatė einančius pažįstamus M. K. ir D. P.. Tuomet išgirdo kaip nukentėjusysis pradėjo įžeidinėti D. P. už tai, kad jis eina be eilės. Donatas atsisuko ir parodė ant rankos juosteles, reiškiančias, kad jis jau buvo klube, laikinai buvo išėjęs o dabar grįžta į klubą. Jie apsižodžiavo, tuomet nukentėjusysis stumtelėjo Donatą, Donatas stumtelėjo atgal ir susilaukė smūgio iš nukentėjusiojo draugo, su kuriuo pastarasis šnekučiavosi. Donatas nuo smūgio susilenkė ir pasitraukė atokiau. Tuomet kažkoks žmogus iš minios (dabar jo nepažintų, nes praėjo daug laiko) trenkė nukentėjusiajam, Donatas tuo metu atokiau, prie to klubo lango. Netrukus atvažiavo policijos ekipažas. Ji nebūtų įsikišusi, jeigu neišgirstų, kaip ta panelė, su kuria stovėjo nukentėjusysis, ėmė sakyti, kad Donatas trenkė jam, tuomet ji priėjo ir viską paaiškino policijai. Policija įsodino Donatą ir nukentėjusįjį ir nuvežė į komisariatą, o ji su M. K. į policiją važiavo su taksi, nors jos niekas to neprašė.
Policijos komisariate jos nepaprašė asmens duomenų, pasakė, kad tikriausiai nereikės liudyti, policininkas iškvietė taksi ir ji parvažiavo namo.
Į gynėjo adv. G.Vainiaus klausimą liudytoja patvirtino, kad su nukentėjusiuoju įvykio vietoje stovėjo mergina ilgais plaukais, jos vardo ir pavardės nežino, ši mergina vėliau buvo atėjusi liudyti ir teisme.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva kvietė į teismo posėdį liudytoją V. V., tačiau teismo šaukimas jam nebuvo įteiktas. Registro duomenimis V. V. gyvena Vokietijoje.
Taip pat pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje V. V. neigė pažinojęs T. V., taip pat neigė smūgiavęs D. P.. Be to, teisiamojo posėdžio metu jis parodė, jog nematė, kuo buvo suduota nukentėjusiajam, nes jam užstojo kiti prieš jį stovėję žmonės, teigė, kad pirmasis stovėjo nukentėjusysis, o už jo kaltinamasis, jis girdėjo apsižodžiavimą, po to matė judesį, įvykį matė akių lygyje, nepamena, ar jis nurodė policijos pareigūnams, kad nukentėjusįjį sumušė kaltinamasis.
Apklaustas apeliacinės instancijos posėdyje nukentėjusysis T. V. negalėjo tinkamai paaiškinti kodėl „Facebook“ svetainės išraše dar prieš pusę metų iki įvykio yra užfiksuotas jo bei jo žmonos D. V. ir V. V. draugiško bendravimo faktas, patvirtinantis, kad jie dar iki įvykio buvo pažįstami.
Taip pat T. V. negalėjo paaiškinti, kodėl, 2011-04-04 pirmos instancijos teismui priėmus sprendimą išreikalauti medicininę asmens kortelę iš Joniškio ligoninės, kad nustatyti, kokio pobūdžio sužalojimai dar iki šio įvykio buvo padaryti T. V. avarijos metu, jis, 2011-05-02 nuvykęs į Joniškio ligoninę, paėmė kortelę ir jos negrąžino, o teismui pateikė med. kortelės kopiją, kurioje pateikė duomenys apie ligas, kuriomis jis sirgo kūdikystėje ir buitines traumas, kurias jis patyrė ankstyvoje vaikystėje. Apie teismą dominančios avarijos metu T. V. padarytus sužalojimus, nukentėjusysis teismui jokių duomenų nepateikė.
Iš Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centro 2011-05-04 rašto Nr. S-194, adresuoto Vilniaus miesto 3-ajam apylinkės teismui, matyti, kad 2011-05-02 pil. T. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Spaudos g. 30, Joniškyje, VšĮ Joniškio PSPC-o poliklinikos registratūroje paprašė savo ambulatorinio ligonio medicininės kortelės, teigdamas registratorei, kad jis savo lėšomis pageidauja pasidaryti „kai kurių įrašų kopijas“ ir artimiausiu metu numato pasirinkti vieną iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigų Vilniaus mieste. Minėta ambulatorinio ligonio kortelė jam buvo atiduota į rankas, kurios jis į registratūrą negrąžino (t. 1, b.l. 190,191).
Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas V.Kolomiec paaiškino, kad nukentėjusysis T. V. į jį kreipėsi asmeniniu prašymu. Jis paklausė nukentėjusiojo, ar pastarasis iki įvykio turėjęs kokių traumų. Tai buvo svarbu žinoti, nes apžiūros metu nukentėjusiojo nosis buvo kreiva. T. V. netvirtai pasakė, lyg ir turėjęs, tačiau nosis buvo tiesi. Ekspertas taip pat paaiškino teismui, kad sakinys „iki šio įvykio lyg ir turėjęs traumą, tačiau nosis buvo tiesi“ – parašytas tik iš nukentėjusiojo žodžių, būtent šiuo konkrečiu atveju ir panašiais atvejais tiesiog pasitikima pacientais, kadangi jie kreipiasi asmeniniu prašymu, todėl jų gyvenimo istorijos nenagrinėjamos, netikslinama ar tikrai turėta traumų, jokių dokumentų šiuo konkrečiu atveju jis nematė.
Taigi, neaišku, kokiu pagrindu nustatyta, jog T. V. nosies deformacija, nebuvo senos traumos, gautos avarijos metu, padarinys, kadangi sąmoningi T. V. veiksmai tik patvirtina nukentėjusiojo siekį, kad ekspertas ir teismas neturėtų jokių duomenų apie jo sužalojimų, gautų avarijos metu, pobūdį bei šių sužalojimų gydymą.
Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2 K-673/2007). Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).
Konstatuotina, jog nuteistojo D. P. ir jo pusės liudytojų parodymai prieštarauja nukentėjusiojo ir jo pusės liudytojų parodymams, šių prieštaravimų dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo nepanaikino ikiteisminio tyrimo tyrėja ir prokuroras, taip pat jų nepanaikino pirmosios instancijos teismas, D. P. atžvilgiu priimdamas šališką nuosprendį, pagrįstą prielaidomis bei prieštaringais nukentėjusiojo T. V. ir jo pusės liudytojų V. V. ir I. L. parodymais, kurie ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje melagingai nurodė jog yra nepažįstami, kas verčia abejoti jų parodymų patikimumu.
Kadangi, atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, nėra galimybių pašalinti byloje esančių prieštaravimų, todėl darytina išvada, jog neginčijamų įrodymų, patvirtinančių D. P. kaltę nėra.
Taigi, apeliacinės instancijos teismo posėdyje įvertinus šioje byloje ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė, vadovaudamasis prielaidomis bei prieštaringais tiek nukentėjusiojo, tiek ir jo pusės liudytojų V. V. ir I. L. parodymais. Teismas nepasisakė dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo, neišreikalautų vaizdo įrašų iš naktinio klubo „Disco 311“ ir šalia esančio SEB banko, nevertino, kad D. P. prašymas išsireikalauti vaizdo įrašus tik patvirtina D. P. siekį, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl atmeta D. P. bei jo pusės liudytojų parodymais, todėl, esant nepaneigtiems prieštaravimams tarp nuteistojo D. P. ir nukentėjusiojo T. V. bei jų liudytojų parodymų, nesant galimybės šiems prieštaravimams pašalinti apeliacinės instancijos teisme, visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-09-19 apkaltinamasis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. D. P. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad D. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.
Pareikšti byloje Valstybinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo T. V. civiliniai ieškiniai – atmestini.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p., 115 str. 3 d. 1 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-09-19 apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
Išteisinti D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.
Valstybinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo T. V. pareikštus byloje civilinius ieškinius – atmesti.