Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1695-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-01
Bylos Nr.
1-1695-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
I. F.
Nukentėjusysis
J. Š.
Advokatai
Valentinas Giriūnas, Karolis Barysas
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2018 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei,kaltinamajai I. F., jos gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,nukentėjusiajam J. Š., jo atstovui advokatui Karoliui Barysui,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje I. F. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

2018 m. liepos 11 d. teisiamajame posėdyje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė pateikė teismui prašymą grąžinti bylą prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti. Prašymas motyvuojamas tuo, kad būtina surinkti papildomus duomenis, galinčius būti reikšmingais vertinant I. F. veiką bei, šiuos duomenis įvertinus, spręsti dėl tolesnio baudžiamojo proceso eigos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. F. bei jos gynėjas prašė prokurorės prašymą tenkinti, nukentėjusysis J. Š. ir jo atstovas prašė prokurorės prašymo netenkinti, kadangi visi veiksmai gali būti atlikti bylos nagrinėjimo teisme stadijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė bylos nagrinėjimo teismo metu prašyti bylą nagrinėjančio teismo perduoti bylą prokurorui, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Nors tiek nukentėjusysis, tiek jo atstovas prašė šio prokurorės prašymo netenkinti, šią poziciją motyvuodami tuo, kad visi baudžiamieji procesiniai veiksmai gali būti atlikti bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną „<...> prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla <...>“ (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas), „<...> pagal Konstituciją niekas kitas, išskyrus prokurorą, negali organizuoti ikiteisminio tyrimo ir jam vadovauti, taip pat pagal Konstituciją niekas kitas, išskyrus prokurorą, negali palaikyti valstybinio kaltinimo baudžiamosiose bylose <...>“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2016 m. birželio 27 d. nutarimai, 2014 m. sausio 16 d. sprendimas). 2006 m. sausio 16 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „ <...> Konstitucijoje įtvirtinti ikiteisminio tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme ir valstybinio kaltinimo palaikymo baudžiamosiose bylose institutai suponuoja tokį bendrąjį baudžiamojo proceso konstitucinį modelį, pagal kurį ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme yra atskiri baudžiamojo proceso etapai. Per ikiteisminį tyrimą yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar turi būti tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir ar jį pabaigus baudžiamoji byla turi būti perduodama teismui, taip pat tam, kad būtų galima perduotą baudžiamąją bylą nagrinėti teisme ir ją teisingai išspręsti. Įstatymu reguliuojant ikiteisminį tyrimą ir jį atliekant turi būti laikomasi Konstitucijos normų ir principų, įtvirtinančių inter alia asmenų lygiateisiškumą, žmogaus laisvės neliečiamumą, draudimą žeminti žmogaus orumą, žmogaus asmens, privataus gyvenimo, būsto neliečiamumą, nuosavybės neliečiamumą, nekaltumo prezumpciją, asmens teisę į teisminę gynybą ir teisę turėti advokatą. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas objektyviai, kvalifikuotai, nešališkai, išsamiai, per šį tyrimą turi būti surinkta tiek informacijos, kad jos pakaktų teisingai išspręsti baudžiamąją bylą teisme. Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui teisingai išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad jeigu ikiteisminis tyrimas yra atliktas nekvalifikuotai, neišsamiai ar turi kitų trūkumų, ikiteisminį tyrimą (ar atskirus jo veiksmus) būtų galima atlikti pakartotinai. Ypač pabrėžtina, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija. <...> Pagal Konstituciją ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. <...> Per ikiteisminį tyrimą atliekant įvairius proceso veiksmus yra nustatomas asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, ir tiriamos tokios veikos padarymo aplinkybės <...>“. 2006 m. sausio 16 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „<...> Iš minėtos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri inter alia sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo <...>“. Ši nuostata pakartota ir Konstitucinio Teismo 2011 m. balandžio 7 d. bei 2016 m. birželio 27 d. nutarimuose, 2014 m. sausio 16 d. sprendime. 2011 m. balandžio 7 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad „<...> pagal Konstituciją, inter alia jos 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1, 2 dalis, organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas prokuroras privalo užtikrinti, kad būtų atlikti įstatyme numatyti procesiniai veiksmai ir kad tai būtų padaryta įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat prokuroras ikiteisminio tyrimo etape dalyvaujantiems asmenims, inter alia nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, privalo užtikrinti Konstitucijoje ir baudžiamojo proceso įstatyme jiems nustatytas teises, inter alia asmens teisę kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu <...>“. Be to, kaip Konstitucinis Teismas nurodė 2014 m. sausio 16 d. sprendime, „<...> Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostata, jog prokuroras palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, inter alia reiškia, kad per baudžiamąjį procesą teisme yra palaikomas valstybinis kaltinimas ir kad valstybinio kaltinimo palaikymas yra valstybės funkcija, kuri gali būti įgyvendinama tik per tam tikrus valstybės pareigūnus- prokurorus <...>“.

Iš šių Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos nuostatų akivaizdu, kad prokuroras, kaip vienintelis valstybinį kaltinimą palaikantis valstybės pareigūnas, tinkamai įgyvendindamas jam skirtas pareigas ikiteisminio tyrimo metu privalo surinkti ir įvertinti informaciją, reikalingą tam, kad būtų galima nuspręsti, ar turi būti tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir ar jį pabaigus baudžiamoji byla turi būti perduodama teismui, taip pat tam, kad būtų galima perduotą baudžiamąją bylą nagrinėti teisme ir ją teisingai išspręsti. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas objektyviai, kvalifikuotai, nešališkai, išsamiai, per šį tyrimą turi būti surinkta tiek informacijos, kad jos pakaktų teisingai išspręsti baudžiamąją bylą teisme. Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui teisingai išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad jeigu ikiteisminis tyrimas yra atliktas nekvalifikuotai, neišsamiai ar turi kitų trūkumų, ikiteisminį tyrimą (ar atskirus jo veiksmus) būtų galima atlikti pakartotinai. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Konstitucijos kildinamos, tiek BPK 1 ir 2 straipsniuose expressis verbis nustatytos prokuroro pareigos (ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika) kildinamos ir iš BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisės reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Tai, kad nukentėjusiuoju šio baudžiamojo proceso metu pripažintas J. Š. reikalauja surinkti papildomus duomenis, galinčius turėti reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti (2018 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. Š. prašymas kreiptis į AB „SEB banką“ dėl duomenų gavimo), viena vertus, patvirtina, kad šis ikiteisminis tyrimas nebuvo toks, kaip to reikalauja Konstitucija- ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta tiek informacijos, kad jos pakaktų teisingai išspręsti baudžiamąją bylą teisme; kita vertus nukentėjusiojo prašymas surinkti papildomus duomenis kildinamas iš BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatos ir nėra teisinio pagrindo šį prašymą atmesti.

Minėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme yra atskiri baudžiamojo proceso etapai ir būtent ikiteisminio tyrimo, o ne teisminio bylos nagrinėjimo metu privalo būti surinkti duomenys, leidžiantys teismui tinkamai ir greitai išnagrinėti baudžiamąją bylą, taigi nėra teisinio pagrindo netenkinti prokurorės prašymo perduoti bylą prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti, dėl ko byla, kurioje I. F. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-1695-990/2018, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25609-2017) perduotina prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant trijų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi, 439 ir 440 straipsniais,

nutaria:

Bylą, kurioje I. F. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-1695-990/2018, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25609-2017), perduoti prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nustatyti trijų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas