Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui G. K., trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui Gediminui Ratkevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja G. J. skunde teismui (b.l. 4-9) prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-11 įsakymą Nr. 2.3-9520-1421.

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad Trakų rajono apylinkės teisme 2009-07-31 jai atstovaujančiam civilinėje byloje Nr. 2-1553-239/2009 advokato padėjėjui G. K. buvo įteikti procesiniai dokumentai, iš kurių suprato, kad jai nežinant Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2009-06-11 įsakymą Nr.2.3-9520-1421. Minėto įsakymo pagrindu jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Elektrėnų sav., unikalus numeris (duomenys neskelbtini),žemės sklypo plotas 1,6000 ha, nustatytas kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėms.

Vilniaus apskrities viršininkas ginčijamu įsakymu papildė 1998-11-30 Nr.79-5153 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, kuriuo pareiškėjai buvo atkurta nuosavybės teisė į 2 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime. Šio sprendimo pagrindu jai buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Elektrėnų sav., unikalus numeris : (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1,6000 ha., t.y. į jos tėvų sodybą. Nei iki nuosavybės atkūrimo, nei atkūrus nuosavybės teises ir jas įregistruojant, nebuvo nustatyta jokio kelio servituto, nes servitutinio kelio sklype ir nebuvo.

Elektrėnų savivaldybė, inicijuodama kelio servituto nustatymą sklype, pažeidė jos teises. Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas įsakymą Nr.2.3-9520-1421 ir jį įregistruodamas Nekilnojamojo turto registre, padarė ne tik administracinius procedūrinius pažeidimus, bet taip pat pažeidė jos konstitucinę teisę į nuosavybę. Nei Elektrėnų savivaldybė, nei Vilniaus apskrities viršininko administracija jos net neinformavo apie tai, kad rengiama kelio servituto nustatymo procedūra.

Nuosavybės teisės į žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Elektrėnų sav., buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-11-30 sprendimo Nr.79-5153 pagrindu. Šio sprendimo 3 p. „Specialios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai“ buvo nurodyti tik šie apribojimai - XXVI privačių miškų tvarkymas ir apsauga; XXIX vandens telkinių apsaugos juosta, zona, XXXIV - Neries regioninis parkas. Jokių kelio ar kitų servitutų nebuvo nustatyta, kaip ir viso žemės atkūrimo proceso metu pareiškėja nežinojusi apie jokius esamus, numatomus kelio servitutus ar jų egzistavimą. Nuosavybės teisės į žemės sklypą, buvo įregistruotos nuo 1999-02-23 (įrašo numeris: (duomenys neskelbtini); kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kvartalas) Nekilnojamojo turto registro pažymėjime (įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)) nurodyti tik šie žemės naudojimo apribojimai - vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; nacionaliniai ir regioniniai parkai; privačių miškų tvarkymas ir naudojimas. Pažymėjimo 9 p. 9.2. pap. nurodyta „Kitų žemės sklypų (žemės sklypo naudotojų) servitutai šiame sklype : „Nėra““. Tad jokių kelio servitutų mano nuosavybės teise valdomame sklype nebuvo.

Elektrėnų savivaldybė neturėjo teisės inicijuoti servituto nustatymo procedūros, nes nėra poreikio kelio servituto nustatymui. Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-11 įsakyme nurodyta, jog pagrindas įregistruoti kelio servitutą jos sklype yra 2009-04-27 Elektrėnų savivaldybės administracijos raštas Nr.03.2-07-590 „Dėl kelio servituto nustatymo“, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autoriaus L. P. pateiktas patikslintas žemės sklypo planas kadastro duomenimis, paženklinimo parodymo aktu, žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo abrisu bei paaiškinimu.

Vilniaus apskrities viršininkas neturėjo remtis šiais dokumentais ir priimti ginčijamo įsakymo, nes Elektrėnų savivaldybės administracijos 2009-04-27 rašte Nr.03.2-07-590 nurodytos aplinkybės, jog kelias yra pažymėtas visoje reikiamoje dokumentacijoje, tačiau teisiškai neįregistruotas, visiškai neatitinka tikrovės, nes visi dokumentai servituto nustatymui suformuoti tik dabar, t.y. 2009 m. balandžio - gegužės mėnesiais, po nuosavybės teisių (1999-02-23) įregistravimo į žemės sklypą praėjus daugiau nei dešimčiai metų. Visų pirma, tokio servituto nustatymas apskritai negalėjo būti svarstomas, nes LR civilinio kodekso 4.131 str. 1 d. 6 p. nuostatomis ir 4.136 str. nuostatomis yra suėjęs šio servituto senaties terminas. Be to, dalis dokumentų sudaryti be jos pritarimo, su ja nederinant, tai- 2009-05-15 žemės sklypo planas; 2009-05-28 Žemės sklypo su nekilnojamuoju turtu kadastro duomenų bylutė, 2009-05-15 Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas ir 2009-05-15 abrisas, sudarytas jai nedalyvaujant, t.y. pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektavimo rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatas. Taigi visus šiuo pažeidimus apskrities viršininkas turėjo įvertinti ir atsisakyti priimti ginčijamą įsakymą. Be to, įregistruotas servitutas apskritai negalėjo būti nustatytas, nes kelio servitutas toje vietovėje iš viso nėra reikalingas, nes visos sodybos, esančios už pareiškėjos sklypo, turi savus privažiavimus iki pagrindinio kelio, tai patvirtina ir 2009-08-06 vietos gyventojų grupės pranešimas teismui bei 2009-08-12 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

Sprendimo atkurti nuosavybę priėmimo metu teritorijų planavimo dokumentuose ar kitoje projektinėje dokumentacijoje nebuvo pažymėti jokie servitutiniai keliai. Kaip matyti iš 2009-05-15 žemės sklypo plano, tik dabar bandoma „įpiešti“ šį servitutą, tačiau pareiškėjos parašų ant šio žemės sklypo plano niekas neprašė ir visi šie neteisėti pareiškėjos teises pažeidžiantys veiksmai buvo padaryti jai nežinant. Taigi, skundžiamu įsakymo pagrindu įregistruotas servitutas ne tik suvaržė jos nuosavybės teises, bet ir dėl jo nuvertėjo sklypas. Niekas dėl tokio servituto nustatymo patirtų nuostolių, kaip tai numato įstatymai, jai nekompensavo. Be to, buvo pažeista servitutų nustatymo tvarka, reglamentuota LR CK 4.124 str. 1 d., kurioje numatyta, jog „servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Administraciniu aktu, koks ir yra skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, nustatyti servitutus leidžiama tik pagal LR žemės įstatymo 23 str. nuostatas, kurių nesilaikė apskrities viršininkas, taip padarydamas ne tik šio įstatymo pažeidimus, bet ir Žemės servitutų nustatymo administracinių aktų taisyklių (patvirtintų LR Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr.1289) 6 p.; 13 p. bei 16 p. Taip pat buvo pažeistos LR viešojo administravimo įstatymo 1 str.; 8 str.; 34 str. bei 35 str. nuostatos. Vilniaus apskrities viršininko ginčijamas įsakymas Nr.2.3-9520-1421 yra visiškai nemotyvuotas, kaip to reikalauja įstatymas neišlaikyta tokio įsakymo priėmimo tvarka bei forma. Šis įsakymas negalėjo būti motyvuotas vien tuo, jog grąžinant pareiškėjai žemę ir neįregistruojant kelio servituto ginčo sklype yra padaryta klaida (LR viešojo administravimo įstatymo 35 str.), nes servitutinio kelio pareiškėjos sklype niekada nebuvo, be to, tokioms klaidoms taisyti administracine tvarka turėjo būti gautas pareiškėjos sutikimas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad viešojo administravimo srityje paaiškėjusių klaidų taisymui privalo būti taikomi LR viešojo administravimo įstatymo 35 str. reikalavimai, t.y. „pagal nurodyto straipsnio prasmę, jame ištaisymo procedūra negali būti netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą, tokios klaidos gali būti taisomos tik gavus piliečio sutikimą ir vykdant atitinkamą administracinę procedūrą arba teismo sprendimu (Panevėžio apygardos administracinis teismas, sprendimas administracinėje byloje Nr. I-230-283/2008.).

Tai, kad žemės sklype sprendimo priėmimo metu buvo kelias, įrodo: 1) žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktas (parengtas iki sprendimo priėmi­mo), kurio 7 p. nurodyta: „Vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 6 str. ir LR že­mės reformos įstatymo 19 str. žemės reformos žemėtvarkos projektu numaty­ti žemės servitutai: kelias - 4 m pločio (0,28 ha)“. Šiame žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte pareiškėja yra pasirašiusi; 2) grąžinamos žemės vietovėje apžiūrėjimo abrisas (parengtas iki sprendimo priėmi­mo), kuriame žemės sklype raide „S“ yra pažymėtas servitutinis kelias. Šiame abri­se pareiškėja yra pasirašiusi; 3) prie sprendimo pridėtas žemės sklypo planas (Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo suderintas 1998-11-25), kuriame žemės sklype pažymėtas 4 m kelias. Šiame plane pareiškėja yra pasirašiusi; 4) 1998-09-10 žemės naudojimo plotų eksplikacija, parengta matininko L. P., kurioje nurodyta, kad žemės sklypą sudaro: žemės ūkio naudmenos - 0,75 ha, pastatai, kiemai - 0,15 ha, keliai - 0,03 ha, krūmai - 0,15 ha, vandenys - 0,12 ha, miškai - 0,40 ha, iš viso - 1,60 ha; 5) 1998-09-10 žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenys, kurių 5 lentelėje nurodyta, kad žemės sklypo naudmenas sudaro: ariama žemė - 0,75 ha, miško plotas - 0,40 ha, kelių plotas - 0,03 ha, užstatytos teritorijos - 0,15, vandenų plotai - 0,12 ha; 6) VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų 2009-04-27 banko išrašas (duomenys iki skundžiamo Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-11 įsakymo Nr. 2.3-9520-1421), kurio 2.1 punkte nurodytas kelių plotas: 0,03 ha.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kelio servitutas turėjo būti nustatytas pareiškė­jai atkuriant nuosavybės teises, tačiau įsivėlė klaida ir kelio servitutas žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų lentelėje bei sprendime įrašytas nebuvo.

Vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymo 35 str. 1 d., kurioje regla­mentuota, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjek­tas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto as­mens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti, VAVA, gavusi Elektrėnų savivaldybės administracijos 2009-04-27 raštą Nr.03.2-07-590 „Dėl kelio servituto nustatymo“, sužinojo apie sprendime įsivėlusią faktinių duomenų neatitikimo klaidą ir ėmėsi veiksmų jai ištaisyti.

Tokiu būdu, vadovaudamasis LR viešojo administravimo įstatymo 35 str., Vilniaus apskrities viršininkas 2009-06-11 įsakymu Nr.2.3-9520-(42) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-11-30 sprendimo Nr.79-5153 parengto G. J. vardu papildymo“, papildė sprendimo 3 punktą servitutu: „kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) kodas 203, skl. Nr. (duomenys neskelbtini)-1 0,03 ha“. Iš esmės šis sprendimas galėjo būti papildytas vadovaujantis 1998 m. pa­rengtais dokumentais (žemės sklypo planu, paženklinimo - parodymo aktu, abrisu), tačiau sie­kiant ištaisyti šių dokumentų netikslumus, žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo abri­sas, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, žemės sklypo planas ir žemės sklypo kadastro duomenys buvo parengti pakartotinai.

Pareiškėja klaidina teismą jog ji nebuvo informuota apie ketinamą pa­tikslinti sprendimą ir nustatyti kelio servitutą. VAVA Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyrius (toliau - Elektrėnų žemėtvarkos skyrius) 2009-04-28 raštu Nr.SD-383-(1.13) kvietė atvykti pareiškėją ir aplinkinių sody­bų savininkes į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių dėl privažiavimo prie už pareiškėjos žemės sklypo esančių sodybų. Šis raštas grįžo į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių pareiškėjai neįteiktas (grįžo 2009-06-08). Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2009-05-14 raštu Nr.SD-416-(1.13) pa­reiškėją įformavo, jog ji buvo kviečiama atvykti į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių dėl kelio, ku­riuo naudojasi (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, tačiau neatvyko, bei informavo, jog 4 m pločio keliui, kuris yra pareiškėjos sklype, bus nustatytas servitutas. Šis raštas į Elektrėnų žemėtvar­kos skyrių kaip neįteiktas negrįžo, taigi pareiškėja jį gavo. Pareiškėja žinodama apie ketinamą nustatyti kelio servitutą jokių veiksmų nesiėmė, prieštaravimų dėl to nepareiškė.

Iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autoriaus ma­tininko L. P. 2009-05-18 paaiškinimo Elektrėnų žemėtvarkos skyriui, per pareiškėjos žemės sklypą „praeina 4 m pločio kelias, kuriuo naudojasi M. M., Z. S., S. Ž. šeimos, kiti gyventojai, pravažiuojantys į žemės sklypus, esančius Neries upės pusėje. Kito privažiavimo kelio į minėtų gyventojų sodybas nėra.“ To­kiu būdu šis kelio servitutas nustatytas nuo seno toje vietoje esančiam, naudojamam ir būti­nam keliui.

Deja, kelias šiam pažeidimui nebuvo užkirstas. 2009-04-24 (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) seniūnijoje Elektrėnų savivaldybėje G. J. priklausančiame sklype buvo sugadintas vietinės reikšmės fizinių asmenų reikmėms naudojamas vidaus kelias, kuriuo galima buvo privažiuoti prie trijų sodybų. Kelias buvo užverstas paukščių mėšlu, suartas traktoriumi, kelio vietoje pasodinti medeliai ir užtverta tinklo tvora, ant kurios pakabinta lentelė su užrašu „Privati valda“. Šiuo pažeidimu užkirstas susisiekimas su trimis sodybomis, iš užblokuotų sodybų negali išvykti ten esantys automobiliai, į dalį gyvenvietės negali įvažiuoti specialusis (gaisrinė, policija, greitoji pagalba) ir kitoks transportas.

Atkuriant nuosavybės teises G. J., jos sklype turėjo būti nustatytas servitutas. Kadangi servitutas nebuvo nustatytas, ši klaida turėjo būti ištaisyta. Vykdydama LR vietos savivaldos įstatymo 6str. 32 p. Elektrėnų savivaldybės administracija 2009-04-27 raštu Nr.03.2-07-590 kreipėsi į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių prašydama įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti (ne inicijavo, kaip teigia pareiškėja, o prašė įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti) kelio servituto nustatymą G. J. nuosavybės teise priklausančiame sklype. Pareiškėja nenurodė priežasčių, dėl kurių minėta klaida negalėtų būti taisoma. Pareiškėjos nurodyti klaidos taisymo procedūriniai pažeidimai gali būti pašalinti nagrinėjant šią administracinę bylą. Sugadinto kelio egzistavimą ir būklę patvirtina: 1) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-04-27 išrašas (jame nurodyta, kad atsakovei priklausančiame minėtame sklype yra 0,030 ha ploto kelias); 2) žemės sklypo kadastro duomenys (jų duomenyse apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę numatyta, kad sklype yra 0,03 ha kelio plotas); 3) žemės sklypo planas, kuriame yra nurodytas kelias; 4) ištrauka iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr.3242-79, kurioje matyti, kad minėtame sklype yra kelias; 5) grąžinamos žemės apžiūrėjimo abrisas, kuriame matyti, kad minėtame sklype yra kelias; 6) žemės naudojimo plotų eksplikacija, kurioje nurodyta, kad minėtame sklype yra 0,03 ha ploto kelias; 7) gyventojų pranešimai ir kelio fotonuotraukos.

LR civilinio kodekso 6.263 str. numatoma, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR civilinio kodekso 6.266 str. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Akivaizdu, kad atsakovė nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytu LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 146 str. numatytu pažeidimu dar pažeidė ir viešąjį interesą, kuris pasireiškė vietos gyventojų susisiekimo sutrikdymu.

Siekdama apginti viešąjį interesą, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi LR civilinio kodekso 6.263 str., 6.281 str., LR civilinio proceso kodekso 31 str., 145 str. 1 d. 12 p., Elektrėnų savivaldybė kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą prašydama įpareigoti atsakovę G. J. atstatyti sugadintą kelią, esantį (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) seniūnijoje Elektrėnų savivaldybėje žemės sklype, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti.

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-30 sprendimu Nr.79-5153 pareiškėjai G. J. atkuriant nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį buvo grąžintas 1,6 ha žemės sklypas, esantis Elektrėnų sav. (duomenys neskelbtini) kaime (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) (b.l. 11, 13-14, 15-16).

Elektrėnų savivaldybės administracijos 2009-04-27 raštu Nr.03.207-590 kreipėsi į VAVA Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyrių su prašymu įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti kelio servituto nustatymą minėtame ir G. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (b.l. 67).

VAVA Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriui projekto autoriaus L. P. 2009-05-18 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) kaimo vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime per G. J. priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) praeina 4 m. pločio kelias, kuriuo naudojasi kiti gyventojai, pravažiuojantys į jiems priklausančius žemės sklypus ir kito pravažiavimo kelio nėra. Taip pat nurodoma, kad pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą yra įrašytas 0,30 ha kelio plotas, tačiau servitutas neįrašytas, todėl kadastro pažymėjime padaryta klaida, kuri privalo būti ištaisyta (b.l.20).

Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-11 įsakymu Nr.2.3-9520-1421 buvo pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-30 sprendimo Nr.79-5153 3 p. „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai“, papildant jį įrašu „kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas) kodas 203, sklypo Nr.(duomenys neskelbtini)-1 0,03 ha“.

Byloje spręstinas ginčas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-11 įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.

LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. sakoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LR administracinių bylų teisenos įst. 89 str. nurodoma, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Taigi, kiekvienu atveju, vertinant viešojo administravimo akto teisėtumą, būtina nustatyti ar jis atitinka LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, o taip pat ar nėra LR administracinių bylų teisenos įst. 89 str. nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas yra naikintinas.

Iš skundžiamo Vilniaus apskrities viršininko įsakymo matyti, kad jo priėmimo teisiniu pagrindu nurodomas LR viešojo administravimo įst. 35 straipsnis. Minėto straipsnio 1 d. sakoma, jog administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti, o 2p. sakoma, jeigu klaida gali turėti esminės įtakos sprendimo vykdymui, viešojo administravimo subjektas, priėmęs administracinės procedūros sprendimą, sustabdo sprendimo vykdymą iki klaidų ištaisymo.

Pagal LR viešojo administravimo įst. 35 str. 3d., klaidos turi būti ištaisytos administracinės procedūros sprendimo egzemplioriuje, kurį saugo administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas. Asmeniui per 3 darbo dienas įteikiamas naujas arba pataisytas dokumentas (administracinės procedūros sprendimas).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog LR viešojo administravimo įst. 35 str. numatyta klaidų ištaisymo procedūra pagal savo prasmę negali būti taikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą, o tokios klaidos gali būti taisomos tik gavus piliečio sutikimą ir vykdant atitinkamą administracinę procedūrą arba teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-23 nutartis Nr.A756-794/2008, 2008-06-02 nutartis Nr. A63-870/2008, 2009-04-02 nutartis Nr.A756-422/2009, 2009-02-12 nutartis Nr.A502-713/2009 ir kt.).

Taigi, būtina sąlyga Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-30 sprendime nustatytų techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, konstatavimas.

Skundžiamu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, G. J. priklausantis ginčo žemės sklypas apribojamas kelio servitutu, todėl tokiu sprendimu neabejotinai yra suvaržomos pareiškėjos teisės naudotis minėtu žemės sklypu.

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, sprendžiama, kad priimant skundžiamą Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-11 įsakymą, LR viešojo administravimo įst. 35 str. numatyta klaidų ištaisymo procedūra negalėjo būti taikoma.

Pagal LR civilinio kodekso 4.124 str. 1 d. servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas.

Taigi, administraciniu aktu servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais. Galimybė nustatyti servitutus privatiems žemės sklypams numatyta LR žemės įstatymo 23 str. 2d. 3 ir 4 p.: kai kelio servitutas reikalingas privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (3 p.) ir kai reikia tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (4 p.).

Skundžiamame Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-11 įsakyme nenurodoma kokiu LR žemės įstatymo 23 str. 2 d. numatytu pagrindu buvo nustatytas žemės servitutas, todėl minėtas įsakymas negali būti pripažįstamas pagrįstu LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1d. prasme.

LR žemės įst. 23 str. 3 d. sakoma, kad apskrities viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo.

Tai, jog nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas, nurodoma ir LR civilinio kodekso 4.124 str. 3 dalyje.

VAVA nurodydama, kad G. J. buvo pranešta apie ketinimą patikslinti sprendimą nustatant kelio servitutą, minėtas aplinkybes grindžia ne pašto siuntų įteikimą gavėjui patvirtinančiais įrodymais, o pačios atsakovės sudarytais bei pareiškėjai adresuotais raštais (b.l. 65-66). G. J. atsiliepime teismui nurodo, kad apie skundžiamo sprendimo priėmimą (vieta, laiką) ji nebuvo informuota.

Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad G. J. būtų tinkamai pranešta apie sprendimo, kuriuo jai priklausančiame žemės sklype buvo nustatytas kelio servitutas, priėmimo laiką bei vietą, o pati pareiškėja būtų išreiškusi savo valią (sutikimą) dėl servituto nustatymo, sprendžiama, jog nesilaikant LR žemės įst. 23 str. 3 d. bei LR civilinio kodekso 4.124 str. 3 d. nuostatų, pareiškėjos valia dėl servituto nustatymo jai priklausančiame žemės sklype, nebuvo išreikšta.

Todėl tokiu būdu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (LR administracinių bylų teisenos įst. 89 str. 1 d. p.).

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus sprendžiama, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakyme nenurodytas teisinis G. J. priklausančiame žemės sklype servituto nustatymo pagrindas, priimant minėtą įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, reglamentuojančios servituto nustatymo administraciniu teisės aktu, todėl darytina išvada, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka ir LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos G. J. skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-11 įsakymą Nr.2.3-9520-1421.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą