- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- I-8058-244/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02522-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Violeta Balčytienė, Liudmila Zaborovska (pran.)
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Violetos Balčytienės ir Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant pareiškėjai N. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. Š. skunde (b. l. 8–9) prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-3268; 2) atnaujinti praleistą terminą kreiptis į VSDFV dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies 15 003,01 Lt grąžinimo.
Teismo posėdyje pareiškėja pateikė prašymą, kuriame prašė priteisti 15 003,01 Lt neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir atlyginti kelionės išlaidas, susidariusias vykstant į teismo posėdžius (b. l. 54).
Pareiškėja skunde paaiškino, kad Vadovaujantis socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – Laikinasis įstatymas) jai buvo perskaičiuota ir sumažinta senatvės pensija. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. balandžio 18 d. pažymos Nr. PP2-3027 apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas duomenimis vietoje 24 348,72 Lt (1 014,53 Lt x 24 mėn.) už 2010 - 2011 metus buvo priskaičiuota ir išmokėta 9 345,65 Lt. Už dvejus metus jai, kaip dirbančiai pensininkei, susidarė 15 003,01 Lt pensijos nepriemoka. Nuo 2012 m. sausio 1 d. dirbantiems pensininkams pensijos sugrąžintos į ankstesnį lygį, tačiau jai neteisėtai sumažinta pensija nekompensuota. 2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo paskelbtame nutarime konstatuotas Laikinojo įstatymo prieštaravimas Konstitucijai, tačiau VSDFV dar neparuošė pensijų kompensavimo įstatymo, kompensavimo tvarką nustatantys aktai nepriimti, vadinasi bet koks jos prašymas, net nepraleidus skundo padavimo termino, būtų atmestas dėl minėtų priežasčių. Mano, kad jos išdėstyti motyvai atmesti nepagrįstai. Nuo 2012 m. kovo 31 d. netekus darbo, intensyviai ieškojo naujo, tačiau dėl pensinio amžiaus darbo pasiūlymų negavo. Po 2000 m. spalio 6 d. ištikusio miokardo infarkto jos vyras buvo pripažintas nedarbingu, o vėliau suteikta II invalidumo grupė. Dėl nurodytų priežasčių kreipėsi į VSDFV su prašymu dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo ir senatvės pensijos nepriemokos grąžinimo. Nagrinėti prašymą atsisakyta ir konstatuota, kad apie sumažintą pensiją ji turėjo sužinoti 2010 m. sausio mėnesį, todėl pagal iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnį praleido nustatytą 3 metų terminą. Atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą dėl sumažintos pensijos kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, kuris 2013 m. balandžio 18 d. išdavė pažymą apie jai priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, tačiau, kad pavėlavo 2 mėnesiais ir 22 dienom paduoti skundą dėl nepriemokos išmokėjimo nebuvo informuota. Todėl 2013-05-13 pateikė ieškininį pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2013-05-16 nutartyje išaiškino, kad ginčas dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nagrinėtinas administraciniame teisme ir, kad ji turi teisę kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Tolimesnėje eigoje ji tik vykdė teismų nutartyse iškeltus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 33-37) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis 2010 - 2011 metais viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt dydį, todėl senatvės pensija buvo perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį perskaičiuota senatvės pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsniu, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo dar kartą perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 2 priede pateiktą apskaičiavimo formulę atsižvelgiant į turėtas praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo ne viso dydžio senatvės pensija pareiškėjai buvo mokama vadovaujantis tuo metu galiojusio ir privalomo vykdyti Laikinojo įstatymo nuostatomis. Po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos pareiškėjai mokant senatvės pensiją nėra taikomos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, kadangi jau nuo 2012-01-01 senatvės pensijoms Laikinasis įstatymas nebetaikomas. Mano, kad VSDFV, įvertinusi pareiškėjos argumentus, kad ji nuo 2012-03-31 intensyviai ieškojo darbo, teko atnaujinti pasenusias žinias, prisitaikyti prie naujų kompiuterizacijos reikalavimų, sutuoktinio reabilitacija (2012-11-20 - 2012-12-19) ir nustačiusi, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-03-30 visą laiką dirbo ir neturėjo ligos pašalpų, pagrįstai paliko nenagrinėtą 2013 m. rugpjūčio 2 d. prašymą „Dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo ir senatvės pensijos nepriemokos“.
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į skundą (b. l. 39-42) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad įvertinusi pareiškėjos argumentus, pateiktus dokumentus ir Registro duomenis, vadovaudamasi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau - Taisyklės), 31 punktu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti praleistą terminą ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjos 2013-08-02 prašymo dėl 2010-01-01 - 2011-12-31 laikotarpiu negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, nes praleistas apskundimo Fondo valdybai terminas. Pareiškėjos skundo teismui teiginiai nesudaro pagrindo praleisto termino atnaujinimui. Į skyrių dėl pažymos išdavimo, o ne dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, pareiškėja kreipėsi 2013-04-18, t. y. praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą terminą. Reikšdama reikalavimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, kai šį klausimą pagal priskirtą kompetenciją sprendžia VSDFV (pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnį, sprendimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo priima Fondo valdybos direktorius ar jo pavaduotojas), pareiškėja iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją. Tai neįeina į teismo kompetenciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis), todėl byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dėl nuo 2010-01-01 negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi 2013-08-02 prašymu, t.y. praleidusi 3 metų terminą, ir nepateikė įrodymų, kad šį terminą ji praleido dėl objektyvių, svarbių ir nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, konstatuotina, jog skundžiamas VSDFV 2014 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. (6.5)1-3268, kuriuo nuspręsta termino neatnaujinti ir nenagrinėti pareiškėjos 2013-08-02 prašymo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtą 15 003,01 Lt senatvės pensijos dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 31 punktu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kadangi pareiškėja tuo pačiu laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (b. l. 13).
Laikinojo įstatymo normų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos sumažinti paskirtas senatvės pensijas, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taikytas laikinai ir nepažeidžiant iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų, be to, numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tirdamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.
Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėja su 2013-08-02 prašymu, kreipėsi į VSDFV ir VSDFV Klaipėdos skyrių dėl 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos dalies (adm. byla Nr. 1084-596/2014, b. l. 49). VSDFV 2013-08-16 sprendimu Nr. (6.5)I-5536 pareiškėjos prašymą dėl senatvės pensijos mokėjimo atsisakė nagrinėti, konstatavo, kad pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą ir neįrodė, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo apskundimo terminą praleido nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių (adm. byla Nr. 1084-596/2014, b. l. 47-48). Nesutikdama su VSDFV priimtu sprendimu, pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti ginčijamą sprendimą ir įpareigoti VSDFV iš naujo išnagrinėti 2013-08-02 prašymą (adm. byla Nr. 1084-596/2014, b. l. 34-35). Teismas 2014-03-06 sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino VSDFV 2013-08-16 sprendimą Nr. (6.5)I-5536 ir įpareigojo VSDFV iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013-08-02 skundą, išsamiai įvertinant jo padavimo termino praleidimo aplinkybes (adm. byla Nr. 1084-596/2014, b. l. 69-73). VSDFV, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-03-06 sprendimą adm. byloje Nr. 1084-596/2014 ir išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą iš naujo 2014-04-07 sprendimu Nr. (6.5)I-3268 konstatavo, kad pareiškėja dokumentų patvirtinančių, kad negalėjo kreiptis dėl negautos pensijos dėl pateisinamų, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių nepateikė ir nusprendė atsisakyti atnaujinti praleistą terminą ir nenagrinėti 2013-08-02 prašymo dalies, kuria prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad neatnaujinus termino įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių išmokėti negautą pensijos dalį nėra pagrindo (b. l. 2).
Nesutikdama su VSDFV 2014-04-07 sprendimu Nr. (6.5)I-3268, pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti ginčijamą sprendimą ir priteisti neišmokėtą pensijos dalį.
Institucijų, kurioms suteikti įgaliojimai skirti ir mokėti valstybines socialinio draudimo pensijas, sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais apskundimo tvarką reglamentuoja Pensijų įstatymo 45 straipsnis. Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Ginčo laikotarpiu galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 101 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti VSDFV per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad vertinant įstatymuose nustatytus procesinius (procedūrinius) reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais, reikšmingas yra termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pradžios momento aiškinimas. Asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai savo ruožtu taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai, inter alia, susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Tiek iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į Fondo valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nagrinėdamas klausimą dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios sprendžiant ginčą dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, pažymėjo, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis, t. y. pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės), 20 punkte nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Taisyklių 31 punktas leidžia nenagrinėti skundo, jei skundas pateiktas praleidus nustatytą terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti.
Iš bylos medžiagos nustatyta (b. l. 13), kad pirmoji senatvės pensija, sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo, pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl nuo šios datos skaičiuotini terminai, per kuriuos pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo teises, turėjo su skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pagal ABTĮ 34 str. 1 d., teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią ir pan. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl termino atnaujinimo, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Teismas, vertindamas pareiškėjos nurodytus argumentus dėl praleisto termino, taip pat tai, kad, kaip nurodė LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, ir tokioje situacijoje piliečiams objektyviai yra sudėtinga suvokti, kad įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad atsakovė skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakė pareiškėjai atnaujinti terminą skundui dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, todėl jis naikintinas ir atnaujintinas kreipimosi į VSDFV terminas.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą; iš šio konstitucinio imperatyvo kyla teismo pareiga asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Asmens teisės kreiptis į teismą realizavimas yra neatsiejamas nuo atitinkamų įstatymais nustatytų procesinių reikalavimų, kurių būtina laikytis. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiškėja tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą, iš Konstitucijos, inter alia, jos 30 straipsnio 1 dalies kylantys imperatyvai teismui ginti asmens teises realiai ir veiksmingai suponuoja pareiškėjos teisę reikalauti teisme pašalinti jos teisių pažeidimą, nulemtą Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo taikymo, perskaičiuojant ir išmokant jai paskirta senatvės pensiją. Pažeistas pareiškėjos teises teismas privalo ginti, kadangi priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, garantuojančios asmens teisę į pensinį aprūpinimą, taip pat iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai, o pati asmens teisė į teisminę gynybą būtų fiktyvi – asmuo, laikydamasis įstatymais nustatytų reikalavimų kreipęsis į teismą dėl iš Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai šių savo teisių apginti negalėtų. Tai lemtų, kad teisinis reguliavimas, Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas, o tai nesuderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, draudžiančiais teismui (teisėjui) taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei aplinkybes, teismas daro išvadą, kad, siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą, pareiškėjai kilusios pasekmės dėl prieštaraujančios Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, perskaičiuojant jos senatvės pensiją, turi būti visiškai pašalintos, t. y. turi būti priteista visa nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Pastebėtina, be kita ko, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendime dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo, nagrinėdamas minėto nutarimo nuostatas, susijusias su sumažintų senatvės pensijų kompensavimo mechanizmo nustatymu, pažymėjo, kad, užtikrinant teisingą patirtų praradimų kompensavimą, praradimai, kurie atsirado senatvės pensijas sumažinus įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai, turi būti kompensuotos, todėl skun džiamas sprendimas naikintinas, pareiškėjai iš VSDFV Klaipėdos skyriaus priteistina visa dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies neišmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis – 15 003,01 Lt.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių išlaidas.
Transporto išlaidas pareiškėja grindžia 2014-08-26 keleivio bilietais iš Šilutės į Klaipėdą, iš Klaipėdos į Vilnių (b. l. 55).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant ginčą teisme 2014-08-26 vykusiame teismo posėdyje pareiškėja dalyvavo. Keleivio bilieto iš Šilutės į Klaipėdą kaina 12,60 Lt, iš Klaipėdos į Vilnių - 64,50 Lt (b. l. 55). Remiantis ABTĮ 44 str. 2 d., pareiškėjai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina kelionės autobusu į Vilnių ir iš Vilniaus į Šilutę (2 x (12,60 + 64,50) 154,20 Lt išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 44 str. 2 d., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos N. Š. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-04-07 sprendimą Nr. (6.5)I-8268 „Dėl 2013-08-02 prašymo“.
Atnaujinti N. Š. kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą terminą.
Priteisti pareiškėjai N. Š. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 15 003,01 Lt (penkiolika tūkstančių trys litai, 1 ct.) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos.
Priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 77,10 Lt (septyniasdešimt septyni litai, 10 ct.) N. Š. naudai teismo išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 77,10 Lt (septyniasdešimt septyni litai, 10 ct.) N. Š. naudai teismo išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.