Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės R. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14994-22 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017-07-26 Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2018-05-06;

2) 2018-05-10 Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laiku dirbti, mokytis arba būti registruotam darbo biržoje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei uždrausti visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 72² straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, bausmę atlikęs 2019-05-21, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2022 m. balandžio 30 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto virtuvėje kilusio žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia paėmė dešine ranka neblaiviai sugyventinei R. B. už galvos plaukų ir tris kartus trenkė galvą į sieną, taip sukeldamas nukentėjusiai R. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. balandžio 30 d., apie 18 val. pykosi su R. B., konfliktas buvo dėl to, kad ji girtuokliauja, geria viena arba su kaimyne A. V., kitais asmenimis. Jo sugyventinė turi priklausomybę nuo alkoholio, tačiau to nepripažįsta ir nesigydo, dėl to visos problemos ir konfliktai. Jis pyksta ant kaimynų ir tų, kurie girdo alkoholiu jo sugyventinę, nekartą išvaikė girtuoklius iš savo namų. Su R. B. gyvena apie 11 metų, jos mamos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis turi savo butą ir laikinai turi kur išsikelti pagyventi, kol viskas išsispręs. Balandžio 30 d., apie 18 val. grįžo į jų bendrą butą pasiimti pinigų, buvo girtas, bet dar norėjo nusipirkti alkoholio ir eiti su draugais išgerti. Jis nepamena, ar jų bute tuo metu buvo kaimynė A. V., bet jo sugyventinė buvo girta. Jis su ja susipyko, bet priežasties nelabai atsimena, galimai dėl to, kad tą pačią dieną jis R. buvo sutikęs kapinėse ir ji jau buvo girta, dėl to jai papriekaištavo ir dėl to sukonfliktavo. Kaip sakė, dėl buvusio girtumo nelabai atsimena tos dienos įvykių, bet gali būti, kad konflikto metu nesusivaldė ir sugriebė R. už plaukų, trenkė jos galvą į sieną ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Jis tikrai neatsimena kiek kartų trenkė jos galvą į sieną ar į kitus daiktus, nes viskas vyko virtuvėje, ten praktiškai nėra tuščių sienų, visur pakabintos spintelės, stovi šaldytuvas ir kiti baldai, pečius, gal tik tarp lango ir šaldytuvo yra neužstatyta siena, bet tikrai neatsimena, ar prie tos sienos viskas įvyko. Pamena, kad R. buvo sugriebęs už rankos, kurioje ji laikė telefoną, nes ji sakė, kad iškvies policiją, o jis to nenorėjo. Rankos R. nespaudė, todėl skausmo nesukėlė. Jis labai gailisi, kad smurtavo prieš savo sugyventinę R. B. ir jai sukėlė fizinį skausmą, nori jos atsiprašyti ir su ja susitaikyti (b. l. 105-108).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su ja kartu gyvena sugyventinis M. M.. Kartu bendrą ūkį veda apie vienuolika metų. 2022 m. balandžio 30 d. ryte M. išėjo iš namų, o pas ją atvažiavo svečiai, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus. Svečiai išvažiavo, tačiau su ja namuose liko kaimynė A. V.. Apie 18 val. į namus sugrįžo neblaivus sugyventinis M., pamatęs, kad pas ją svečiuose yra kaimynė, supyko ir nieko nelaukęs išstūmė pastarąją pro duris. Bute liko tik ji ir jis. M. ėmė rėkti ant jos, sakydamas, kad be jo žinios niekas, o ypač kaimynė, šiuose namuose lankytis negali. Ji atsakė, kad čia yra jos namai ir ji į juos kviesis ką panorės. Išgirdęs šiuos žodžius, jis dešine ranka sučiupo jai už plaukų ir tyčia, tris kartus trenkė jos galvą, tiksliau pakaušį, į sieną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po suduotų smūgių jis nuo jos atsitraukė, o ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir apie įvykį pranešė policijai. Po įvykio jai medikų pagalbios nereikėjo, skausmas buvo trumpalaikis, šiuo metu pakaušį skauda tik palietus, pas teismo medicinos ekspertus nesikreips. Savo sugyventinio ji nebijo, dėl to nenori, kad jam būtų taikytos kardomosios priemonės prie jos artintis. Ar jam atleis už tai, kad sukėlė jai fizinį skausmą, šiuo metu dar nėra apsisprendusi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas supaprastinta tvarka (b. l. 40-43).

Liudytoja A. V. parodė, kad 202 m. balandžio 30 d. buvo šeštadienis, atsimena datą, nes buvo savaitgalis, sekmadienį buvo Motinos diena, šeštadienį važiavo į kapines, į (duomenys neskelbtini). Iš kapinių grįžo apie 17 valandą, buvo nuėjusi į parduotuvę ir gal apie 18 valandą, tikslaus laiko neatsimena, jai paskambino R. B., pakvietė užeiti pasišnekėti, pasipasakoti kaip sekėsi lankyti kapines. Ji R. B. pažįsta nuo pat vaikystės, su jos mama buvo geros draugės, todėl bendrauja ir su R., kuri gyvena netoli jos, kaimynės, viena kitą aplanko. Rasa apie 11 metų gyvena su M. M., jie dažnai pykstasi. Ji taip pat nesutaria su M. M., nes jis pyksta, kad ji bendrauja su R., ne kartą buvo išvaręs iš jos namų, po to atsiprašo ir vėl viskas kartojasi. Jis kaltina, kad R. piktnaudžiauja alkoholiu, geria kiekvieną dieną, tačiau taip tikrai nėra, jei ji turėtų priklausomybę nuo alkoholio, tai negalėtų dirbti, o ji pastoviai turi darbą. R. vartoja alkoholį, bet saikingai. Minėtą šeštadienį apie 18 val. muėjo pas R., kuri turėjo alaus, sakėsi, kad buvo svečių. R. įpylė jai alaus, netrukus grįžo M. M., kuris buvo labai įpykęs, nesuprato, ar buvo neblaivus. Tik įlėkęs į vidų pradėjo šaukti ant jos, kad vėl geria su R., liepė dingti iš jo namų, pradėjo ją kolioti ir atrodė labai agresyvus. Susiruošė eiti namo, kadangi R. gyvena antrame aukšte, išsigando, kad M. nenustumtų jos nuo laiptų. Nulipo laiptais ir ėjo link savo namų. Eidama pro jų langus girdėjo, kad M. rėkė ant R. ir jie pykosi. R. buvo sakiusi, kad su sugyventiniu santykiai įtempti, iki to įvykio keletą dienų nesikalbėjo. Maždaug po pusvalandžio paskambino R. ir pasakė, kad M. M. išvežė policija, kad jis jai sudaužė galvą. Ji klausė, ką jis padarė, R. pasakojo, kad M. jai sugriebė už plaukų ir trankė į sieną, kiek kartų taip trenkė ji jai nesakė. Dar tą patį vakarą R. buvo atbėgusi iki jos, pabuvo labai trumpai, nes bijojo, kad M. gali grįžti į namus ir supyks jos neradęs. Jai R. rodė savo galvą, matė, kad netoli pakaušio, galvos plaukuotoje dalyje buvo didelis guzas. R. sakė, kad skauda tą vietą ir skauda galvą ties sprandu, gali būti, kad dėl tampymo už plaukų. R. sakėsi, kad M. ją stūmė ir trankė į virtuvės sieną tarp šaldytuvo ir spintelės, ten prie sienos yra metalinis dujų vamzdis, ji atsitrenkė į tą vamzdį. Daugiau ji jokių sužalojimų ant R. veido, kitų kūno vietų nematė. M. M. po to įvykio gyvena savo bute, pas R. nenakvoja, tik matė, kad buvo atėjęs pasiimti savo kažkokių daiktų iš kieme esančio sandėliuko. Kiek žino, M. M. ir anksčiau buvo smurtavęs prieš R. ir ji dėl to kvietė policiją (b. l. 56-59).???

2022 m. balandžio 30 d. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14994-22 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2022 m. balandžio 30 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto virtuvėje kilusio žodinio konflikto metu, M. M. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis tuo pačiu adresu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,83 promilės neblaivumas) dešine ranka tyčia paėmęs už sugyventinės R. B. gim. (duomenys neskelbtini), (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,57 promilės neblaivumas) galvos plaukų, ją tris kartus trenkė į sieną, tokiais savo veiksmais sukėlė R. B. fizinį skausmą. M. M. sulaikytas.?

Iš 2022 m. balandžio 30 d. surašyto tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios R. B. paaiškinimas, nustatyta, jog 2022 m. balandžio 30 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje kilusio konflikto metu, jos sugyventinis M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suėmė dešine ranka jai už plaukų ir tris kartus trenkė į sieną, taip sukėlė fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime užfiksuotas patinimas R. B. galvos srityje, jai 2022 m. balandžio 30 d., 18.30 val. nustatytas 2,57 promilės neblaivumas, M. M. 2022 m. balandžio 30 d., 18.32 val. nustatytas 2,83 promilės neblaivumas (b. l. 11-16).

Iš 2022 m. balandžio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), mediniame daugiabutyje. Butas antrame aukšte, įėjus kairėje yra virtuvė, aplinka tvarkinga, prie kairės sienos skalbimo mašina, dujinė, komoda, šaldytuvas. Žiūrint tiesiai prie lango stovi medinis stalas bei medinė kėdė. Apžiūrint įvykio vietą grumtynių pėdsakų nerasta, nieko nepaimta (b. l. 17-23).

2022 m. balandžio 30 d. atlikta R. B. kūno apžiūra, ant jos veido smurto žymių nepastebėta (b. l. 24-28).

Ikiteisminio tyrimo metu iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas 2022 m. balandžio 30 d., 18.14 val. pranešimo apie įvykį garso įrašas, kuris perklausytas, surašytas protokolas. Protokole fiksuota, kad apie įvykį pranešė R. B., kuri pasakė ir į operatoriaus klausimus atsakė: „Laba diena“; „Čia smurtas...aplinkoj...“; „(duomenys neskelbtini)“; „Nu, sugyventinis parėjo, pradėjo čia daužyti, muštis, viską daužyti...“ (b. l. 35-37).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad M. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis M. M. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę – ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo veika – fizinio skausmo sukėlimas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinasis M. M. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 189-195). Nukentėjusioji R. B. 2022 m. gegužės 11 d. raštu informuota dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys nepareišktas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis M. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas, administracine tvarka baustas, bauda apmokėta, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė didesnė nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. M. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytomas M. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

M. M. padarytos nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, padarytos prieš šeimos narį – sugyventinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109-112) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti M. M. galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. M. bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 30 d. 18.30 val. iki 2022 m. gegužės 2 d. 11.02 val. – 2 paras, prilyginant jas 4 laisvės apribojimo dienoms ir konstatuoti, kad 4 laisvės apribojimo dienas M. M. yra atlikęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo teimo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.