Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S. T., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą(teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. T., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2016m. balandžio 22d., apie 18⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis S. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sugyventine-pil. V. G. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia nukentėjusiajai V. G. sugriebė rankomis už jos abiejų rankų riešų ir, juos sukdamas, pastarąją paklupdė kambaryje, ant grindų, po ko jis(kaltinamasis S. T.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia vieną kartą iš savo galvos sudavė nukentėjusiajai V. G. į kaktą, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios V. G. asmenį pasekoje pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytas kaktos sumušimas, pasireiškęs paraudimu ir minkštųjų audinių patinimu, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. G. sveikatą.

Kaip matyti iš kaltinamojo S. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tikslios datos neatsimena, įvykio dieną telefonu jam paskambino sugyventinė V., kuri klausė, ką jis veikia. Jis sugyventinei atsakęs, kad truputį išgėrė. Įvykio dieną pas jį į namus, kai sugyventinė V. dirbo, atėjo jo draugas S., su kuriuo gėrė degtinę. Kai S. išėjo, jis nuėjo pas kitą draugą D., kur taip pat girtavo. Būnant pas draugą D. svečiuose, jam vėl paskambino sugyventinė V. ir liepė eiti į namus, nes priešingu atveju ji išeisianti iš namų. Dar prieš tai jis sugyventinei sakė, kad raktą nuo buto paliks po kilimėliu, prie durų. Jam grįžus į namus, tarp jo ir sugyventinės V. kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl buvusio girtumo konflikto priežasties įvardinti negali. Tik prisimena, kad konflikto metu kambaryje jis vieną kartą su savo galva sudavė sugyventinei V. į kaktą. Dėl ko taip pasielgė, pasakyti negali, nes dėl buvusio girtumo ne visas konflikto aplinkybes atsimena. Taip pat neatsimena, kad sugyventinei V. savo rankomis būtų suėmęs už jos rankų riešų, sukęs jai rankas ir paklupdęs ją ant žemės, bet neneigia, kad taip galėjo padaryti. Atvažiavę policijos pareigūnai jį išsivežė. Dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi(b.l. 46-47, 50).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis S. T. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios V. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 17), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 11-12) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 13-14), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 8-9), asmens apžiūros protokolu(b.l. 18-19) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 20-21), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 10), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 30) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji pas savo sugyventinį S. T. adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena jau aštuntą mėnesį. 2016m. balandžio 22d., apie 12⁰⁰ val., būdama darbe, per pietų pertrauką paskambino savo sugyventiniui, iš kurio sužinojo, jog šis vienas namuose geria degtinę. Ji prašė sugyventinio negirtauti, tačiau šis pasakė, jog dar nusipirks degtinės. Apie 15⁰⁰ val. ji iš sugyventinio S. T. gavo SMS žinutę, kuris rašė, jog po darbo buto raktus ji ras po kilimėliu. Kai ji paskambino sugyventiniui, bekalbant telefonu tarp jų kilo žodinis konfliktas. Sugyventinis jai sakė, kad ji jam neleidžianti bendrauti su draugais, o ji jam priekaištavo, kad jis niekur nedirba, tik girtuokliauja. Apie 17⁰⁰ val. baigusi darbą, ji nusipirko butelį sidro ir, parėjusi į namus, jį išgėrė, o po to susirinko savo daiktus, nes ruošėsi išeiti iš sugyventinio namų. Tada jai paskambino sugyventinis S. ir prigrasino, kad kol jis negrįš į namus, ji niekur neitų ir jo neapvogtų. Apie 18⁰⁰ val. į namus grįžo neblaivus sugyventinis S. T., kuris pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, po ko tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu ji sugyventiniui papriekaištavo, jog šis irgi nieko vertas, visą gyvenimą yra motinos ir moterų išlaikytinis, nieko neuždirbantis. Tada sugyventinis S., būdamas susinervinęs, sugriebė jai už abiejų rankų riešų ir, juos sukdamas, paklupdė ją kambaryje, ant grindų. Iš skausmo ji net pravirko. Konfliktui tęsiantis kambaryje, kuomet ji sugyventiniui papriekaištavo ir pasakė, jos šis nieko neturi, o butas yra skolose, sugyventinis, priėjęs prie jos, iš savo kaktos vieną kartą trenkė jai į kaktą, kas jai taip pat sukėlė fizinį skausmą. Ji iškvietė policiją. Anksčiau su sugyventiniu S. T. būdavo žodinių konfliktų, tačiau policijos ji nekviesdavo(b.l. 17).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra į dvi dalis padalintas vieno kambario butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint kambario gyvenamąją dalį, prie lovos, kur įvyko smurtavimo artimoje aplinkoje faktas, jokių grumtynių ar smurtavimo pėdsakų rasta nebuvo(b.l. 11-14).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios V. G., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 8-9).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio asmens apžiūros protokolo, 2016m. balandžio 22d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose apžiūrėjus į apklausą atvykusią nukentėjusiąją V. G., buvo nustatyta, kad tarpuakio kaktos srityje yra matoma 3 cm diametro raudona dėmė su įžiūrimu nedideliu patinimu, o ant abiejų rankų riešų matomi paraudimai, t.y. galimai vietos, kurios buvo spaudžiamos(b.l. 18-21).

Kaip matyti iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito, kad, patikrinus 2016m. balandžio 21d., 18²¹ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo S. T. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,26 promilės girtumas(b.l. 10, 32-33).

Kaip matyti iš medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo, 2016m. gegužės 06d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios V. G. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie ta, kad nukentėjusiajai V. G. konstatuotas sužalojimas, t.y. kaktos sumušimas, pasireiškęs paraudimu ir minkštųjų audinių patinimu, buvo padarytas kietu buku daiktu galimai aptariamo įvykio metu. Nukentėjusiajai V. G. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 27-30).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2016m. balandžio 22d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir asmenys, su kuriais nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis S. T., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš kartu gyvenančią sugyventinę-nukentėjusiąją V. G., ko pasekoje pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet nukentėjusioji buvo ir nežymiai sužalota(b.l. 27-30), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos narui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Kaltinamojo S. T. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes nukentėjusioji V. G. jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.

Kaltinamasis S. T. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jo dydžiu(b.l. 59-61).

Sankcijoje už kaltinamajam S. T. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Svarstant kaltinamojo S. T. baudžiamositačiua yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniui nusikalto pirmą kartą, nes ankstesnis teistumas už praeityje padarytą nusikalstamą veiką šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamos naujos veikos padarymo metu jau yra išnykęs. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo S. T. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nežiūrint į tai, kaltinamasis S. T. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos artimoje aplinkoje aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo S. T., kaip dirbančio asmens, asmenybę, laikytina, kad, LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti pirmą kartą teisiamu laikytinam kaltinamajam S. T. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę, tačiau paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo S. T. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; b) įpareigoti tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo netekimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, ir c) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam S. T. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu keturiems mėnesiams..

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam S. T. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2016m. balandžio 22d., 18²¹ val., iki 2016m. balandžio 23d., 13³⁸ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis S. T. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.