Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2007-02-14 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 2000 litų bauda, 2007-05-25 baudą sumokėjęs;

2) 2008-06-06 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 2 d. 8 p., 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., terminuotu laisvės atėmimu 3 metams. 2009-10-28 Lietuvos Respublikos Prezidento 2009-10-28 dekretu Nr. 1K-178 laisvės atėmimo bausmė sumažinta vieneriais metais. 2010-01-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikius BVK 157 str. 3 d. 1 p. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 3 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2011-04-21 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos atlikus bausmę;

3) 2012-12-04 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 233 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. 2600 litų bauda. 2013-03-14 baudą sumokėjęs; kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste-BK) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. G. 2014 m. balandžio 27 d., apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai bei nukentėjusiajam G. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju G. P. metu, tyčia, iš asmeninių paskatų, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį dešinės rankos kumščiu ir alkūne G. P. į veido sritį, nuo kurio G. P. nugriuvo ant betoninio grindinio, ko pasekoje dėl apatinio žandikaulio lūžimo, kraujosruvos odoje ir poodyje kaklo kairėje pusėje, ir kairėje alkūnėje bei odos nubrozdinimo kairio momenkaulio gumburo srityje padarė nukentėjusiajam G. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. G. visiškai pripažino savo kaltę. Paaiškino, kad yra ūkininkas, augina daržoves, kuriomis keletą metų jo samdomos moterys prekiauja (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Šioje turgavietėje savo prekybos vietą turi ir nukentėjusysis G. P.. Tik pradėjus prekiauti, jis su nukentėjusiuoju palaikė draugiškus santykius, tačiau vėliau pradėjo pyktis. Nukentėjusysis apgaudinėdavo pirkėjus pardavinėdamas lenkiškas daržoves kaip užaugintas savo ūkyje, tuo tarpu jis pats augindavo agurkus, ir abu gaudavo tą patį pelną, todėl tarp jų atsirado konkurencinė trintis. Jo samdoma pardavėja S. T. jam skųsdavosi, kad nukentėjusysis jai daro psichologinį spaudimą, vadina ją necenzūriniais žodžiais, todėl ji atsisakiusi prekiauti turgavietėje. 2015-04-27 apie pietus kartu su savo dėde R. M. savo vairuojamu automobiliu atvyko į turgavietę surinkti prekių ir atsiskaityti su pardavėja. Kadangi privažiuoti prie savo prekyvietės negalėjo, automobilį paliko ties nukentėjusiojo prekyviete. Automobilyje liko sėdėti jo dėdė R. M.. Besikalbant su pardavėja, išgirdo automobilio garsinį signalą ir pamatė, kad už jo automobilio stovi kito turgaus prekeivio E. I. automobilis, kuriame sėdintis E. signalizuoja patraukti automobilį. Dėdei patraukus automobilį, tarp jo ir nukentėjusiojo G. P. prasidėjo žodinis konfliktas, jie kalbėjo pakeltu tonu, mosavo rankomis, todėl žinodamas, kad dėdė yra ligotas ir bijodamas, kad konfliktas neperaugtų į muštynes, norėdamas apginti dėdę, kad jam nebūtų suduoti smūgiai, priėjęs atsistojo į jų vidurį. G. jį pastūmė, tuo metu jis atsisuko pažiūrėti ką daro E. I., stovėjęs šalia, ir tuo momentu nukentėjusysis kažkokiu daiktu, lyg kabliu, kirto jam į kairę koją, jis pajuto skausmą, tada sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą. Nuo suduoto smūgio nukentėjusysis krito ir atsitrenkė į betoninį grindinį. Matė, kad nukentėjusysis prarado sąmonę. Kažkuri moteris ir jis pats bandė pilti ant nukentėjusiojo vandenį ir taip jį gaivinti. Pamatęs, kad nukentėjusysis nereaguoja, išsigando ir išvažiavo namo. Sekančią dieną kreipėsi į PK dėl patirto sužalojimo. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, bandė atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau pastarasis bendrauti atsisakė. Siekdamas atlyginti nukentėjusiajam žalą 2014-11-24 pastarojo vardu padarė 1158,48 eurų perlaidą. Nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta tik iš dalies, sutinka su 347 eurų reikalavimu atlyginti už dantų plokštelę, tačiau dėl negautų pajamų ir sugedusių produktų ieškinio nepripažįsta, taip pat prašo mažinti neturtinės žalos dydį iki 3000 Lt (868,86 eurų).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. G. davė analogiškus paaiškinimus kaip ir teisme (t. 1 b. l. 80-81, 82-83, 93).

Nukentėjusysis G. P. apklaustas teisme parodė, kad balandžio 27 d. apie pietus kartu su dvejomis mažametėmis dukromis susitvarkė prekyvietę ir laukė draugo E. I., kuris turėjęs parvežti juos į namus. Rankose jis laikė maišelį, kuriame buvo jo asmeniniai daiktai. Matė kaip į turgavietę atvyko kaltinamasis su dėde R. ir ant pravažiavimo paliko automobilį. Atvažiavęs draugas E. negalėjo privažiuoti prie jam priklausančios prekyvietės, todėl pradėjo signalizuoti. R. jis paprašęs, kad patrauktų automobilį. Kai pastarasis patraukė automobilį, jis su R. pradėjo konfliktuoti, pyktis, abu vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jis nepastebėjo kuriuo momentu priėjo kaltinamasis, pamatė jį tik tada kai R. G. jam sudavė smūgius. Jis E. G. jokių smūgių nesudavė, krepšyje aštrių daiktų neturėjo. Nuo patirto smurto krito ant betoninio šaligatvio ir prarado sąmonę. Yra įsitikinęs, kad kaltinamasis jam smūgiavo pirmiausiai koja į koją, po to ranka ir alkūne sudavė į veidą. Tyrėja sakė, kad nuo vieno smūgio tokių sužalojimų negali būti, todėl įsitikinęs, jog buvo trys smūgiai. Sąmonę atgavo priėmimo skyriuje. Po apžiūros buvo paleistas į namus. Po trijų dienų buvo konstatuotas žandikaulio lūžis. Gydytojai rekomendavo operuotis, tačiau nukentėjusysis atsisakė ir gydėsi ambulatoriškai. Gydėsi apie tris savaites. Besigydydamas turgavietėje neprekiavo. Kaltinamasis jam skambino, klausė kokia jo sveikata, prašė taikytis, tačiau jis nesutiko, nes kaltinamasis nesutiko atlyginti jo prašomos 7800 Lt sumos.

Prašo priteisti iš R. G. 3797 eurus turtinei žalai ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad negalėdamas dirbti turgavietėje nuo 2014 m. balandžio 28 dienos iki gegužės 22 dienos negavo pajamų. Per mėnesį jo pajamos, atmetus išlaidas, yra apie 580 eurų. Taip pat prašo atlyginti nuostolius dėl sugedusių maisto produktų, nes 2014-04-21 buvo įsigijęs maisto prekių už 3700 Lt, 2014-04-25 už 2530 Lt ir už 3400 Lt, todėl reiškia reikalavimą atlyginti nuostolius už sugedusias prekes viso 2789 eurus. Produktus laikė nuomojamame sandėlyje, už kurį moka 81 eurą, todėl šie nuostoliai taip pat turi būti atlyginti. Dėl suduoto smūgio sulūžo dantų plokštelė, kurios pakeitimas su vizitais pas odontologą kainavo 347 eurus. Kadangi buvo sužalotas kaltinamojo, todėl pastarasis privalo atlyginti patirtus nuostolius. Taip pat, dėl sukelto skausmo, dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, ilgo gydymosi, priverstinių vizitų pas odontologą, dėl to, kad pablogėjo sveikata ir dvasinė būklė, kurios ateityje neatsistatys, neturtinę žalą vertina 5000 eurų ir prašo priteisti iš kaltinamojo R. G..

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. P. parodė, kad jam konfliktuojant su R. M. t. y. kaltinamojo dėde dėl religijos, priėjęs G. vieną kartą jį pastūmė ir sudavė vieną smūgį į veido sritį, nuo kurio nugriuvo, susimušė galvą ir prarado sąmonę (t.1 b. l. 12), 2014 m. birželio 11 d. apklausos metu G. P. nurodė, kad R. G. įspyrė į koją, ir du kartus sudavė į veido sritį ( t. 1 b. l. 42-43). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis parodė įvykio vietą ir paaiškino tokias pačias įvykio aplinkybes, kurias nurodė ir teisme (t.1 b. l. 47-48, 49-51).

Liudytoja O. M. apklausta teisme parodė, kad ji prekiaudama turgavietėje maisto produktais matė, kaip balandžio 27 d. apie 14 val. į turgavietę atvažiavo R. G. kartu su dėde R. M. ir automobilį paliko ties nukentėjusiojo prekyviete, o pats nuėjo prie savo pardavėjos. Nukentėjusysis G. P. dėl palikto automobilio buvo nepatenkintas, pradėjo reikšti pretenzijas dėdei, todėl jie susiginčijo. Dėl kokių aplinkybių pykosi, konkrečiai pasakyti negalinti, nes nelabai kreipusi dėmesį, kadangi šie asmenys ir anksčiau pasiginčydavo. Atkreipusi dėmesį tik tada, kai priėjęs kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą, o pastarasis nukrito ir prarado sąmonę. Tada kilo sąmyšis, ji išsigando, buvo kviečiama policija, greitoji. Kaltinamasis koliojosi, vadino ją necenzūriniais žodžiais, po to iš įvykio vietos pasišalino. Jokio daikto pas nukentėjusįjį rankose įvykio metu nemačiusi. Ji artimiau pažįstanti nukentėjusįjį, su juo pabendraujanti. Po įvykio nukentėjusiojo turgavietėje nemačiusi 2-3 savaites, tačiau ji prekiaujanti tik savaitgaliais. Mačiusi, kad į turgavietę užsukdavo nukentėjusiojo žmona, tačiau ji neprekiaudavo.

Liudytoja R. M. parodė, kad 2014-04-27 sekmadienį apie pietus, pasibaigus prekiavimo laikui, turgaus prekeiviai, tame tarpe ir ji, krovėsi daiktus ir ruošėsi vykti į namus. Atvykęs R. G. kartu su dėde savo automobilį paliko taip, kad kitiems trukdė išvažiuoti. Dėl šios aplinkybės tarp dėdės R. ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Priėjęs R. G. trenkė nukentėjusiajam ir šis nugriuvo. Prarado sąmonę. Kilo triukšmas, kaltinamasis prekeivių atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, po to pasišalino. Po įvykio turgavietėje nukentėjusysis neprekiavo apie tris savaites. Ji mačiusi, kad nukentėjusiojo sutuoktinė maždaug po savaitės iš nuomojamo sandėlio perrinkusi greitai gendančias daržoves ir vaisius, juos išmetė į konteinerį. Nukentėjusiojo sutuoktinė kartais trumpai prekiaudavo turguje.

Liudytoja Z. V. apklausiant ją teisme patvirtino tas pačias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurias nurodė liudytojos O. M. ir R. M., papildydama, kad su nukentėjusiuoju bendrauja apie 10 metų. Jai žinoma, kad nukentėjusysis greitai gendančias prekes laikydavo turguje nuomojamame sandėlyje, kuriame nėra šaldytuvo. Ji mačiusi, kad nukentėjusiojo sutuoktinė praėjus savaitei nuo įvykio į konteinerį išmetė sugedusias prekes. Kiek jų išmetė, pasakyti negali. Taip pat mačiusi, kad P. esant nukentėjusiajam padėdavo prekiauti, tačiau viena ji neprekiaudavo.

Liudytojas E. I. parodė, kad jam atvykus į turgavietę parvežti nukentėjusįjį ir prekes, rado R. G. automobilį, kuriame sėdėjo jo dėdė, o R. G. jau nebuvo. Kadangi automobilis užstojo pravažiavimą, paprašė kaltinamojo dėdę jį patraukti. Žmogus patraukė automobilį, todėl jis privažiavo prie nukentėjusiojo prekyvietės ir pradėjo krautis prekes. Išgirdo, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo dėdės vyksta žodinis konfliktas, todėl nuėjo išskirti juos. Susikrovus prekes, jie vėl pradėjo ginčytis, todėl jis priėjęs bandė atstumti kaltinamojo dėdę o priėjęs R. G. pastūmė G. P.. Pamanęs, kad konfliktas pasibaigs, užsisuko eiti, o atsigręžęs pamatė gulintį be gyvybės ženklų nukentėjusįjį. Pačio smūgio jis nematęs. Kartu su dėde ėmė gaivinti nukentėjusįjį, iš burnos ištraukė sulūžusią dantų plokštelę. Turgavietėje kilo triukšmas, panika, moterys atnešusios ant nukentėjusiojo pylė vandenį, buvo iškviesti medikai bei pareigūnai. Po šio įvykio kelis kartus matė, kad maisto prekėmis prekiavo jo vaikai, jam žinoma, kad turgavietėje kartais prekiauja ir P.. Kartu su nukentėjusiuoju yra pirkę daržoves bei vaisius, pirkdavo už 2000-3000 Lt, kurias suprekiaudavo per 1-2 savaites. Jis girdėjo iš turgaus prekeivių, kad P. išmetė sugedusias prekes, tačiau pats to nematė.

Liudytojas R. M. patvirtino, kad jam atvykus į turgavietę, link jo pradėjo eiti nukentėjusysis, kuris šaukdamas reiškė pretenzijas dėl kažkokių apkalbų. Tokiu nukentėjusiojo elgesiu jis nesistebėjo, nes jiems pradėjus turguje pardavinėti agurkus, nukentėjusysis nuolat reiškė pretenzijas tiek jiems, tiek jų pardavėjai dėl kainų, pardavimų kiekių. Stovėdami vienas priešais kitą jie ginčijosi, po to nukentėjusysis jį pastūmė abejomis rankomis. Pamatęs konfliktą priėjo E. I., bandydamas juos išskirti, atstūmė jį nuo G. P.. Tada priėjęs sūnėnas paklausė P., kodėl pastarasis rėkia, tačiau nukentėjusysis ir toliau gestikuliuodamas rankomis šaukė, todėl sūnėnas jį nukirto. Kaip sudavė smūgį, jis nematė, nes tuo metu buvo atsigręžęs į E. I.. Jis tvirtina, kad E. I. jo prašė patraukti automobilį ir jis tai padarė, tačiau konfliktas prasidėjo ne dėl šios priežasties, o dėl aukščiau paminėtos aplinkybės. Jis matė sūnėno suplėšytas kelnes ties šlaunimi, mano, kad susižeisti galėjo į ten esantį stalą. Pas nukentėjusįjį rankose konflikto metu nieko nematė.

Liudytoja R. P., nukentėjusiojo sutuoktinė, parodė, kad yra medikė ir tą dieną dirbo ligoninėje, todėl priėmimo skyriuje pati pasitiko atvežtą nukentėjusįjį. Atvykęs G. I. papasakojo, kad sutuoktinis sukonfliktavo su kaltinamojo R. G. dėde, po to priėjęs R. G. sudavė nukentėjusiajam. Medikai konstatavo žandikaulio lūžį, galvos sutrenkimą, tačiau sutuoktinis atsisakė gydytis ligoninėje, todėl tą pačią dieną buvo išleistas į namus. Buvo nuvykęs į Kauno MUK, tačiau pasiūlyto gydymo atsisakė. Namuose gydėsi apie dvi savaites, nes svaigo galva. Sutuoktinis po įvykio turgavietėje kurį laiką neprekiavo, todėl ji nupirktas prekes dalį išmetė, dalį sunaudojo, dalį atidavė kitiems prekeiviams. Kiek tiksliai nupirkta buvo prekių, pasakyti negalinti, nes tai sutuoktinio verslas. Už 8000 Lt nupirktas prekes suprekiauja maždaug per dvi savaites. Ji kartais padedanti prekiauti savo vyrui, tačiau kai sutuoktinis gydėsi, nei ji, nei vaikai turguje prekėmis neprekiavo.

Liudytoja S. T. parodė, kad dirbdama pagal verslo liudijimą, 2014 m. pavasarį - rudenį turgavietėje prekiavo R. G. pristatomais agurkais. Vėliau šio darbo atsisakė, nes negalėjo pakęsti G. P. užgauliojimų bei priekaištų. Jai prekiaujant turgavietėje, jos ir G. P. prekyvietės buvo viena šalia kitos, todėl G. P. jai nuolat reikšdavo pretenzijas dėl parduodamo kiekio, dėl kainų, dėl to, kad iš jos prekes pirkdavo daugiau žmonių. Po balandžio 27 d. įvykio dvi savaites nukentėjusiojo prekėmis niekas neprekiavo, tačiau vėliau prekybą vykdė jo žmona ir vaikai. Paties įvykio nematė, nes jau buvo išėjusi į namus.

2014 m. balandžio 27 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto V. B. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2014 m. balandžio 27 d., apie 14.58 val. gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus medikės telefoninis pranešimas, kad medikai GMP automobiliu pristatė G. P., kurį 2014 m. balandžio 27 d., apie 13.30 val. sumušė pažįstamas asmuo. Nustatyta veido ir galvos sumušimas. Po apžiūros G. P. išleistas į namus (t.1, b. 1. 10).

Teismo medicinos specialisto išvados Nr. pG 46-378/14(06) ir Nr. pG 71-378/14(06) patvirtina, kad G. P. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, kaklo kairėje pusėje ir kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimas kairio momenkaulio gumburo srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, apatinio žandikaulio lūžimas kairio kampo srityje. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje; neatmetama galimybė, kad kraujosruvos odoje ir poodyje kairėje alkūnėje bei odos nubrozdinimo kairio momenkaulio gumburo srityje atsirado griūnant aukštielninkam ir atsitrenkiant į betoninį grindinį. Sužalojimų visuma, dėl apatinio žandikaulio lūžimo, kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1 b. 1. 22-24, 27-29).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės matyti, kad kaltinamasis R. G. dėl patirtos traumos 2014-04-28 10 val. 23 min. kreipėsi pas medikus nurodydamas, kad buvo sužalotas G. kabliu. Konstatuota kairės šlaunies užpakaliniame paviršiuje 15 cm paviršinis odos įbrėžimas (t.1, b.l. 69, 70-72, 73-74).

Tokiu būdu, teisme patikrinti ir ištirti bylos duomenys, kurie yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. G. viešoje vietoje-veikiančioje miesto centrinėje turgavietėje dar nepasibaigus turgavietėje vykstančiai prekybai, kitų t. y. turgaus prekiautojų ir pirkėjų akivaizdoje, spresdamas savo asmenines problemas, tyčia, kilusio pykčio pasekoje dėl netinkamo nukentėjusiojo G. P. elgesio, nesilaikydamas visuomenėje priimtų elgesio normų, keliamų asmeniui viešoje vietoje, elgėsi įžūliai – panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. P., t.y. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį dešinės rankos kumščiu ir alkūne G. P. į veido sritį, ir tai sukėlė pasekmes - nukentėjusysiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes dėl panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį tarp turgavietėje buvusių asmenų kilo sujudimas ir sumaištis, liudytojos O. M., R. M., Z. V. buvo šokiruotos tokio kaltinamojo įžūlumo, jos buvo išgąsdintos, sutrikdytas turgaus prekeivių darbas, į įvykio vietą buvo kviečiami medikai bei pareigūnai. Taip pat visiškai įrodyta, kad kaltinamasis, tuo pačiu metu iš asmeninių paskatų, t. y. pamatęs, kad tarp jo dėdės ir nukentėjusiojo G. P. vyksta konfliktas ir prieš jo dėdę R. M., turintį sveikatos problemų, G. P. ketina pavartoti smurtą, kilus nepasitenkinimui dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, tyčia pykčio pasekoje sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį dešinės rankos kumščiu ir alkūne G. P. į veido sritį, ir dėl apatinio žandikaulio lūžimo padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina teismo medicinos specialisto išvados. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis viena veika pasikėsino į du skirtingus objektus – viešąją tvarką ir kito asmens sveikatą. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą, t. y. suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir bendrais bruožais numatė, kad dėl jo veiksmų gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Taigi, neesant chuliganiškų paskatų kaltinamojo nusikalstama veika iš BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojama į BK 138 str. 1 d. ir kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011).

Pastebėtina ir tai, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė byla Nr. 2K-249/2009).

Kaltinamąjį R. G. atiduodant teismui, jo nusikalstama veika dėl nukentėjusiajam G. P. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo kvalifikuojama pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kaltinime nurodant, kad šią veiką R. G. padarė be jokios priežasties t.y. iš chuliganiškų paskatų. Tokios pozicijos prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė laikėsi ir baigiamųjų kalbų metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį (kasacinė byla Nr. 2K-249/2009).

Sprendžiant klausimą dėl chuliganiškų paskatų nebuvimo teismas remiasi kaltinamojo R. G., nukentėjusiojo G. P., liudytojų E. I., R. M., S. T. parodymais, kuriais netikėti neturi teisinio pagrindo. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamasis R. G. teigė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo paskutiniu metu buvo juntama konkurencinė trintis, kadangi nukentėjusysis apgaudinėdavo pirkėjus pardavinėdamas lenkiškas daržoves kaip užaugintas savo ūkyje, tuo tarpu jis pats augindavo agurkus, ir abu gaudavo tą patį pelną. Jo samdoma pardavėja S. T. teisme patvirtino, kad R. G. ji skųsdavosi, kad nukentėjusysis jai daro psichologinį spaudimą, vadina ją necenzūriniais žodžiais, todėl ji atsisakiusi prekiauti turgavietėje. Tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojai E. I. bei R. M. patvirtino, kad konfliktas prasidėjo ne tarp kaltinamojo, o tarp nukentėjusiojo G. P. ir R. G. dėdės R. M.. Šie asmenys susipyko dėl ne vietoje pastatyto automobilio, kalbėjo pakeltu tonu, mosavo rankomis, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl liudytojas E. I. bandė juos išskirti, atstumdamas vieną nuo kito. Žinodamas, kad dėdė yra ligotas ir bijodamas, kad konfliktas neperaugtų į muštynes, norėdamas apginti dėdę, kad jam nebūtų suduoti smūgiai, priėjęs kaltinamasis R. G. atsistojo į jų vidurį. G. jį pastūmė, tuo metu jis atsisuko pažiūrėti ką daro E. I., stovėjęs šalia, ir tuo momentu nukentėjusysis kažkokiu daiktu, lyg kabliu, kirto jam į kairę koją, jis pajuto skausmą, tada sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą.

Taigi, teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad kaltinamojo R. G. veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų, siekiant pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Nukentėjusįjį G. P. kaltinamasis sumušė ne dėl neaiškios priežasties, o dėl asmeninės antipatijos ir pykčio, atsiradusio tarp jo ir nukentėjusiojo dėl konkurencinės trinties, ankstesniojo nukentėjusiojo elgesio su jo samdoma pardavėja, taip pat, dėl nukentėjusiojo konflikto su jo ligotu artimu giminaičiu, šios aplinkybės kaltinamajam R. G. sukėlė nepageidautinas emocijas, jam kilo nepasitenkinimas dėl nukentėjusiojo G. P. veiksmų, todėl paskata panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu šiomis konkrečiomis bylos aplinkybėmis kaltinamajam R. G. galėjo pasirodyti pakankamai svari, o ne mažareikšmė (kasacinė byla Nr. 2K-371/2015). Nors niekas iš apklaustų asmenų nepatvirtino, kad nukentėjusysis konflikto metu turėjo ką nors rankose ir galėjo sužaloti kaltinamąjį, tačiau iš byloje esančios medžiagos t. y. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės matyti, kad kaltinamajam sekančią dieną po įvykio konstatuota kairės šlaunies užpakaliniame paviršiuje 15 cm paviršinis odos įbrėžimas (t.1, b.l. 69, 70-72, 73-74), todėl įvertinus liudytojo R. M. parodymus, jog kaltinamasis odos įbrėžimą galėjo pasidaryti ir į šalia buvusį stalą, tikėtina, kad be aiškios priežasties atsiradęs skausmas taip pat turėjo įtakos smurto panaudojimo motyvui.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio, atlygino dalį turtinės žalos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie pagal pavojingumą priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai ir kvalifikuojami kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, R. G. praeityje teistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, todėl už padarytas nusikalstamas veikas skirtina nusikaltimų sankcijose numatyta griežčiausia bausmė -laisvės atėmimas.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-215/2015, 2K-66/2015). Iš bylos duomenų nustatyta, jog kaltinamasis seniūnijos bendruomenės charakterizuojamas teigiamai (t.1 b. l. 161), yra saistomas tvirtų šeimyninių ryšių, augina ir prižiūri du mažamečius vaikus (t. 1 b. l. 54-56), 2013-01-03 yra įregistravęs ūkininko ūkį, verčiasi daržovių auginimu (t. 2 b. l. 57), taip pat dirba (duomenys neskelbtini), kurią yra įsteigusi kaltinamojo sutuoktinė I. G. (t. 2 b. l. 58), iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino Privalomajam sveikatos draudimo fondui padarytą turtinę žalą dėl nukentėjusiajam suteikto gydymo (t. 1 b. l. 39), nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme siekė atsiprašyti nukentėjusiojo, pašto perlaida išsiuntė 1158,48 eurus nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti (t. 2 b. l. 103). Taip pat įvertinus tai, kad nustatytos dvi lengvinančios atsakomybę aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nėra, į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad nusikalstamos veikos nebuvo suplanuotos, padaryti nusikaltimai nesukėlė sunkių pasekmių, taip pat, kad kaltinamasis nebuvo pradinio konflikto iniciatoriumi, kad nukentėjusysis G. P. ginčydamasis ir vartodamas necenzūrinius žodžius, taip pat aktyviai dalyvavo konfliktinėje situacijoje, teismas mano, kad visuma aptartų aplinkybių leidžia konstatuoti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo t. y paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojjimus. Nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad kaltinamajam yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas ir tai rodo R. G. asmenybėje susiformavusias antivisuomenines nuostatas, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog prokurorės minimas ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, byla nėra perduota į teismą, be to, dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas pradėtas ne tik kaltinamojo, bet ir nukentėjusiojo G. P. atžvilgiu pagal BK 138 str. 1 d. dėl galimai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo R. G., todėl ši prokurorės minima aplinkybė visų aplinkybių kontekste nėra tiek svari, kad paneigtų galimybę kaltinamajam taikyti BK 75 str. nuostatas. Svarstant galimybę vykdyti bausmę neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus jo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals, kad toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai, todėl teisingumo principas bei kaltinamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti. Teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą tikėtis pozityvaus R. G. elgesio laisvėje. Taip pat pabrėžtina, kad bausmės sušvelninimas atidedant bausmės vykdymą nereiškia, jog kaltinamasis atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens pasiuntimą vykdyti bausmę.

BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad kaltinamajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, kaltinamajam skirtinos BK 75 str. 2 d. numatytos pareigos, susijusios judėjimo laisvės ribojimu.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. P. pareiškė byloje patikslintą civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš R. G. 3797 eurus turtinei žalai ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad apie 580 eurų yra negautos pajamos, kadangi nuo balandžio 28 d. iki gegužės 22 dienos negalėjo dirbti turgavietėje ir turėti pajamų. Taip pat prašo atlyginti nuostolius dėl sugedusių maisto produktų, nes 2014-04-21 buvo įsigijęs maisto prekių už 3700 Lt, 2014-04-25 už 2530 Lt ir už 3400 Lt, todėl reiškia reikalavimą atlyginti nuostolius už sugedusias prekes viso 2789 eurus. Produktus laikė nuomojamame sandėlyje, už kurį per mėnesį moka 81 eurą, todėl šie nuostoliai taip pat turi būti atlyginti. Dėl suduoto smūgio sulūžo dantų plokštelė, kurios pakeitimas su vizitais pas odontologą kainavo 347 eurus. Kadangi buvo sužalotas kaltinamojo, todėl pastarasis privalo atlyginti patirtus nuostolius. Taip pat, dėl sukelto skausmo, dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, ilgo gydymosi, priverstinių vizitų pas odontologą, dėl to, kad pablogėjo sveikata ir dvasinė būklė, kurios ateityje neatsistatys, neturtinę žalą vertina 5000 eurų ir prašo priteisti iš kaltinamojo R. G..

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies (BPK 115 str. 1 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų t. y. dėl suduoto smūgio sulūžo dantų plokštelė, kurios pakeitimas su vizitais pas odontologą nukentėjusiajam kainavo 347 eurus. Bylos duomenimis (t. 2, b. l. 134) nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė minėtas išlaidas, todėl jos privalo būti atlygintos, priteisiant šią sumą iš kalto asmens. Dėl negautų pajamų, sugedusių maisto produktų ir sandėlio nuomos 3450 eurų sumoje civilinis ieškinys atmestinas. Teismas, įvertinęs pateikto ieškinio turinį ir jį pagrindžiančius įrodymus (sąskaitas faktūras, apskaitos žurnalo fragmentų kopijas, medicininius duomenis), daro išvadą, kad civilinis ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė minimus nuostolius. Civilinio ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina tik faktą, jog greitai gendančios prekės buvo įsigytos, tačiau jos niekaip neįrodo maisto produktų sugedimo fakto bei neleidžia nustatyti padarytos žalos dydžio. Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo parodymų matyti, kad turguje jis neprekiavo nuo balandžio 28 d. iki gegužės 22 d., tuo tarpu jo sutuoktinė R. P. teigė, kad G. P. turguje nedirbo apie dvi savaites, nurodė, kad ne visi nupirkti maisto produktai buvo sugedę, kad dalį produktų atidavusi kitiems prekeiviams, dalį sunaudoję patys. Liudytojas E. I. nurodė, kad po šio įvykio kelis kartus matė, kad maisto prekėmis prekiavo nukentėjusiojo vaikai, jam žinoma, kad turgavietėje kartais prekiauja ir P. Kartu su nukentėjusiuoju yra pirkę daržoves bei vaisius, pirkdavo už 2000-3000 Lt, kurias suprekiaudavo per 1-2 savaites. Jis girdėjo iš turgaus prekeivių, kad P. išmetė sugedusias prekes, tačiau pats to nematė. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino fakto, jog sugedo visi G. P. įsigyti maisto produktai, kuriuos jis sandėliavo turgaus teritorijoje esančiame sandėlyje, bei patvirtino aplinkybę, kad sandėliu G. P. naudojosi ir laikė ten įsigytas prekes. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo pateikti medicininiai duomenys (t.2 b. l. 91) nepatvirtina, jog nurodomu laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki gegužės 22 dienos apskritai jam būtų paskirtas koks nors gydymas, iš pateikto medicinos dokumentų išrašo, neurologo konsultacijos bei pateiktos asmens ambulatorinio gydymo kortelės (t. 2, b. l. 91, 92, t. 3 b. l. 16-48) matyti, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis G. P. buvo apžiūrėtas du kartus t. y. balandžio 27 d. ir balandžio 30 d. nustatant žandikaulio lūžį bei veido ir galvos sumušimą ir išleistas į namus, nepaskiriant gydymo. Taip pat nėra duomenų apie tai, jog nukentėjusiajam minimu laikotarpiu būtų suteiktas nedarbingumas. Tik 2014-06-17 dėl galvos skausmo ir svaigimo nukentėjusysis buvo konsultuotas gydytojo neurologo ir tik tada paskirtas ambulatorinis gydymas (t. 2 b. l. 91). Teismas atkreipia dėmesį, jog taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), žalos atsiradimo faktą ir dydį turi įrodyti civilinis ieškovas, jis privalo imtis visų įmanomų priemonių siekiant nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas atsiradusiai žalai ar negautų pajamų faktui konstatuoti, tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju, nustatinėjant pateikto civilinio ieškinio pagrįstumą ir siekiant patikrinti reikšmingas aplinkybes t. y. nustatyti nukentėjusiojo atstovės pateiktų žurnalo fragmentų kopijų eiliškumą, autentiškumą bei šių duomenų patikimumą, nukentėjusysis atsisakė pateikti teismui pajamų ir išlaidų žurnalą, nukentėjusiojo atstovė paaiškino, kad šie P. duomenys yra konfidencialūs ir neviešinami, todėl teismas turi remtis tais įrodymais, kuriuos teikia civilinis ieškovas. Sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų ir nuostolių dėl sugedusių produktų priteisimo atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal pateiktas sąskaitas faktūras įgytais produktais buvo prekiaujama nuo penktadienio iki sekmadienio, kuomet apyvarta turguje yra didžiausia, todėl atsisakius pateikti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, teismas neturi galimybės įvertinti ar prašomos priteisti žalos atlyginimas neviršija tikrųjų nuostolių, ar nukentėjusysis nesiekia nepagrįstai praturtėti kaltinamojo sąskaita – šiuo atveju būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, dėl to jis patyrė fizinius bei emocinius nepatogumus. Išgyvenimai dėl sužalojimo ir dėl pasekmių bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvūs, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Įvertinus, jog būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytą kūno sužalojimo pobūdį, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, į tai, kad nukentėjusysis negalėjo kurį laiką gyventi pilnaverčio gyvenimo, kad byloje nėra duomenų, jog šie sužalojimai sukėlė nukentėjusiojo sveikatai negrįžtamas pasekmes, taip pat į kaltės formą (tiesioginė tyčia) ir teismų praktiką, priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros G. P. nustatytina 1000 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamasis R. G. pašto perlaida išsiuntė 1158,48 eurus nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti (t. 2 b. l. 103), laikytina, jog 347 eurų priteisiamą turtinę žalą atlygino visiškai, neturtinės žalos dydis dėl tos pačios aplinkybės mažintinas 811, 48 eurais, priteisiant iš kaltinamojo 188,52 eurus neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad pinigų priėmimo kvitai Nr. 715966 ir Nr.715976 patvirtina, jog nukentėjusysis G. P. advokatei I. A. už teisines paslaugas sumokėjo 200 eurų (t. 2 b. l. 50,109) iš kaltinamojo R. G. nukentėjusiajam G. P. priteistina 200 eurų pastarojo turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti:

-pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams;

-pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Remiantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti jas apimant ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 str. 1 dalimi, 2 dalimi paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. G. atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dalinai tenkinti nukentėjusiojo G. P. pareikštą civilinį ieškinį. Priteisti iš R. G. G. P. 188,52 (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 52 euro centus) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

Priteisti nukentėjusiajam G. P. iš R. G. 200 (du šimtus) eurų turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja I. K.