Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-03-03 · Byla Nr. A2.6.-811-997/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
A2.6.-811-997/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00454-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Skaistė Bystriakovienė
Pažeidėjas
R. S.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-811-997/2016Proceso Nr. 4-06-3-00454-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.; 2.7.4.7.; 2.14.3. (S)
Registro objektas ROIK: 16054925280KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 3 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Bystriakovienė,sekretoriaujant Erikai Grigišienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S. (R. S.),

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbančiam, gyvenančiam neįregistravus santuokos, turinčiam nepilnametį vaiką, baustam administracine tvarka, teistam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, 128 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. (R. S.) 2016-01-30 apie 1.30 val., ties Turgaus g./Tiltų g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, ir pažeidė nukreipiamojo kelio ženklo Nr. 401 „Važiuoti tiesiai“ reikalavimą, t.y. sankryžoje pasuko į kairę. Šiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 ir 14 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje.

R. S. į teismo posėdį atvyko, teismo posėdžio metu su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko, savo kaltę pripažino tik dėl kelio eismo ženklo reikalavimo pažeidimo, dėl neturėjimo teisės vairuoti kaltės nepripažino ir pateikė seno tipo vairuotojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini) Maskvoje. Paaiškino, kad kelio eismo ženklą, leidžiantį važiuoti tik tiesiai, matė, tačiau suko į kairę, nes mano, kad taksi automobiliui, kaip priskirtam prie keleivinio transporto, šio ženklo reikalavimas neprivalomas. Gyvena Lietuvoje nuo gimimo, tačiau paaiškino vairuotojo teises išsilaikęs Maskvoje, studijų laikotarpiu. Teigia, kad Rusijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Ispanijoje jo pateiktą dokumentą tikrino, tačiau ten jis neturėjo jokių problemų, esą teisės galiojančios. Teigia, kad tokių teisių galiojimas yra pratęstas iki 2017 metų. Nurodė, kad policijos sistemoje matoma, kad jis vairuoti gali, tačiau nematoma pažymėjimo išdavimo fakto. Apie 1994-1995 metus buvo gauti duomenys iš Maskvos, kad teisės yra tikros, ir jam buvo užvesta vairuotojo kortelė, kuri esanti archyve. Nurodo, kad problemos prasidėjo pastaraisiais paskutiniais metais. Pabrėžė, kad vairuotojo teises pasikeis, jei bus įpareigotas teismo.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų, nevykdymą, važiavimų šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Nurodyti pažeidimai užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 Eur iki 86 Eur. Pažymėtina, jog šio straipsnio dispozicija turi blanketinių nuostatų, o šioje byloje nagrinėjamas būtent pažeidimas, kurio atžvilgiu ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė.

KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede. Šio priedo 7 punkte numatytas kelio ženklas Nr. 401 „Važiuoti tiesiai“, kuris nustato, kad leidžiama važiuoti tik tiesiai. Šis kelio ženklas, pastatytas kelio ruožo pradžioje, galioja iki artimiausios sankryžos, nedraudžia sukti į dešinę, kai norima įvažiuoti į šalia kelio esančias teritorijas. Kelio ženklas, pastatytas prieš sankryžą, galioja tik toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Kelio ženklo reikalavimai netaikomi maršrutiniam transportui. KET 3 punkte nustatyta, kad dalis KET vartojamų sąvokų apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ), kuris nustato, kad maršrutinė transporto priemonė – viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas (SEAKĮ 2 str. 29 p.).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016-01-30 apie 1.30 val., ties Tiltų g., Klaipėdoje, buvo sustabdyta transporto priemonė OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo R. S.. Jis Turgaus g. ir Tiltų g. sankryžoje pažeidė nukreipiamojo kelio ženklo Nr. 401 „Važiuoti tiesiai“ reikalavimą, t.y. sankryžoje pasuko į kairę (b.l. 5). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagrindo abejoti policijos pareigūnų užfiksuota informacija nėra.

Bylos medžiaga nustatyta, kad buvo vairuojamas taksi automobilis, dėl šios priežasties kelio ženklo Nr. 401 „Važiuoti tiesiai“ reikalavimai R. S. buvo privalomi.

Šio administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir R. S. kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), kita bylos medžiaga.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, sudėtį: jis pažeidė KET 8 punkto ir kelio ženklo Nr. 401 reikalavimus. R. S. skirtina administracinė nuobauda.

Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad R. S. prisipažino padaręs šį pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Dėl ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

Pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių,– užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areštą. Pažymėtina, kad teisė vairuoti privalo būti patvirtinta galiojančiu vairuotojo pažymėjimu, priešingu atveju laikoma, kad asmuo teisės vairuoti neturi (SEAKĮ 13 str. 5 d.).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016-01-30 apie 1.30 val., ties Tiltų g., Klaipėdoje, buvo sustabdyta transporto priemonė OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo R. S., pateikęs (duomenys neskelbtini) metais išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau nustatyta, kad vairuotojas vairavo neturėdamas teisės vairuoti (b.l. 5). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagrindo abejoti policijos pareigūnų užfiksuota informacija nėra.

2016-02-19 teisme gautas VĮ „REGITRA“ raštas, kuriame pateikta informacija, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (kirilicos raidėmis) R. S. išduotas (duomenys neskelbtini) Rusijoje (b.l. 25).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-25 nutarimo Nr. 102 „Dėl vairuotojų pažymėjimo galiojimo“ 1.2 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-09-30 nutarimu Nr. 716 „Dėl transporto priemonių valstybinio numerio ženklų išdavimo, rinkliavos už kelių eismo policijos teikiamas paslaugas ir vairuotojų pažymėjimų pavyzdžių patvirtinimo“ patvirtinto pavyzdžio neatitinkantys vairuotojo pažymėjimai, t.y. rusiški „tarybinio“ pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai,– išduoti nuo 1990-03-11 iki 2000-03-31, galioja iki 2013-12-31.

Įvertinus išdėstytą, administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir R. S. kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 6), asmens duomenų išrašu (b.l. 8), iš kurio nematyti, kad R. S. būtų išduotas vairuotojo pažymėjimas, pateiktu seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimu (b.l. 21-24), VĮ „REGITRA“ pateikta informacija (b.l. 25), kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuojama, kad 2016-01-30 apie 1.30 val., ties Turgaus g./Tiltų g., Klaipėdoje, R. S. vairavo transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, t.y. neturėdamas teisės vairuoti. Nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) (kirilicos raidėmis) išduotas (duomenys neskelbtini) Rusijoje, t.y. tokio pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai galiojo iki 2013-12-31, ir nuo nurodytos datos yra laikytini negaliojančiais. Tokiu būdu jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. R. S. skirtina administracinė nuobauda.

R. S. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, padarytų pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – darbingo amžiaus, dirbantis darbą, susijusį su keleivių vežimu, už pažeidimus kelių eismo saugumui baustas net 25 kartus, turi 13 galiojančių nuobaudų, tai neigiamai charakterizuoja šį asmenį, kaip ypač nerūpestingą, neatsargų bei neatsakingą vairuotoją, ypač kai jo darbas susijęs su keleivių vežimu, dėl ko jam keliami dar didesni reikalavimai. Taip pat atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu, lengvinančių aplinkybių nebuvimą pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. S. paskyrus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, artimą vidutiniam jos dydžiui, ir 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, didesnę nei vidutinis jos dydis..

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu, t.y. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galutinai skirtina administracinė nuobauda sankcijos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 124¹ straipsnio 2 dalimi, 128 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

R. S. (R. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

R. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK numerį 16054925280 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Bystriakovienė