Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-08 · Civilinė byla Nr. 2S-2150-436/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-08
Bylos Nr.
2S-2150-436/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-11483-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pran.), Algirdas Remeika, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Atsakovas
O. T.
Advokatai
Giedrė Martinėnaitė
Kategorijos
  • 106.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-2150-436/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11483-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 106.8.5; 122.2; 122.3; 122.4
Pirmosios instancijos teismo teisėjaSnieguolė Vilutienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškinį atsakovui O. T. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškinio pareiškimą atsakovui O. T. dėl nuostolių atlyginimo atsisakė priimti. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-580-375/2011, priimant 2011-02-18 nutartį patvirtinti taikos sutartį. Ieškovo reikalavimas kyla iš šios bylos, teismui nepilnai išsprendus bylinėjimosi išlaidų klausimą. Taip pat teismo nutartyje išaiškinta, kad ieškovas dėl savo pažeistų teisių gynimo gali kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą pareikšdamas prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-580-375/2011 (CPK 137 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti, ir įpareigoti Kauno miesto apylinkės teismą priimti ir išnagrinėti Tarnybos 2011-08-03 ieškinį dėl nuostolių atlyginimo c.b. Nr. 2-15928-748/2011. Nurodo, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau vadinama -Tarnyba) 2011 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-T-390-471 suteikė antrinę teisinę pagalbą L. Z. civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Pareiškėjai buvo nustatytas pirmasis turto ir pajamų lygis, kuriam esant valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą L. Z. buvo paskirta advokatė Giedrė Martinėnaitė. 2011-04-12 gautas advokatės Giedrės Martinėnaitės 2011-02-08 pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos užbaigimo, prie kurio advokatė pridėjo 2011-02-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-580-375/2011, kuria patenkintas ieškovo O. T. ir atsakovės L. Z. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas patvirtino taikos sutarties sąlygas, kuriose numatyta, kad šalys bylinėjimosi išlaidas mokės per pusę, tačiau Teismas paskirstė tarp ieškovo ir atsakovės tik žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, o antrinės teisinės pagalbos išlaidos liko nepaskirstytos. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės patirtos išlaidos nebuvo priteistos, Tarnyba 2011-08-04 kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą su 2011-08-03 ieškininiu pareiškimu dėl nuostolių atlyginimo.

Tarnyba yra valstybės institucija, kurios steigėjas ir dalyvis yra Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija. Tarnyba atstovauja valstybei, jeigu turi būti išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Kauno m. apylinkės teismo motyvas atsisakyti priimti ieškinį remiantis LR CPK 137 str. 2 d. 5 p., jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nepagrįstas, kadangi c.b. Nr. 2-580-375/2011 šalys yra O. T., L. Z., jos advokatė Giedrė Martinėnaitė, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. P. ir šioje byloje spęstas ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikyme priteisimo. Kadangi c.b. Nr. 2-580-375/2011 šalys yra O. T., L. Z.. advokatė Giedrė Martinėnaitė, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. P., bet ne Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Teismo motyvas, jog byla išnagrinėta tarp tų pačių šalių yra nepagrįstas, todėl LR CPK 135 str. 1 d. 5 p. neturėtų būti taikomas.

Teismas 2011-08-09 nutartyje nurodo, jog LR CPK 277 str. numato papildomo sprendimo institutą, o būtent, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimtą papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Pažymėtina, kad kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo turi teisę tik byloje dalyvaujantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nebuvo c.b. 2-580-375/2011 proceso šalimi, todėl remiantis teismų praktika, kreiptis į Kauno m. apylinkės teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba atstovauja valstybę išieškant valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas (VGTPĮ 24 str. 6 d., Teisingumo ministro 2005 m. įsakymo Nr. 1R-105 (2008; 1R-312) 9.10 p.), Tarnyba pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti iš atsako valstybės patirtus nuostolius, t.y. 410 Lt.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti įstatymu nėra priskirtos teismo išlaidoms (CPK 101, 108 straipsniai (Žin.1964, Nr. 19-139)). Svarbiausius teismo išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti skirtumus sąlygoja minėtų išlaidų atsiradimo priežastys. Teismo išlaidos kyla tiesiogiai iš paties civilinio proceso eigos teisinio reglamentavimo ir nepriklauso nuo proceso šalių valios. Tuo tarpu išlaidų advokato pagalbai atsiradimą dažniausiai apsprendžia proceso šalies, kuri samdosi advokatą, siekdama geriau apginti savo teises, valia. Dėl to pastarąsias išlaidas galima būtų apibūdinti kaip papildomas išlaidas, susijusias su civiliniu procesu. Teismo išlaidų ir papildomų išlaidų skirtumai sąlygoja tai, kad minėtų išlaidų atsiradimą ir apmokėjimą reglamentuoja skirtingų teisės šakų normos. Teismo išlaidų atsiradimo ir apmokėjimo teisiniai santykiai reglamentuojami civilinio proceso teisės normomis (CPK 102 - 106, 109 - 111 ir kt. straipsniai (Žin.1964, Nr. 19-139)). Advokatų ir advokatų padėjėjų paslaugų apmokėjimas reguliuojamas ne proceso, o materialinėmis teisės normomis (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.720 straipsnis ir kt.). Kita vertus, teismo išlaidos ir papildomos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi tam tikrų esminių panašumų. CPK 113 straipsnio 1 dalis (Žin.1964, Nr. 19-139) numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas dalyvavusio byloje advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti - iki penkių procentų patenkintos ieškininių reikalavimų dalies, bet ne daugiau kaip nustatytoji taksa. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį (Žin.1964, Nr. 19-139), jeigu nustatytąja tvarka advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalba šaliai buvo suteikta neatlygintinai, teismas išieško nurodytąją sumą į valstybės pajamas. Šiose teisės normose įtvirtinta išlaidų atstovo pagalbai apmokėti paskirstymo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje tvarka. Taigi, tiek teismo išlaidos, tiek ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal analogišką bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai (CPK 112 straipsnis, 113 straipsnis, 117 straipsnis(Žin.1964, Nr. 19-139)). Dėl minėtų panašumų nepaisant to, kad teismo išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėjimas yra skirtingų teisės šakų reguliavimo dalykas, aptartų abiejų grupių išlaidų paskirstymas (atlyginimas) tarp civilinio proceso dalyvių bei dalyvaujančių byloje asmenų ir valstybės (CPK 112 – 117 straipsniai (Žin.1964, Nr. 19-139)) priskiriamas civilinio proceso teisinio reglamentavimo sferai. Papildomų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kaip ir teismo išlaidų paskirstymo (atlyginimo) taisyklės išdėstytos CPK šeštajame skirsnyje. Visos šios taisyklės laikytinos sudedamąja procesinio teismo išlaidų instituto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis c.b. 3K-7-861/2001).

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

CPK 146 straipsnio 2 dalies 7 punktas (Žin.1964, Nr. 19-139) numato, jog kiekviename ieškinyje turi būti išdėstytas ieškovo reikalavimas. “Reikalavimais” šio straipsnio prasme, atsižvelgiant į pastarosios sąvokos naudojimą civilinio proceso kodekse ( CPK 217 straipsnio 2 dalyje, 231 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 323 straipsnyje ir kt. (Žin.1964, Nr. 19-139)) ir civilinio proceso teisės doktrinoje, laikomi materialiniai teisiniai vienos šalies reikalavimai kitai šaliai. Civilinio proceso operatyvumo principas sąlygoja tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį išvestiniai civilinės bylos klausimai turi būti galutinai išsprendžiami toje pačioje civilinėje byloje. Antai, CPK 222 straipsnio 5 dalies 2 punktas (Žin.1964, Nr. 19-139) nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie teismo išlaidų paskirstymą. Iš to seka, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku. Kaip minėta, CPK 113 straipsnyje (Žin.1964, Nr. 19-139) įtvirtintos procesinės teisės normos, skirtos sureguliuoti procesinius teisinius santykius, susijusius su išlaidų paskirstymu išnagrinėtoje byloje. Taigi, reikalavimai, reiškiami šio straipsnio pagrindu yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio. Remdamasi išdėstytais motyvais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio (Žin.1964, Nr. 19-139) pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis c.b. 3K-7-861/2001).

Nagrinėjamu atveju ieškovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo O. T. 410,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo suteiktos Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje bylos Nr. 2-580-375/2011. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog byla išnagrinėta tarp tų pačių šalių yra nepagrįstas, todėl LR CPK 137 str. 2 d. 5 p. neturėtų būti taikomas. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-580-375/2011 šalys yra O. T., L. Z., jos advokatė Giedrė Martinėnaitė, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. P. ir šioje byloje spęstas ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikyme priteisimo. Advokatė Giedrė Martinėnaitė, kurios darbo vieta Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontora, 2010 m. vasario 20 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2)-10-T-390-471 paskirta teikti vienai iš šalių L. Z. antrinę teisinę pagalbą (b.l. 14). Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-580-375/2011nustatyta, kad priimant nutartį žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo L. Z. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta atstovė advokatė Giedrė Martinėnaitė, kuri yra viena iš proceso dalyvių. Todėl apelianto argumentas, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nebuvo c.b. Nr. 2-580-375/2011 proceso šalimi ir kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra teisinio pagrindo, atmestinas.

Pagal LR civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 2 dalį, iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. Kauno antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-580375/2011 galėjo būti pateiktas iki 2011 m. kovo 14 d.

Atkreiptinas dėmesys, iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-580-375/2011 2011 m. balandžio 20 d. buvo gautas Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties, kadangi nebuvo priteistos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti atskirąjį skundą. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad advokatė Giedrė Martinėnaitė laiku neinformavo savo tarnybos apie skundžiamą nutartį, yra tik vidinis minėtos tarnybos reikalas. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį. Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad praleisto termino atskirajam skundui paduoti trukmė pakankamai didelė, nurodytos termino praleidimo priežastys teismo pagrįstai nepripažintos svarbiomis, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą neatnaujinti termino atskirajam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas kyla iš civilinės bylos Nr. 2-580-375/2011, t.y. išvestinis reikalavimas iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo, teismui nepilnai išsprendus bylinėjimosi išlaidų klausimą, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku, todėl dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą ne todėl, kad ji nėra šalimi ir neturi teisės teikti atskirojo skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties, o todėl, kad ženkliai parleistas terminas atskirajam skundui paduoti.

Atsižvelgus į teismų praktiką, nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškinį, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu (LR CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai Algirdas RemeikaAlbinas Čeplinskas