- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-11
- Bylos Nr.
- 1-78-462/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Civilinis ieškovas
- R. B.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kaltinamasis
- S. D.
- Advokatai
- Kęstutis Stankevičius
- Kategorijos
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. B., jos atstovei advokatei S. J., nukentėjusiajai D. K.,
viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2006 m. sausio 27 d., apie 20 val., Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, S. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai R. B., S. D. nuvirtus nuo kėdės, sudavė ranka du sykius jam į veidą, S. D. kumščiu sudavė R. B. tris smūgius į galvą ir tris–keturis smūgius į kitas kūno vietas, tuo padarydamas R. B. dešinio paakio muštinę žaizdą, kairio skruosto odos nubrozdinimą, poodines veido ir dešinės galvos skliauto pusės kraujosruvas, dešinio ausies kaušelio odos įtrūkimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje didžiojo pusrutulio pusėje (120 ml ) bei galvos smegenų sumušimą, kaklo ir krūtinės ląstos dešinės pusės – raktikaulio, I–II šonkaulių srities poodines bei raumenų kraujosruvas, poodines kraujosruvas ant dešinės kirkšnies, poodines kraujosruvas dešinio žasto apatinės dalies ir alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, odos nubrozdinimus abiejų plaštakų ir kairės rankos V piršto pagrindo nugariniame paviršiuje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio R. B. mirė.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. D. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2006 m. sausio 27 d. grįžo iš darbo namo. Nuėjo pas kaimyną R. B.. Romualdas turėjo 5 eurus. Jis iškeitė į litus – davė Romualdui virš 20 Lt. Nusipirko vyno, degtinės. Tądien buvo jo gimtadienis. Iš pradžių buvo rūsyje, po butelį alaus išgėrė. Parėjo į kambarį. Išgėrė 2 butelius vyno, degtinės. Važiavo dar parsivežti. Kai įvyko konfliktas, jau visą alkoholį buvo išgėrę. Dviese su R. B. gėrė alkoholinius gėrimus, niekas daugiau nebuvo užsukęs pas jį į namus. Ant grindų atsidūrė nukritęs nuo taburetės, kažkaip pasisuko ant 2 taburetės kojų ir nuvirto. Nugriuvo ant nugaros. Krisdamas pakaušį trinktelėjo į sieną. Nuvirto virtuvėj tarp krosnies ir dujinės. Romualdas puolė atkelti. Atėjo nuo kito stalo galo, griebė už megztinio, suėmė ir paleido, nepakėlė. Romualdas griūdamas dešinę pusę galvos susitrenkė į krosnį. Romualdas jam gulinčiam ant grindų sudavė porą smūgių su kaire ranka. Pataikė į kaktą ir lūpas, bet jo nesukruvino. Po smūgių jis išlindo iš po Romualdo. Pyktelėjo ir porą smūgių sudavė į šoną Romualdui. Smūgius sudavė, kai nukentėjusiojo Romualdo padėtis buvo tokia: krūtine į žemę besikeliant ant kelių ir atsirėmęs rankomis į grindis. Sudavė į dešinį šoną su dešine ranka, o į sprandą su kaire ranka, į dešinę ausį trenkė su dešine ranka. Sudavė apie 8 smūgius. 4 smūgiai maždaug į kairįjį šoną ir dešinę ausį su dešine ranka ir į pakaušį. Romualdas po suduotų smūgių atsikėlė pats. Romualdui bėgo kraujas iš galvos dešinės pusės. Atsikėlė, atsisėdo prie stalo į savo vietas. Padavė skudurą. Romualdas apsivalė kraują, parūkė, pasišnekėjo ir išėjo namo. Romualdo veidas nebuvo sužalotas, akis nebuvo sumušta, kairys skruostas nebuvo sužalotas. Daugiau tą vakarą Romualdo nematė. K. R. B. išėjo, paskambino K. P.. Su K. P. apie 20.30 val. nuvažiavo ir nusipirko alaus. Išgėrė alų, pabendravo gal pusvalandį prie namų. Po to nuėjo miegoti.
2006 m. vasario 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad kaltinamasis S. D., parodė virtuvėje vietą, kur nukrito, parodė, kur ir kaip jam sudavė R. B.. Taip pat parodė jo ir R. B. kūno padėtis, kai jis sudavė R. B. smūgius į galvą ir kitas kūno vietas (t. 1, b. l. 149–153).
Nukentėjusiajai R. Bartkevičienė parodė, jog R. B. yra jos sūnus. Užaugo daugiabučio kieme, niekada niekas nesiskundė, kad jos sūnus Romualdas ką nors muštų, buvo nekonfliktiškas, labai geras vaikas. Ir išgėręs jis nebuvo konfliktiškas. Kai suaugo, su juo liko labai geri santykiai, kai paprašydavo, visada atvažiuodavo, pagelbėdavo, niekada neatsisakydavo. Su sūnumi kartu negyveno. Sūnus buvo vedęs, bet išsiskyrė su pirmąja žmona. Paskui su D. K. gyveno. Apie tą įvykį nežino nieko. Laidotuvėmis ji rūpinosi. Prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Dėl paminklo ir kapo sutvarkymo ieškinio atsisako, nes neišsaugojo žalą patvirtinančių dokumentų.
Nukentėjusioji D. K. parodė, jog buvo sausio 27 d., penktadienis. Jai apie 15 val. Romualdas paskambino ir pasakė, kad eis pas S. D. į gimtadienį. Grįžusi namo, Romualdo jau nerado. Dukra pasakė, kad S. D. apie 17 val. atėjo ir išsivedė jį. Po poros valandų paskambino į S. D. telefoną. Girdėjo, kaip R. B. šaukė, kad jie dar geria. Namo R. grįžo už geros valandos. Apie 20 ar 21 val. R. B. parėjo namo kruvinas. Galvos dešinėje pusėje iš ausies kraujavo, žandikaulis buvo kaip sustumtas. Kraujas šviežiai lašėjo, nebuvo sukrešėjęs. Pasakė, kad kvies greitąją medicinos pagalbą, bet Romualdas pasakė, kad nereikia. Apiprausė jį. Romualdas pasakė, kad eina atkeršyti, sakė, kad jį trise spardė, daužė. R. B. namo buvo grįžęs su kruvinomis S. D. šliurėmis. Kai vėl grįžo namo, Romualdas jau buvo su savo mėlynos spalvos avalyne. S. D. kieme šviesa degė. Matė, kad jo mašina stovi kieme. Matė, kaip R. B. įsuko į S. D. kiemą, nes tuo laiku išėjo gyvulių šerti. Vakare žiūrėjo televizorių. Užmigo ir iš pradžių nepajuto, kai Romualdas grįžo. Pajuto, kai lovoje ant kojų griuvo. Pajudino, patraukė rankas. Girdėjo, kaip knarkė. Ryte apie 6 ar 6.30 val. Romualdas nesikėlė. Kai vėliau grįžo, pamatė bėgant iš burnos kraują su putomis. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ieškinio nereiškia.
Liudytoja L. Karčiauskaitė parodė, kad 2006 m. sausio vidury buvo grįžusi iš Vokietijos. R. B. buvo su S. D. draugai. R. B. buvo išėjęs pas kaltinamąjį, ten gėrė, po kokių 2 valandų grįžo namo sudaužta galva. Galva prie ausies buvo sumušta. Bėgo kraujas. Romualdas prausėsi kraują, sakė: „dabar einu atsilyginti už tai ką padarė, einu atkeršyti“. R. B. buvo išgėręs, nenorėjo nieko pasakoti. I. R. pirmą kartą su savo mėlynomis šliurėmis, o grįžo su rudomis kaltinamojo S. D. šliurėmis. Paskui, kai antrą kartą išėjo, namo grįžo su savo mėlynomis vasarinėmis šliurėmis, su kuriomis ir buvo išėjęs. Parėjęs R. atsigulė į lovą. Ryte jau putos bėgo iš burnos.
Liudytoja I. S. parodė, kad buvo vakaras, tamsu, valandos tikrai nebeprisimena, galėjo būti apie 19 val., kai į namus užsuko S. D.. S. D. buvo susinervinęs, prašė butelio išgerti. Kadangi turėjo butelį svečiams, davė jam tą butelį. Ji davė vyno ir alaus. Jis pasiūlė kartu išgerti, bet ji atsisakė. S. D. buvo išgėręs ir kažkoks susinervinęs. Su tuo buteliu S. D. išėjo. Langai yra ne į gatvę, todėl nematė, nei su kuo S. D. buvo, tik girdėjo, kad nuvažiavo nuo jų namų mašina.
Liudytojas K. P. parodė, kad 2006 m. sausio mėnesį, dienos neprisimena, S. D. jam paskambino ir paprašė nuvežti alaus nusipirkti. Iki jo S. D. atvažiavo savo mašina. S. D. mašina nuvežė jį iki sodų parduotuvės, ten jis nusipirko alaus. Jis tuo metu buvo mašinoje. S. D. dar cigarečių bloką nusipirko. Grįžę pas jį į kiemą, tą alų išgėrė po butelį. S. D. sakė, kad su kaimynu Romualdu apsipyko. Tada jis S. D. parvežė į jo namus ir parėjo namo. Nuo 19 iki 20 val. jis buvo su S. D.. Gal pusvalandį užtruko iš viso nuo išvažiavimo į parduotuvę iki sugrįžimo namo. Niekur kitur nebuvo užsukę. Su įjungtomis mašinos šviesomis važiavo ir nepastebėjo, kad S. D. namo sode ar kieme ar įvažiavime kažkas gulėtų. Būtų pamatęs, jei kas nors būtų gulėjęs, nes šviesos geros buvo.
Liudytoja V. P. parodė, kad paskambino kaimynas S. D. ir paprašė, kad jos vyras pavežtų jį iki parduotuvės, nes pats jis buvo išgėręs. Jie nuvažiavo, parsivežė po butelį alaus ir jų kieme išgėrė. Paskui jos vyras nuvarė Sauliaus mašiną į jo kiemą ir parėjo namo. Gal 45 minutes užtruko nuo išvykimo į parduotuvę iki kol vyras grįžo namo. Vyras sakė, kad S. D. tą vakarą buvo apsipykęs su R. B..
Liudytojas R. K. parodė, jog 2006 m. sausio 27 d. buvo nuėjęs pas kaimyną alaus atsigerti. Buvo prie kaimynės Ingridos namo, prie parduotuvės, rūkė lauke ir matė S. D., kuris atvažiavo su mašina. Įėjo į parduotuvę. Su R. B. buvo labai geri draugai. Niekada nesipyko. Tą vakarą apie 17 val. skambino R. B. ir klausė, ar ateis sekmadienį į gimtadienį. Sakė, kad būtinai ateis. R. B. pokalbio metu pasakė, kad eis pas S. D. gerti, kvietė ir jį, bet jis atsisakė. S. D. su R. B. buvo anksčiau susimušę. Jis tai matė. To konflikto metu jis pats apsižodžiavo su R. B..
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 65/06 (01) nustatyta, kad ant tyrimui pateiktų sportinių kelnių ir kairės šlepetės, paimtų iš S. D. namų, yra R. B. kraujas su 99,9999999 proc. tikimybe (t. 1, b. l. 40–47).
2006 m. vasario 8 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 194/06 (03) nustatyta, kad R. B. mirė nuo galvos sumušimo kraujui išsiliejus po kietuoju smegenų dangalu bei sumušus smegenis, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis ir išsivysčius smegenų pabrinkimui bei protruzijai per kraniotominę angą. R. B. galvoje konstatuotos trys trauminio kontakto žymės (kairysis skruostas, dešinė akis, dešinė ausis), jos galėjo atsirasti ne mažiau kaip dėl trijų smūgiais, ir tarp šių sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kiti R. B. sužalojimai mirčiai įtakos neturėjo. R. B. galvos sužalojimai nebūdingi griuvimui (t. 1, b. l. 28–36 ).
2007 m. vasario 9 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKM 24 (126)/07 (01) nustatyta, kad R. B. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. R. B. nustatyti trys galvos sužalojimai, iš kurių vienas galėjo atsirasti ir griūnant bei atsitrenkiant į mūrinės viryklės metalinį apvadą. Galimybė, kad kuris nors vienas iš sužalojimų (sužalojimų grupių) galėjo atsirasti R. B. griūnant ir atsitrenkiant į įtariamojo S. D. galvą (kaktą), atmetama, kadangi kakta neturi riboto paviršiaus savybių (nukentėjusiojo galvos atžvilgiu) (t. 1, b. l. 55–65 ).
2006 m. vasario 13 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Tauragės poskyrio specialisto išvada Nr. G 52/06 (11) nustatyta, kad S. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (odos nubrozdinimas dešinės plaštakos piršto delnakaulio sąnario nugariniame paviršiuje). Sužalojimas galėjo atsirasti suduodant kietu buku daiktu arba pačiam smūgiuojant ir atsitrenkiant į tokį. Sužalojimas galėjo būti padarytas prieš 6–7 paras laiko (t. 1, b. l. 23).
2006 m. rugpjūčio 9 d. A. G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-45-61 teigiama, kad R. B. mirė dėl stipraus trauminio poveikio į dešinį smilkinį–momenį, nuo jo plyšo galvos smegenų paviršių su kietuoju dangalu jungianti kraujagyslė, buvo padarytas lokalus kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais, lokalus smegenų žievės bei prie pamatinių ganglijų esančios baltosios medžiagos sumušimas, o vėliau iš plyšusios kraujagyslės po smegenų dešinio pusrutulio kietuoju dangalu susikaupė kraujas, kuris suspaudė galvos smegenis. Išoriniai R. B. galvos sužalojimai galėjo gautis nuo ne mažiau kaip 4 smūgių kumščiu, o dešinio smilkinio–momens sumušimas galėjo susidaryti nuo stipraus trauminio vienkartinio poveikio į šią vietą kietu buku daiktu. Labai tikėtina, jog R. B. dešinio smilkinio–momens sužalojimų kompleksas susidarė jam griūnant ir atsitrenkiant (t. 2, b. l. 1–17).
Kaltinamojo S. D. parodymus, jog nukentėjusysis R. B. galvą mirtinai susižalojo virsdamas ant jo ir atsitrenkdamas į krosnies kampą, paneigia R. B. galvos sužalojimai, nebūdingi griuvimui. Šią išvadą patvirtino teisiamajame teismo posėdyje apklausti teismo medicinos ekspertai. Ekspertas Diomenas Vitkus posėdžio metu parodė, jog kraujo išsiliejimas ir smegenų sumušimas galėjo atsirasti ir nuo trauminio poveikio į dešinį smilkinį ir ausį ir nuo trauminio poveikio į dešinę akiduobę, tai 2 pagrindiniai židiniai, turėję esminį poveikį. Ilgo guzo viršugalvyje jokiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota ir tokio sužalojimo nerado atliekant lavono apžiūrą. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas J. R. buvo supažindintas su kaltinamojo S. D. gynėjo papildomai teismui pateiktais įrodymais – krosnies nuotrauka (t. 3, b. l. 13, 14). Ekspertas J. R. posėdžio metu parodė, kadangi krosnies aptvarėlis yra vamzdžio cilindro formos, tai jei nukentėjusysis būtų griuvęs ir atsitrenkęs galva į tą vamzdžio formos aptvarėlį, tai mažai tikėtina, kad kontakto vietoje ant nukentėjusiojo kūno būtų susidariusi muštinė žaizdelė. Nukentėjusiojo R. B. ekspertizės metu buvo konstatuota viena žaizdelė ant dešinio skruosto po akimi, kita – dešinės ausies kaušelyje nugariniame paviršiuje. Kontaktui su tokiu paviršiumi, t. y. cilindro formos vamzdžiu, tie sužalojimai nėra būdingi. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertų išvadoje buvo svarstoma tokia galimybė, kad nukentėjusiajam R. B. sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus, atsitrenkus, jeigu kontaktinis paviršius būtų buvęs atsikišęs kampo formos, smailas. O nuotraukoje matosi, kad paviršius yra apvalus, faktiškai tokių akies ir ausies sužalojimų padarymui netiktų. Ekspertas J. R. posėdžio metu patvirtino, kad tiek vienoks ar kitoks smūgis į ausį, tiek į akį galėjo sukelti kraujo išsiliejimą, tai ir buvo nukentėjusiojo R. B. mirties priežastimi. Negali atsirasti sužalojimas ausyje ir akyje vienu metu griūvant, nes tie sužalojimai išsidėstę skirtinguose galvos paviršiuose. Kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu yra trauminės kilmės ir tam, kad tai įvyktų, reikalingas trauminis poveikis į galvą, kad įvyktų galvos smegenų momentinis pasisukimas kietojo dangalo atžvilgiu, kai trūksta kraujagyslė, tad savaiminis kraujagyslių trūkimas atmetamas.
Nors 2006 m. rugpjūčio 9 d. A. A. G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-45-61 teigiama, kad dešinio smilkinio-momens sumušimas galėjo susidaryti nuo stipraus trauminio vienkartinio poveikio į šią vietą kietu buku daiktu ir labai tikėtina, jog R. B. dešinio smilkinio-momens sužalojimų kompleksas susidarė jam griūnant ir atsitrenkiant, bet teismas šią išvadą vertina kritiškai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas prof. A.A. G. nurodė, jog pagrindinė nukentėjusiojo R. B. mirties priežastis buvo būtent dešinio smilkinio–momens sužalojimas, lokalus kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais, lokalus smegenų žievės sumušimas. Bet šioje nukentėjusiojo R. B. galvos dalyje išorinių sužalojimų nerasta. Tai patvirtina ir 2006 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. G 233/06 (03) (t. 1, b. l. 25–26). Klaipėdos skyriaus ekspertas R.P. Pečkus nukentėjusįjį R. B. apžiūrėjo ligoninėje ir dešinio smilkinio-momens išorinio sužalojimo nerado. Ekspertas R. P. Pečkus išvadoje nurodė, jog R. B. galvoje ir kitose kūno vietose rastų sužalojimų lokalizacija leidžia teigti, kad šie sužalojimai R. B. negalėjo atsirasti dėl to, kad jis griuvo ir atsitrenkė. Be to, A. A. G. posėdžio metu negalėjo nurodyti nukentėjusiojo kritimo ir atsitrenkimo į krosnį mechanizmo, kad taip būtų sužalotas dešinysis smilkinys–momuo, kad nebūtų išorinių galvos sužalojimų, o tik vidiniai sužalojimai po minkštaisiais smegenų dangalais, lokalus smegenų žievės sumušimas. Ekspertas Diomenas Vitkus paneigė prof. A. A. G. išvadą dėl mirties priežasties parodydamas, kad jis nukentėjusiojo R. B. dešinio smilkinio-momens išorinių sužalojimų nerado. Rado toje vietoje kraujosruvas, kurios susidarė operacijos metu, kad tai antriniai pakitimai, nes nukentėjusiajam buvo atliekama sunki operacija, jam buvo atkeliama oda nuo kaulo. Būtent specialisto išvadoje ekspertas nurodė, jog ant dešinio smilkinio-momens yra operacinės žaizdos plotas.
Kaltinamojo S. D. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.,– tyčinis kito žmogaus nužudymas – teisiamajame teismo posėdyje ištirtais įrodymais įrodyta. D. K. ir L. K. parodymais įrodyta, jog R. B. svečiavosi pas S. D. ir namo grįžo sužalota galva, bėgo kraujas. D. K. parodė, jog matė, kaip R. B. įsuko į S. D. kiemą, nes tuo laiku išėjo gyvulių šerti. Pats kaltinamasis S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sudavė nukentėjusiajam R. B. į dešinį šoną su dešine ranka, o į sprandą su kaire ranka, į dešinę ausį trenkė su dešine ranka. Sudavė apie 8 smūgius. 4 smūgiai maždaug į kairįjį šoną ir dešinę ausį su dešine ranka ir į pakaušį. S. D. parodė, jog kitų asmenų jo namuose nebuvo. Buvo tik jis ir R. B.. 2006 m. vasario 8 d. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 194/06 (03) nustatyta, jog R. B. galvos sužalojimai padaryti mažiausia trimis smūgiais ir tarp šių sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio metu apklausti teismo medicinos ekspertai Diomenas Vitkus ir J. R. patvirtino, jog suduotas smūgis nukentėjusiajam tiek į ausį tiek į akį galėjo sukelti kraujo išsiliejimą, tai ir buvo nukentėjusiojo R. B. mirties priežastimi. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.
Teismas atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą (smūgiai buvo suduoti ranka), sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko elgesį įvykio metu ir po jo padarymo, daro išvadą, jog teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis S. D. nusikaltimą padarė neapibrėžta netiesiogine tyčia. Kaltinamasis S. Druktenis suduodamas ranka smūgius nukentėjusiajam į galvą turėjo suprasti, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, privalėjo numatyti, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamasis S. Druktenis siekė bet kokių pasekmių ir jį tenkino bet kokios pasekmės, todėl jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusias pasekmes.
R. B. civilinis ieškinys yra pagrįstas, gyvenimiškai realus, įrodytas baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais (PVM sąskaitomis faktūromis, čekiais, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitais (b. l. 75–78, t. 1) todėl tenkintinas visiškai. Priteistina 3534 Lt suma padarytai turtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstamais veiksmais dėl asmens gyvybės atėmimo. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo S. D. veiksmais, kuriais buvo atimta žmogaus gyvybė. Teismas konstatuoja, jog dėl sūnaus tragiškos mirties nukentėjusioji patyrė dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, todėl atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus priteistina nukentėjusiajai 30000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. advokatei už atstovavimą sumokėjo 1200 Lt (b. l. 28, t. 3). Ši suma taip pat priteistina iš nuteistojo S. D. nukentėjusiajai R. B..
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo S. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas, skirdamas kaltinamajam S. D. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis neteistas, dirbantis, bet padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas ir teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus didesnę bausmę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 1 d. numato, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Kaltinamojo S. D. nusikaltimo padarymo metu 2006 m. sausio 27 d. galiojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija (įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.), kuri numatė sankcijoje terminuotą laisvės atėmimą nuo penkerių iki penkiolikos metų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
S. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.), ir jį nubausti laisvės atėmimu vienuolikai (11) metų.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. sausio 30 d. iki 2006 m. vasario 6 d.
Kardomąją priemonę panaikinti ir paskirti suėmimą, suimant teismo salėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. rugsėjo 11 d.
R. B. civilinį ieškinį tenkinti. Nukentėjusiajai R. B. iš S. D. priteisti 3534 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 30000 Lt priteisti neturtinės žalos. Priteisti R. B. iš S. D. 1200 Lt turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.