Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-11-11 · Byla Nr. A2.6.-16829-716/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-11
Bylos Nr.
A2.6.-16829-716/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-16171-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Pažeidėjas
A. I.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-16829-716/2015Proceso Nr. 4-68-3-16171-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant vertėjai Helenai Žemaitel, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriam išaiškintos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. 2015-10-01, apie 12.15 val., Viršuliškių g. 32A, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abi transporto priemones.

Be to, A. I. buvo kaltinamas tuo, kad iš eismo įvykio pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

A. I. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad atvažiavęs pridavė akumuliatorių. Išvažiuojant kairėje pusėje važiuojamoje dalyje stovėjo „Golf“ automobilis. Dešinėje pusėje buvo atidaryti garažo vartai. Jis važiuodamas kairiau savo automobilio kaire puse sukdamas lietė stovinčio automobilio sparno apatinę dalį. Iškart sustojo. Priėjo nukentėjusiojo pažįstamas, jie aiškinosi. Šis paskambino nukentėjusiajam, kuris pasakė, kad yra Kaune. Tuomet jis nukentėjusiojo draugui paliko savo telefono ir automobilio numerius. Grįžo namo. Po dviejų dienų vėl nuėjęs į tą vietą ieškojo nukentėjusiojo, nes norėjo susitikti. Vėl tas pats asmuo paskambino nukentėjusiajam, kuris pasakė, kad viskas perduota policijai. Jo automobiliui buvo padaryti du maži įbrėžimai.

Šalies argumentai

A. I. tyrimo metu nurodė, kad 2015-10-01 vairuodamas automobilį Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į aikštelę priduoti seną akumuliatorių. Išvažiuodamas iš aukštelės atbulas, bamperio kaire puse kliudė ne vietoje stovėjusį automobilį, nuo bortelio - metras. Jis paliko savo koordinates automobilio savininko draugui, kadangi turėjo problemų su sveikata ir tikėjosi per tam tikrą laiką jas išspręsti. Davė teisingą telefono numerį, automobilis yra apdraustas, telefono jis specialiai išjungęs nebuvo, telefonas yra seno modelio (b. l. 17-18).

Teisme apklausta liudytoja S. N. parodė, kad tėtis nuvažiavo į garažus atiduoti akumuliatorių. Po to negalėjo išvažiuoti, nes blogai stovėjo kita mašina. Važiuodamas atbulas tėtis įbrėžė kitą automobilį, todėl sustojo. Ten buvo nukentėjusiojo garažo kaimynas, kuris paskambino nukentėjusiajam. Tėtis davė savo telefono nunmerį, grįžo namo. Tėčiui buvo radikulitas, jis paliko telefoną kišenėje ir šis išsikrovė. Po to nukentėjusysis pasakė, kad viskas perduota policijai.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybosPatrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-10-01 apie 16.18 val. gautas pranešimas, kad Viršuliškių g. 32A, Vilniuje, prie garažų į „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo kitas „VW Golf“, kuris išvažiavo, atvykus pagal iškvietimą į pareigūnus kreipėsi R. O., automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir paaiškino, kad automobilį buvo palikęs prie garažo ir pats išvažiavo į Kauną, jam būnant Kaune paskambino draugas, kuris pasakė, kad į jam priklausantį automobilį atsitrenkė kitas „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį automobilį vairavęs vyras buvo vyresnio amžiaus, su savim neturėjo automobilio dokumentų, paliko savo telefono numerį, sutarė, kai grįš savininkas, paskambins, jis atvažiuos. Grįžęs į Vilnių bandė su kaltininku susisiekti, tačiau jis į skambučius neatsakė, todėl iškvietė policiją, draugas S. Č. nufotografavo apgadinimus (b. l. 5).

2015-10-01 Eismo įvyko schemoje užfiksuotos aplinkybės po eismo įvykio, automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis (b. l. 7).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti užfiksuoti automobilių „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 8).

Iš fotolentelės matyti įvykyje dalyvavusių transporto priemonių „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugretinimas, jų apgadinimai (b. l. 9-10, 20-21).

Iš R. O. paaiškinimo matyti, kad 2015-10-01 apie 11.15 val. vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo prie garažo Viršuliškių g. 32A, kur priparkavo savo automobilį prie garažo. Apie 12.15 val. jam paskambino liudininkas, kuris pranešė, kad jo automobilį užkabino kitas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pats buvo išvažiavęs į Kauną, paprašė liudininko kad užrašytų kaltininko duomenis bei kontaktinį numerį, kad kai grįš susisiektų ir užpildytų deklaracijas. Grįžęs apie 13.30 val. bandė susisiekti, bet kaltininkui neprisiskambino, todėl iškvietė policiją (b. l. 11).

Iš S. Č. paaiškinimo matyti, kad buvo garažuose Viršuliškių g. 32a. Išgirdo kaip automobilis Golf išvažiuodamas kliudė pilkos spalvos automobilį Golf 4. Jis priėjo prie įvykio vietos, iš raudono automobilio Golf išlipo pagyvenęs vyras, jie apžiūrėjo automobilius, tada jis nufotografavo abu automobilius. Vyras neturėjo su savimi dokumentų. Kadangi jis pažįsta pilko automobilio savininką, jie paskambinome jam. Šis pasakė, kad atvažiuos vėliau. Jis paėmė Golfo savininko telefono numerį, susitarė susiskambinti vėliau. Kai atvyko pilko Golfo savininkas, jie bandėme prisiskambinti kaltininkui, bet šis neatsiliepė. Tada iškvietė policiją (b. l. 12-13).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad A. I. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo kliudytas ir apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, padaryta nežymi žala ir jo vairuojamam automobiliui. A. I. savo kaltę pripažino. Automobilių kontaktą ir jiems padarytą žalą patvirtina eismo įvykio dalyviai, duomenys apie eismo įvykį ir fotolentelės, apklaustų asmenų parodymai ir paaiškinimai. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. I. kaltei dėl eismo įvykio pagrįsti.

A. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktus, nes nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovintį automobilį ir apgadino abi transporto priemones. Įvertinus A. I. kaltės turinį, jo veiksmus ir pažeistus Kelių eismo taisyklių reikalavimus teismas pripažįsta, kad kaltininko veiksmai šioje dalyje teisingai kvalifikuoti kaip administracinės teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

A. I. surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. tuo, kad po sukelto eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos apie įvykį nepranešęs policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Šis Kelių eismo taisyklių punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Tam, kad toks pasišalinimas iš įvykio vietos, būtų pripažintas administracinės teisės pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009).

Teismas nustatė, kad A. I. vykdė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, nes po eismo įvykio jis sustojo, liko eismo įvykio vietoje, iš kurios per R. O. pažįstamą telefonu susisiekė su nukentėjusiuoju, šiam buvo pranešta apie eismo įvykį, ir nukentėjusysis sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją. A. I. paliko savo telefono numerį, sutarė nukentėjusiajam grįžus iš Kauno susitikti. Tai, kad kaltininkas su nukentėjusiuoju bendravo netiesiogiai, per kitą asmenį – neturi reikšmės veikos vertinimui, nes pagrindinė Kelių eismo taisyklių reikalavimo sąlyga nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam buvo įvykdyta. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad A. I. veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., sudėties, todėl pradėtą teiseną šioje dalyje nutraukia.

A. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą bei tai, kad pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į sukeltas pasekmes ir kaltininko veiksmų turinį, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į A. I. asmenybę – būdamas garbaus amžiaus, turėdamas 61 metų vairavimo stažą, neturėdamas nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 4), asmuo padarė pažeidimą eismo saugumo srityje, kaltę pripažino. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų taip, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02 ir 2009-04-10 nutarimai). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, kitas reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Taikant tokią teismų praktika, įvertinus A. I. padaryto pažeidimo turinį ir sukeltas labai menkas pasekmes, siekį užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kas apskritai šalintų asmens atsakomybę administracine tvarka, tačiau ko nebuvo įmanoma padaryti ne dėl pažeidėjo kaltės, teismas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mato būtinybę taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. ir už padarytą pažeidimą paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

A. I. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti įspėjimą.

A. I. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas