Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (os) antstolio (ės) A. B. pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmens, kliudančio vykdyti vykdomąjį dokumentą, suinteresuoti asmenys: Ūkininkė V. T., skolininkė R. K. ir išieškotojas VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis (ė) 2016-07-08 teismui pateiktu pareiškimu prašė teismo už jo (jos) reikalavimo nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, tai yra Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014-09-10 išduotą vykdomąjį raštą, kaip vykdytiną dokumentą, skirti Ūkininkei V. T. piniginę baudą.

Pareiškime teismui antstolis (ė) A. B. nurodė, kad jo (jos) kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-3349/2014 pagal išieškotojo VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ pateiktą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014-09-10 išduotą vykdomąjį raštą dėl 475,27 Eur (atitikmuo 1 641 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko (ės) R. K.. Vykdymo eigoje antstolis (ė) 2015-06-02 išsiuntė skolininkės darbdaviui Ūkininkei V. T. patvarkymą Nr. BLO 025258 dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašė pateikti antstoliui (ei) duomenis apie skolininkės darbo užmokestį ir kt. informaciją. Antstolis (ė) 2015-09-07 pakartotinai išsiuntė patvarkymą Nr. BLO 040836 dėl anksčiau paminėtų duomenų pateikimo. Tačiau iki pareiškimo pateikimo 2016-07-08 teismui duomenų apie išskaitas iš skolininkės R. K. darbo užmokesčio negavo. Antstolis (ė) nurodė, kad jo (jos) priimti patvarkymai skolininkei ir jos darbdavei įteikti tinkamai. Kadangi skolininkės darbdavys, tai yra V. T. kaip atsakingas asmuo neįvykdė antstolio (ės) patvarkymu nustatyto įpareigojimo iki jame nurodytos datos, nepateikė antstoliui (ei) prašymo atidėti priimto patvarkymo vykdymą ir nenurodė duomenų dėl nepateikimo priežasčių, todėl laiko, jog yra teisinis pagrindas skirti skolininkės darbdavei piniginę baudą.

Antstolis (ė) teigė, jog skolininkės darbdavei nevykdant jo (jos) reikalavimų yra kliudoma jam (jai) vykdyti vykdomąjį dokumentą. Todėl, remdamasis LR CPK 585 str. 2 d., antstolis (ė) teismo prašė:

1. Už antstolio (ės) reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, nubausti pinigine bauda Ūkininkę V. T., a. k (duomenys neskelbtini)

Antstolis (ė) savo reikalavimui pagrįsti pateikė teismui ir vykdomąją bylą.

Suinteresuotas asmuo VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė teismui į bylą savo nuomonę dėl antstolio (ės) prašymo ir nurodė, kad teismas priimtų sprendimą savo nuožiūra. Taip pat prašė teismo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Procesiniai dokumentai skolininkei R. K. ir jos darbdavei V. T. įteikti tinkamai.

Antstolio (ės) pareiškimas tenkintinas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Analogiška norma apimanti antstolio veiksmų reikalavimo konkretumą skolininkui yra pateikta CPK 645 str. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 645 str. 3d., 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d., 645 str. 3d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 3 dalies pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytas atvejis.

Įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi dalyvaujantiems byloje asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 str.).

Išieškotojo prašymu pagal Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014-08-11 priimtą sprendimą išieškotojui iš skolininkės priteista 475,27 Eur (atitikmuo 1 641 Lt) skola. Būtent minėto vykdomojo dokumento pagrindu išieškotojui išduotas vykdomasis raštas, kuris po to buvo perduotas antstoliui (ei) vykdymui ir pastarasis pradėjo vykdymo veiksmus skolininkės atžvilgiu (v.b. 3 b.l.). Tai, kad skolininkė būtų kreipusi į Šiaulių apylinkės teismą su skundu dėl antstolio (ės) veiksmų vykdymo procese, jog pastarasis skolininkės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, tokių duomenų nagrinėjamoje ir vykdomojoje byloje nėra. Taip pat ir skolininkė nesikreipė į sprendimą priėmusį teismą, kad jo vykdymas būtų atidėtas ar išdėstytas.

Tokiu atveju pripažintina, kad skolininkės darbdavys Ūkininkė V. T. ir jos įgaliotas asmuo privalėjo vykdyti antstolio (ės) reikalavimus, kurie buvo atliekami išieškotojo naudai aukščiau nurodyto Šiaulių apygardos teismo 2014-07-28 sprendimo ir antstolio dar 2015-06-02 priimto patvarkymo pagrindu.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. Tačiau skolininkas ir jo darbdavys nepateikė teismui įrodymų, kad jie negalėjo per antstolio nurodytą terminą įvykdyti pastarojo įpareigojimo. Nors antstolis jau 2015-06-02 pagrįstai priėmė patvarkymą įpareigodamas skolininką ir jo darbdavį nekliudyti atlikti vykdymo veiksmus ir imtis priemonių bei pateikti jam reikalingus duomenis tolesniam vykdymo veiksmų atlikimui. Tačiau iki teismo posėdžio nei skolininkas, nei jo darbdavys nenurodė teismui priežasčių kodėl tuomet vengė bendradarbiauti su antstoliu, kuomet jų atžvilgiu buvo priimtas patvarkymas. Skolininko (ės) darbdavė irgi nenurodė priežasčių, kodėl vengė savarankiškai vykdyti antstolio 2015-06-02 priimtą patvarkymą. Iš paminėto seka, kad antstolio (ės) A. B. veiksmai dėl priimto patvarkymo buvo racionalūs ir atitiko susidariusios situacijos įvertinimą. Tuo pačiu pripažintina, kad nuo 2015-06-02 iki 2016-09-27 (teismo posėdžio dienos) nepasikeitė vykdymo proceso šalių teisinių santykių situacija, kuri turi įtakos sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo skolininkės darbdavei V. T.. Tuo pačiu antstolio veiksmai per laikotarpį nuo 2015-06-02 iki 2016-09-27 irgi laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Todėl skolininkės ir jos darbdavės atsisakymas vykdyti antstolio (ės) priimta procesinį dokumentą kaip privalomą reikalavimą įpareigojantį pastarąjį atlikti tam tikrus veiksmus, kuris turėjo būti vykdomas, laikytinas nepagrįstu (CPK 585 str. 2d.).

Darbdavys, Ūkininkas kaip vadovas atsako už kasdienės veiklos organizavimą ūkyje. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujamas ūkis veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Ūkininkas savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms ūkio veiklos sritims - ūkio veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys (vadovas).

Pagal bendrą taisyklę ūkio vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turi būti žinomos ir Ūkininkei V. T., kadangi jos analogiškai nurodytos ir Ūkininko ūkio įstatyme (ŪŪĮ 5 str.). Šis teisės aktas, kartu yra svarbus teisės šaltinis nustatantis Ūkininkės kaip vadovo teises ir pareigas, o jų laikymasis pripažintinas būtinu, kadangi atitinka įstatymų imperatyvių normų reikalavimus.

Kaip jau teismas yra nurodęs, antstolio (ės) A. B. kontoroje yra pradėta vykdomoji byla Nr. 41-3349/2014 pagal išieškotojo pateiktą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014-09-10 išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos iš skolininkės R. K. išieškojimo. Antstolis nustatęs, kokiu adresu yra įsikūrusi skolininko darbdavė, pagrįstai dar 2014-12-29 išsiuntė pastarąjai patvarkymą, kuris vadovei buvo įteiktas, nurodydamas pateikti jame nurodytus duomenis per 15 dienų, bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (v.b. 25 b.l.). Skolininkės darbdavė ar jos įgaliotas asmuo, veikiantis ūkininkės V. T. vardu, gavęs minėtą antstolio patvarkymą privalėjo atlikti ją įpareigojančius veiksmus, tiek kiek ji galėjo veikti savarankiškai. Minėtu antstolio procesiniu sprendimu Ūkininkė V. T. yra ne tik antstolio, bet ir teismo įpareigojama atlikti nurodytus veiksmus arba pavyzdžiui, kreiptis į vykdymo proceso dalyvius dėl taikaus ginčo sureguliavimo. Todėl antstolis 2014-12-29 patvarkyme nurodytu laiku negavęs iš Ūkininkės ar jos įgalioto asmens pareikalautų duomenų pagrįstai pakartotinai 2015-06-02 kreipėsi dar kartą į V. T., o po to ir į teismą su pareiškimu (1-2 b.l.).

Antstolis 2016-07-08 teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad skolininkės R. K. darbdavys ir jos vadovė V. T. sąmoningai nevykdė antstolio dar 2014-12-29 priimto patvarkymo, kuris reikalingas dėl nurodyto teismo procesinio sprendimo įvykdymo. Šių antstolio pareiškime įvardytų esminių aplinkybių skolininkės darbdavė V. T. leistinais įrodymais neginčijo ir nepaneigė.

Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, tame tarpe ir Ūkininko ūkio vadovui už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str. 2d., 645 str. 3 d.). Tokie skolininkės R. K. ir konkrečiai Ūkininkės V. T. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. Skolininkė ar jos darbdavys vykdydamas antstolio patvarkymą pagal pateiktą vykdytiną dokumentą ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalo apie tai informuoti antstolį arba įgalioti už jį tai atlikti kitus asmenis. Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio patvarkymą, skolininkė ir jos darbdavys turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio, tiek ir iš išieškotojo (kreditoriaus). Nors antstolis jau 2014-12-29 patvarkymu kreipėsi į skolininkės darbdavį, tačiau Ūkininkė, tai yra V. T. piktybiškai vengė vykdyti gautus įpareigojimus. Dėl to teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad skolininkės darbdavė konkrečiai ūkininkė V. T. veikdama vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudama bei nebendradarbiaudama su antstoliu (e) nepagrįstai atsisakė vykdyti pastarojo (sios) 2014-12-29 patvarkymą, kad jam (jai) pateiktų jame nurodytus duomenis. Vengdama įvykdyti antstolio (ės) A. B. patvarkymą skolininkės R. K. darbdavė Ūkininkė V. T. nebuvo pakankamai apdairi ir atsakinga.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad darbdavys (vadovas) pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamo ūkio interesai. Kadangi Ūkininko ūkio vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik Ūkininko partneriai, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš Ūkininkės veikti ūkio interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar Ūkininkė kaip skolininko (ės) vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad ūkio vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant ūkio vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas (kreditorius) būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad ūkio vadovas Ūkininkė V. T. pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jai piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojui (kreditoriui) padarytus nuostolius ir antstolio reikalavimų nevykdymą. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys ūkio vadovą - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl Ūkininko neveikimas (ar kitų ūkio darbuotojų: pvz. buhalterės ar administratorės), ar tai buvo padaryta dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip jo atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti ūkiui arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš ūkio vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo ūkiui pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad ūkio vadovas neturi atsakyti už kitų ūkio darbuotojų (pvz. talkininkų) neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti (pvz. buhalterės ar administratorės) neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojui buvo padaryta nuostolių ar nevykdomas antstolio įpareigojimas, turi atsakyti pats ūkio vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldinių kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. V. T. ne tik pažeidė antstolio patvarkyme nurodytą reikalavimą dėl duomenų pateikimo iki nurodytos datos, bet ir nenurodė objektyvių priežasčių dėl ko negali visiškai (iš dalies) įvykdyti antstolio pateikto procesinio dokumento, todėl teismas atsižvelgia į visus suinteresuoto asmens skolininko darbdavio atstovo (vadovės) veiksmus skirdamas jai baudą. Teismas, vertindamas ūkio vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi teisę atsižvelgti ir į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, bendrovės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl ūkio vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimą. Šiuo atveju teismas mano, kad ūkio vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų ar skolininkės paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad ūkio vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais darbo metu. Ūkio vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių nenuginčijamų duomenų į bylą nepateikė nei skolininkė, nei konkrečiai jos vadovė Ūkininkė V. T.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo V. T. nepateikė tiek ir tokių įrodymų, pagrindžiančių jos neveikimo pagrįstumą, kas tuo pačiu sudarytų teisinį pagrindą atleisti ją ir nuo civilinės atsakomybės. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio iš dalies pasyvumą bei nerūpestingumą (išsamų jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens neveikimą.

Vykdant antstolio nurodymą, šiuo atveju A. B. pateiktą vykdytiną dokumentą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ūkininkė V. T. atitinkamais laikotrapiais buvo skolininkės R. K. darbdavė (v.b. 10, 36, 59 b.l.). Taigi V. T. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio pateikto vykdomojo dokumento tinkamą nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 3 d., 645 str. 3d., numatytos priemonės. Nevykdydama nurodyto antstolio patvarkymo konkrečiai V. T. pažeidė CPK 585 str. 1 d., 645 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais V. T. skirtina 100 Eur bauda. Bauda skolininkei V. T. skirtina už skolininkės R. K. darbo laikotarpius jos vadovaujamame ūkyje (v.b. 10-, 36, 59 b.l.).

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę. Teismas skirdamas V. T. piniginę baudą įvertina ir tą aplinkybę, jog jai anksčiau galėjo būti paskirta pinginė bauda.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama V. T. kaip ūkio vadovei už jos veiksmus, susijusius su antstolio 2015-06-02 patvarkymu, atsižvelgiant į tai, jog ji tuo pat metu yra ir Ūkininkė nurodyta ūkio registre. Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine V. T. prievole, nes nėra susijusi nei su jos šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jos atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta Ūkininkei V. T. kaip ūkio vadovei, tačiau baudą ji turi sumokėti ne iš ūkio, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu ar piniginės baudos paskyrimu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininkės R. K. darbdavės Ūkininkės V. T. netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jai skyrimą. Pažymėtina, kad vadovė už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms.

Be to teismas skirdamas skolininkės darbdavei piniginę baudą tokiu atveju remiasi ne tik bendrąja CPK 585 str. 1 d. nuostata, bet ir specialiąja teisės norma (CPK 645 str. 1d.), kuri taikytina esant konkrečiam antstolio reikalavimui raštu pateikti duomenis apie skolininko turimą turtą ar jo turtines teises.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti Ūkininkei V. T., (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už antstolio A. B. patvarkymų nevykdymą skolininkės R. K. (duomenys neskelbtini) darbo laikotarpiu.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800) iš Ūkininkės V. T. asmeninių lėšų.

Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui (ei) A. B., V. T. kaip vadovei ir skolininkei R. K., bei išieškotojui VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.