Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-354/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-27
Bylos Nr.
1A-199-354/2017
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00006-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
Advokatai
Vida Povilaitienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-354/2017Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00006-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.20.5.1; 2.4.6.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Renatai Kovierei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Povilaičiui,gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. Č. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. Č. buvo kaltinama tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03618-15, pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, (duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, adresu: (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 6 d. nuo 10.44 val. iki 11.10 val. akistatos metu su liudytoja S. T. davė melagingus parodymus, teigdama, kad 2015 m. sausio 9 d., apie 18.00 val., sugyventinis V. D. trankė jai su pagaliu per kojas ir su kumščiais trankė per galvą.Be to, J. Č. buvo kaltinama tuo, kad tęsdama nusikalstamą veiką, pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, (duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, adresu: (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 6 d., nuo 11.17 val. iki 11.30 val. apklausiama papildomai liudytoja davė melagingus parodymus, teigdama, kad 2015 m. sausio 9 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), sugyventinis V. D. trenkė per kojas su mediniu pagaliu, kiek kartų trenkė neatsimena, paskui su kumščiais trankė į kaktą, kol nukrito po stalu, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė R. M. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pakeisti J. Č. atžvilgiu, pripažinti ją kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui.Pateiktame apeliaciniame skunde nurodoma, jog J. Č. teiginys, kad jai nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimą šeimos narį, prieštarauja bylos medžiagai, nes J. Č., apklausiant ją kaip liudytoją, pasirašytinai buvo išaiškinta BPK 82 straipsnyje numatyta nuostata, kad ji, kaip šeimos narys, turi teisę atsisakyti duoti parodymus. Taip pat skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu J. Č. veiksmai, tvirtinant tas pačias melagingas aplinkybes, vertinami kaip vienas nusikaltimas, nes parodymai duoti tai pačiai tyrėjai, apie to paties įvykio aplinkybes, esant mažam laiko tarpui. Prokurorė pastebi, jog duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu J. Č. būtų patyrusi poveikį, lemiantį V. D. apkaltinančius parodymus, byloje nėra.Prokurorės nuomone, teismas formaliai atliko įrodymų tyrimą ir paviršutiniškai išanalizavo bei įvertino bylos duomenis, todėl nepagrįstai išteisino J. Č.. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, nustatydamas, jog nuo 2015 m. sausio 9 d. J. Č. nieko neatsiminė, neanalizavo ir nevisapusiškai vertino jos duotus parodymus. Prokurorė skunde pastebi, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-104-237/2015 teisminio proceso metu J. Č. teigė, jog įvykius gerai prisimena, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-3618-15 metu taip pat išdėstė faktus ir aplinkybes apie nusikaltimą, tvirtino, kad jos sugyventinis V. D. jai daug kartų sudavė kumščiu į galvą ir su pagaliu per kojas, sukeldamas fizinį skausmą. Prokurorė skunde daro išvadą, kad J. Č. apsunkino tiesos nustatymą ikiteisminio tyrimo metu ir šie pastarosios veiksmai yra nusikalstami, sudarantys nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.Prokurorės teigimu, J. Č. versija, kad ji ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pačius parodymus kaip liudytoja S. T., nes ji neprisiminusi įvykio aplinkybių, nepagrįsta. Prokurorė pažymi, kad J. Č. buvo supažindinta su teise atsisakyti duoti parodymus bei įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir laisva valia davė tokius parodymus, kurie ir buvo užfiksuoti protokoluose – J. Č. parodė apie jos atžvilgiu naudotą fizinį smurtą, konkretizuojant smūgius, bei jos subjektyvų vertinimą, jog patyrė fizinį skausmą.Taip pat apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog iš surinktų įrodymų matyti, kad J. Č. diagnozuoti psichikos sutrikimai, tačiau atlikus psichiatrijos psichologijos ekspertizę duota išvada, kad J. Č. medicininio poveikio priemonės netaikytinos, jog ji nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Prokurorė pažymi, kad ekspertizės akte duota išvada paneigia ir J. Č. versiją, jog jį įvykių neprisiminė.Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios J. Č. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinius skundu prokurorė prašo J. Č. pripažinti kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes pastaroji davė melagingus parodymus apie jos atžvilgiu naudotą fizinį smurtą, kai jai, apklausiant ją kaip liudytoją, buvo pasirašytinai išaiškinta BPK 82 straipsnyje numatyta nuostata, kad ji, kaip šeimos narys, turi teisę atsisakyti duoti parodymus. Prokurorės nuomone, J. Č. versija, kad ji ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pačius parodymus kaip liudytoja S. T., nes įvykių neprisiminė, yra nepagrįsta, nes pastarąją aplinkybę paneigia ekspertizės akte duota išvada.Baudžiamojo proceso nuostatos suponuoja, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir priimtas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos asmens kaltumą patvirtinančios aplinkybės.BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia apie pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.Iš bylos Nr. 01-1-03618-15 medžiagos matyti, kad apie 2015 m. sausio 9 d. įvykį buvo pranešta liudytojos S. T. tik 2015 m. sausio 15 d. J. Č. dėl psichinės būklės 2015 m. sausio 15 d. buvo iš karto išvežta į gydytis į ligoninę (byla Nr. 01-1-03618-15, b. l. 7). 2017 m. balandžio 3 d. teisiamojo posėdžio metu J. Č. paaiškino, kad ligoninėje buvo iki 2017 m. sausio 31 d., nes jai buvo sutrikusi psichika, laikotarpio nuo sausio 9 d. iki sausio 15 d. neprisimena (byla Nr. 05-2-00006-17, b. l. 110). Iš tiesų, ekspertizės akte konstatuota, kad atsižvelgus į psichologinę būklę, anamnezę (parodymus davė po stacionarinio gydymo), J. Č. galėjo duoti teisingus parodymus (byla Nr. 05-2-00006-17, b. l. 77–80). Tačiau tokia akte padaryta išvada turi būti vertinama kartu su kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje nurodyti duomenys iš medicininių dokumentų patvirtina, kad J. Č. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, išvykusi ji jokių vaistų nevartojo, o po alkoholio vartojimo J. Č. stebimi epilepsijos priepuoliai (byla Nr. 01-1-03618-15, b. l. 23). Liudytoja S. T. nurodė, kad įvykio dieną jai nuėjus pas J. Č. ir V. D., pastarieji jau buvo išgėrę, J. Č. pradėjo sirgti, t. y. jai prasidėjo priepuolis (byla Nr. 01-1-03618-15, b. l. 110). Liudytoja J. V. patvirtino, kad epilepsijos priepuoliai turi įtakos J. Č. atminčiai, ji gali neatsiminti įvykio detalių (byla Nr. 01-1-03618-15, b. l. 112). Taigi, įvertinus tai, kad J. Č. įvykio metu buvo pablogėjusi sveikata, kad vėliau jį ilgą laiką buvo gydoma, o akistata ir apklausa atlikta praėjus beveik mėnesiui nuo įvykio, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad duodama parodymus J. Č. gerai prisiminė 2015 m. sausio 9 d. įvykį.Nagrinėjamu aspektu taip pat svarbu įvertinti J. Č. parodymų turinį. Iš akistatos protokolo matyti, jog J. Č. kategoriškai netvirtino aplinkybės, kad sugyventinis ją mušė – J. Č. nurodė: „Neatsimenu nuo ko buvo tos mėlynės“, „V. D. galėjo mane mušti“, „blogai atsimenu tų dienų įvykius“. Vėliau, kaip matyti tiek iš akistatos protokolo, tiek iš papildomos liudytojo apklausos protokolo, J. Č. iš esmės tik pakartojo liudytojos S. T. parodymus (byla Nr. 05-2-00006-17, b. l. 9–10, 11–13). Nagrinėjant bylą Nr. 1-104-237/2015 teisme 2015 m. spalio 27 d. teisiamojo posėdžio metu J. Č. nurodė, kad sausio 9 d. nebuvo sumušta, jos ankstesniuose parodymuose yra dalis tiesos ir dalis netiesos, ką S. T. sakė, tą ji ir patvirtino savo parašu, pažymėjo, kad nuo sausio 9 d. iki 15 d. įvykių neprisimena (byla Nr. 01-1-03618-15, b. l. 109–110). J. Č. aplinkybę, kad įvykio neprisimena ir ikiteisminio tyrimo metu tikėdama S. T., kuri įvykio metu buvo pas ją namuose, davė tokius pačius parodymus kaip ir ji (S. T.), patvirtino tiek 2017 m. sausio 31 d. vykusios apklausos, tiek 2017 m. balandžio 3 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (byla Nr. 05-2-00006-17, b. l. 40, 110). J. Č. paaiškino, kad jokios tyčios V. D. keršyti neturėjo, tiesiog iš pradžių tikėjo S. T. parodymais, kad sugyventinis V. D. ją (J. Č.) mušė, o nagrinėjant bylą 1-104-237/2015 dėl BK 140 straipsnyje numatytos veikos padarymo teisme ji (J. Č.) davė kitokius parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, nes iš savo sugyventinio V. D. parodymų suprato, kad pastarasis jos nemušė (byla Nr. 05-2-00006-17, b. l. 110, 2017 m. balandžio 3 d. posėdžio garso įrašas 11:00–11:28). Taigi, iš išteisintosios J. Č. parodymų visumos galima daryti išvadą, kad išteisintosios teiginiai ikiteisminio tyrimo metu ir bylos dėl BK 140 straipsnyje numatytos veikos padarymo nagrinėjimo teisme metu yra pagrįsti ne jos atmintyje užfiksuotais duomenimis, o subjektyviu įsitikinimu, nulemtu liudytojos S. T. ir sugyventinio V. D. parodymais.Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama kategoriškai išvadai, kad išteisintoji J. Č. 2015 m. vasario 6 d. tyčia davė melagingus parodymus apie jos atžvilgiu naudotą fizinį smurtą.Be to, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra duomenų, kad J. Č. prieš akistatą būtų buvusi išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus vadovaujantis BPK 82 straipsnio 2 dalimi. Remiantis BK 235 straipsnio 4 dalimi, nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Todėl išteisintoji J. Č. negali būti patraukta atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už tai, kad akistatos metu su liudytoja S. T. davė melagingus parodymus.Taigi, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo J. Č. būtų nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma prokurorės apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas PoškusVirginija Žindulienė