- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- N1-155-439/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15960-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Bartulienė
- Kaltinamasis
- S. L., K. M., L. Š.
- Nukentėjusysis
- I. Ž.
- Kategorijos
nukentėjusiajam I. Ž., jo atstovei pagal įstatymą K. Ž., nukentėjusiojo atstovei advokato padėjėjai D. T.,
Tauragės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms O. P., L. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, Tauragės profesinio rengimo centre I kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį;
K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, Tauragės profesinio rengimo centre I kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį;
L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, Tauragės profesinio rengimo centre I kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamieji K. M., S. L., L. Š. bei M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2017 m. kovo 22 d., apie 12.00 val., Laisvės g. 19, Tauragės mieste, Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos koridoriuje, veikdami kartu, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sumušė I. Ž.: S. L. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė I. Ž. į veidą, pastarajam nuo smūgio nugriuvus L. Š. keliu sudavė smūgį I. Ž. į galvą, M. S. spyrė keletą kartų I. Ž. į galvą, K. M. kumščiais sudavė smūgį I. Ž. į šoną ir padarė I. Ž. šiuos sužalojimus - odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, viršutinės lūpos audinių patinimą ir muštą žaizdą joje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis S. L. teisme kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad nukentėjusiajam I. Ž. trenkė kumščiu vieną kartą į skruostą, bet nepripažino, kad dėl jo suduoto smūgio I. Ž. nugriuvo ant žemės. Parodė, kad Tauragės Jovarų pagrindinėje mokykloje matė kaip I. Ž. ir A. P. susiginčijo. Žinojo, kad A. P. iš I. Ž. paėmė jo telefoną. Jam minėto mobilaus telefono A. P. neperdavė. Žinojo, kad I. Ž. pasiskundė ir telefonas per pertrauką jam buvo grąžintas. Prieš ilgąją pietų pertrauką I. Ž. jį ir jo draugus išvadino necenzūriniais žodžiais, sakė „gaidžiai“, piderastai“. Dėl to jis labai supyko, įsižeidė. Sugalvojo atkeršyti, todėl ėjo prie valgyklos jo palaukti. Draugai žinojo, kad jis laukia I. Ž.. Pamatęs I. Ž. išeinantį iš valgyklos priėjo ir nieko nesakęs trenkė jam vieną kartą kumščiu į skruostą. Dėl suduoto smūgio I. Ž. susvyravo, bet nenugriuvo. Prie I. Ž. priėjo K. M., L. Š. ir M. S.. K. M. I. Ž. pastūmė ir jis susirietęs atsisėdo į kampą. Po to vieną smūgį koja į šoną sėdinčiam I. Ž. sudavė L. Š., M. S. spyrė į galvą 3-4 kartus. I. Ž. nesipriešino. Įvykio metu aplinkui buvo vaikų. Pripažįsta, kad elgėsi chuliganiškai, įžūliai.
Kaltinamasis K. M. teisme pradžioje nepripažino, jog nukentėjusiajam I. Ž. sudavė smūgius, aiškino, kad tik pastūmė. Parodė, kad su S. L. ir L. Š. yra klasiokai. Viskas įvyko prie valgyklos. Susitarę nebuvo, visi ėjo iš valgyklos ir kai iš jos išeidinėjo I. Ž. S. L. jam trenkė. Po S. L. suduoto smūgio jis rankomis į kairį petį pastūmė I. Ž., nuo ko pastarasis atsitrenkė į sieną ir atsisėdo. Taip elgėsi iš pykčio, nes jis pavadino necenzūriniais žodžiais: „gaidžiais“, „piderastais“. Su L. D. teigimu, kad jis trenkė I. Ž. į šonkaulius, nesutiko. Nurodė, kad L. D. šmeižia jį. Tačiau paskutiniame teismo posėdyje kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis I. Ž. sudavė smūgius į šoną. Teigė, kad pradžioje prisipažino tik iš dalies, kadangi nenorėjo būti vienintelis, kuris pripažins kaltę pilnai. Atsiprašė teisme nukentėjusiojo ir jo mamos dėl savo elgesio, pripažino, kad negražiai pasielgė, apgailestavo dėl savo elgesio.
Kaltinamasis L. Š. teisme kaltę pripažino iš dalies. Nepripažino, kad nukentėjusiajam I. Ž. su keliu spyrė į galvą, teigė, kad spyrė į šlaunį, tačiau pataikė į sieną. Paaiškino, jog buvo su draugais, I. Ž., eidamas iš socialinės darbuotojos, pavadino juos „gaidžiais“, „piderastais“. Su mobiliojo telefono atėmimu nėra nesusijęs. Su šia situacija buvo susijęs A. P.. Po to S. L. pasakė, kad dėl pravardžiavimo eina išsiaiškinti, o jie ėjo kartu. Nuėję prie valgyklos laukė I. Ž., kadangi matė, jog jis nuėjo į valgyklą. Matė, kad S. L. I. Ž. sudavė pirmą smūgį į skruostą. K. M. I. Ž. pastūmė, tačiau nematė ar nuo jo pastūmimo I. nuvirto. I. Ž. būnant suklupusiam, susmukusiam jis spyrė jam į šoną, kadangi buvo supykęs ant jo dėl to, jog išvadino necenzūriniais žodžiais. Stipriai sužeisti nenorėjo, norėjo sutrenkti, bet nestipriai. Žino, kad jam prakirsta lūpa ir kad jis buvo išvežtas į ligoninę.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų S. L, K. M., L. Š. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Iš K. Ž. 2017-03-22 pareiškimo nustatyta, kad 2017-03-22 mokykloje buvo sumuštas jos sūnus I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 6).
Iš specialisto išvados G70/2017(11) nustatyta, kad 2017-03-22 I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jam padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, viršutinės lūpos audinių patinimas ir mušta žaizda joje. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant į sužalotas kūno vietas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas, turintis panašias savybes (1t., b.l. 16-17).
Nukentėjusysis I. Ž. parodė, jog kaltinamuosius pažįsta. Iki įvykio buvo pažįstami, tačiau nebuvo geri draugai. Kartu mokėsi Jovarų pagrindinėje mokykloje. Įvykio dieną mokykloje A. P. iš jo reikalavo žiebtuvėlio, kurio jis neturėjo. Kai jis išsitraukė telefoną, kad atrašytų į gautą SMS žinutę, A. P. pagriebė telefoną ir pabėgo. Apie įvykį pranešė auklėtojai L. O. ir nuėjo pas socialinę darbuotoją. Papasakojo jai kas įvyko, todėl ji pasikvietė į kabinetą A. P. ir liepė jam atnešti mobilųjį telefoną. Jis sakė, kad telefono neturi, jog jis yra pas draugus, tačiau po kelių minučių jį atnešė ir atidavė. Vėliau, po kūno kultūros pamokos, nuėjo į valgyklą pavalgyti. Išeidamas iš valgyklos pajuto S. L. smūgį į kairį skruostą. Nuo suduoto smūgio susvyravo, traukėsi atbulas ir pargriuvo. Jam virstant K. M. su rankos kumščiu trenkė jam į dešinės pusės šoną, į šonkaulį. Pargriuvo, pajuto daug smūgių. Kojomis buvo spiriama į alkūnes, į galvą. Matė, kad prie jo pribėgo L. Š., M. S.. L. Š. spirdamas pataikė jam į galvą. Kai pasigirdo žodis „kraujas, kraujas“ visi pabėgo. Jis tuomet nuėjo pas mokyklos seselę. Dėl suduotų smūgių jam skaudėjo rankas, krūtinę, buvo siuvama lūpa. Ant kaktos liko ryški bato pado žymė. Toje vietoje buvo mėlynė. Nepatogumus juto einant į mokyklą, valgant, kadangi skaudėdavo, neidavo išsižioti. Vakarais gerdavo raminamuosius, nes neidavo užmigti. Mušimo metu jautėsi pažemintas. Kai jį mušė matė kiti vaikai. Vėliau vyko patyčios. Buvo sakoma:“ tave visi gali mušti, tu negali apsiginti“. Kodėl jį sumušė nežino. Kaltinamųjų negražiais žodžiais nevadino. Mano, kad A. P. paprašė, kad jį sumuštų kaltinamieji. Šis įvykis įvyko po to, kai J. P. įvažiavo į jį su A. P. mopedu. Jam einant šaligatviu J. P. sąmoningai bandė į jį įvažiuoti motociklu. Kad į jį neįvažiuotu jis pakėlė koją ir mopedo priekyje kažkas dužo. Tai galėjo būti motociklo lempa ar plastmasė. Mano, kad šie įvykiai gali būti susiję su jo sumušimu.
Liudytojas A. P. parodė, kad I. Ž. bei kaltinamuosius pažįsta. Geresni santykiai yra su kaltinamaisiais L. Š., K. M., S. L.. Dėl įvykio su mopedu žino tik tiek, kad J. P. važinėjant su jo mopedu I.Ž. spyrė į jo priekį ir taip aplaužė jį. Spyrė, nes į jį J. P. įvažiavo. Po šio įvykio su I. Ž. dar mažiau bendravo. Įvykio dieną, kai vyko muštynės, mokėsi Jovarų pagrindinėje mokykloje. Mokykloje su (duomenys neskelbtini) ėjo parūkyti. I.Ž. buvo pasiėmęs žiebtuvėlį, todėl sakė jam, kad jį atiduotų, tačiau šis pasakė, kad jo neturi. Iš I. Ž. atėmė mobilųjį telefoną, nes jis jam nedavė žiebtuvėlio. Sakė jam, kad kai atiduos žiebtuvėlį, tada atgaus ir telefoną. Atimtą telefoną per anglų kalbos pamoką padavė S. L.. Vėliau I. Ž. nuėjo pas socialinę pedagogę ir viską papasakojo, todėl ji po kiek laiko susistabdė jį koridoriuje ir liepė atiduoti I.Ž. telefoną, nes iškvies policiją. Paklausus S., kur yra telefonas jis atsakė, kad po laiptais. Todėl nuėjo, paėmė telefoną ir atnešė jį socialinei darbuotojai. Po to išėjo į pamoką. Girdėjo, kad I. Ž. L. Š., S. L., K. M. išvadino negražiais žodžiais. Išėjęs iš valgyklos pamatė būrį vaikų. Matė S., K., S., Š.. Taip pat matė I. Ž., susiėmusį už veido, kampe už kriauklės. Tik vėliau sužinojo, kad I. Ž. sumušė.
Liudytoja R. G. parodė, kad dirba Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos socialine pedagoge. Žino, kad A. P. buvo paėmęs I. Ž. mobilųjį telefoną, kurio negrąžino trečiosios pertraukos metu. I. Ž. reikalavo, kad A. P. atiduotų minėtą telefoną, tačiau pastarasis tai ignoravo. I. Ž. kreipėsi į ją pagalbos, kad padėtų susigrąžinti telefoną. Kol I. Ž. buvo jos kabinete ji susirado A. P. ir liepė grąžinti telefoną. A. P. vėliau atidavė telefoną, parašė paaiškinimą. Po keturių pamokų I. Ž. sutiko valgykloje. Jis buvo linksmas, geros nuotaikos. Vėliau, prasidėjus prevencinei priemonei - „savaitei be patyčių“, kurią pati vedė, atėjo L. O. ir pasakė, kad I. Ž. yra stipriai sumuštas. Po sumušimo I. Ž. pas ją nebuvo atėjęs.
Liudytoja R. F. parodė, kad dirba Tauragės Jovarų pagrindinėje mokykloje muzikos mokytoja. 2017-03-22 buvo trečiadienis ir ji tą dieną budėjo valgykloje. Budėjimo metu prižiūrėjo valgyklą, kas vyko koridoriuje nematė. Į valgyklą įbėgo vaikas ir pasakė, kad kažkas mušasi. Šalia valgyklos yra medicininis kabinetas, į kurį nuėjusi jame pamatė I. Ž., auklėtoją bei sesutę, kuri tvarstė I.Ž. Sužinojo, kad sumušė I.Ž., jam buvo praskelta lūpa.
Liudytoja L. O. parodė, kad dirba Jovarų pagrindinėje mokykloje anglų kalbos mokytoja ir yra I. Ž. auklėtoja. Kiti vaikinai jai pažįstami tik iš matymo. Anglų kalbos pamokoje I. Ž. atbėgo pas ją ir pasakė, kad iš jo paėmė mobilųjį telefoną. Ji pasakė jam, kad dabar vyksta pamoka, po to viską išsiaiškins. Po pamokos, jai lipant laiptais, atbėgo kiti mokiniai ir šaukė, kad sumušė I.Ž.. Eidama pas medicinos seselę, koridoriuje ant žemės, sienos matė kraujo žymes. Nuėjus pas medicinos seselę pamatė sumuštą I. Ž.. Jo kaktoje buvo didelis guzas su nubrozdinimu. Jis jai sakė, kad jį suspardė dešimtokai, sakė, kad tai S., kitų nematė, nes užsidengė galvą.
Liudytojas K. N. parodė, kad dirba Jovarų pagrindinėje mokykloje kūno kultūros mokytoju. Vaikinus pažįsta. I. Ž. yra mokytojas ir dabar, kiti yra buvę mokiniai. Tą dieną budėjo koridoriuje. Prie valgyklos teritorija yra neprižiūrima. Apie muštynes mokykloje sužinojo per penktą pamoką, kai vaikai jam papasakojo, kad sumušė I. Ž..
Liudytojas L. D. teisme parodė, kad nukentėjusysis I. Ž. yra jo buvęs klasiokas. Kaltinamieji S. L., K. M., L. Š. yra iš matymo matyti Jovarų pagrindinėje mokykloje. Pamena, kad mokykloje prie valgyklos koridoriuje vyko konfliktas, kurio metu S. L. trenkė I. Ž. kumščiu į veidą. Matė, kad I. Ž. atsirėmė į sieną ir nukrito ant grindų. Kaip viskas vyko toliau nepamena. Nežino ar kiti asmenys dalyvavo konflikte, kadangi po S. L. suduoto smūgio subėgo į įvykio vietą daug mokinių. Neatsimena, ką kalbėjo anksčiau apklausiamas. Tada geriau atsiminė.
Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojo L. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1t., b.l.19) nustatyta, kad liudytojas L. D. apklaustas 2017-03-28, tai yra šeštą dieną po I. Ž. sumušimo, dalyvaujant mamai A. D. ir parodė, jog 2017-03-22, po ketvirtos pamokos, Jovarų pagrindinėje mokykloje koridoriumi ėjo link valgyklos. Matė, kad prie valgyklos įėjimo stovi S. L. ir K. M.. Iš valgyklos išėjus I. Ž. S. trenkė jam kumščiu į veidą. I.Ž. nukrito ant žemės. Prie I. pribėgo K. M., S. L., Š. ir pradėjo rankomis ir kojomis mušti I.Ž.. Kiek pamena S. trenkė kumščiu vieną kartą, K. trenkė į šonkaulius, M. spyrė koja į galvą, L. keliu sudavė į galvą ( 1 t., b. l. 19).
Liudytojo L. D. atstovė pagal įstatymą A. D. teisme paaiškino, jog dalyvavo ikiteisminiame tyrime sūnaus apklausoje ir tai, ką teismas pagarsino teismo posėdžio metu, yra sūnaus žodžiai, pasakyti jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas M. S. parodė, kad nukentėjusįjį I. Ž. bei kaltinamuosius S. L., K. M., L. Š. pažįsta iš Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos. Nei su vienu iš jų nedraugaudavo. Apie mokykloje įvykusias muštynes nieko nežino, kadangi jose nedalyvavo. Nežino kodėl kiti sako, kad jis dalyvavo mušant I. Ž..
Iš visumos baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizės įrodyta, jog kaltinamieji S. L., K. M., L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, kadangi kaltinamieji viešoje vietoje įžūliu elgesiu, panaudodami smurtą prieš asmenį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ).
Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji nukentėjusįjį sumušė mokykloje, pietų pertraukos metu, koridoriuje prie valgyklos, kai šioje vietoje tokiu laiku yra didelis mokinių judėjimas, matant dideliam skaičiui mokinių. Akivaizdu, kad prieš nukentėjusįjį smurtą kaltinamieji panaudojo viešoje vietoje ir tokiu įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, bei 90-91 straipsniuose nustatytais bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais.
Kaltinamieji S. L, K. M., L. Š., būdami nepilnamečiai, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3d.). Kaltinamųjų S. L., K. M., L. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė grupėje asmenų (BK 60 str. 1d. 1p.).
Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teigė, jog gailisi dėl savo elgesio, tačiau teismas, spręsdamas pagal jo elgesį teisme, nepripažįsta, kad tai buvo nuoširdus gailėjimasis, be to jis kaltę pripažino tik iš dalies. Kaltinamasis neteistas, tačiau pažymėtina, jog byloje yra duomenys, kad 2015-04-27 Tauragės Jovarų pagrindinėje mokykloje kaltinamasis buvo sumušęs moksleivį V. S., prakirsdamas jam lūpą ir padarydamas kitus nežymius sužalojimus, kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį tuomet nebuvo patrauktas, kadangi neturėjo amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė (1t., b.l.196). Kaltinamasis mokosi, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas (1 t., b. l. 194), psichiatrinio gydymo įskaitoje nėra įrašytas, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje taip pat nėra, mokymo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai (1t., b.l.200). Kaltinamasis buvo muštynių iniciatorius, pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam I. Ž., sudavęs smūgį, nesiekė sušvelninti jo sveikatai padarytos žalos pasekmių, neatsiprašė, visiškai neatlygino žalos, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikatos būkle. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam S. L. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei nustatytas jos vidurkis, įpareigojant kaltinamąjį mokytis ir dalyvauti probacijos tarnybos vykdomoje elgesio pataisos programoje, skirtoje elgesio problemų turintiems nepilnamečiams (BK 48 str. 1d., 2d., 6d. 3p., 7d.). Nenustatyta pagrindų dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamajam S. L.. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t., b.l.187) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Kaltinamasis K. M. neteistas, mokosi, administracine tvarka nebaustas ( 2t., b.l. 42), psichiatrinio gydymo įskaitoje, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nėra, mokymo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b.l. 45). Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino savo kaltę visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1d. 2p.). Kaltinamasis teisme atsiprašė nukentėjusiojo ir jo mamos, tikėtina, kad toks jo atsiprašymas ir gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio yra nuoširdus. Kaltinamojo mama A. M. pinigais atlygino dalį (250 Eur ) neturtinės žalos nukentėjusiojo mamai K. Ž., be to atlygino visų kaltinamųjų veiksmais padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai, turėtą dėl nukentėjusiojo I. Ž. gydymo (2t., b.l.154). Teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis K. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nepilnametis K. M. pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo pagrindinis. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog nepilnametis K. M. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1punkto, 3 punkto nuostatų pagrindu. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi nepilnamečiui kaltinamajam K. M. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį dalyvauti probacijos tarnybos vykdomoje elgesio pataisos programoje, skirtoje elgesio problemų turintiems nepilnamečiams ir mokytis. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2t., b.l.37.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Kaltinamojo L. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors paskutinio žodžio metu kaltinamasis pripažino, kad pasielgė netinkamai ir teigė, jog apgailestauja dėl savo elgesio, tačiau teismas nepripažįsta, jog tai yra nuoširdus gailėjimasis. Kaltinamasis teisme iš esmės nepripažino savo kaltės, teigė, kad spyrė keliu į šoną nukentėjusiajam, bet pataikė į sieną. Kaltinamasis L. Š. neteistas, mokosi, administracine tvarka nebaustas (2t., b.l.18), psichiatrinio gydymo įskaitoje, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nėra, mokymo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai ( 2t., b. l. 24), auga nepilnoje šeimoje, materialinė šeimos padėtis sunki (3t., b.l.15-18). Kaltinamasis, sudavęs smūgį nukentėjusiajam, nesiekė sušvelninti sveikatai padarytos žalos pasekmių, neatsiprašė, visiškai neatlygino žalos, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikatos būkle. Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei nustatytas jos vidurkis, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis ir dalyvauti probacijos tarnybos vykdomoje elgesio pataisos programoje, skirtoje elgesio problemų turintiems nepilnamečiams. Nenustatyta pagrindų dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamajam L. Š.. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2t., b.l.13) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis I. Ž. prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų S. L., L. Š., K. M. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o pastariesiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jų pilnametystės priteisti iš kaltinamųjų įstatyminių atstovų – S. L. motinos J. L., tėvo R. L., L. Š. motinos D. L., K. M. motinos A. M., tėvo V. M.. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 31-35).
Iš 2017-10-17 mokėjimo nurodymo (3t., b.l. 14) nustatyta, jog kaltinamojo K. M. motina A. M. 2017-10-17 sumokėjo 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą K. Ž., tai yra nukentėjusiojo I. Ž. motinai.
Nukentėjusiojo I. Ž. civilinis ieškinys dėl 2000 eurų neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ( BK 115 str. 1d. ). Nukentėjusiajam I. Ž. yra padaryta neturtinė žala kaltinamųjų S. L., K. M., L. Š. nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusysis I. Ž. dėl kaltinamųjų suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, turėjo gydytis, patyrė nepatogumus, negalėjo normaliai valgyti, buvo sutinęs veidas, kraujosruvos, dėl ko jam buvo apribota galimybė bendrauti, eiti į mokyklą. Nukentėjusysis buvo sumuštas viešoje vietoje, mokykloje, mokinių akivaizdoje, todėl patyrė ne tik sveikatos sužalojimą, bet ir pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, dėl ko jam sutriko miegas, reikėjo medikamentų. Byloje nesurinkta įrodymų, kad nukentėjusiajam liko šio sužalojimo, neigiamų išgyvenimų pasekmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsniu neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į sužalojimo mastą, pobūdį, į žalos pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, į jo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, į pažeistos vertybės pobūdį bei jos vieta vertybių hierarchijoje, į nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose.
Kaltinamųjų S. L., K. M., L. Š. padarytas nusikaltimas yra tyčinis. Nukentėjusysis yra nepilnametis, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, viršutinės lūpos audinių patinimas ir mušta žaizda joje), turtinė žala nepadaryta. Nepateikta įrodymų, kad nukentėjusiajam liko sužalojimo, neigiamų išgyvenimų pasekmės. Kaltinamieji yra nepilnamečiai, nedirba, savo turto, savarankiškų pragyvenimo lėšų neturi, mokosi, yra išlaikomi tėvų.
Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 Lt iki 6000 Lt (145 - 1 738 Eur). Teismas sprendžia, jog, esant nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms, 1000 Eur suma yra pakankama nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamojo K. M. mama, civilinė atsakovė A. M. yra sumokėjusi nukentėjusiojo mamai K. Ž. 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, todėl iš kaltinamųjų priteistinas solidariai, o jiems neturint lėšų, iš jų atstovų pagal įstatymą subsidiariai 750 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Iš Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies kildinamos prigimtinės tėvų pareigos – įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu teisiniai padariniai lemia, kad tėvai subsidiariai atsako už jų nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus vaiko padarytą žalą, kuri turi būti teisingai kompensuota (LR CK 6.276 str.). Šiuo konkrečiu atveju kaltinamųjų tėvų turtinė padėtis neturi reikšmės priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas, nes neįrodytas.
Ieškiniu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prašė, kad jeigu K. M., S. L., L. Š. bus pripažinti kaltais, priteisti iš jų ar jų atstovų Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 38.58 Eur žalą dėl nukentėjusiojo I. Ž. gydymo (1 t. b.l. 158-160). Nagrinėjant bylą teisme Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pranešė teismui, jog A. M. 2017-06-13 atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl pareiškė, jog atsisako nuo ieškinio baudžiamojoje byloje, ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės žinomos (3t., b.l.5). Civilinio ieškovo - Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio dėl 38,58 eurų turtinės žalos atlyginimo priteisimo priimtinas, civiliniam ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1d.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2017-10-23 pažymą Nr. NTP-7-10157 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turėtų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą I. Ž. pagal Tarnybos 2017-05-08 sprendimą Nr.2.3-(NTP-2)-17-P-934-9205. Pagal šią pažymą advokato užmokestis 458,28 Eur, kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos 72,54 Eur, iš viso antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 530,82 Eur (3t., b.l.11-13). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamieji S. L., K. M., L. Š. yra nepilnamečiai ir mokosi, atsižvelgdamas į jų turtinę padėtį - kaltinamieji neturi turto, savarankiškų pajamų, yra išlaikomi tėvų, nepriteisia iš kaltinamųjų valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turėtų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam I. Ž. (BPK 106 str. 2d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis ir dalyvauti Probacijos tarnybos vykdomoje elgesio pataisos programoje, skirtoje elgesio problemų turintiems nepilnamečiams.
S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
L. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis ir dalyvauti Probacijos tarnybos vykdomoje elgesio pataisos programoje, skirtoje elgesio problemų turintiems nepilnamečiams.
L. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
K. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1d. 1p., 3p. ir paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti Probacijos tarnybos vykdomoje elgesio pataisos programoje, skirtoje elgesio problemų turintiems nepilnamečiams ir mokytis.
K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
I. Ž. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš kaltinamojo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) o jam neturint savarankiškų lėšų, subsidiarinės atsakomybės tvarka iš jo atstovų pagal įstatymą: J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) o jam neturint savarankiškų lėšų, subsidiarinės atsakomybės tvarka iš jo atstovų pagal įstatymą: A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) o jam neturint savarankiškų lėšų, subsidiarinės atsakomybės tvarka iš jo atstovės pagal įstatymą D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamam pagal įstatymą K. Ž., a. k(duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priimti ieškovo - Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio dėl 38,58 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Nepriteisti iš kaltinamųjų S. L., K. M., L. Š. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam I. Ž..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.