- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-282-350/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17162-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Danutė Švitinienė, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Justinas Stauskas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Danutės Švitinienės ir Valdo Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nubaustas areštu 81 parai.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirti 54 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu prie Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir V. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 1 mėnesiui ir 24 dienoms bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo V. B. sulaikymo.
Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas laikas, atliktas pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nuosprendį.
Priteista iš V. B. S. B. 215 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. nuteistas už tai, kad jis, 2017 m. balandžio 7 d. apie 22.00 val. Kupiškio r., Skapiškio sen., Skapiškio geležinkelio stoties gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini) , S. K. namuose, pagrobė svetimą, S. B. priklausantį turtą - piniginę, kurioje buvo 200 eurų ir 60 Lenkijos zlotų, tuo nukentėjusiajam S. B. padarydamas 215 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir skirti jam švelnesnę bausmę.
2.1 Apeliantas skunde nurodo, kad savo kaltę pripažino, dėl padarytų nusikaltimų gailėjosi, civilinio ieškinio neginčija. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi mažametę dukrą, kuria šiuo metu rūpinas globėjai. Supranta, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios nusikalto, yra alkoholio vartojimas, tačiau pažada, kad būdamas laisvėje nebegers, rūpinsis dukra, dirbs ir atlygins padarytą žalą. Prašo suteikti progą pasitaisyti, nori būti pilnaverčiu žmogumi, gyventi laisvėje pilnavertį gyvenimą, nes turėjo pakankamai laiko pagalvoti ir įvertinti savo elgesį.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras –atmesti.
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. V. B., apeliaciniame skunde keldamas bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas ( BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to V. B. pagrįstai pripažino kaltu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu bei skyrė tinkamą bausmę.
7. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas V. B. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino V. B. padarytos veikos pavojingumą, anksčiau jo padarytas veikas, asmenybę ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytą veiką bus pasiekti skyrus arešto bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija nesutikti neturi pagrindo.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. praeityje 8 kartus buvo teistas už įvairias nusikalstamas veikas, taip pat ir nusikaltimus nuosavybei, jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios, o taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės, jis nekartą baustas administracine tvarka, tačiau nuteistojo elgesiui tai jokios teigiamos įtakos nepadarė, jis savo netinkamo būdo nepakeitė, išvadų nepadarė, vėl padarė vagystę, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teismas įvertinęs, kad V. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, turi mažametį vaiką, taip pat jo asmenybę ir ankstesnius teistumus, nuteistajam paskyrė ne griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Šioje vietoje pažymima ir tai, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokios situacijos nėra. Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentacija dėl bausmės skyrimo. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu V. B. paskirta bausmė savo rūšimi yra ir teisinga, ir teisėta.
Šalies argumentai
8.1 Apylinkės teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliantui paskirta arešto bausmė, atsižvelgiant į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ( nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu) ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ( prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), savo trukme artima galimai maksimaliai, tačiau atsižvelgiant į apelianto polinkį nusikalsti, negali būti laikoma per griežta. Be to, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, už nagrinėtą nusikalstamą veiką paskiriant galutinę 54 parų arešto bausmę.
8.2 Taip pat teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, už nagrinėtą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę subendrino taikydamas visišką bausmių sudėjimą ir prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos griežtesnės – vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, kuri pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą a papunktį atitinka 1 mėnesio ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmę, paskirdamas subendrintą 1 metų 1 mėnesio ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, apelianto asmenybę, tame tarpe ir ankstesnius teistumus, kas akivaizdžiai rodo jo polinkį nusikalsti, pirmos instancijos teismo pasirinktas įstatymo numatytas griežčiausias bausmių bendrinimo būdas yra visiškai teisingas ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti laikoma per griežta, todėl ją mažinti skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.
9. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog suprato neigiamo elgesio priežastis ir pasekmes, pasižada ateityje nebedaryti teisės pažeidimų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Apeliantas, atlikęs skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, turės realią galimybę įrodyti, jog suprato neigiamas nusikalstamo elgesio pasekmes, ateityje nebedarydamas nusikalstamų veikų.
10. Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.