Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-06-19 · Civilinė byla Nr. e2-2254-799/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
e2-2254-799/2020
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00726-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Butanavičiūtė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
Ž. M.
Civilinė byla Nr. e2-2254-799/2020Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00726-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.3; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.4.9.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.6.1.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui Ž. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 535,80 Eur skolą, 2169,15 Eur palūkanas, 9,69 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (535,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – atsakovo mamai ir CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – ir CK, 6.38 straipsnis).

Atlikus byloje įrodymų formalų vertinimą pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, nustatyta, kad UAB „4finance“ ir atsakovas 2012 m. rugsėjo 13 d., 2012 m. rugsėjo 15 d., 2012 m. spalio 4 d., sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas sutartyje nurodyto dydžio kreditas, t. y. 535,80 Eur iki 2012 m. spalio 13 d., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 199,80 proc., metinė palūkanų norma – 111,28 proc. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą Sutartyje nustatyta tvarka bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje nustatytas sumas. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Likusi skolos suma yra 535,80 Eur. Ieškovė 2017 m. spalio 11 d. raštu pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas to iki šiol nepadarė. Duomenų, kad atsakovas būtų padengęs įsiskolinimą pradinei kreditorei ar ieškovei, byloje nėra.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus pripažintina, kad atsakovas pažeidė su pradine kreditore UAB „4finance“ sudaryta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei UAB „Gelvora“ priteistina 535,80 Eur skolos (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.101 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti 2169,15 Eur palūkanas, vadovaudamasi paskolų portfelio sutartimi ir pradinės kreditorės bei skolininko sudaryta vartojimo kredito sutartimi. Atsakovas pagal vartojimo kredito sutartį, be kita ko, įsipareigojo mokėti mokėjimo palūkanas, metinė palūkanų norma – 111,28 proc., kurias, apskaičiuodama priteistiną palūkanų sumą, ieškovė sumažino iki 75 proc. Nors ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu nutraukė (žr. ieškinio 1 punktą), tačiau nenurodė konkrečios šio juridinio fakto datos. Duomenų apie sutarties nutraukimo datą ieškovė į bylą taip pat nepateikė.

Teismas pažymi, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šio aiškinimo nekeičia ir aplinkybė, jog pradinė kreditorė ir atsakovas Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 papunktyje nustatė sąlygą, kad Sutarties nutraukimas nestabdo kredito ir/ar palūkanų, kitų Sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti kredito davėjui pagal Sutartį mokėtinas sumas, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei apibendrindama aptartus argumentus, pagrindžiančius poreikį keisti esamą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Teismas, vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarčių nutraukimą ir atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, laiko nepagrįstus ieškinio reikalavimus dėl mokėjimo (pelno) palūkanų po sutarties nutraukimo. Teismas pažymi, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų kaip ieškovės negautų pajamų priteisimo šioje byloje reiškiamas nebuvo. Reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos grąžinimo priteisimo už laikotarpį po Sutarties nutraukimo taip pat ieškovė nereiškė. Už šį laikotarpį greta Sutartyje nustatytų mokėjimo (pelno) palūkanų buvo reikalaujama priteisti įstatyme nurodyto dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko iš dalies pagrįstais ieškovės reikalavimus dėl mokėjimo pelno (palūkanų) priteisimo ir priteisia paskolų portfelio pardavimo sutartimi Nr. 17-50-07 pradinės kreditorės ieškovei perleistą reikalavimą į 1068,11 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas.

Minėta, kad ieškovė, pradinei kreditorei nutraukus sutartį, neturi teisės reikalauti iš atsakovo mokėti pelno palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, todėl reikalavimas dėl 75 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 952726009 nuo pagrindinės skolos sumos (535,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas.

Teismas, be kita ko, pažymi, kad ieškovė, savo reikalavimus priteisti 75 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (535,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75 proc. už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. gegužės 18 d., grindžia teise gauti mokėjimo (pelno) palūkanas (žr. ieškinio pagrindo 1 punktą ir ieškinio dalyko 3 punktą), o ne ieškovės nuostoliais (negautų pajamų pavidalu) ar reikalavimu atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atitinkamo dydžio ieškovės nuostolius. Pradinei kreditorei nutraukus Sutartį, Sutarties įvykdymo terminui pasibaigus 2012 m. spalio 13 d. ir perleidus konkretaus dydžio (1642,52 Eur) reikalavimą ieškovei, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo tikėtis gauti kokias nors papildomas pajamas iš atsakovo, o civilinės atsakomybės taikyti atsakovui ieškovė neprašo.

CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė 9,69 Eur išlaidų už pranešimų atsakovui siuntimą. Dėl nurodyto, ieškovei iš atsakovo priteistina 9,69 Eur skolos išieškojimo išlaidų (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 6.256 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas tenkino apie 59 procentus ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 36 Eur žyminio mokesčio suma.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą iš kiekvienos šalies išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė (1,73 Eur) nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 535,80 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 80 ct) skolos, 1068,11 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt aštuonis eurus 11 ct) palūkanų, 9,69 Eur (devynis eurus 69 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Teisėja Vida Butanavičiūtė