Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

J. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 3 mėnesių arba 7 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams <...>. Ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, tačiau apeliantas mano, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. ATPK 17 straipsnyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-884/2010, N444-2211/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad asmuo skubėjo į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiami turtinio pobūdžio klausimai, nesudaro pagrindo pažeisti kelių eismo taisykles, ypatingai įvertinant tai, kad buvo važiuojama itin dideliu greičiu (166 km/h), be to, pavojus žmonių sveikatai ar net gyvybei, kurį asmuo kėlė darydamas pažeidimą, yra ženkliai didesnis nei turtiniai nuostoliai, kurių asmuo siekė išvengti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių nei tai, kad asmuo važiavo iš posėdžio Kaune, nei kad vyko į posėdį, kuris turėjo netrukus prasidėti, nei kad galimybės dalyvauti nurodomame teismo posėdyje asmuo negalėjo pasiekti kitomis priemonėmis (pvz., paskambinti telefonu ir informuoti apie vėlavimą ar pan.). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto veikoje nėra nustatytos būtinojo reikalingumo sąlygos.

Taip pat apeliantas mano, kad jam skirta nuobauda, įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, yra per griežta, tad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Nagrinėjamoje byloje J. V. nurodytos aplinkybės (keturių eismo juostų kelias, geros važiavimo sąlygos, skubėjimas į teismo posėdį ir pan.) nelaikytinos išskirtinėmis ir jos nesudaro pagrindo sušvelninti J. V. skirtą nuobaudą. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nagrinėjamas pažeidimas – tai šeštas per metus asmens padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (b. l. 7-9). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Kita vertus, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad J. V. taip pat reiškiamas kaltinimas nepateikus galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir draudimo poliso, tuo pažeidžiant KET 16 (motorinės transporto priemonės <...> vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos <...> pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, <...> transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) <...>) ir 238 (dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu <...>) punktų nuostatas, veika kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį. ATPK 123 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, o ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse. Byloje esantis įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad automobilis Mitsubishi, kurį vairuojantis buvo sustabdytas J. V., ginčo laikotarpiu transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas (b. l. 35). Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad J. V. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, kadangi ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis apima tiek vairuotojo pažymėjimo, tiek privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento nepateikimą pareigūnui.

Dėl paminėtų priežasčių Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria J. V. pripažintas kaltu padaręs ATPK 123 straipsnio 5 dalies pažeidimą, naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, likusią nutarimo dalį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarimo dalį, kuria J. V. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 120 litų bauda, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti. Likusią Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.