Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė V. J. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką V. J. įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2011 m. spalio 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. birželio 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 2 d. apie 2.40 val., bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), durdamas peiliu savo sugyventinei V. Š. vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į nugarą, padarė nukentėjusiajai V. Š. durtinę-pjautinę žaizdą ir kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje viršutinėje dalyje ir dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, taip nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę V. Š., nes dėl durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje ir dešiniame petyje sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Be to, V. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 2 d. apie 04 val., bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. P. ir R. P., tyčia padegdamas dvi lovas, visuotinai pavojingu būdu sunaikino A. P. ir R. P. priklausantį 1000 Lt vertės turtą: viengulę lovą, 100 Lt vertės, trijų kambarių kiliminę dangą, bendros 800 Lt vertės, duris, 100 Lt vertės; sugadino A. P. ir R. P. priklausantį turtą: trijų kambarių tapetus, sienas, bendros 20000, 00 Lt vertės, sekciją, spintą, koridoriaus spintą, virtuvinį stalą, bendros 800, 00 Lt vertės, bei sunaikino nukentėjusiajai V. Š. priklausančią lovą, 800, 00 Lt vertės, tuo padarydamas A. P. ir R. P. 21 800, 00 Lt, o nukentėjusiajai V. Š. 800, 00 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam V. J. paskirtos bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekdamas įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. J. padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 187 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas 9 kartus, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą (1 t. 176 - 182 b. l.), todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies yra laikomas recidyvistu, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. J. yra ne kartą baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas neigiamai (2 t. 9 b. l.), nedirba (1 t. 199 b. l.), nėra registruotas darbo biržoje (2 t. 1 b. l.).

Kadangi V. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Minėtą aplinkybę dar kartą pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus V. J. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 187 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės yra mažesnės negu šių straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (šių bausmių vidurkiai yra 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų), taigi nėra aiškiai per griežtos. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus V. J. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo taikyti teisinę padėtį lengvinantys institutai – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl amnestijos“, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Apelianto skundo argumentai, kad jo sugyventinė nesirūpina nepilnamečiais vaikais, vaikus augina močiutė, be to, juos planuojama apgyvendinti vaikų namuose, nėra pakankamas pagrindas mažinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Tai, kad V. J. negali pakankamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, priklauso nuo jo paties elgesio – nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. J. apeliacinį skundą.