- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- 1-1866-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06988-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- L. T.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Advokatai
- Anna Grinevič
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), teistas:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų areštu;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta arešto bausme ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 18 MGL (677,88 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 12 MGL (451,92 EUR) bauda. Į bausmę įskaityta viena para laikinojo sulaikymo laiko ir nustatyta galutinė bausmė – 10 MGL (376,6 EUR) dydžio bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 epizodai), ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 10 MGL (376, 6 EUR) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 187 straipsnio 3 dalį, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 10 MGL (376, 6 EUR) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai. Taip pat į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2014 m. spalio 23 d., 9.30 val., iki 2014 m. spalio 24 d., 13.53 val. (2 paros) (bausmę atlikęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. T. 2018 m. vasario 9 d., apie 15.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas sugyventinės D. K. atžvilgiu, t. y. tyčia kumščiu kelis kartus suduodaams savo sugyventinei D. K. į kairįjį šoną, po ko kelis kartus delnais suduodamas D. K. į veidą ir galva vieną kartą trenkdamas į kaktą, nukentėjusiajai padarė poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairėje pusėje, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje pusėje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. K. sveikatą.
Be to, L. T. 2018 m. vasario 9 d., apie 15.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo sugyventine D. K. metu, pagriebė peilį ir pasakė, kad ją nužudys, o nukentėjusiajai pradėjus bėgti iš buto, pagavo ją ir laikydamas rankoje sulenkiamąjį peilį pasakė, kad jeigu ji neatiduos „clonazepam“ tabletės, jis ją nužudys, tuo sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Be to, L. T. 2018 m. vasario 19 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.75 promilių girtumo laipsnis), bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia delnu vieną kartą sudavė savo sugyventinei D. K. į kairę veido pusę, po ko vieną kartą delnu sudavė D. K. į dešinę veido pusę ir kumščiu vieną kartą trenkė į kairįjį šoną, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. K. fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis L. T. savo kaltę pripažino ir parodė, kad šiuo metu visko gerai nepamena. Paaiškino, kad D. K. yra jo sugyventinė, vasario 9 d. žinojo, kad ji laukiasi ir prieš ją smurtavo. Galbūt tą vakarą, t. y. vasario 9 d., buvo išgėręs, tiksliai neprisimena, bet kitą dieną buvo blaivas. 3-4 kartus sudavė sugyventinei į veidą ir du kartus į kairį šoną. Neprisimena, ar jai davė iš kaktos į kaktą, gal ir galėjo taip būti. Paėmė peilį, paėmė sugyventinei už rankos ir pasakė, kad ją nužudys dėl tabletės. Peilis buvo mažas, gulėjo ant stalo. Peilį laikė rankoje, ir laikydamas peilį pasakė: „atiduok tabletes arba nužudysiu“, ar nukentėjusiajai sakė, kad duoda jai 2 minutes laiko, neatsimena. Iš tikrųjų nebūtų jos žudęs dėl „clonazepam“ tabletės. Nežino, kodėl jam reikėjo tų tablečių, iš kitų girdėjo kaip jos veikia. Nukentėjusioji tuo metu stovėjo, ar ji išsigando, neprisimena, bet paskui ji išvažiavo pas savo motiną. Nematė, kad nukentėjusioji bėgtų, ji normaliai išėjo. Nors yra teistas už narkotinių medžiagų laikymą, pats narkotikų nevartoja. Tų tablečių vartoti neketino. Teigė, kad dabar sako tiesa. Ikiteisminio tyrimo metu, kai sakė, kad negrasino nužudyti, o sakė, kad nori sau persipjauti venas, sakė netiesą. Kitus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino. Visų aplinkybių neprisimena dėl tuo metu buvusio streso. Vasario 19 d. buvo išgėręs skardinę alaus. Sudavė nukentėjusiajai delnu vieną kartą į kairę veido pusę, paskui vieną kartą delnu į dešinę pusę ir vieną kartą kumščiu į kairį šoną. Sudavė nukentėjusiajai, nes nenorėjo jos išleisti pas motiną. Jos motina atvažiavo ir iškvietė policiją. Savo veiksmus vertina blogai. Taip pasielgė, nes sugyventinė melavo, ji pasakė, kad bus namuose, bet jos namuose nebuvo. Ji iš ryto pasakė, kad darys abortą, paskui pasakė, kad nedarys. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, prašė griežtai nebausti. Turi darbą, specialybę, padės išlaikyti vaiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėja, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas L. T. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su D. kartu pradėjo gyventi nuo 2017 rugsėjo 16 d., bute kurį jie nuomoja kartu, adresu nurodytu pranešime apie įtarimą. D. yra nėščia. Narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja jau apie 10 metų. 2018 m. vasario 9 d. (penktadienį) namo grįžo kartu apie 19 val. Prieš tai užėjo į parduotuvę, kur D. nupirko 12 skardinių alaus. Grįžus namo kartu gėrė, (santykis jis 1, ji dvi). Viena atidaryta skardinė nukrito ant grindų. D. paslydo ant balos ir nukrito, susimušė šoną. Jis ją pakėlė, jį pradėjo įžeidinėti jį, išvadino visokiais žodžiais. Jis nesusivaldė ir kelis kartus delnais sudavė jai per veidą, paėmė už plaukų. Daugiau nieko jai nedarė, sakė, kad nustotų gerti. Konflikto metu jis paėmė paprastą mažą virtuvinį peilį ir pridėjo prie savo rankos, klausdamas jos gal ji nori, kad jis perpjautų sau venas. Ji pradėjo verkti ir jis padėjo peilį atgal. Po to jis apsisuko ir nuėjo miegoti. Ji liko toliau gerti. Negrasino jos nužudyti. Tai pirmas kartas kai jis jai sudavė, anksčiau to niekada nebuvo. Šeštadienį, t. y. 2018 m. vasario 10 d. nuėjo į darbą ir grįžo apie 12 val. Nežino kada D. iškvietė policiją, buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (t 1, b. l. 66-67).
Kitos apklausos ikiteisminio tyrimo metu L. T. parodė, kad D. K. pažįsta apie pusę metų. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su D. K. gyvena apie 5 mėnesius. Visą tą laiką už butą mokėjo jis. Šiuo metu D. laukiasi, kaip ji jam pasakė jo vaiko, tačiau nėra tikras, nes ji iki šiol bendrauja su savo buvusiu vyru ir vieno iš trijų vaikų tėvu. 2018 m. vasario 10 d. pas juos pirmą kartą apsilankė policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis buvo visiškai blaivus, tačiau užpavydėjo D. dėl jos buvusio vyro. Kiek pamena sudavė D. 3 smūgius. Jam buvo oficialiai uždrausta bendrauti su D. ir lankytis bute, už kurį mokėjo visą tą laiką. D. jam pati skambinėjo ir vis kvietė ateiti. Sakė jam, kad myli, kad negali be jo gyventi ir pan. Vakar (2018 m. vasario 19 d.) D. jam pati paskambino ir pasiūlė atvažiuoti pas ją atsigerti kavos. Po darbo apie 18 val. atvažiavo pas D.. Ji nuėjo į „Norfa“ parduotuvę, iš ten atnešė 3 litrus alaus. Jis išgėrė vieną skardinę alaus 0,5 litrų, o D. išgėrė 2,5 litrų alaus. Dar ji jam gyrėsi, kad dienos metu buvo nuvažiavusi pas savo buvusį vyrą kažkur į Kalvarijų gatvę ir ten išgėrė 2 litrus alaus. Žodis po žodžio jie pradėjo pyktis su D. ir jis konflikto metu vieną kartą jai delnu trenkė per kairįjį skruostą. Daugiau jokių smūgių ir smurto nebuvo. Nori pažymėti, kad jiems visą vakarą skambinėjo D. girta motina. Ji pasakė, kad jai liūdna, kad ji kviečia taksį ir nori matyti D.. Jis D. neleido važiuoti pas motiną, nes D. ir taip jau buvo girta, be to jos motinai 5-tą ryto reikėjo į darbą, į „Maxima“. Kiek žino taksi automobilis buvo atvažiavęs, tačiau D. niekur nevažiavo. Jau gerokai po 9 valandos vakaro pas juos atvažiavo du policijos pareigūnai. D. pareigūnams pasakė, kad jokio konflikto nevyksta ir ji policijos nekvietė, o tai galėjo padaryti jos girta motina. Perskambinus motinai telefonas jau buvo išjungtas. Vienas policijos pareigūnas D. iš virtuvės nuvedė į kambarį. Jie apie 10 minučių bendravo, apie ką, negirdėjo. Kai jie grįžo, pareigūnas liepė jam rengtis ir važiuoti kartu su jais į komisariatą. Jis yra oficialiai dirbantis žmogus, turi kur gyventi be to buto (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dėl to, kas įvyko tarp jų su D. labai gailisi (t. 1, b. l. 104).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. T. parodė, kad dėl pirmojo ir trečiojo epizodo prisipažįsta visiškai, t. y. jis mušė D. K. ir ne vieną kartą. Jokių grasinimų peiliu nebuvo. Jis paėmė peilį į rankas ir pasakė D., kad persipjaus sau ranką, nes nori nusižudyti, o ne nužudyti ją. Taip pasakė, nes jam atsibodo nuolatiniai jų pykčiai ir barniai. Pas D. jis jokių tablečių nematė, ji apie tabletes nieko nesakė. Dėl to, kad mušė D., jam labai gaila. Tiesiog ji pati jį išprovokuodavo, nes vėl pradėjo susitikinėti su savo buvusiuoju vyru ir vaikų tėvu. Jis net yra juos užtikęs bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jie gyveno su D.. Už butą mokėjo jis (L. T.), o D. tik reikalaudavo pinigų iš jo pasidaryti abortui, nors net nėra tikras, ar tai jo vaikas. D. nuolat piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Dėl to tarp jų kildavo konfliktai (t. 1, b. l. 106).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. K. parodė, kad ji su savo sugyventiniu L. T., kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis nuolat prieš ją smurtauja, tačiau į policiją nesikreipė, nes jo labai bijo. 2018 m. vasario 9 d., apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), ji atėjo namo. Namie jau buvo jos sugyventinis. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jis buvo labai agresyvus. Konflikto metu sugyventinis pradėjo iš jos reikalauti „clonazepam“ tablečių, kadangi jis žino, kad ji lankosi pas psichologą, kuris jai išrašo antidepresantų ir raminančių. Po šių žodžių jis kelis kartus kumščiu trenkė jai į kairįjį šoną, delnais sudavė kelis kartus jai per veidą. Ji labai jo išsigando. Jis priėjo prie jos arčiau ir galva trenkė jai į kaktą. Taip pat jis pagriebė peilį ir sakė, kad ją nužudys. Ji pradėjo bėgti iš buto, bet jis ją pagavo, pradėjo vėl reikalauti, kad jam atiduotų „clonazepamą“. Jis laikydamas peilį rankoje jai pasakė, kad jeigu neatiduos jam „clonazepamą“, jis ją nužudys ir davė dvi minutes laiko jam atiduoti tabletes. Ji išsigando ir atidavė jam 18 vnt. „clonazepam“. Jis ją paleido ir ji pabėgo. Šiandien, t. y. 2018 m. vasario 10 d. dėl šio įvykio ji iškvietė policiją. Ji labai bijo savo sugyventinio (t. 1, b. l. 1-2).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. K. parodė, kad šiuo metu ji laukiasi jos ir sugyventinio bendro vaiko. Šiandien susitiko su savo kitų vaikų tėvais, kurių prašė pinigų abortui ir pragyvenimui. Grįžęs po darbo L. T. buvo neblaivus ir pradėjo aiškinti, kad draudžia jai susitikinėti su kitų vaikų tėvais ir iš pavydo vieną kartą sudavė delnu į kairę veido pusę, vieną kartą į dešinę veido pusę ir vieną kartą kumščiu į kairįjį šoną. Pajuto fizinį skausmą, apsiverkė, bet nieko vyrui nesakė iš baimės. Labai bijo savo vyro ir prašo ją nuo jo apsaugoti. Į teismo medicinos ekspertizę nesikreips, nes sužalojimai nedideli. Vyras norėjo, kad ji patirtų persileidimą, todėl mušė per šoną tyčia (t. 1, b. l. 14-15).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Grimbovskis (A. Grimbovskij) parodė, kad 2018 m. vasario mėnesio pradžioje patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. Skirmantu iš VPK OVS buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja pakartotinai kviečia policiją, kadangi šiuo metu jos sugyventinis, kuris prieš ją vakar smurtavo, yra bute. Atvykus į vietą, lauke juos pasitiko mergina, kaip vėliau paaiškėjo – D. K., kuri papasakojo, kad dieną prieš tai vakare sugyventinis L. T., kilus konfliktui ją sumušė, t. y. kelis kartus trenkė į šoną, delnais kelis kartus sudavė per veidą ir paėmęs peilį grasino ją papjauti. Kadangi smurtas kartojasi ne pirmą kartą ir D. K. bijo dėl savo saugumo ir sveikatos, be to ji šiuo metu laukiasi, ji iškvietė policiją. Pasiteiravo, kodėl ji nekvietė policijos įvykio dieną, D. K. nurodė, kad sugyventinis pabėgo ir jai buvo patarta, kai tik jis grįš, vėl kviesti pareigūnus. Šiuo metu sugyventinis yra bute, kurį jie nuomojasi. Kartu su D. K. jie nuėjo į butą. Bute buvo pranešėjos sugyventinis L. T.. Pasiteiravus kas vyko vakar ir paprašius paaiškinti, jis per daug į kalbas nesileido, tačiau prisipažino, kad smurtavo prieš D. K.. Jo žodžius įrašė į vaizdo kamerą. Pasiūlius iškviesti GMP, D. K. medikų pagalbos atsisakė. Ant jos kaktos matėsi „gan šviežias“ nubrozdinimas. Į įvykio vietą buvo iškviesti NVRS pareigūnai. Pagal smurto artimoje aplinkoje faktą, L. T. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Pakeliui L. T. papasakojo, kad visas konfliktas kilo dėl to, kad sugyventinė nėščia be saiko vartoja alkoholinius gėrimus ir nori nutraukti nėštumą (b. l. 44).
Ikiteisminio turimo metu liudytoju apklaustas D. Vepštas parodė, kad 2018 m. vasario mėnesį patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. Sapitavičiumi iš VPK OVS buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Pranešėjai parašė žinutę jos dukra, kad motina ją gelbėtų, nes ją eilinį kartą muša sugyventinis. Pranešėja ne vietoje. Atvykus į įvykio vietą, 24 buto duris jiems atidarė vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo L. T.. Jis buvo labai nustebęs, kad jie atvyko. Užėjus į butą, ten buvo išsigandusi moteriškė D. K.. Išsivedė D. K. į kitą kambarį, o P. Sapitavičius liko su įtariamuoju. Bendraujant su D. K., ji papasakojo, kad jie eilinį kartą susipyko su sugyventiniu, jis atėmė iš jos telefoną, kurį grąžino tik tada, kai jie jau skambino į duris. Prieš tai ji dar spėjo pasislėpti ir parašyti savo motinai trumpąją žinutę, kad motina iškviestų policiją, nes ją muša. Barnio metu sugyventinis jai delnu vieną kartą trenkė į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. D. K. žandas buvo paraudęs. D. K. taip pat parodė kairįjį šoną, kuris irgi buvo raudonas dėl to, kad sugyventinis ją nėščią daužė rankomis į šoną. Dar ji pasakojo, kad nenori būti kartu su L. T., o jis jos neišleidžia iš nuomojamo buto, gąsdina, grasina, „užstatė“ jai vaiką, kurio ji nori atsikratyti, nes ir taip jau turi 3 vaikus, kurie gyvena vaikų namuose. Pasiūlius iškviesti GMP, D. K. atsisakė. Prie L. T. ji nieko nepasakojo, nes labai jo bijo, o dar ji bijo jo ir jo motinos keršto. Pareiškimo D. K. nerašė, į įvykio vietą jie iškvietė NVRS pareigūnus. Pagal smurto artimoje aplinkoje faktą, L. T. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Įvykio aplinkybių jis jiems nepasakojo (b. l. 84).
Ikiteisminio turimo metu liudytoja apklausta L. K. parodė, kad kada tiksliai jai skambino dukra D., nepasakys. Ar ji paskambino, ar parašė, nepamena. Ji prašė pagalbos, nes jos sugyventinis O. ją sumušė. Kiek prisimena, ji iš namų telefono (8 5) 2377649 iškvietė policiją į butą (duomenys neskelbtini). Dar kvietė jai ir taksį, bet tą vakarą D. pas ją taip ir neatvažiavo. Dar buvo įvykis, kai D. atvažiavo pas ją į darbą, sakė, kad ją sumušė O., kad jai labai skaudėjo šonkaulius. Ji pati jokių mėlynių pas D. nematė, ji jai jų nerodė. Yra pati vieną kartą kalbėjusi telefonu su O. apie dukters sumušimą. O. jai telefonu prisipažino, kad sumušė D., bet jinai dėl to pati kalta, nes jis ją užtiko su jos buvusiuoju sugyventiniu R.. O. pasakė kad net ji savo dukters nemušė, o jis apskritai tokios teisės neturi (b. l. 80).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. vasario 14 d. specialisto išvadoje Nr. G 542/2018 (01) nurodyta, kad D. K. padaryta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairėje pusėje, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje pusėje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 31).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 620/2018 (01) nurodyta, kad D. K. po įvykio 2018 m. vasario 19 d. objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. Apžiūros metu nustatyta kairio žando srities poodinė kraujosruva padaryta vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai prieš 1-2 savaites iki apžiūros ir vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir su šioje užduotyje nurodyto įvykio data, t. y. 2018 m. vasario 19 d., nesusijusi. Nustatytam sužalojimui pagal jo makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją, nebūdingas kritimas iš aukštumos (t. 1, b. l. 76).
2018 m. vasario 10 d. pareikšime apie padarytą nusikalstamą veiką ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėjus butą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vidinė tvarka nepažeista (t. 1, b. l. 2-6).
2018 m. vasario 20 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėjus butą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad butas yra tvarkingas (t. 1, b. l. 14-21).
2018 m. balandžio 25 d. daiktų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas peilis. Rasto peilio ilgis 21 cm. Peilis yra sulenkiamasis (lenktinis), geležtė yra sulenkiama. Geležtės spalva - metalo, ilgis 9 cm, ašmenys lygūs. Geležtė pagal šoninį profilį yra bouvio tipo. Ant vienos geležtės pusės yra pavaizduoti ženklai – „Stainless China“. Ant kitos pusės ženklų nėra. Rankenos ilgis 12 cm, rankena žalios spalvos, pagaminta iš plastiko, prie geležtės pritvirtinta trimis varžtais. Vienoje rankenos pusių yra metalinis laikiklis tvirtinimui prie diržo. Peilio rankenos gale yra skylė per kurią gali būti įveriama virvelė arba dirželis. Iš išvaizdos matyti, kad peilis nėra naujas, geležtė yra purvina (t. 1, b. l. 34-38).
2018 m. balandžio 25 d. apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „VID_20180210_164318“ matyti buto svetainės aplinka. Kambaryje stovi vyriškis. Policijos pareigūnas prašo paaiškinti, dėl ko vakar viskas kilo. Ar jis darė ką nors, smurtavo prieš žmoną vakar? Vyriškis, atsakė: „Taip“. Policijos pareigūnas paklausė: Pripažįstat? Vyriškis: „Jo, pripažįstu“. Policijos pareigūnas: Dėl ko konfliktas kilo? Moteris (rodo žaizdą ant kaktos): „Mane vakar nufotografavo irgi“. Vyriškis: „Tegu jinai sako pati kaip buvo“ (b. l. 45).
2018 m. balandžio 3 d. apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas užfiksuota, kad moteris prisistačiusi D. K. 2018 m. vasario 10 d. pranešė, jog vakar prieš ją buvo smurtauta, bendravo su pareigūnais, buvo pabėgusi iš namų. Pareigūnai jai sakė, kai važiuos namo, iš karto skambinti policijai, kad jie užeitų kartu su ja. Pranešėja nurodė, kad yra netoli namų, adresu (duomenys neskelbtini), pirmas aukštas, butą nuomojasi. Laukia prie namo, viena pati bijo eiti. Nežino, ar jos draugas bus namie ar ne. Pareigūnai patarė juos išsikviesti, todėl ir skambina. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja nurodė pranešėjai laukti pareigūnų prie namų (garso įrašas pavadinimu „2018_02_10_15-18-46-46_25.06“). Garso įraše pavadinimu „2018_02_10_16-20-52_25.06“ užfiksuota, kad pranešėja D. K. paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą informuoja, kad maždaug prieš 20 minučių buvo iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), ji atėjo namo ir paskui atėjo tas vyras, kurį reikia išvaryti. Stovi lauke, laukia. Pranešėja patikslina adresą (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodė, kad pareigūnai buvo atvažiavę, bet jos draugo namie nebuvo, pareigūnai jai pasakė: „Jeigu ką, tai skambinkite vėl, mes atvažiuosim“. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai paklausus, ar draugas su ja negyvena, ji atsakė, kad „ne, tai užeina, tai išeina“. Pranešėja nurodė, kad „dabar stovėjau vat per vieną namą nuo namų ir žiūrėjau, nes man paskambino jo vyro ses… žmona, pasakė: „Mes matėm jį, kad eina jis į šitą pusę“. Net nepasiliko namie, nes būtų ėjusi pakeisti spynas. Tas žmogus dabar pas ją namie, į namus pateko, nes jis turėjo raktą. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai pasitikslinus, kokie pranešėjos santykiai su draugu, pranešėja nurodė, kad jis pas ją kurį laiką gyveno, nurodė, kad juos siejo artimesni santykiai. Pranešėja nurodė, kad policijos lauks prie namų (t. 1, b. l. 51-52).
2018 m. balandžio 26 d. apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas užfiksuota, kad 2018 m. vasario 19 d. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino pranešėja, prisistačiusi L. K., prašė patikrinti situaciją adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiandien jai paskambino dukra, sakė: „mama noriu atvažiuoti pas tave, nes mane ten žudo, pjauna“. Iškvietė jai taksi. Taksi prisistatė, bet nesulaukė jos dukros, dukra į taksi neįsėdo. Pati nuvykti patikrinti negali. Nori, kad išsiaiškintų situaciją, kas ten vyksta, ne su O. ten buvo kažkokie konfliktai, jis buvo ir pasodintas ir su peiliu už ją. Dukros vardas D. K., bandė jai skambinti, bet ji nekelia ragelio. Paskambino į taksį įmonę, jai pasakė, kad įsėdo žmogus, ar tai buvo vyras ar moteris, nepasakė, dukros iki šiol nesulaukė. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodė dukros telefono numerį ((duomenys neskelbtini)). Dukra nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini). Žino, kad dukros sugyventinį buvo anksčiau sulaikę, už tai, kad su peiliu ant jos šoko. Dukra šiandien visą vakarą prašėsi pagalbos. Dukros vaikai yra vaikų namuose, o vienas dar pilvelyje. Dukra jai skundėsi, kad sugyventinis ją skriaudžia. Anksčiau dukrai sulaužė šonkaulius, ji obdukciją darėsi, dabar gal ir nereikalinga Greitoji (garso įrašas pavadinimu „download_10.102.186.21_2018-02-19_22-22- 40_25.05“). Garso įraše pavadinimu „download_10.102.186.21_2018-02-19_22-48-04_25.00“ užfiksuota, kad pranešėja L. K. paskambinusi Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad jai vėl skambino dukra D. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini) ir iš tikrųjų prašė policijos. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja nurodė, kad pareigūnai pas ją važiuoja. Pranešėja paaiškino, kad dukra sakė, jog pareigūnai pas ją jau buvo, tačiau dukra sakė: „Mama, mamyte nu iškviesk policiją. Aš noriu pas tave atvažiuoti”. Ar dukra bendravo su policija, nežino, ji nieko nesakė (t. 1, b. l. 92-93).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. Skirmanto tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018 m. vasario 10 d., apie 16.30 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja pakartotinai kviečia policiją, kadangi šiuo metu jos sugyventinis, kuris prieš ją vakar smurtavo yra bute. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė D. K.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2018 m. vasario 9 d., vakare 19.30 val., (duomenys neskelbtini) D. K. sugyventinis L. T. kilus konfliktui sumušė D. K.. Kumščiais kelis kartus trenkė į šoną, delnais sudavė kelis kartus per veidą, iš galvos trenkė jai į kaktą, paėmęs peilį grasino ją papjauti. Namuose mažamečių vaikų nebuvo. Pranešėja po įvykio pabėgo pas savo mamą, nuo Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Šiandien nuo pranešėjos sklido alkoholio kvapas. D. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiais, kumščiais į kairįjį šoną, smūgiais delnu kelis kartus per veidą, smūgiu iš galvos į galvą, paėmus peilį grasinimu papjauti. Smurtu įtariamas L. T. paaiškino, kad konfliktas kilo dėl pranešėjos girtuokliavimo, pripažino konflikto metu sudavęs D. K. per veidą (t. 1, b. l. 41-42).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio P. Sapitavičiaus tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018 m. vasario 19 d., apie 22.45 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos draugas smurtauja. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad pareigūnus kvietė D. K., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis L. T. prieš ją smurtauja, ją muša ir tai kartojasi ne pirmą kartą. Smurtas pasireiškė smūgiais į veidą ir į kairį šoną (t. 1, b. l. 81-82).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. Kupcovo (M. Kupcov) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-06988-18, 2018 m. vasario 10 d., apie 19 val. buvo bendrauta su sulaikytu L. T., kuris pareiškė, kad kitą dieną ji vis tiek paleis ir jis nužudys nukentėjusiąją, nes ji iškvietė policiją. Taip pat jis pasakė, kad policija dabar jau formins „mokrucha“, o jam teks sėdėti už nužudymą. Atsižvelgiant į šio įvykio aplinkybes mano, kad jo grasinimai yra realūs ir nukentėjusiajai D. K. gresia realus pavojus gyvybei ar sveikatai (t. 1., b. l. 53).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. vasario 10 d., apie 16.21 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino D. K. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad vakar jos sugyventinis L. T. kilus konfliktui sumušė ją, kumščiais kelis kartus trenkė į šoną, delnais sudavė kelis kartus per veidą, iš galvos trenkė jai į kaktą, paėmęs peilį grasino ją papjauti. Namuose mažamečių vaikų nebuvo, pranešėja pabėgo pas savo mamą. Nuo GMP atsisakė. Vakar kvietė policiją, nes prieš ją smurtavo draugas, buvo pabėgusi iš namų. Policija sakė, kad kai ji grįš namo, kad viena neitų, kviestų policiją. Pranešėja nežino, ar draugas yra namuose, laukia prie namo. Pranešėja pakartotinai kvietė policiją, kadangi šiuo metu jos buvęs sugyventinis, kuris vakar prieš ją smurtavo yra bute, pati laukia kieme (t. 1, b. l. 46).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. vasario 19 d., apie 22.23 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino L. K., kuri pranešė, kad jos nėščia dukra visą vakarą prašė jos pagalbos, kad priimtų ją pas save. Iškvietė jai taksi, tačiau dukra neatvažiavo. Skambino į taksį įmonę, kur jai pasakė, kad įsėdo žmogus, tačiau nežino, ar įsėdo būtent jos dukra. Dukra sakė, kad jos sugyventinis O. ją žudo, pjauna. Dukros tel. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsiliepia. Pati negali nuvažiuoti pas dukrą, prašo policijos pagalbos. Mažamečių vaikų nėra, GMP nereikia. Pranešėja gyvena Popieriaus g. 42-1 (t. 1, b. l. 86).
Bendrojo pagalbos centro rašte nurodyta, kad 2018 m. vasario 9 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje nėra užregistruota pranešimo dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 10 d. informacinėje sistemoje yra užregistruoti du pranešimai dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 50).
Bendrojo pagalbos centro rašte nurodyta, kad 2018 m. vasario 19 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti du pranešimai dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 91).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. vasario 10 d., 17.11 val. L. T. buvo blaivas (t. 1, b. l. 55).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. vasario 19 d., 23.12 val. L. T. buvo nustatytas 0,75 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 99).
Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, kadangi L. T. smurtą naudojo savo sugyventinės, su kuria kartu gyvena, atžvilgiu.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis savo kaltę pripažino. Tiek apklaustas teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu L. T. patvirtino 2018 m. vasario 9 d. bei vasario 19 d. smurtavęs savo sugyventinės D. K. atžvilgiu, nurodė suduotų smūgių skaičių ir lokaciją. Smurto prieš D. K. panaudojimo faktą taip pat patvirtina nuoseklūs pačios nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas pareigūnas A. Grimbovskis patvirtino su 2018 m. vasario 9 d. įvykiu susijusias aplinkybes, nurodė, jog sekančią dieną atvykus į iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), ant nukentėjusiosios kaktos matėsi neseniai padarytas nubrozdinimas, taip pat liudytojas patvirtino, kad kaltinamasis L. T. paklaustas dėl įvykio prisipažino smurtavęs prieš savo sugyventinę ir šis jo prisipažinimas buvo įrašytas. Byloje esantis apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas minėtas įrašas, patvirtina pareigūno nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo prisipažinimo vartojus smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. 2018 m. vasario 9 d. smurto vartojimo faktą taip pat patvirtina byloje esantis pareigūno M. Skirmanto tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji kvietėsi pagalbos dėl prieš ją vartojamo smurto. Byloje pateiktos specialisto išvados patvirtina, kad dėl 2018 m. vasario 9 d. prieš nukentėjusiąją D. K. vartoto smurto, jai buvo padaryti sužalojimai, kurie tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2018 m. vasario 19 d. prieš nukentėjusiąją D. K. vartoto smurto faktą ir suduotų smūgių lokaciją patvirtina byloje esantys liudytojo D. Vepštos parodymai, iš kurių nustatyta, kad pareigūnui atvykus pagal iškvietimą, buvo užfiksuota, jog nukentėjusiosios žandas buvo paraudęs, kairysis šonas taip pat buvo raudonas. Smurto pavartojimo faktą nurodytą dieną patvirtina ir byloje esantys liudytojos L. K. parodymai, kuriai nukentėjusioji pranešė, kad sugyventinis ją muša, prašė pagalbos, pareigūno P. Sapitavičiaus tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad tiek nukentėjusioji, tiek ir jos motina – lydytoja L. K. kvietė policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad D. K. po įvykio 2018 m. vasario 19 d. objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad prieš nukentėjusiąją buvo smurtauta 2018 m. vasario 19 d., iš nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, kad ji nuo smurtinių kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Nustačius fizinio skausmo sukėlimo faktą to pakanka siekiant kvalifikuoti kaltinamojo veiką pagal BK 140 straipsnio 2 d.
Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. T. 2018 m. vasario 9 d., apie 15.30 val., smurtaudamas prieš savo sugyventinę D. K. tyčia kumščiu kelis kartus sudavė jai į kairįjį šoną, po ko kelis kartus delnais sudavė į veidą ir galva vieną kartą trenkė į kaktą, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. K. sveikatą, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Be to, byloje esančių įrodymų visuma taip pat patvirtina ir tai, kad L. T. 2018 m. vasario 19 d., apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas tyčia delnu vieną kartą sudavė savo sugyventinei D. K. į kairę veido pusę, po ko vieną kartą delnu sudavė jai į dešinę veido pusę ir kumščiu vieną kartą trenkė į kairįjį šoną, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl ši veika taip pat teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį
BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento. Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, t. y. kad grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas.
Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nuosekliai neigė grasinęs nužudyti nukentėjusiąją, tačiau grasinimo faktą patvirtina nuoseklūs pačios nukentėjusiosios ir liudytojų pareigūnų parodymai, tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Apklausiamas teisme L. T. pripažino, kad buvo liepęs nukentėjusiajai atiduoti jam „clonazepam“ tabletes, kitaip ją nužudys, tačiau teigė iš tiesų neketinęs jos žudyti. Nepaisant kaltinamojo nurodomos pozicijos byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji L. T. ketinimą ją nužudyti, suvokė kaip realų ir turėjo objektyvų pagrindą tikėti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas. Pirmiausia išsakytas grasinimas sekė iš karto po smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, be to kaltinamasis tuo metu rankoje laikė peilį. Tokios aplinkybės neabejotinai sudarė bauginančią aplinką ir sustiprino D. K. įsitikinimą, jog kaltinamasis gali savo grasinimą įgyvendinti. Iš nukentėjusiosios bei liudytojų A. Grimbovskio, D. Vepštos ir L. K. parodymų nustatyta, kad nukentėjusioji D. K. bijojo kaltinamojo. Po 2018 m. vasario 9 d. įvykių, t. y. jos atžvilgiu vartoto smurto ir išsakytų grasinimų, nukentėjusioji pabėgo iš namų. Pareigūnas M. Kupcovas 2018 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksavo, kad kaltinamasis būdamas sulaikytas po 2018 m. vasario 9 d. įvykių teigė, jog paleistas į laisvę nužudys nukentėjusiąją. Nukentėjusiosios motina – liudytoja L. K. teigė žinanti apie dukrai išsakytus grasinimus panaudojant peilį, pati kvietė pareigūnus dukros gyvenamosios vietos adresu, kadangi D. K. prašė jos pagalbos. Jos pokalbių garso įraše užfiksuota, kad nukentėjusioji sakė, kad ją „žudo, pjauna“. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų, skambučių Bendrajam pagalbos centrui įrašų ir jų apžiūros protokolų matyti, kad 2018 m. vasario 9 d. nukentėjusioji bijojo viena grįžti į namus. Ji kvietėsi pareigūnus, lauke jų laukė, kad galėtų kartu su jais užeiti patikrinti, ar sugyventinis yra namuose, prašė savo motinos pagalbos. Toks nukentėjusiosios elgesys – pagalbos prašymas iš policijos ir mamos, akivaizdžiai patvirtina, kad ji buvo įbauginta kaltinamojo veiksmų ir bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Pastebėtina, kad nurodyti nukentėjusiosios nuogąstavimai nebuvo be pagrindo, kadangi praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui kaltinamojo smurtiniai veiksmai jos atžvilgiu vėl pasikartojo, į 2018 m. vasario 19 d. iškvietimą, t. y. praėjus tam tikram laiko tarpui po pirmų smurtinių veiksmų ir grasinimo nukentėjusiajai, atvažiavę pareigūnai matė, kad nukentėjusioji yra įbauginta.
Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nukentėjusioji D. K. turėjo objektyvų pagrindą tikėti, jog kaltinamojo išsakytas grasinimas yra realus ir jis gali būti įgyvendintas, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį ir pagal minėtą straipsnį kvalifikuota teisingai.
Dėl skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai prieš šeimos narį ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia prieš tą pačią nukentėjusiąją D. K.. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. L. T. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigė, kad dėl savo veiksmų gailisi, tačiau, praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui, vykstant ikiteisminiam tyrimui, vėl smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. padarė analogišką nusikalstamą veiką. Be to, kaltinimą dalyje dėl grasinimo kaltinamasis pripažino tik teisminio nagrinėjimo metu, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai šiuos savo veiksmus neigė ir šioje dalyje jokio gailesčio neišreiškė. Čia pažymėtina, kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo išvadai, kad L. T. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu L. T. išsakyti teiginiai, kad jis gailisi, yra aiškiai formalūs. Kaip jau minėta, asmens teisei priešingas elgesys net vykstant ikiteisminiam tyrimui kartojosi, kaltinamasis analogiškas smurtinio pobūdžio veikas tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu padarė per ganą trumpą laiko tarpą, kas rodo, jog kaltinamasis sistemingai naudojo smurtą prieš savo sugyventinę. Užuot dėjęs pastangas gyventi taip, kad nebūtų pažeisti teisės normų reikalavimai, kaltinamasis pakartotinai daro teisei priešingas veikas. Išvardintos aplinkybės neleidžia tikėti, jog asmuo gailisi nuoširdžiai, todėl jo pozicija dėl atgailos išreiškimo laikytina deklaratyvia. Kaltinamojo L. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas L. T. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors dėl 2018 m. vasario 9 d. padarytų nusikalstamų veikų byloje nėra alkotesterio kvito, kuriuo kaltinamajam nurodytą dieną būtų nustatytas girtumas, o sekančią dieną pareigūnams atvažiavus ir patikrinus kaltinamojo blaivumą alkotesteris parodė nulius, tai nepaneigia aplinkybės, jog veikų padarymo metu, t. y. 2018 m. vasario 9 d. kaltinamasis buvo neblaivus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog neblaivumas nebūtinai turi būti patvirtintas tik remiantis alkotesterio parodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Iš byloje esančių kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis 2018 m. vasario 9 d. gėrė alkoholį, to jis neneigė ir apklausiamas teisme, todėl teismas pripažįsta šią aplinkybę sunkiančia kaltinamojo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę taip pat sunkina tai, jog veikos buvo padarytos prieš nėščią moterį, kai akivaizdu, kad ji nėščia (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Minėta sunkinanti aplinkybė parodo nusikalstamos veikos subjekto požiūrį į nėščią moterį, ypatingą nepagarbą jai, kas būtent ir sunkina kaltininko atsakomybę. Byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad tiek 2018 m. vasario 9 d., tiek ir 2018 m. vasario 19 d. darydamas nusikalstamas veikas kaltinamasis žinojo, jog nukentėjusioji yra nėščia. Nors kaltinime ši faktinė aplinkybė nėra išskirta, teismas atmeta, kaip nepagrįstą gynybos teiginį, jog minėta aplinkybė negali būti vertinama, kaip atsakomybę sunkinanti. Šiuo atveju pažymėtina, jog veikos padarymas prieš nėščią moterį nėra nei vienos iš kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikuojančiu požymiu, nustačius, jog kaltinamasis veikas darė jam žinomai nėščios moters atžvilgiu, kaltinamajam inkriminuotų veikų kvalifikacija nesikeičia. Nukentėjusiosios D. K. nėštumo faktas kaltinamajam buvo žinomas prieš darant nusikalstamas veikas jos atžvilgiu ir tai jo nesustabdė. Be to, nagrinėjamu atveju L. T. tyčinius nusikaltimus padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, todėl teismas konstatuoja, jog L. T. nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – L. T. teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 161-165), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 156-157), iki suėmimo dirbęs, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 167, 169), Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale gydytas nuo 2006 m. birželio 15 d., diagnoze – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 168, 172). Ankstesniais teismų nuosprendžiais kaltinamajam buvo skiriamos tiek švelnesnės bausmės, tiek ir realus laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad taikytos bausmės jo elgesio nepakeitė, neseniai baigęs atlikti bausmę (2017 m. balandžio 19 d.) L. T. vėl nusikalto, kas tik patvirtina, jog švelnesnėmis nei laisvės atėmimas bausmėmis bausmės tikslai jo atžvilgiu negali būti pasiekti.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų veikų paskyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis už kiekvieną iš padarytų veikų nustatytinas mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.
L. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2018 m. vasario 19 d., 23.05 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminą nutarta pratęsti dar trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 21 d. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į L. T. paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) prie bylos medžiagos prijungti vaizdo įrašai iš įvykio vietos ir Bendrojo pagalbos centro skambučių garso įrašai – paliktini saugoti prie bylos medžiagos; 2) 2018 m. vasario 10 d. iš buto adresu (duomenys neskelbtini), paimtas L. T. priklausantis sulenkiamasis peilis, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 39, 40) – sunaikintinas.
Prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio prisegtame voke saugoma L. T. asmens tapatybės kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotina pataisos namams pagal kaltinamojo bausmės atlikimo vietą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. vasario 9 d. epizodas), ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
L. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. vasario 19 d. epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
L. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. T. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti L. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 19 d., 23.05 val. iki 2018 m. birželio 19 d., vieną laikino sulaikymo (kardomojo kalinimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
L. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio prisegtame voke saugomą L. T. asmens tapatybės kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti pataisos namams pagal kaltinamojo bausmės atlikimo vietą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) prie bylos medžiagos prijungtus vaizdo įrašus iš įvykio vietos ir Bendrojo pagalbos centro skambučių garso įrašus – palikti saugoti prie bylos medžiagos; 2) 2018 m. vasario 10 d. iš buto adresu (duomenys neskelbtini), paimtą L. T. priklausantį sulenkiamąjį peilį, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą – sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.