Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-08 · Administracinė byla Nr. AS-469-86-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-08
Bylos Nr.
AS-469-86-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algirdas Taminskas (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Stasys Gudynas
Pareiškėjas
D.P.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Kategorijos
  • 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.AS14–86/07Procesinio sprendimo kategorija 50.3.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. kovo 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D.P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D.P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atlyginimo skirtumą, susidariusį tarp jai faktiškai išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. buvo privalu mokėti.

II.

2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atsisakė priimti, išaiškindamas, kad skundas gali būti paduotas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Teismas nurodė, jog pareiškėjai darbo užmokestį apskaičiuoja ir išmoka Klaipėdos apygardos prokuratūra. Tinkamu atsakovu bylose dėl darbo teisinių santykių yra institucija, mokanti pareiškėjui darbo užmokestį, todėl Klaipėdos apygardos prokuratūra yra tinkamas atsakovas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnį skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo ar vidaus administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) skundžiami, buveinė. Klaipėdos apygardos prokuratūros buveinė yra Klaipėdoje, todėl skundas, teismo konstatavimu, išnagrinėtinas Klaipėdos, o ne Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismas pažymėjo, jog bylas dėl Vyriausybės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucinio teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nagrinėja Konstitucinis teismas, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio teismo kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Konstitucinio teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi, jei Klaipėdos apygardos administraciniam teismui kiltų abejonė dėl Vyriausybės nutarimų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, jis galės sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu nuspręsti, ar konkretūs Vyriausybės nutarimai atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

III.

Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atskiruoju skundu, prašydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skundo priėmimo išnagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Pareiškėja paaiškina Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. P-360 pagrindu nuo 2003 m. gegužės 15 d. dirbanti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurore. Pareiškėja nurodo, jog priėmimo į tarnybą prokuratūroje, atleidimo iš tarnybos, perkėlimo į kitas pareigas, nuobaudų ir paskatinimų skyrimo bei kitų funkcijų įgyvendinimas pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą pavestas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (Prokuratūros įstatymo 26 str. 1 d., 36 str. 1 d., 39 str., 41 str., 45 str. 1 d. ir kt.). Iš su 2006 m. lapkričio 30 d. skundu pateiktų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymų turinio matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ne tik priima prokurorą į tarnybą, bet ir nustato jo darbo užmokestį. Tokiu būdu, nuo 2003 m. gegužės 15 d. ji yra darbiniuose santykiuose su Lietuvos Respublikos Generaline prokuratūra, kuri pagal Prokuratūros įstatymo 8 straipsnį vadovauja teritorinėms prokuratūroms bei rūpinasi prokurorų socialinėmis garantijomis. Pareiškėja remiasi Darbo kodekso 16 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, darydama išvadą, kad tik Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, kaip teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas viešasis juridinis asmuo - valstybės biudžetinė įstaiga, o ne kitas Lietuvos Respublikos prokuratūros struktūrinis vienetas (Klaipėdos apygardos prokuratūra) Prokuratūros įstatymo suteiktų įgaliojimų pagrindu yra jos darbdavys (Darbo kodekso 24 str. 1 d. nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas). Pareiškėja pažymi, jog pagal Prokuratūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalį prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, o prokuratūrai skirtų asignavimų valdytojas yra Generalinis prokuroras. Tokiu būdu, jos manymu, būtent Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, valdanti asignavimus, disponuojanti biudžeto lėšomis ir pagal teisės aktus turinti įgalinimus priimti į tarnybą prokurorus bei nustatyti jiems darbo užmokestį, yra tinkamas atsakovas byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-740/2006). Pareiškėja paaiškina, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra pagal Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 147 punktą paskaičiuoja jai darbo užmokestį, o Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra pagal minėtų nuostatų 149 punktą jį išmoka, tačiau jos nėra darbdaviai, valdantys asignavimus, iš kurių jai mokamas darbo užmokestis, neįtakoja atlyginimų nustatymo. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra Klaipėdos apygardos prokuratūrai, kuri Juridinių asmenų registre įregistruota tik kaip valstybės biudžetinės įstaigos filialas, nėra suteikusi teisės priimti asmenis į darbą (tarnybą) ir įgyti darbdavio teises, todėl, pareiškėjos manymu, Klaipėdos apygardos prokuratūra neatsakinga dėl jai neišmokėto darbo užmokesčio ir negali būti atsakove byloje dėl darbo teisinių santykių. Tokiu būdu, teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, padarė neteisingas išvadas dėl atsakovo tinkamumo, tai įtakojo netinkamą teisės normų, reglamentuojančias bylų priskirtinumą, taikymą, todėl jo nutartis atsisakyti priimti skundą naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo ir kitos bylos medžiagos, pareiškėja reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo pateikė atsakove byloje nurodydama Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Jos manymu, kadangi ji buvo į tarnybą priimta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu, šis jai nustatė darbo užmokestį ir yra prokuratūrai skirtų asignavimų valdytojas, o Klaipėdos apygardos prokuratūra yra tik valstybės biudžetinės įstaigos filialas, būtent Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra tinkama atsakove byloje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalis, suteikianti teismui tikslinti proceso šalis skundo priėmimo stadijoje, kartu nustato, kad galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje; pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnį, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas paduotas netinkamam atsakovui, jis turi teisę atsakovą pakeisti tinkamu tik pareiškėjo sutikimu (jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis). Šiuo atveju pareiškėjos valia dėl atsakovo byloje pakeitimo (į Klaipėdos apygardos prokuratūrą) nebuvo išsiaiškinta. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, yra Vilniaus apygardos administracinis teismas. Todėl teismas nepagrįstai, tinkama atsakove byloje nurodęs Klaipėdos apygardos prokuratūrą, pareiškėjos pateiktą skundą atsisakė priimti, išaiškindamas jos teisę su skundu kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriam, šio teismo manymu, byla yra teisminga. Aptartomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo priimti skundą naikintina, pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduodant tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D.P. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti, perduodant skundo priėmimo klausimą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas