- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- 1-44-626/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Kaltinamasis
- J. Š., A. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1962-06-01, Vilniuje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą deklaravusi ten pat, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1952-04-20 Jurbarke, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Š. nuo 2006-06-15 iki 2009-07-27 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 222600850, adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) vyriausiąja buhaltere ir vykdydama kasininkės pareigas, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalimi „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)<...>„, 14 straipsnio 2 dalimi „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, taip pat pagal užimamas pareigas turėdama teisę disponuoti jai patikėtu turtu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis,
tyčia, suvokdama savo veikimo pavojingus padarinius, numatydama, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje atvaizduojant tikrovės neatitinkančius duomenis ir nefiksuojant dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, taip pat gautų pajamų neįrašant į kasos knygą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti pinigai neteisėtai nebus įnešti į įmonės kasą,
pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkto nuostatą, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“, pildydama kompiuteriniu būdu kasos knygą daugeliu atvejų į kasos knygą įrašydavo pinigų operacijas, nurodydama padrikus skaičius vietoje datos, arba įrašydama datą, kuri neatitinka kasos dokumente įrašytos datos; nenumeravo eilės tvarka kasos knygos lapų; į kasos knygą įrašydavo dokumentų numerius neatitinkančius pačiuose dokumentuose įrašytų numerių arba numerių visai neįrašydavo; kasos knygoje, gautų pinigų į kasą skiltyje įrašydavo sumą sudėtą kartu su likučiu dienos pradžioje; kaip buhalterė ir kasininkė nepasirašė nei vieno kasos knygos lapo;
pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto nuostatą, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyr.buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyr.buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, 5 atvejais įnešdama grynus pinigus į kasą neišrašė kasos pajamų orderių, o būtent: 2006-12-20 registre užfiksuotas pinigų įnešimas 8000,00 Lt iš banko sąskaitos, 2006-12-22 registre užfiksuotas pinigų įnešimas 1507,84 Lt iš B., 2007-02-19 registre užfiksuotas pinigų įnešimas 5000,00 Lt iš banko sąskaitos, 2008-12-30 registre užfiksuotas pinigų įnešimas 420,00 Lt iš „medios“, 2009-06-26 registre užfiksuotas pinigų įnešimas 1200,00 Lt iš banko sąskaitos, neišrašant kasos pajamų orderių;
pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto nuostatą, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 18 atvejų išmokėdama iš kasos grynus pinigus, neįšrašė kasos išlaidų orderių, o būtent: 2007-01-17 įformintas 274,63 Lt darbo užmokesčio išmokėjimas; 2007-04-05 įformintas 125,00 Lt išmokėjimas V. K.; 2007-05-09 išmokėtas 2841,22 Lt darbo užmokestis, nesant žiniaraščio; 2007-05-31 įformintas 160,00 Lt išmokėjimas A. K.; 2007-06-09 išmokėtas 2841,22 Lt darbo užmokestis, nesant žiniaraščio; 2007-09-28 įformintas 597,07 Lt išmokėjimas A. K.; 2010-02-04 įformintas 951,55 Lt išmokėjimas T. F.; 2008-03-31 išmokėtas 200,00 Lt darbo užmokestis pagal mokėjimo žiniaraštį Nr. 3; 2008-10-17 įformintas 2795,44 Lt išmokėjimas H. M.; 2008-12 mėn. įformintas 455,21 Lt išmokėjimas A. K.; 2009-01-26 įformintas 148,11 Lt išmokėjimas A. K.; 2009-02-11 įformintas 399,47 Lt išmokėjimas A. K.; 2009-03-26 įformintas 3346,27 Lt darbo užmokesčio išmokėjimas; 2009-04-26 įformintas 2270,45 Lt darbo užmokesčio išmokėjimas; 2009-04-28 įformintas 5424,89 Lt darbo užmokesčio išmokėjimas; 2009-04-24 įformintas 227,53 Lt išmokėjimas A. K.; 2009-05-26 įformintas 3 092,83 Lt darbo užmokesčio išmokėjimas; 2009-06-26 įformintas 754,36 Lt darbo užmokesčio išmokėjimas, neišrašant kasos išlaidų orderių;
pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 5 punkto nuostatą, kad „Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta“, išmokėdama grynus pinigus iš kasos H. M. pagal rangos sutartis, 5 atvejais kasos išlaidų orderiuose neįrašė gavusio pinigus asmens tapatybę įrodančio dokumento rekvizitų, o būtent: 2006-09-10 kasos išlaidų orderyje Nr. 259, pagal kurį išmokėta 3680,50 Lt; 2007-07-02 kasos išlaidų orderyje Nr.68, pagal kurį išmokėta 3584,50 Lt; 2007-10-29 kasos išlaidų orderyje Nr.118, pagal kurį išmokėta 3641,25 Lt; 2008-09-10 kasos išlaidų orderyje Nr.41, pagal kurį išmokėta 3875,85 Lt; 2008-10-17 kasos išlaidų orderyje Nr.3, pagal kurį įformintas išmokėjimas 2 795,44 Lt;
pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 6 punkto nuostatą, kad „Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui“, ji 2006-06-30 – 2008-12-29 laikotarpiu į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė 78 979,05 Lt išlaidų sumą pagal dokumentus, neatitinančius tikrovės, t. y. pagal 70 kasos išlaidų orderius įformino 52 258,10 Lt išmokėjimą, bei pagal 35 pinigų mokėjimo žiniaraščius įformino 26 720,95 Lt išmokėjimą kasos išlaidų orderiuose ir mokėjimo žiniaraščiuose pasirašius ne šiuose dokumentuose nurodytiems pinigų gavėjams, o kitiems asmenims, ir ties įmonės vadovo pavarde pasirašius ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. K., o kitam asmeniui, todėl nėra galimybės nustatyti, kam ir kokia realiai suma buvo išmokėta,
taip pat ji, J. Š., pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, į buhalterinės apskaitos registrus neįtraukė 24 PVM sąskaitų faktūrų už 2008-01-31 – 2009-04-30 laikotarpį, o būtent: 18 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už 2008-01-31 – 2008-12-31 laikotarpį, bendrai 15 613,35 Lt sumai ir 2810,42 Lt PVM, iš viso 18 423,80 Lt sumai; 4 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų D. K. už 2008-02-29 – 2009-04-30 laikotarpį, bendrai 1 192,00 Lt sumai ir 70,56 Lt PVM, iš viso 1 262,56 Lt sumai; 2 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų V. B. už 2009-02-28 – 2009-04-30 laikotarpį, bendrai 100,75 Lt sumai ir 19,14 Lt PVM, iš viso 119,88 Lt sumai, dėl to minėtu laikotarpiu bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuota 16 906,10 Lt pajamų ir nepagrįstai buvo padidintas bendrovės nuostolis, tame tarpe 2008 metais – 16 405,35 Lt, 2009 metais - 500,75 Lt;
be to ji, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 2007 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registrą neįtraukė 11 kasos pajamų orderių, tokiu būdu neapskaitė kasoje 19 351,92 Lt, pajamų, o būtent: 881,72 Lt pagal 2007-07-26 kasos pajamų orderį KTS Nr. 07;19 gautų iš J. V.; 400,00 Lt pagal 2007-10-18 kasos pajamų orderį KTS Nr.10*15 gautų iš D. K.; 75,56 Lt pagal 2007-10-04 kasos pajamų orderį KTS Nr.07;32 gautų iš M. M.; 674,34 Lt pagal 2007-10-04 kasos pajamų orderį KTS Nr.07;36 gautų iš V. B.; 10 000,00 Lt pagal 2007-11-13 kasos pajamų orderį KTS Nr.07;40 gautų iš UAB „RUBO“; 4020,69 Lt pagal 2007-11-14 kasos pajamų orderį KTS Nr.07;39 gautų iš UAB „RUBO“; 440,00 Lt pagal 2007-11-13 kasos pajamų orderį KTS Nr.07;37 gautų iš Š. V.; 515,64 Lt pagal 2007-11-23 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-124 gautų iš D. K.; 439,50 Lt pagal 2007-12-13 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-95 gautų iš Š. V.; 1268,47 Lt pagal 2007-12-13 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-126 gautų iš V. B.; 636,00 Lt pagal 2007-12-27 kasos pajamų orderį KTS Nr.07;51 gautų iš D. K.;
taip pat neįtraukė 11 kasos išlaidų orderių, tokiu būdu neapskaitė kasoje 2 106,76 Lt išlaidų, o būtent: 427,64 Lt pagal 2007-01-31 kasos išlaidų orderį be Nr. išlaidų už benziną A. K.; 471,42 Lt pagal 2007-02-27 kasos išlaidų orderį be Nr. išlaidų už benziną A. K.; 87,00 Lt pagal 2007-10-03 kasos išlaidų orderį be Nr. ūkio išlaidų A. K.; 123,46 Lt pagal 2007-10-18 kasos išlaidų orderį be Nr. išlaidų už benziną A. A.; 46,20 Lt pagal 2007-10-04 kasos išlaidų orderį Nr.122 žalos atlyginimo išlaidų M. K.; 125,00 Lt pagal 2007-10-04 kasos išlaidų orderį Nr.121 išlaidų V. K.; 217,38 Lt pagal 2007-10-31 kasos išlaidų orderį be Nr. ūkio išlaidų A. K.; 150,71 Lt pagal 2007-11-10 kasos išlaidų orderį be Nr. išlaidų už benziną A. A.; 160,00 Lt pagal 2007-11-16 kasos išlaidų orderį be Nr. ūkio išlaidų A. K.; 233,42 Lt pagal 2007-11-29 kasos išlaidų orderį be Nr. ūkio išlaidų A. K.; 64,53 Lt pagal 2007-12-07 kasos išlaidų orderį be Nr. išlaidų už benziną A. A.;
2008 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registrą neįtraukė 2 kasos pajamų orderių, tokiu būdu neapskaitė kasoje 2 244, 84 Lt, pajamų, o būtent: 952,60 Lt pagal 2008-02-15 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-136 gautų iš Š. V.; 1292,24 Lt pagal 2008-07-09 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-131 gautų iš J. V.,
2009 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registrą neįtraukė 12 kasos pajamų orderių, tokiu būdu neapskaitė kasoje 15 606, 67 Lt, pajamų, o būtent: 400,00 Lt pagal 2009-02-20 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-261 gautų iš D. K.; 300,00 Lt pagal 2009-02-27 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-262 gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; 1290,79 Lt pagal 2009-02-17 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-261 gautų iš Š. V.; 680,97 Lt pagal 2009-06-15 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-30 gautų iš Š. V.; 773,71 Lt pagal 2009-03-16 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-267 gautų iš A. I.; 1500,00 Lt pagal 2009-03-13 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-263 gautų iš V. B.; 300,00 Lt pagal 2009-03-13 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-264 gautų iš E. K.; 8000,00 Lt pagal 2009-04-16 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-272 gautų iš A. M. firmos „(duomenys neskelbtini)“; 85,20 Lt pagal 2009-06-11 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-298 gautų iš V. M.; 1476,00 Lt pagal 2009-06-11 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-299 gautų iš V. B.; 400,00 Lt pagal 2009-06-19 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-283 gautų iš D. K.; 400,00 Lt pagal 2009-06-19 kasos pajamų orderį KTS Nr.10-302 gautų iš D. K..
Taip pat ji, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 str. 3 d. nuostatą, kad ,,apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“, kasos knygoje padarė įrašus, tačiau nesurašė kasos apskaitos dokumentų, o būtent į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą 18 atvejų įtraukė išlaidas 26 905,25 Lt, tačiau neišrašė kasos išlaidų orderių, taip pat į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą 5 atvejais įtraukė pajamas 16 275,95, tačiau neišrašė kasos pajamų orderių;
ir pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 str. 3 d. nuostatą, kad ,,apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“, laikotarpiu nuo 2006-06-15 iki 2009-07-27 atskaitingiems asmenims iš kasos išmokėjo 3 723,84 Lt sumą be išlaidas pateisinančių dokumentų;
tokiu būdu laikotarpiu nuo 2006-06-15 iki 2009-07-27 ji apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2007-2009 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
Kaltinamoji J. Š. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, t.y. ji pripažino klastojusi buhalterinės apskaitos dokumentus bei darbo sutartį, dalies ūkinių finansinių operacijų neįtraukusi į buhalterinę apskaitą, dėl didelės vertės turto pasisavinimo savo kaltės nepripažino. Kaltinamoji teismui paaiškino, kad patvirtina visus savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ji dirbo vyr. buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006-06-15 – 2009-07-29. Iš tiesų ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti anksčiau nei 2006-06-15, 2006 m. gegužės mėnesį. Ji pamena, kad ji gegužės mėnesio pabaigoje turėjo išrašinėjo šio mėnesio sąskaitas. Savo darbo pradžią sieja su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamomis kratomis, ieškant darbo partijos buhalterijos. Tuo metu nebuvo jokio įsakymo dėl jos priėmimo į darbą, su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta, todėl, kai buvo atliekamas mokestinis VMI patikrinimas, ji suklastojo darbo sutartį, pasirašydama už direktorių. Taip pat ji įrašė ir kitus duomenis į sutartį, tik padarė klaidą, įrašydama į sutartį, kad dirba 4 valandas per savaitę, nes realiai dirbdavo 8 valandas per dieną. Įsakyme buvo parašyta, kad po 4 valandas per dieną. Šiuos visus duomenis ji įrašė kompiuteriu, po to atspausdino ir pasirašė už direktorių. Įsakymas dėl jos pareigų buvo priimtas vėliau. Į Sodrą apie jos darbą pranešta 2006-06-15. Pradėjus dirbti, ji priėmė kasą iš buvusios buhalterės N. S.. Kasininke ji nebuvo paskirta ir su ja nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis , tačiau realiai ji ėjo kasininkės pareigas. Ji kaip vyr. buhalterė tvarkė visas bendrovės lėšas, skaičiuodavo ir mokėdavo atlyginimus, priimdavo mokesčius už patalpų nuomą, komunalines paslaugas. Grynus pinigus laikydavo savo darbo vietoje, pradžioje seife, paskui dėžutėje, stalo stalčiuje. Iki 2008 metų ji turėjo raktą nuo seifo, po to raktą paėmė A. K.. Nuo 2008 m. pinigus tvarkė ir atlyginimus mokėjo per banką ir kasą, tik pinigai buvo laikomi ne seife. 2006 m., 2007 m., 2008 m. buhalteriją tikrindavo audito atstovai, niekas jai priekaištų neturėjo. Audito metu buvo nustatyta, kad ūkinėms išlaidoms išmokėta suma yra 9 410, 68 Lt didesnė, negu šias išlaidas pateisinančiuose pirminiuose pirkimų už grynus pinigus dokumentuose nurodytos sumos. 9410,68 LT trūkumo negali paaiškinti, nežino iš kur tai atsirado. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinginių lėšų inventorizacijos niekada nebuvo. Nei kasos knygose, nei apyrašuose nėra jokių trūkumų. Ji nesutinka su specialistės išvada. Kol ji dirbo buvo daromi auditai, su klientais buvo sudaromi suderinamumo aktai, pasirašomi balansai. Po audito buvo priversta padengti dalį trukumo. Pagal 2009-07-27 kasos pajamų orderį serija KTS Nr. 10-288 ji į bendrovės kasą įnešė 2 275,45 Lt ir parašė sutikimą, kad padengs dalį padarytos žalos. Dėl to jai nebuvo išmokėtas 1200 LT darbo užmokestis. Ji nesutinka su tuo, kad pasisavino pinigus. O kad buhalteriniai dokumentai buvo vedami netvarkingai, kai kurie iš jų neužpildyti, nesunumeruoti - sutinka. Ji įnešė į kasą pinigų sumas, kurios specialistės išvadoje paminėtos kaip neužpajamuotos, tačiau dėl kokių priežasčių ji jų neužpajamavo, negali pasakyti. Pagal specialybę ji yra inžinierė, neturi buhalterio išsilavinimo, yra baigusi buhalterinės apskaitos tvarkymo kursus, todėl nežinojo visų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų. Iš teisų visi pinigai buvo išmokėti visiems asmenims. Kurie yra nurodyti kasos pajamų, išlaidų orderiuose, žiniaraščiuose, tačiau kai kuriuose iš jų, paminėtuose specialistės išvadoje, nėra tų asmenų parašai , nes greičiausiai dėl to, kad ji, išmokėdama pinigus, neduodavo iš karto jiems pasirašyti, o po to pamiršdavo, o kad dokumentai būtų sutvarkyti, teko jai pačiai pasirašyti už tuos asmenis. Kai jai dirbant buvo daromas paskutinis auditas, ji maždaug mėnesį sirgo, o kai grįžo po ligos į darbą, pasigedo daugumo dokumentų, negali įvardinti – kokių. Tada ji perrašė kasą. Ji rėmėsi apyrašais, duomenimis iš kompiuterio. Ji nežino, kodėl ji 3 7203,43 LT neįtraukė į buhalterinę apskaitą. Toks trūkumas galėjo susidaryti dėl to, kad buvo dingę dauguma dokumentų. Ji pati neteikė tyrėjams dokumentų, nežino, kas jiems buvo pateikta. Kai ji pažindinosi su baudžiamosios bylos medžiagą, pastebėjo, kad kai kurie dokumentai yra ne jos spausdinti. Ji visas pinigines operacijas įrašydavo į kasos knygą. Kompiuteryje užpildydavo visus rekvizitus užpildydavo. Dėl perrašytų dokumentų galėjo atsirasti įvairių klaidų: skaičiai neteisingai surašyti ir pan. Nepripažįsta, kad nenumeravo iš eilės kasos knygų lapų. Buvo sunumeruota. Auditas kai tikrino, viskas buvo gerai. Auditas buvo daromas metų pradžioje, o krata buvo tų pačių metų liepos mėn. Dėl kasos pildymo kompiuteriu kaltinamoji paaiškino, kad ji pati įvesdavo į kompiuterį gautas ir išmokėtas pinigų sumas, o likučius paskaičiuodavo kompiuteris. Kokius likučius paskaičiuodavo kompiuteris, tokius ji ir įrašydavo į kompiuterį. Kompiuteriu buhalteriją vesdavo tvarkingai, tai kasmet buvo tikrinama, kitaip auditorius nepriimtų jos darbo. Dėl kaltinimo, kad ji 5 atvejais įnešdama grynus pinigus į kasą neišrašė kasos pajamų orderių (2006-12-20 registre užfiksuotas pinigų įnešimas 8000,00 Lt iš banko sąskaitos, 2006-12-22 registre užfiksuotas pinigų įnešimas 1507,84 Lt iš B., 2007-02-19 registre užfiksuotas pinigų įnešimas 5000,00 Lt iš banko sąskaitos, 2008-12-30 registre užfiksuotas pinigų įnešimas 420,00 Lt iš „medios“, 2009-06-26 registre užfiksuotas pinigų įnešimas 1200,00 Lt iš banko sąskaitos, neišrašant kasos pajamų orderių), kaltinamoji paaiškino, kad kai yra vedami banko dokumentai, turi sutapti su kasa įneštais pinigais, jei būtų neįnešti pinigai ir netvarkingi dokumentai, auditas būtų pastebėjęs. Ji nežino, kokie dokumentai buvo pateikti specialistei. Auditas tikrino ir banko išrašus, ir kasas. Ji nežino, kaip gali būti, kad liko neužpajamuoti pinigai. Kasos išlaidų orderiai turėjo būti išrašyti, nes žmonės visus pinigus gavo. Pagal visus darbo užmokesčius lėšos atsispindi „Sodros“, mokesčių inspekcijos ataskaitose, ten viskas turėjo sutapti. Visi pinigai buvo užpajamuoti, išrašyti ir išlaiduoti. Nei vienas žmogus neturėjo jokios pretenzijos dėl darbo užmokesčio, viskas buvo išmokama laiku. Kaip ji minėjo po ligos ji pasigedi daugumos dokumentų, tarp jų galėjo būti ir šie. Ji nieko negali paaiškinti dėl kaltinimo, kad nuo 2006-06-30 iki 2008-12-29 į bendrovės apskaitą įtraukė 78 979, 05 LT išlaidų. Ji negali paaiškinti, kodėl prie minėtos beveik 79000 LT sumos nėra direktoriaus parašų. Ji nieko nežino ir negali paaiškinti dėl kaltinimo, kad ji neįtraukė 25 sąskaitų faktūrų, taip iš viso 16906, 10 Lt, kuo taip buvo padidintas įmonės nuostolis. Dėl 2007 į kasos registrą neįtrauktų 11 pajamų orderių, dėl ko nebuvo apskaityta 19 351,92 LT, nieko negali pasakyti. Taip pat nieko negali pasakyti dėl neįtrauktų 11 kasos išlaidų orderių, 2106,66 LT sumos. Ji nežino, kodėl specialistė nustatė, kad 2009 metais ji neįtraukė 12 kasos orderių, 15 666,76 LT. Ji viską buvo apskaičiavusi ir įtraukusi. Specialistei buvo pateikti ne jos pasirašyti dokumentai, ji nežino, kas išspausdino tokius dokumentus. Pvz. jai yra nematytas dokumentas 2010 m. atspausdintos apyvartos. 2010 m. ji nedirbo. Kaip matyti spausdinta ne tuo spausdintuvu, kuriuo ji dirbo. Ji pripažįsta, kaip nurodė specialistė savo išvadoje, kad dėl visų atvejų, kai tam tikros pinigų sumos buvo įtrauktos, bet neišrašyti kasos išlaidų orderiai. A. K. ir R. R. ją buvo apkaltinę dėl 250 000 Lt vagystės, dėl ko jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis buvo nutrauktas neįrodžius jos kaltės. Šiuos pinigus pats A. K. įdėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ seifą. 2009 m. liepos 24 jo namuose atlikus kratą buvo rasti UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Ji, po to, kai buvo apkaltinta dėl minėtų pinigų vagystės, šiuos dokumentus laikė pas save namuose, nes manė taip bus saugiau, tam, kad jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedingtų. Tarp tų dokumentų buvo ir susegtos PVM sąskaitos – faktūros, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, išrašytos už patalpų nuomą, bei kuro pirkimo kvitai, kvitai už kitas paslaugas, atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ , taip pat sąskaitos – faktūros bei prie jų prisegti čekiai dėl alkoholinių gėrimų ir maisto prekių pirkimo. Šiuos čekius jai buvo pateikęs pats A. K.. Ji tokių prekių nepirkdavo, tik apmokėdavo, kai tokias sąskaitas – faktūras pateikdavo A. K.. A. K. šias prekes pirkdavo už savo pinigus, o paskui pateikdavo jai apmokėti. Taip pat tarp šių jos namuose rastų dokumentų buvo rastos ir sąskaitos faktūros , išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji nieko negali paaiškinti, kodėl jos vyrui priklausantis automobilis buvo remontuotas išrašant sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Ji neatsimena šių aplinkybių. Atsiskaityta už automobilio remontą buvo ne bendrovės pinigais ir šios sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į bendrovės apskaitą. Ji bendrovės lėšomis nepirko benzino sau. Benziną pirkdavo A. K., jai pateikdavo sąskaitas apmokėjimui.
Direktorius visada žinojo kiek kasoje yra pinigų. Pasakydavo ji jam, žinojo kas kur kiek sumoka, ką perka. Direktorius žinojo iš jos žodžių. Už nuomą buvo atsiskaitoma pavedimais ir grynais pinigais. Atnešdavo pinigus, išrašydavo dokumentą ir atiduodi. Ji išrašydavo tiek kiek B. atnešdavo, o jis atnešdavo suapvalintą sumą. Negali paaiškinti kodėl kasos orderiai neįtraukti į kasos knygą. Viskas buvo įtraukta. Ji negali nieko paaiškinti dėl suklastotų darbuotojų ir direktorių parašų buhalteriniuose apskaitos dokumentuose. 2009 metų vasarą ji sirgo depresiniu nervų sutrikimu, todėl neatsimena visų aplinkybių. Dokumentus atstatinėjo šios ligos metu ar prieš ligą. Nepamena, kada tiksliai perrašė kasą, nepamena, kokius tiksliai dokumentus perrašė.
Kaltinamasis A. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir teismui paaiškino, kad nuo 2003 metų balandžio mėn. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2006-06-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimu buvo sudaryta darbo sutartis, materialinės atsakomybės sutartis ir visi įsakymai dėl kasos operacijų vedimo su J. Š.. Darbo sutartis buvo iš anksto paruošta ir minėtą dieną pasirašyta. 2012-06-16 buvusi buhalterė perdavė J. Š. visą buhalteriją bei kasos likutį - 6172,22 Lt. J. Š. visus dokumentus, susijusius su jos priėmimu į darbą perdavė auditoriui. Jis tiksliai nepamena jau šio atvejo. Su J. Š. buvo aptarta, kad ji dirbs po 4 valandas per dieną. Jis nesutinka su kaltinimu, kad jis pažeidė vyriausybės nutarimu patvirtintas nuostatas dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, kad nepriėmė įsakymo dėl kasininkės pareigų. Pagal įsakymą J. Š. buvo paskirta ir kasininke. J. Š. pasirašytinai buvo supažindinta su kasininkės darbo taisyklėmis. Byloje nėra pateikta medžiaga dėl įsakymo, kuriuo J. Š. paskiriama kasininke, nes šis dokumentas buvo sunaikintas. Buvo žurnalas, kuriame buvo registruojami visi direktoriaus įsakymai, kuris buvo laikomas pas J. Š.. Visi įsakymai dėl J. Š. buvo registruojami tame žurnale. Nežino, kur dabar yra tas žurnalas. Kada ji buvo priimta į darbą, visų jo pasirašytų dokumentų paketas, visos darbo sutarys, jo įsakymai, kompiuterinės įrangos programos, kompiuteris buvo perduoti J. Š., viskas buvo pavesta jai saugoti. Jos darbo metu niekam nekilo klausimas, kad įmonėje nėra paskirta kasininkė. Kai darbą tikrino auditoriai, inspektoriai, niekas nereiškė pretenzijų, kad nėra paskirta kasininkė. Auditoriams buvo pateikiami visi dokumentai, tame tarpe ir dėl J. Š. skirimo į pareigas ir jam nebuvo surašyta jokių pastabų. Jis nežino, kur J. Š. laikė pinigus, bet buvo speciali patalpa ir ten visada buvo laikomi pinigai. Ji vienintelė turėjo raktą nuo tos patalpos ir niekas kitas negalėjo užeiti. Buvo tik vienas raktas. Šitoje patalpoje buvo dar seifas. Buhalterinei dokumentai buvo laikomi seife. Direktorius pagal pareigas kontroliuoja buhalteriją: mėnesio pradžioje, kai atnešdavo J. Š. atlyginimus į kabinetą, kartu atnešdavo ir buhalterinius dokumentus ir tuo pačiu jų likutį. Ten buvo labai mažos sumos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti jam dokumentai dėl juose esančių jo parašų. Ikiteisminio tyrimo metu dėl savo parašų tikrumo duotus parodymus patvirtina. Jis nesutinka su specialistės išvada, nes kai kurių dokumentų, pagal kuriuos specialistė darė išvadą, nebuvo įmonėje, juos pateikė civilinio ieškovo atstovas. Specialistė pagrindė išvadą ir dokumentais, kurie buvo rasti pas J. Š.. Jis ėmėsi visų būtinų priemonių kontrolei palaikyti. Buvo užslėptos pajamos, dėl to nei per auditą, nei per inventorizaciją nebuvo nieko rasta. J. Š. klastojo dokumentus, tam, kad nuslėpti piniginių lėšų trūkumą. Nei auditas, nei kiti asmenys negalėjo aptikti šių klaidų. Piniginių lėšų trūkumas buvo pastebėtas atlikus neeilinį audito patikrinimą, kai J. Š. nebuvo dėl to įspėta. Jis, kaip bendrovės vadovas. Sutinka, kad, kaip vadovas, yra atsakingas už buhalterinę apskaitą, bet jis jokių buhalterinių veiksmų neatliko. Jis, kaip vadovas, organizavo patalpą, kur turėjo būti saugomi jo priimti įsakymai, buhalterija, pinigai ir pan. bendrovėje buvo atliekamos piniginių lėšų inventorizacijos kiekvieną mėnesį. Ji pati ruošdavo inventorizacijas kas mėnesį. Jis patikrindavo likutį kasoje ir likutį dokumentinį. Tokiu išsamių patikrinimų nedarydavo. Tai būdavo atliekama, kai J. Š. atnešdavo pinigus ir kitus dokumentus. Tai organizuodavo Valdybos pirmininkas. Inventorizaciją atlikdavo valdybos pirmininkas ir buhalterė. Su atlyginimu mėnesio pradžioje buvo pateikiami tokie dokumentai : avansinė apyskaita, kasos knygos dokumentai, piniginių lėšų aktas. Piniginių lėšų trūkumai galėjo susidaryti dėl to, kad J. Š. neužpajamuodavo pinigų į kasą. Tai buvo sunku pastebėti, nes J. Š. nesąžiningai dirbo ir taip specialiai darė. Jis nėra buhalterinės apskaitos specialistas. Ką buhalterė užpajamuodavo, tą ir apskaičiuodavo. Jis nežino, ar J. Š. atstatinėjant dokumentus, jie galėjo dubliuotis. Pagal dokumentus, kurie buvo pateikti specialistei, galima nustatyti visą turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, kadangi buvo užfiksuoti visi pinigų likučiai galima. Jo kaltės dėl buhalterinės apskaitos nėra, nes viskas buvo daroma pagal įstatymus. Jis yra susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais įmonės veiklą, buhalteriją. Jis žino, kad teisės aktuose yra numatyta atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą. Jis ėmėsi veiksmų, kad būtų išsaugoti dokumentai. Už buhalterinę dokumentaciją ir materialines vertybes buvo atsakinga J. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla - patalpų nuoma. Bendrovė turėjo apie 30 klientų. Jis žinojo, kokios tai konkrečiai įmonės ir fiziniai asmenys, kokios buvo sudarytos sutartys. J. Š. atspausdindavo nuomos sutartis, o jis jose pasirašydavo. Skaitydavo su kuo sudaroma, kokiai sumai, prieš pasirašant. Jis žinojo kokios maždaug jo bendrovės pajamos: kiek kas nesumokėdavo, kiek skolos tęsdavosi. Kai mėnesio pradžioje J. Š. atnešdavo kasos likutį, aptardavo visus skolininkus. Likutis būdavo mažas. Buvo derinamos toks skolos ir pan. Tuo momentu dėl trukumų kasoje abejonių jam nekilo. 2009 metų gegužės mėnesį jis pastebėjo perrašytus kai kuriuos dokumentus. Tuo metu jis užėjo pas buhalterę į kabinetą ir pamatė segtuvą su dokumentais, kai pavartė dokumentus, pastebėjo savo suklastotą parašą. Buvo perrašytos visos avansinės apyskaitos. Jose nebuvo nei vieno jo parašo. Tada jis liepė buhalterei atstatyti visus jo dokumentus, kas pateiktų visus originalius dokumentus. Jo pasirašytų dokumentų nebuvo. Tuomet J. Š. susirgo ir neatėjo į darbą. Tada jis išsikvietė auditą ir padarė tyrimą. Auditoriui pateikė visus turimus dokumentus. Inventorizacija vadina tai, kai atnešdavo J.Š. mėnesio pradžioje dokumentus ir jis tada juos patikrindavo. Nepamena ar kiekvieną mėnesį buvo priimami įsakymai dėl vykstančių inventorizacijų. Atrodo, kad buvo. Dėl komisijos sudarymo buvo priimamas įsakymas. Nariai – valdybos pirmininkas R. ir J. Š.. J. Š. pateikdavo visus reikiamus dokumentus. Inventorizacijos rezultatus apiformindavo aktu. Kasą patikrino, kai pamatė tuos suklastotus dokumentus. Kiek rado kasoje , tiek ir užrašė į aktą, kuris yra teisme. Kai pasirašydavo visus dokumentus, visus aktus, atiduodavo J. Š.. Atliekant kasmetinius auditus, visus dokumentus auditorius gaudavo iš buhalterės ir tuos dokumentus, tame tarpe ir tuos, kuriuos pati J. Š. ginčija. Bendrovės darbuotojai atlyginimus gaudavo tvarkingai, niekas pretenzijų neturėjo. Ūkio išlaidoms buvo skiriama apie 300 lt per mėnesį, kurui – apie 500 Lt. Galėjo susidaryti 35377,97 LT trūkumas. Tokie pinigai galėjo būti neužpajamuoti. Sąskaitas faktūras dėl ūkio išlaidų ir kuro su jo parašais buvo priduodamos buhalterijai. Benzinas buvo perkamas 2006 m., tačiau už labai mažas sumas. 2006 m. rudenį pradėjo pirkti dyzeliną. Nebuvo jokių tūkstantinių sumų. Segtuve Nr. 2 yra dokumentai, iš kurių matyti, kad buvo pirkimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu: 199,92 Lt (3 l.) - avansinis mokėjimas už benziną, pirktą „(duomenys neskelbtini)“, dar vienas mokėjimas 2008-10-07 - pirktas benzinas (4 l.), tačiau bendrovė realiai tokio benzino nenaudojo, nes nuo 2006-ž10-01 buvo pakeistas kitas automobilis, kuris naudojo dyzelininį kurą. Benzinas buvo perkamas direktoriaus pavaduotojui, bet jis labai retai važinėjo tuo automobiliu. To segtuvo 15 lape yra 2008-10-30 prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ čekis, iš kurio matyti, kad buvo perkami alkoholiniai gėrimai - tokių gėrimų bendrovė niekada nepirko. Taip pat yra sąskaita faktūra už apmokėjimą iš „(duomenys neskelbtini)“ pirktą Sim kortelę už 19 Lt. Šioje sąskaitoje faktūroje nėra jo parašo. Tokio pirkimo bendrovė neatliko. Taip pat nebuvo pirkta ir lempučių už 81 Lt, kaip nurodyta sąskaitoje faktūroje 18 –ame segtuvo lape. 19-ame lape yra sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad 2008-04-01 bendrovės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko guolį už 250,99 LT - tokio pirkimo nebuvo. Taip pat nebuvo tokiu pirkimų, kaip nurodyta sąskaitose faktūrose, esančiose minėto suktuvo 20 lape – už 2008-04-12 pirktas prekes, pirktas, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“), 21 lape - už 2008-03-04 pirktą kiliminę dangą iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ , 22 lape – už pirktus telefonus už 770 Lt, . 23 lape – už 2008-03-20 pirktus tepalus už 79 Lt, 24 lape – už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)s“ už 79,29 Lt, 25 lape – už pirktą 2008-10-27 kavą už 45 Lt, 26 lape – už 2008-06-09 pirktą alkoholį, 29 lape - už 2008-05-14 pirkimą už 193 LT, 31 lape – už paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 36 lape - už 2007-06-02 kompiuterinės technikos darbus, 37 lape – už 2007-06-30 nupirktą 10 kg cemento, 38 lape – už pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 348 Lt ir kt. Visose šiose sąskaitose faktūrose nėra jo parašo, o jis visada pasirašydavo sąskaitas faktūras.
Liudytoja L. O. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavo jai patalpas nuo 2001 m. gruodžio iki 2009 m. gegužės mėnesio. Už nuomą mokėdavo ir grynaisiais, ir pavedimu. Įsiskolinimų nebūdavo, tiesiog kartais mokėdavo už ketvirtį, už kelis mėnesius, taigi didesnėmis sumomis. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų jiems turėjo, nei ji jiems. Nuomos kainos mėnesiui neprisimena. Pinigus už nuomą mokėdavo jos įmonės buhalterė arba ji. Jei mokėdavo grynaisiais, tai vykdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje. Kaltinamoji tuo metu dirbo buhalterijoje, pinigus mokėdavo jai. Kiekvieną kartą mokant būdavo išrašomas dokumentas. 2007 m. lapkričio 13 d. kasos pajamų orderyje išrašyta suma 4658,73 Lt galėjo būti sumokėta, taip pat ir 10 000 Lt. Niekada nebūdavo taip, kad sumokama būtų viena piniginė suma, o kasos orderyje išrašoma kita suma. Visuose kasos pajamų orderiuose jos parašai, abejonių nekilo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus prisimena, teismas galėtų jais remtis.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja N. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Patvirtina, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1988 m. iki 2008 m. kontrolierės pareigose, buvo sudaryta darbo sutartis. J. - jos buhalterė, santykiai su buhaltere ir direktoriumi nekonfliktiški, Atlyginimas buvo maždaug 700 - 1000 Lt per mėnesį. Patvirtina, kad atlyginimą gaudavo grynaisiais, po to pavedimu. Kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus teigė, jog nepamena, kad 2006 m. būtų gavusi 43,44 Lt, kaip nurodyta išduotame kasos išlaidų orderyje, ir, kad parašas jame ne jos, neatsimena, nes tai buvo seniai. Parodymų, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepamena. Teismui pagarsinus T.7 b. l. 58, parodymus patvirtina. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nėra gavusi atlyginimo, mažesnio negu 700 Lt. Avanso neimdavo, atlyginimą gaudavo kartą per mėnesį. Kiek pamena, kai būdavo mokama grynaisiais, žiniaraščiuose visada pasirašydavo. Nepamena, kad išduotame dokumente būtų parašyta kitokia suma, negu sumokama. Niekada nedalyvavo inventorizacijos komisijose. Pinigų inventorizacijose nedalyvavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga jai neliko. Niekada nebuvo taip, kad pinigus gautų, o orderyje nepasirašytų, nepamena, kad taip būtų buvę. Nepamena, kad kas būtų už ją paėmęs algą ir jai ją perdavęs. Ji nežino, pagal ką nustatė, kad parašas ne jos. Pinigus visada gavo. Jos vyras ten dirbo, galėjo paimti jos algą ir galbūt pasirašyti už ją. Piniginių sumų nepamena, nežino ar galėjo gauti tokia mažą sumą kaip 46 Lt. Orderiuose gal ir gali būti jos vyro parašas, atpažintų savo vyro parašą. Nepamena, ar ikiteisminio tyrimo metu atpažino savo vyro parašą, žiūrėjo tik ar jos ar ne jos parašas. Gali būti, kad tos mažos piniginės sumos kaip 46 Lt. yra skirtumas, sumokamas žmogui grįžusiam iš atostogų, bet ji to nepamena.
Liudytoja J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvusį direktorių puikiai prisimena, buhalterę nelabai, nes buhalterės keisdavosi, asmeniškai bendravusi nėra. Butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. buvo jos nuosavybė. Kadangi namas Nr. (duomenys neskelbtini) tam tikrais tinklais buvo susijęs su šios įmonės nuosavybe esančiu nekilnojamu turtu, buvo nustatyta tokia tvarka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tiekti į jos butą šildymą šaltam vandeniui apšildyti ir šaltą vandenį. Pinigai dažniausiai buvo perduodami grynais pinigais tiesiogiai buhalterijai, negali pasakyti ar konkrečiai šiai buhalterei. Kiek pamena buvo išrašomas vienoks ar kitoks dokumentas. Niekada netikrino ar sutampa piniginės sumos. Už šildymą sąskaitą pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija. Jis ne visada buvo teisingas, bet niekada nieko nesakė, yra ne konfliktiška ir pretenzijų šiai dienai neturi. Kiek žino, ši įmonė jai pretenzijų taip pat neturi. Tik žino, kad buvo tam tikri nesutapimai, kai pardavė butą. Parduodant jį reikėjo atsiskaityti su visais tiekėjais, taip pat ir su šia įmone. Buvo nustatyta jos nepriemoka. Dalis nepriemokos jai buvo aiški, bet suma jos nuomone nebuvo teisinga. Bet pretenzijų nereiškė siekiant išvengti konflikto. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose dviejuose kasos pajamų orderiuose nurodytos sumos: 2007-07-26 - 881,72 Lt, 2008-07-09 - 1292,24 Lt, galėjo būti sumokėtos, bet tikrai neatsimena. Bet tokios didesnės sumos galėjo būti, kadangi paprastai ji mokėdavo už šildymą ir už vandenį tam tikrais laikotarpiais pvz. kartą į tris mėnesius, ne kiekvieną mėnesį. Nepamena ar parašai buvo orderiuose. Teismui pagarsinus T.7, b. l. 178, patvirtino šiuos savo parodymus.
Specialistė A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. kasos knygos lape nėra įrašyta 2007 m. sausio d. 31 d. kasos išlaidų orderio 427,64 Lt sumai, vadinasi į kasą šie pinigai nebuvo įrašyti. Tačiau yra dar vienas segtuvas. Ekspertizės atlikimas nėra jos kompetencijos dalykas, ji negali skirt ar neskirt ekspertizės. Yra segtuve dokumentai, kuriems ekspertizė buvo atlikta, o šiam - 2007 m. sausio 31 d. mėnesio, rašysenos ekspertizė nėra daryta. Tiriami visi segtuvai nebuvo, buvo atrankos būdu išrinkti. Išvadoje nurodė, kad šis dokumentas yra pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus todėl, kad vadovo skiltyje yra parašas. 2007 m. vasario 27 d. 471,42 Lt situacija identiška. Apie 2007 m. kovo mėnesio 2366,37 išvadoje viskas parašyta. 2007 m. gegužės mėnesio avanso apyskaitoje netikri parašai, bet dokumentas ir avanso apyskaita yra skirtingi dalykai. Dokumentas gali būti pridėtas geras, tačiau visi kiti įrašai padaryti avanso apyskaitoje - atskiras dokumentas. Kad jis yra tikras ji negali pasakyti. Paaiškina tik tiek, kad čia yra labai daug pažeidimų - netikri parašai ant dokumentų, kai neįtrauktos sumos į apskaitą, kai yra pateikti dokumentai ir įtraukta su netikrais parašais. Minimi dokumentai yra pateikti atskiram segtuve ir jie yra su parašais. Jos yra išnagrinėtas kiekvienas dokumentas, kiekviena suma įrašyta, o kada audito tyrimas buvo atliekamas, surašyta už mėnesį bendrom sumom. Tai yra bendra suma, kuri su jos sumom nesutapo. Ji tik prielaidą rašė, kad gali būti, jog auditui nebuvo pateikti du pateisinantys dokumentai, jie ir neįvertino tų sumų. Avanso apyskaitų lentelėje yra sudėtinės sumos už mėnesį. 2012 m. gegužės 30 d. kasos išlaidų orderyje nurodyta suma 1627 Lt yra įtraukta į apskaitą remiantis kasos knyga. Nesiruošė ieškoti pirminių dokumentų t. y. čekių ir juos sumuoti. Į kaltinimą įtraukta tik kasos pajamų dalis, o išlaidų kasos nė vienas centas neįrauktas. Nors to paties Šš automobilis remontuotas už daugiau nei 2000 Lt ir tie patys dokumentai buvo atskiram segtuve, o šitų daugiau nei 2000 Lt, kuriuos pats Šš pripažino, kad tai ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos, net ir ta suma nebuvo didinamas pinigų pasisavinimas. Ta suma buvo įtraukta į kasos išlaidų pateisinimą. Civilinis atsakovas klausia kadangi yra nurodyti du orderiai už 2478 Lt pinigai iš kasos išlaiduoti pagal suklastotus orderius, bet galų gale už mėnesį, už tuos du dokumentus, gaunasi 210 Lt nepateisinamų išlaidų, o už 2200 Lt yra pateisinamų išlaidų, nors ir orderis, ir parašai suklastoti. Dokumentai jai yra pateikti, ji negali jų nevertinti. Jie pateikti tyrėjos kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, ji juos vertina visus. Dalis dokumentų yra įtraukta į apskaitos registrus, dalis - ne, viskas yra aprašyta.
Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. (duomenys neskelbtini) bute 43 m. gyveno, kartu su žmona buvo šio buto savininkai. Konfliktų niekada nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina. Mokėjo už vandenį ir už laiptinės elektrą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą grynaisiais. Pinigus jis ir žmona mokėdavo buhalterei. Kiekvieną kartą sumokėjus būdavo išduodama sąskaita. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikti dokumentai, abejonių dėl parašų nekilo, nes nekreipė dėmesio. Jis neatsimena kokią pinigų sumą mokėjo 2009 m. rugpjūčio 11 d. Tą pačią dieną dviejų įmokų tokia pačia suma nemokėjo. Visus reikalus tvarkydavo jo žmona. Teismui pagarsinus T.7 b. l. 180, patvirtina, bet jis jau neatsimena tokių faktų. Gal ir galėjo mokėti du kartus, nes ir žmona mokėjo, ir jis mokėjo. Viskas buvo tvarkingai mokama kas mėnesį. Pretenzijų neturi. Pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam neturėjo.
Liudytoja R. P. atsisakė duoti parodymus, kaip artima kaltinamosios giminaitė.
Liudytoja T. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai pamena ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau kalbėjo tiesą. Patvirtina parodymus, duotus dėl parašų, teismas galėtų šiais parodymais remtis. Jie dirbo pagal tabelį, kas mėnesį panaši suma buvo gaunama už darbą. Visada pasirašydavo mokėjimo žiniaraščiuose. Žiniaraštyje nurodyta suma ir gaunama pinigų suma atitikdavo. Atlyginimą iš pradžių grynais pinigais išmokėdavo buhalterė J. Š., o po to į kortelę būdavo pervedami. Apie bendrovėje atliekamas inventorizacijas nežino. Negirdėjo apie tai kad, būtų kada nors paprašyta pasirašyti už kitą darbuotoją.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su jais priešiškų santykių nebuvo. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie dokumentus nuo 2006 m. iki 2008 m., t.y. mokėjimo žiniaraščius kasos išlaidų orderius - visur matė savo parašą. Atlyginimą išmokėdavo buhalterė. Visą laiką pasirašydavo mokėjimo žiniaraščiuose. Žiniaraštyje nurodyta suma ir gaunama pinigų suma atitikdavo. Abejonių dėl mokėjimo nekilo. Komisijose, inventorizacijose nedalyvaudavo.
Liudytoja Š. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta, nuomuojasi iš jų patalpas. Konfliktų tarpusavyje nėra buvę, santykiai dalykiniai. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pamena, patvirtina, teismas galėtų jais remtis. Už nuomojamas patalpas atsiskaitydavo buhalterei grynais pinigais buhalterės patalpose. Kaip patvirtinimas, kad moka, būdavo išduodamas orderis, tačiau būdavo neužpildytas arba tik dalinai užpildytas. Dažniausiai būdavo neįrašyta pinigų suma arba skaičiais nurodyta viena pinigų suma, žodžiais - kita. Nurodyta suma būdavo mažesnė. Iš pradžių nekreipdavo dėmesio, jai svarbiausia buvo, kad sumokėta ir kad nelikti skolingai. Buhalterė jai sudarė išsiblaškiusio žmogaus įspūdį. Vėliau, kada tų sumų nesutapimas buvo labai didelis, nustebo ir pamanė, kad čia kažkas keisto. Ji šiuos orderius visada laikė, bet vėliau visus išmetė, pareigūnams nebeturėjo galimybės parodyti. Sumos ypač šoktelėjo prasidėjus šildymo sezonui. Suma už komunalines paslaugas kisdavo. Kiek mokėti jau būdavo paskaičiuota. Vieną egzempliorių pateikdavo buhalterei, vieną pasilikdavo sau. Iš pradžių apie neatitinkančias sumas buhalterės neklausdavo, vėliau keletą kartų klausė. Tuomet buhalterė atsiprašė, kad suklydo, apsiriko ir pataisydavo. Orderis būdavo išrašomas prie jos akių. Iš jos pusės trūkumas nebuvo susidaręs ir niekas jos nereikalavo jį padengti. Priešingai - ji permokėjo maždaug 1000 Lt, kurių jai, nors ir reikalavo, niekas negražino.
Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, konfliktiškų santykių nėra buvę. Patvirtina parodymus duotus dėl parašų, teismas galėtų šiais parodymais remtis. Avansą ir atlyginimą išmokėdavo buhalterė savo kabinete. Kai gaudavo atlyginimą ir avansą, visais atvejais pasirašydavo, kitokių atvejų negalėjo būti. Sumos, nurodytos dokumentuose ir gaunamos grynais, atitikdavo. Vienas atvejis buvo, kad ji suabejojo dėl to, ar parašas jos ar ne, tačiau įsižiūrėjo ir nusprendė, kad parašas jos. Su ja atsiskaityta visiškai, pretenzijų neturi. Nėra girdėjusi, kad kas nors reikštų pretenzijas dėl darbo užmokesčio trūkumo ar nesumokėjimo.
Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad santykiai su kaltinamaisiais nekonfliktiniai, tik dalykiniai. Pamena parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtina. Vieną mėnesį buvo išrašyti du orderiai. Du kartus mokėti nereikėjo, buvo sumaišyti numeriai. Teismui paskelbus T. 7, b. l. 183, patvirtina šiuos parodymus. Duomenų nesutikrindavo, bet pasirašydavo. Patalpų nuomos suma visada tokia pati, skirdavosi tik mokestis už elektrą vienu dviem litais. Nesutikimų tarp sumų nebūdavo. Kasos orderiai būdavo užpildyti. Būdavo du orderiai - vienas už nuomą, kitas už elektrą. Mokėdavo kartą į mėnesį. Tačiau kartais vėluodavo ir pamesdavo. Tuomet buhalterė išrašydavo kitą. Pinigus sumokėdavo buhalterei. Nutraukus sutartį liko skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jau viską atsiskaitė. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti tik du orderiai, kurie buvo išrašyti vienai datai. Jis dirbo pagal verslo pažymą. Už susidubliavusius orderius nemokėjo nieko, kadangi suma buvo aiški.
Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, K. buvo direktorius įmonės, kur jie nuomojo patalpas, Š. buvo buhalterė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Jam apklausos metu buvo rodomi dokumentai. Šiuo metu jo įmonė likviduojama, todėl su savimi jokių dokumentų neturi. Pamena tik tiek, kad patvirtino visus pajamų orderius, nes ten buvo jo parašai. Jis buvo individualios įmonės direktorius, patalpas nuomavosi iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ilgą laiką, kaip nurodyta jo parodymuose. Jie mokėjo už patalpų nuomą pagal sutartį, mokėjo pagal išrašomas sąskaitas - faktūras. Kartais sumokėdavo grynais, kartais pavedimu, pagal tai, kaip gaudavo lėšas iš užsakovų. K. jam vėluojant užsimindavo, kad vėluoja mokestis, bet tai normalus dalykas versle. Kai įnešdavo grynus pinigus, buvo išrašomi finansiniai dokumentai. Už nuomą mokėjo dažniausiai jis, kartais finansininkė, kai jo nebūdavo. Įvairiai mokėdavo. Teismui pagarsinus T. 7, l. 162, jis savo parodymus patvirtina, gali teismas jai remtis.
Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. K. buvo direktorius, o Š. buvo buhalterė, jie kartu dirbo, santykiai normalūs. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2006-2008 metais, su juo buvo sudaryta darbo sutartis, jam mokėjo grynais pinigais vieną kartą per mėnesį su atsiskaitymo lapeliu, visada pasirašydavo algalapyje. Apklausų metu jam buvo rodomi dokumentai ir pasakė, kur buvo jo parašas, kur ne. Šiuo metu galėtų atpažinti, jei jam būtų pateikti tie dokumentai. Dirbo direktoriaus pavaduotoju, jis buvo atsakingas už teritorijos tvarką, pastatą, remonto darbus atlikinėjo, jei reikėjo įmonei padaryti, stogą tvarkė, elektrą tvarkė ir kitus darbus. Buvo atsakingas už ūkio reikalus, buhalterinių dokumentų netvarkė ir jų neprižiūrėjo. Naudojosi įmonės automobiliu VW ,,Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užsipylus kuro, pateikdavo buhalterei kvitus ir apmokėdavo. Jei trūkdavo kuro, jis pats sumokėdavo iš savo pinigų, paimdavo faktūrą ir paskui jam grąžindavo pinigus, pasirašydavo išlaidų orderiuose gaudamas pinigus. Šis automobilis buvo pirktas iš įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tam buvo išrašyta sąskaita-faktūra. Vieną kartą yra dalyvavęs įmonės metinėje inventorizacijoje, tikriausiai 2007 m., viską tikrino, materialų turtą, pinigines lėšas taip pat, kiek jis pamena. Asmeniškai jis nedalyvavo pinigų inventorizacijoje, pinigų neskaičiavo, tai darė kiti komisijos nariai, jis tvarkė stakles, kitus įrenginius. Teismui pagarsinus T. 7, l. 18, 20, 24, savo parodymus patvirtino. Kaip jo parašai galėjo atsirasti ant dokumentų, kur neva jam buvo išmokėti pinigai, negali pasakyti, jei buvo jo parašas, tai reiškia faktas buvo, jei nėra jo parašo - vadinasi jokių pinigų negavo. Nežino, ar pas buhalterę kabinete lankėsi svetimi žmonės, ateidavo klientai, įmonės darbuotojai. Jo kabinetas buvo kiemo pastate, o buhalterės administracinėse patalpose. Alga buvo labai maža, nes veikla beveik nevyko įmonėje, tik iš nuomos vertėmės. Gaudavo gal apie 500 Lt algos, gaudavo vieną kartą per mėnesį. Mokėdavo mėnesio pradžioje nuo5 iki 10 dienos, jei gerai pamena. Už kurą jam sumokėdavo pagal kvitus, sumos tikrai nebuvo didelės, nes ilgų kelionių nebuvo, yra įsipylęs kartą per mėnesį apie 40 litrų, gal kartais daugiau, tikslių sumų negali pasakyti. Čekius už kurą pateikdavo tą pačią dieną, kai įsipildavo, jei spėdavo atvežti į darbą, jei ne – po kelių dienų. Jei reikėdavo, už savo lėšas pirkdavo ir reikiamas darbui priemones, pirkimo dokumentus pateikdavo buhalterei ir jam apmokėdavo. Įmonės turto inventorizacijoje dalyvavo, buhalterė atsispausdinusi buvo sąrašą turto ir pagal jį tikrino įmonės turtą. Komisijoje buvo dar buhalterė, R. ir direktorius K. Dėl piniginių lėšų, kasos inventorizacijoje nedalyvavo, stakles tikrino. Kad buvo pinigai inventorizuoti, žino, nes buvo surašytas aktas, matė jį, pinigų suma buvo nurodyta, jos nepamena, bet įmonėje niekad nebuvo daug lėšų. Šį aktą pasirašė visi, R. buvo pirmininkas, buhalterė, direktorius, buvo bendras aktas ir turto, ir lėšų. Š. dirbo buhaltere įmonėje ir mokėjo jiems algas, daugiau niekas kitas nemokėjo pinigų, kiek jam žinoma. Įmonė neturėjo daug lėšų, taip užsimindavo ir buhalterė, nes buvo, kad algos vėluodavo. Buvo taip, kad kartais reikėdavo ir vėliau ateiti pasirašyti už gautas lėšas, o pinigus gaudavo išlaidoms anksčiau. Inventorizacijos komisijos nariai nėra minėję, kad kasoje yra trūkumas. Dėl ūkio išlaidų pinigus mokėjo jiems iš kasos, buvo irgi skirtingai, kad pasirašydavo už gautus pinigus ir vėliau, nei gaudavo juos. Gali būti ir taip, kad nepasirašė, pamiršo tai padaryti ir gal buhalterė už jį pasirašė. Teisėjai parodžius dokumentą 5 t., 52 l., jis patvirtino, kad ant dokumento jo parašas. Teisėjai parodžius 5 t., 53 l., jis patvirtino, kad ant dokumento jo parašas. Teisėjai parodžius dokumentą 5 t., 54 l., jis patvirtino, kad ant dokumento ne jo parašas. Teisėjai parodžius dokumentą 5 t., 57 l., jis patvirtino, kad ant dokumento ne jo parašas. Teisėjai parodžius dokumentą 5 t., 90 l., jis patvirtino, kad ant dokumento ne jo parašas. Teisėjai parodžius dokumentą 5 t ., 93 l., jis patvirtino, kad ant dokumento ne jo žmonos parašas. Teisėjai parodžius dokumentą 5 t., 95 l., jis patvirtino, kad ant dokumento ne jo parašas. Su juo buvo visiškai atsiskaityta, skolos įmonė jam neturi.
Papildomai liudytoju teisme apklaustas A. A. parodė, kad algos mokėjimo žiniaraščiuose 2008 m. galėjo pasirašyti už žmoną, jei jos nebuvo algos mokėjimo dieną, buhalterė jam perduodavo žmonos algą. Pasirašydavo savo parašu prie žmonos pavardės gal 2-3 kartus.
Liudytoja L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, K. buvo įmonės, kurioje ji dirbo direktorium, Š. buvo buhalterė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, parodymus atsimena geriau tuos, kuriuos davė tuo metu. Apklausų metu jai buvo rodomi dokumentai ir pasakė, kur buvo jos parašai, kur ne. Teismui pagarsinus tomo 7, l. 26, 28, 29, ji patvirtino savo parodymus. Jie tikriausiai visada pasirašydavo žiniaraščiuose. Kartais buhalterė algą atnešdavo pati ir jai atrodo, kad pasirašydavo už pinigus. Jai įmonė neskolinga. Vyras galėjo ir už ją pasirašyti žiniaraščiuose, jei jos darbe nebuvo algos mokėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu jai rodytuose dokumentuose buvo jos parašai, vyras nepasirašinėjo už ją. Vyro parašą galėtų atpažinti ant dokumentų. Vyras galėjo už ją pasirašyti žiniaraščiuose, prie jos pavardės. Buvo parodytas jai dokumentas, kur pasirašyta prie jos pavardės, tai buvo ne jos vyro, o kito žmogaus parašas. Apklausų metu jai buvo rodomi dokumentai, atsiskaitymo lapeliai, jų nėra išsisaugojus. Ji dabar nepamena, kokio dydžio algą gaudavo kai dirbo. Jos alga galėjo būti 2008 m. – apie 950 Lt, ar galėjo 2008 m. liepos mėn. būti alga 1023 Lt, gerai nepamena. Atsiskaitymo lapelius duodavo prieš algos mokėjimą, sumos atitikdavo su lapelyje nurodyta ir išmokėta suma, nors ne visada ir stebėjo už kokią sumą pasirašė.
Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, parodymus atsimena. Jie atliko apžiūrą, buvo atliktas įmonės patikrinimas suderinus visas procedūras su klientu, sutardavo įprastai, kokius veiksmus ir kam reikia atlikti. Paskui pateikdavo ataskaitą, kas buvo pastebėta patikrinimo metu. Jiems buvo pateikti visi prašomi buhalteriniai dokumentai, pradiniai dokumentai, dokumentų registrai, galimai buvo ir sutartys įvairios pateiktos, kad įsitikinti, jog sumos yra pagrįstos apskaitos registruose. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterė dirbo pagal darbo sutartį. Tais metais, kai pasikeitė finansininkas, jie tikrino darbo sutartį, kad įsitikinti dėl tinkamo atstovavimo klientui, priešingu atveju jie nebūtų galėję gauti iš jos reikiamų dokumentų. Kasos pajamų žiniaraščiai, orderiai jiems buvo pateikti. Jie nenustatė kažkokių rimtų pažeidimų, o kodėl byloje yra specialisto išvada ir direktorius su buhaltere tapo kaltinamuoju, jam nežinoma. Jų ataskaita buvo parengta pagal pateiktus jiems dokumentus, nieko blogo nepastebėjo. Dokumentai buvo registruojamai chronologine tvarka, jei tai nebūtų padaryta, būtų pastebėjęs ir nurodęs ataskaitoje. Gal jiems buvo pateikti ne tie dokumentai. Teismo pareikalautuose dokumentuose iš Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus esantys dokumentai, tarp jų yra kasos knyga, kuri buvo Š. perrašyta prieš pat išeinant jai iš darbo, todėl anksčiau galimai tam tikri buvę dokumentai tai dienai buvo neįtraukti. Apžiūrėjęs priedą Nr. 11, kasos knygą 2006-2009 m. Ataskaitą rengė 2009 m. kovo mėn. už 2008 m. Kasos knyga turėjo būti susiūta, suantspauduota, sunumeruoti lapai, aprašyta. Negali prisiminti ar būtent ši jam buvo pateikta. Jie tikrino ir įmonės metinės inventorizacijos aktus, tai yra privaloma, kad įsitikinti, jog tokia buvo atlikta. Peržiūrėdavo apyrašus, sulygindavo su apskaitos duomenimis. Jei būtų darę auditą, būtų išsamiau, o kadangi tai buvo patikrinimas, jie tik sutikrino. Jie jokių pažeidimų nenustatė, kad datos nesutaptų su įrašytu dokumentu ir data dokumente, eilės tvarka dokumentai buvo sunumeruoti. Pažeidimų nenustatė, priešingai, būtų įspėję užsakovą. Mano, kad šiuo atveju buvo apgaulė panaudota, nes tikrai visus reikšmingus pažeidimus būtų fiksavę. Patikrinimo metu tikrino apsiribodami pasirinkto mėnesio dokumentus, ar yra visur reikiami parašai, jie susidarydavo situaciją apie vedamą apskaitą. Daug ko negali patikrinti, jei įnešta į kasą suma, bet dokumentas neišrašytas, jie to net negali nustatyti, tokiu atveju reikia stebėti visu procesus. Priešpriešinio patikrinimo nedarė, netikrino kitų su įmone susijusių įmonių buhalterinių dokumentų. Jie apsiribodavo metinėmis inventorizacijomis, peržiūrėdavo jas ir tikrino, ar nėra neatitikimų. Nebuvo nustatyti pažeidimai. Jų įmonės buvo prašyta atlikti skaičiavimus ir sulyginimus, iš pateiktų jiems dokumentų, susumavo atitinkamų dokumentų sumas, kad pačiam direktoriui nereikėtų techninio darbo atlikti. Vadovybė žinojo, kokie yra dokumentai ir ką reiškia suma, juose nurodyta, jis jokių ribojimų dokumentams nežinojo ir negalėjo sulyginti. Išvados nepateikė, tik konstatavo aritmetinį atitikimą, pagal pateiktus jiems buhalterinius dokumentus. Atkreipė dėmesį į nurodytas sumas dokumentuose ir apskaitoje. Klientas ko prašė, tą jie ir padarė. Visos aplinkybės buvo aiškios, nes direktorius minėjo, kad yra problemų su kasa. Sutarė, kad jis gali tik patikrinti, jei tai užsakovui padeda daryti išvadas, jis ir imasi atitinkamų veiksmų. Pačių dokumentų nevertino, ar jie tikri, ar klastoti, jie ne tos srities specialistai, be to ir neturėjo visų sąrašų. Jiems buvo pateikti dokumentai tik 2009 liepos mėnesį, o kokia situacija buvo realiu laiku, jiems nežinoma. Dvi eilutės buvo parašytos ataskaitoje, sumos skyrėsi tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Dėliojo sumas periodiškumu, tikrino kasos dokumentus. Jis vykdė jam paskirtą užduotį, pačios kasos netikrino, pinigų neskaičiavo. Metines inventorizacijas įmonės tikrino ir turto, ir lėšų, ir įsipareigojimų aktus, tokios buvo daromos kasmet, atliko paskaičiavimus ir ieškojo nesutampančių sumų. Netikslumų nenustatė, pažeidimų nefiksavo. Inventorizacijos komisijos buvo sudaromos, tik labai nedidelės, nes įmonėje dirbo nedaug žmonių, samdomų žmonių nebuvo. Įmonės dokumentai, dauguma jų kur buvo saugoma, negali pasakyti, bet jie būdavo pas buhalterę kabinete ir ji jiems fiziškai pateikdavo reikiamus dokumentus, kur jie būdavo laikomi naktį, jam nežinoma. Ar direktorius laikė kokius nors buhalterinius dokumentus pas save, negali pasakyti. Kasos inventorizacijos metu suma turi sutapti su registrų duomenimis. Pagrįstumą operacijų galima tikrinti, jei reikalauja vadovas, jei jiems to reikia, nėra problemos tai padaryti. Jei kalbant apie paskirtos komisijos pareigas, direktorius turi įsakyme nurodyti komisijos narių pareigas inventorizacijos metu. Kasos inventorizacijos atlikimas klasikinis - kasoje esantys pinigai turi atitikti apskaitos dokumentams. Inventorizacijos rezultatas gali neatitikti su faktine suma, kiek tai reikšminga sunku nustatyti, tokiu atveju rekomenduojama dažniau atlikti patikrinimus. Darbo sutartį su Š. manė, kad matė ir manė, kad buvo įsakymas dėl jos paskyrimo į kasininkės pareigas. Mano, kad jie matė reikiamus ir būtinus dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu jų neklausė, ar galima pateikti pasidarytų tirtų buhalterinių dokumentų kopijas. Mano, kad įsakymas turėjo būti dėl buhalterės paskyrimo į kasininkės pareigas, tai buvo standartinė procedūra jų praktikoje, jei tokios sutarties nebūtų, jie tai būtume pastebėję ir informavę vadovą ar įmonės direktorių. Dėl kasininko pareigų mano, kad kažkaip tas faktas turėjo būti įformintas. Mano, kad jiems reikiamus dokumentus pateikė pati Š. Šiai dienai reikia patikrinti darbo dokumentus, ar buvo daromos dokumentų kopijos šiuo atveju. Jei jos būtų jų įmonėje, galėtų pateikti teismui, jei tokios atsirastų. Jų atliktas patikrinimas nėra būtinas įmonei, auditas irgi nebuvo privalomas šiai įmonei. Jei gerai pamena, iniciatyva atlikti patikrinimą buvo pačių įmonės savininkų. Šiai įmonei auditas nebuvo privalomas. Reikalingi du rodikliai, nustatyti įstatymu, kokiai įmonei būtinas auditas, įmonės vadovas atsakingas už tai, kad nuspręsti, ar įmonei reikalingas audito atlikimas. Sutartis su buhaltere turėjo būti sudaryta tais metais, kai finansininkė atėjo dirbti į pareigas. Jie atliko patikrinimą, nei vadovas, nei buhalterė nieko neužsiminė apie neatitikimus. Kokios buvo sumos, tokios ir buvo fiksuotos. Neatitikimų nebuvo, pažeidimų nenustatė, apskaitoje klaidų nerado. Pastebėjimą surašė 2009 m., jiems dokumentai buvo pateikti segtuvuose, apyrašo aktų nebuvo, dokumentus tikrino įmonės patalpose. Įmonės direktorius pats norėjo patikrinti įmonę, tai nebuvo privaloma, norėjo tiesiog patikrinti įmonės būklę. Direktorius neišreiškė pastabų dėl buhalterės, jie dirbo tiesiog savo darbą pagal sudarytą sutartį.
Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2001-2002 metais dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2006-06-15 iki 2009 pavasario komercijos direktorium ir visą tą laiką buvo valdybos pirmininku. Kaltinamuosius pažįsta, kartu dirbo, santykiai normalūs. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus patvirtina, teismas gali jais remtis. Š. vyriausiąja direktore pradėjo dirbti, kai direktoriumi buvo K.. Atlyginimą jis gaudavo grynais pinigais, jam atnešdavo pati buhalterė į kabinetą ir jis pasirašydavo žiniaraštyje, visada pasirašydavo už tiek, kiek gaudavau realiai. Atsiskaitymo lapelius gaudavo kartais, tai buvo tiesiog išrašas apie apskaičiuotą atlyginimą. Sumų su lapeliais ir žiniaraščiais netikrino, suma informatyvaus pobūdžio, sumos sutapdavo. Jo darbo užmokestis buvo pastovus 960,48 Lt, galėjo tokia suma būti. Jam nebuvo žinoma, kad žiniaraščiuose prie jo pavardės buvo ne jo parašas. Algą jis visada pasiimdavo pats. Teismui pagarsinus T. 7, l. 11, 14, 16, jis savo parodymus patvirtina. Patikslina, kad inventorizacijos komisija kasai nebuvo sudaryta, nors pati inventorizacija buvo atliekama kiekvieną mėnesį. Buhalterė mokėdama algą, dalyvaudavo tuo pačiu ir pasitarime pas direktorių kabinete, ji apžvelgdavo situaciją ir pasirašydavo direktorius mėnesio inventorizacijos aktą. Sutartį priimant į darbą sudarė ir jis, ir Š., nes tą pačią dieną pradėjo dirbti, su ja buvo aptarta, kad ji ir eis kasininko funkcijas ir su ja buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Tokią darbo sutartį ir jis pats matė, nes jie kartu darbinosi. Sutartį pasirašė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, turbūt pas jį kabinete. Administracija yra vienoje patalpoje, o buhalterė dirbo kitame kabinete. Jie pasirašė direktoriaus kabinete, dalyvavo visoje procedūroje, matė įsakymą, kai ji pasirašinėjo. Matė, kai Š. pasirašinėjo darbo sutartį, sutartis buvo patvirtinta, atspausdinta kompiuteriu. Negali pasakyti, kas paruošė sutartį, nepamena, kas užpildė blanką. Kodėl byloje nėra aptariamos sutarties, negali pasakyti, nes jie daug dokumentų nerado. Pas Š. lankydavosi P., ją vadino buhalterės podukra, ji nuolat lankėsi pas buhalterę kabinete. Ką ji ten veikė, jam nežinoma. Ji nebuvo įmonės darbuotoja, ar ji dirbo su dokumentais, jam nežinoma. Piniginių lėšų mėnesio inventorizacija vyko taip, kad buhalterė atnešusi algas pas direktorių į kabinetą, atsinešdavo skolininkų sąrašus, kasos duomenis, grynų pinigų aktą, viskas buvo sutikrinama, surašomas aktas ir pasirašomas, tai buvo daroma kas mėnesį, tuo pačiu aptariant ir kitus klausimus. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikta piniginių lėšų inventorizacija, faktiškai tai vyko kas mėnesį. 2009 liepos mėn. įmonėje auditorius peržiūrėjo įmonės dokumentus, tikrino, fiksavo netikslumus. Peržiūrėjus kasos dokumentus, direktorius pats pastebėjo, kad yra netikrų parašų kasos orderiuose ir auditorius nustatė neatitikimus, po ko jie kreipėsi į ekonominę policiją. Tuo metu Š. ruošėsi išeiti iš darbo ir jiems negalėjo paaiškinti neatitikimų, vėliau padengė dalį skolos. Kasos pinigų likutis, atsiradus neatitikimui, nebuvo perskaičiuotas, nepamena ar tikrino kasą. Kartą per metus buvo atliekamos viso turto metinės inventorizacijos. Jis pirmininkaudavo komisijai, dalyvaudavo buhalterė, direktorius ir dar vienas asmuo, buhalterė pateikdavo sąrašus ir tikrino absoliučiai visą įmonės turtą. Inventorizacijos metu nebuvo nustatyta nei trūkumo, nei pertekliaus. Kasos inventorizacijos metu perskaičiuodavo grynus pinigus ir tikrino dokumentus. Jų skaičiavimo metu jiems buvo pateikiami duomenys apie likutį, kurį ir fiksavo. Įmonėje buvo atliktas patikrinimas valdybos iniciatyva, sudarė sutartį su audito bendrove ir jie savo darbą atliko. Vėliau metams pasibaigus svarstydavo ataskaitas, kaip kontrolės mechanizmą. Valdyba ir jos nariai direktoriui priekaištų neturėjo, visi reikalavimai buvo vykdomi, nukrypimų ir neatitikimų nebuvo nustatyta. Priekaištų buhalterei nebuvo, iki tol kol ji buvo atleista iš darbo, nustačius kasoje trūkumus. Kas mėnesį, kai tikrino kasą, jis buvo stebėtoju, aktą dėl lėšų patikrinimo paruošdavo buhalterė, ant blanko įrašydavo duomenis, lėšų likučius. Kasos likutis buvo tikrinamas direktoriaus kabinete, pinigus pati buhalterė atnešdavo iš kasos, tą sumą ir įrašydavo į aktą, likutį mėnesio pabaigoje. A. Š., auditoriui dokumentus perdavė direktorius, kur buvo atliktas auditas, negali pasakyti, tikėtina įmonės patalpose. Š. nebuvo reikalaujama pripažinti skolą, prašoma buvo paaiškinti trūkumo priežastis, nurodyti aplinkybes. Jai nebuvo surašęs pavyzdžio, kaip surašyti skolos pripažinimą.
Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam abu kaltinamieji yra pažįstami. Juos siejo darbiniai santykiai, konfliktų nėra buvę.Nuomavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose esantį kambarėlį, bet tiksliai nepamena kada, maždaug nuo 2007-08-30, apie 3-4 metus. Ikiteisminio tyrimo parodymus pamena ir patvirtina. Patalpas nuomavosi sandėliavimui, 400 LT kažkur į mėnesį mokėjo grynais visą laiką. Jokių bankinių pavedimų nebuvo. Pats mokėjo, nešdavo į buhalteriją. Kai sumokėdavo, išduodavo, tai pavirtinantį dokumentą, nes pačioje pradžioje stabiliai mokėjo. Kai nešdavo pinigus ten, kažką pašnekėdavo, kažką pasirašydavo, net nežiūrėdavo ką. Kartais net sąmatos neimdavo, nes jam tai nebuvo aktualu, kadangi neturėjo kažkam tai atsiskaitinėti. Net nežiūrėdavo, ką pasirašo, tik paduodavo pinigus. Buvo tokia situacija, kad pradėjo vėluoti su mokėjimais, nes vietoj 400 Lt atnešdavo 600, 500 LT už du mėnesius. Ta nuomos suma galėjo kisti, dėl to ir nežiūrėdavo į tuos kvitus. Nes jis žinojo asmeniškai kiek ir kiek jam reikia sumokėti. Ikiteisminio tyrimo metu parodyti kasos pajamų orderiai ir juose esančius parašus patvirtina, kadangi yra akivaizdu, kad čia jo parašai. Teismui pagarsinus T. 7, l.182-186, 2012-07-31 D. K. apklausos protokolą, jis patvirtino savo parodymus. Patvirtina, kad visada pasirašydavo pajamų orderius, tačiau ne visada žiūrėdavo ką pasirašo. Visada mokėdavo tik lygiomis sumomis. Bet kai jam atnešė už tą laikotarpį suderinimo aktą ir kai jis pamatė, kad jam susidarė nemaža skola, pradėjo ieškoti pajamų orderių. Ant rastų pajamų orderių nebuvo užrašytą jokių sumų. Ant atspausdinto blanko jis pasirašydavo, bet net nežiūrėdavo už ką tiksliai. Jis nežino kada buvo suderinimo aktas, matyt, kai paaiškėjo skolos. Galėjo būti metai iki nuomos pabaigos, gal mažiau, tiksliai nepamena. Sutiko direktorių, kuris paklausė, kodėl jis nemoka nuomos mokesčio, nes susidariusi maždaug virš 3000-4000 Lt skola. Ši žinia jį labai šokiravo. Tai suderinimo akto dienai galėjo būti skolingas iki 500-600 Lt. Paskui pradėjo aiškintis, ieškoti pajamų orderių, kuriuos kažkur mašinoje įmesdavo. Pastebėjo, kad nebuvo jo parašo ir jokios sumos, tik jos parašas. Tyrėjai paprašius nepateikė nei vieno pajamų orderio, nes namuose buvo daromas remontas ir nieko neliko. Suderinimo aktas turėtų būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje. Nuėjo pas buhalterę ir pradėjo aiškintis. Įrodė, kad tą mėnesį jo buvo sumokėta, kadangi rado pajamų orderius, kuriuose parodyta, kad sumokėta. Pagal suderinimo aktą parodyta, kad jo nemokėta. Jam liko kažkur apie 1000 Lt skolos už nuomą ar mažiau, tiksliai nepamena, nes nebuvo įrodyta kaip prieš tai. Šiai dienai jam nėra pareikštos pretenzijos. Pasibaigė sutartis ir bankiniu pavedimu po 200 Lt mokėdavo tą skolą. Sutarties laikotarpiu mokėjo grynais, bet ją nutraukus už skolą mokėjo bankiniais pavedimais. Neatsimena kiek laiko, kokiomis sumomis ir kiek kartų mokėjo bet maždaug metų laikotarpį. Visada tik pats mokėdavo. Su buhaltere aiškinosi dėl suderinamumo akto, nes tik buhalterė imdavo iš jo pinigus. Visai su kitu asmeniu aiškinosi. Po suderinamo akto, kai pradėjo aiškintis, turbūt jau šitos buhalterės nebuvo, buvo nauja. Nepamena, kad buvo pasirašęs suderinimo aktą. Kai jis įnešdavo didesnę sumą, tada reiškia, jis įnešdavo jo likusį įsiskolinimą už kokį mėnesį ir t.t. Jis tokiomis didelėmis sumomis nemokėjo, mokėjo visada lygiomis dalimis. Jis nežino, kaip ten ji dokumentus tvarkė. Jis atnešdavo 500 Lt, padėdavo ant stalo, ji jam išrašydavo pajamų orderį, jis pasirašydavo ir jis išbėgdavo, nes jam nebuvo įdomu. Jis pradžioje nežiūrėdavo, nes jam nereikėjo pajamų orderių, kada jam išlindo skolos, suderinimo aktas, jis tada pradėjo ieškoti ir rado kelis pajamų orderius be jokių sumų. Jis turėjo tokią prielaidą, kad ji paskui įrašydavo kažkokią tai sumą. Kokią sumą ji įrašydavo, jis nežino. Jis taip tik pagalvojo, nes kaip ten ji tvarkėsi jam nebuvo įdomu. Jis nežino ir negali pasakyti tiksliai dėl mokėjimų. Jei buhalterė būtų teisingai vedusi, viskas būtų gerai. Tą dieną jis atnešė 500 Lt, o 630, 58 Lt sumakaip jam neaiški. Jis nepamena, koks buvo galutinis įsiskolinimas, gal pas juos kažkas išlikę. Nauja buhalterė jam aiškino, kad tam tikrų pajamų orderius rado, kitų ne. Išsiaiškinus viską po suderinimo akto, suma sumažėjo trečdaliu, bet konkrečios sumos jis negali įvardinti. Skola buvo apie 1000 Lt, šią sumą jis pripažįstą. Suderinimo akte skola buvo apie 3000-4000 Lt. Kai pradėjo su nauja buhaltere aiškintis, suma liko tik tokia. Jis mokėdavo kartą į mėnesį. Nebuvo, kad mokėjo dažniau. Negalėjo būti, kad mokama kas porą dienų.
Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus pamena. Patvirtina savo parodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų nuomos. Pagal sutartį nuomavosi nuo 2007-01-02 iki dabar. Pirminė kaina buvo nustatyta 4 Lt už kvadratinį metrą, vėliau pakeitė. Paskui sumažėjo iki 3 Lt. Laiko nepamena kada po 4 Lt buvo. Nuomavosi 123 kvadratiniai metrus. Už apšiltinimą mokėjo, dabar moka tik už nuomą. Prieš 4 metus buvo atjungtas šildymas. Pagal sutartį buvo numatyta, kad nuomos mokestis apima ir visas kitas paslaugas, už elektrą mokama atskirai. Už nuomą mokėjo buhalterei J. A., paskui N. Jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nuomą mokėdavo visą laiką grynaisiais. Kasos pajamų orderį visada gaudavo kaip įrodymą už sumokėtą nuomą, bet buvo kartą ar du nenurodyta suma, tada paskambindavo buhalterei ir nuvažiuodavo, kad būtų užrašyta suma. Kiekviena karta, kai pasirašydavo, tikrindavo. Buhalterė iki N. visuomet nurodydavo sąskaitų faktūrų numerius, taip jam patogiau kontroliuoti. Buhalterė nenurodydavo sąskaitų faktūrų. Ne visada orderiuose buvo nurodytos tikslios sumos - kartais didesnė, kartais mažesnė. Pavyzdžiui, orderis buvo išrašomas už du mėnesius, atitinkamai nuomos mokestis turėjo būti dauginamas iš dviejų ir suma, atsižvelgiant, kad už mėnesį, pavyzdžiui, 369 Lt, tai už du mėnesius 738 Lt. Tai galėjo būti, kad buvo nurodyta 740, 750 Lt ir panašiai. Galėjo mokėti ir už du mėnesius. Už elektrą mokėjo per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atskiras orderis buvo išrašomas už elektrą. Už jį niekur nepasirašydavo. Ikiteisminio tyrimo metu pateikti orderius sunkiai pamena, nes praėjo daug laiko. Orderiuose yra ne jo parašai. Jis gali tai patvirtinti, kadangi jis nebuvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitė su ja už du mėnesius, jei jis būtų sumokėjęs tą pačią dieną, tada orderyje būtų nurodytas avansinis mokestis. Jis avansu nemokėjo. Buhalterė pasirašyti negalėjo, nes ji pasirašydavo savo parašu. Šis parašas panašus į jo, bet ne jo. Jam pateikė orderius ir jie bendrai nustatė, kad čia ne jo parašas. Tiksliai koks orderio numeris nežino, buvo užsirašęs, bet šiuo metu neturi. Buvo trys orderiai. Teismui pagarsinus T. 7, l. 189-190, 2012-08-17 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino. Už paslaugas ir nuomą mokėdavo vienu metu. Patikslina, kad kelis metus buvo tik sandėlis, dėl to už komunalines paslaugas nemokėjo, nes jomis nesinaudojo maždaug nuo 2007 m., nes gamyba faktiškai nevyksta. Orderiai buvo tik atskiri mokant už elektrą ir komunalines paslaugas, o ne laiko atžvilgiu atskirai. Buvo parašytas vienas orderis už elektrą, kitas už kitas komunalines paslaugas. Seniai mokėjo. Ankščiau už tam tikrą laikotarpį mokėdavo pagal skaitliuko parodymus. Buhalterė mokėdavo, kadangi ji kartu buvo ir kasininkė. Iki 2009 m. įsiskolinimo neturi, dabar turi. Iki 2009 m. nebuvo permokos, nes veikla nebuvo tokia pelninga. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo įmonės buvo tarpusavio suderinimo aktai. Jei būtų įsiskolinimas, šis aktas padėtų suderinti mokėjimus, tai yra įprasta praktika. Neturi jokių įsiskolinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo įmonė viena kitos atžvilgiu. Permokos nėra realios. Šie pinigai nėra jo, jis jų nemokėjo, kur nurodytas jo vardas, pavardė ir parašas.
Specialistės tęsiama apklausa, davus jai papildomus klausimus:
Ji buvo ne taip supratusi lentelę, kur yra visa suvesta kasa. Visi šie dokumentai, kurie be parašų, kurie buvo suklastoti, jie nėra įtraukti į normalią kasą ir jie yra įtraukti į bendrą sumą 70 000 LT, kurios ji nustatyti negali, nes parašas yra ne to asmens, kuris pasirašė, todėl ji negali traktuoti, kad tam žmogui išmokėta ir kad tiek išmokėta ir dėl to sėdi toje sumoje. Ir visa ši suma, įeina visi šie dokumentai ir darbo užmokesčio apskaitos registrai, visi kurie suklastoti parašai, ir visi kasos išlaidų orderiai, kurie parašai neatitiko tikrovės. Netgi yra surašyti visi, kur nėra vadovo parašo ir tos sumos nėra įtrauktos. 78979 LT suma nėra galimybės nustatyti ar tiek išmokėta ir kam sumokėta. Tuose dokumentuose netgi yra pateikta prie padirbtų parašų kasos išlaidų orderiai, avansiniu įskaitų dokumentai, pvz. sąskaita faktūra , kuriose netgi yra direktoriaus parašas. Visos sumos patikrintos, visos identiškos, niekas nesikeičia ir nepasikeis, kadangi dokumentai kokie yra tokie. Kodėl pajamų orderiai abu buvo vienodi dedami į buhalterinę apskaitą : vienas su netikru parašu, kitas su geru, šito pasakyti negali, nes atliko dokumentini tyrimą. Visos šios sumos yra priede, kur lentelė yra kasa, ten yra absoliučiai viskas. Yra surašyta, kas kur pasirašė, kas ne tas, ar K. ar kas. Ar įtraukė į apskaitą ir kodėl užskaitė kaip išlaidas, bet jos neužskaitytos. Nemato pagrindo rinkti tokių dokumentų, nes yra pridėta lentelė nr. 11, ten yra suregistruoti visi dokumentai. Nemato jokios prasmės, nes ji juos pakėlė ir jie yra. Kokia tvarka įmonėje ir kas turėjo ką pirkti ir kas turėjo ką priduoti, neaišku. Nes neaišku, kas kasininkas buvo. Pagal datas yra surinkti dokumentai, tvarkingai sudėti, suklijuoti tame segtuve, kuris buvo priduotas su visais arba jis tam nr.2. ji nežino iš kur ten tie dokumentai, nes ji atliko dokumentinį tyrimą. Jai buvo pateikti dokumentai ir jinai juos įvertino. Pridėjo priedą, kuriame nurodyta ir data ir suma kiekvieno dokumento, ar tikras parašas ar ne. Ten viskas surašyta aiškiai. Už kiekvieną dieną yra viskas surašyta. Realiai koks likutis buvo kratos dienai ji negali pasakyti. Tie 78 000 LT su biški, nes parašas buvo suklastotas dokumente ir negali sakyti, nes vieni dokumentai ten , kiti ten, ir buvo surinka į viena krūvą ir tiesiog surinko iš visko, ką gavo į priedėlį nr.11 ir surašė prie kiekvienos pozicijos ar su tikru parašu ar ne tas ir tas ir jeigu ten yra netikras parašas ji negali nieko pasakyti. Kasos turėjo būti visi inventorizaciniai aktai turėjo būti užfiksuoti. Kad tą dieną tiek ir tiek paskaičiuota. Nėra nei vieno kasos patikrinimo, jokios inventorizacijos. Nėra nustatytas kasininkas, kas nori tas dalyvauja kasoje, kas nori tas deda ar išima. Tik pagal dokumentus gali viską nustatyti, tai senai buvo. Jeigu uždarai tą dieną kasą, ją paskaičiuoja, tada žiūri, tada būtų aiškiau. Kai klastoti ten parašai, niekada nepasakysi kas buvo. Aišku, kad niekas nesiskundžia, kad sumokėta alga, bet neaišku kiek , kam , gal ir žmona ėmė už vyrą, nieko negali pasakyti. Nėra nei vienos audito išvados pateiktos, kur kasmet darydavo. Nėra jokios tvarkos ir neaišku kada kas ką darydavo ir nežinojo, kas už ką atsakingas. Yra skaičiukai, kurie neįrašyti išvadoje ir yra bendros sumos, įrašytos iš lentelės, tie visi neatitikimai kasos. Lentelė priedas 29. Už visus metus suvesi duomenys tų neatitikimų kasos. Išvadoje smulkmenų visokių nerašė, bet čia yra 9 LT už 2007 m. nesutapimas. Yra pajamos įrašytos į išlaidas. Centai ten sumaišyti. Viskas sueina kapeika su kapeika, išskyrus, kad nėra aprašyme, bet tai jums nėra labai svarbu. 24 ct jos neprirašyti prie sumos. Kasos išlaidų orderiuose yra viena suma, kasos knygoje kita. Kasos išlaidų registre 23 ct, o dokumente kiti. 2009 06 11 kasos pajamų orderyje suma 85, 20 LT , o registre 82, 50 LT. 2008 06 29 kasos pajamų orderyje suma 130 LT, o registre 120 LT. Neužpajamuotos sumos - 199,79. Čia reikia žiūrėti pajamas ir išlaidas. Neužpajamuoti 257Lt, 8000 Lt. 10 LT skirtumas yra, neteisingai surašyta. Sumos duoda įtaką ar į tą ar į tą pusę, ir visi skaičiai negražūs. Jei nuodugniai žiūrėti, tai galima kiekvieną skaičių. Yra sumos po du kartus, viskas yra jos sutikrinta, viskas sueina. Surašė į kasą viską, ką turėjo. Ir toks skaičius gavos. Kur tiesa ir didelis klausimas. Labai panašu, kad buvo bandyta taisyti, tvarkyti. kažką perrašyti kasoje. Bet pagal dokumentus niekas nesimato. Yra ne tik, kad ji paėmė pinigus benzinui, bet yra surašyta ir dviejų žmonių į bankinę apyskaitą. Yra pateikti dokumentai ir yra nenustatyta tvarka. Jei dokumentas pateiktas įmonės vardu ji užskaitė kaip tinkama. Yra benzino čekiukai ir daugiau, reikia žiūrėti. Jie yra atskirame sektuve, atskirai sudėti. Viskas yra surašyta priede 30. 2008 03 30 prasidėjo Ž. avansinė apyskaita. Pas Ž. buvo tik benzinas, ar Ž. ar ne Ž., ji negali pasakyti. Čekiukai jos surašyti, apyskaitoje pažymėta jos vardu. Kas jai leido pirkti ar ne, tvarkos nustatytos nėra. Suskaičiuoti čekiai ir įtraukti į išlaidas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti čekiukai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmetė. Ž. avansinėje apyskaitoje yra pridėti čekiukai ir įvardintos sumos, datos. Pagal avansinę apyskaitą Ž. priskyrė tai. Tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus laikė dokumentais, nes jis išrašytas įmonės vardu. Visi dokumentai iš atskiro sektuvo įtraukti į registrus. Kurie jos įtraukti į apyskaitą. 2008 07 30 nėra pateiktos avansinės apyskaitos ir pridėti tie dokumentai ir taip pat surašyti. Bet avansinė apyskaita nesurašyta. Čia jau negali pasakyti, kam ji tai priskyrė. 4 avansinių apyskaitų neišrašė. Bet sudėto dokumentai, lapai, kuriose suklijuoti tvarkingai kasos čekiukai ir kodėl ji turėtų jų neįvertinti. Jeigu jie išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Pagal šį požymį įtraukė. Priskyrė pagal tai, kad parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir Z. pati buvo priskyrusi šiuos dokumentus. Ir pagal tai, kad išrašytos avansinės apyskaitos, taip pat ūkinės operacijos. Kad nėra direktoriaus parašų daug kur, jos nestebina, bet viskas įskaičiuota. Čia priskirta prie nenustatomos sumos. Ji negali nustatyti kam ir kur šios sumos buvo naudojamos. Čia yra viskas suvesta kaip yra pateikta. Kasos trukumas – 41 lapas – išvestas skaičius, negali tiksliai nustatyti - 78979,05 LT. Kasos dokumentų likučio neatitikimas – 35377,97 LT – šios sumos trūksta pagal dokumentus, nors ji turėtų būti. Sumokėta ir nepateisinta dokumentais pagal čekiukus 3723LT ir dar neįtraukta 16906 LT į pajamas. Ir begalę pažeidimų : parašų nebuvimas, apyskaitų nerašymas ir netvarkingas apskaitos vedimas. 16000 LT neapskaitytos PVM sąskaitos faktūros. Kas neįtraukta į pajamas, tai yra iškreipti duomenys. Neapsakytos įmonės pajamos, kurios įtakoja tokį rezultatą. Nuostolis 56000LT, bet 16900, LT gali dar būti apmokėti. Grynas nuostolis 37 2375,77 LT . Šios sumos 78 979 rekvizitų nežino. Jo pagal dokumentą rašo, ką mato. 43 lapas – 16906,10 Lt neaiškus apmokėjimas, nes jos patikrinimas buvo tik kasos. Ji mato, kad neapskaitytos PVM sąskaitos faktūros. Apmokėjimas galėjo būti ir vėliau. Ji išsinuomojo patalpas, išrašo sąskaitas faktūras ir ji turi sumokėti pinigus už nuomą per mėnesį, bet sumoka ir per savaitę. Šitoje vietoje galim dar nematyti pinigų, bet pasižiūrėjus banke, gal jie ten ir yra. Čia buvo tikrinama tik kasa ir kokie joje pažeidimai. Dėl to ir skyrė į atskiras sumas. Grynas nuostolis pagal dokumentus 35377 LT sudėjus su 3723 LT. 16000 LT greičiau, kad nebus. Ir tie kurie nenustatomi, kurių parašai yra netikri, faktiškai visos sumos, kur pasiėmus kasą, viskas beveik yra su netikrais parašais. Auditas savo metu teisingą sumą paskaičiavo. Ji lygino kiekvieną skaičių. Išvada, kad šie papildomai išimti dokumentai ir įtakoją tokią sumą. 3723 Lt, nepriklausomai nuo to teismas pripažins dokumentus ar ne, suma galima įvardinti. Jeigu būtų nustatyta tvarka, kad buhalterei negalima ar ji tik su direktoriaus leidimu ir minimali tvarka arba būtų nustatyta, kas yra kasininkas ir viską vertins teismas. Jei bus pripažinta, kad šie dokumentai ne įmonės, tuomet 3723 Lt suma gali didėti. Neturėjo medžiagos dėl to ar buvo kasininkė ar ne. Tik pagal dokumentus tokios išvados. 38 lapas – pagal apklausas tokios išvados. Sutartis nebuvo sudaryta, pagal Išvados 2 lapą. Niekas neatlikinėjo kasininko pareigų. Ji vykdė kasininkės pareigas. Yra jos parašai kasos orderiuose. Kiti parašai – direktoriaus ir asmenų, gavusių pinigus. Direktorius negali pateikti dokumentų įrodančių, kad ji ėjo kasininkės pareigas, nes jokiuose dokumentuose nėra tokios informacijos. Direktorius turi atsakyti už dokumentų išsaugojimą. Išvadose nėra parašyta, kad kaltas direktorius, kad nebuvo tvarkos dėl ūkinės veiklos. Ji tik konstatuoja faktą. Pagal teisės aktus nėra privaloma turėti tokią tvarką. Bet galėjo būti, jei būtų buvę kitaip atrodytų. Pagal inventorizacijos taisykles 2 punktą galima sakyti, kad inventorizacija yra kai paimama kasa ir gryni pinigai ir ji yra paskaičiuojama. Inventorizacijos metu turi būti tikrinami visi dokumentai arba jeigu yra suvesti tvarkingi kasos išlaidų orderiai, jeigu norima patikrinti ar teisingai apskaita suskaičiuota, tai reikia suskaičiuoti ar teisingai tas likutis išvestas ir reikia patikrinti ar tas likutis atitinka grynuosius. Kasa yra inventorizacijos patikrinimas, materialinių vertybių ir pinigų palyginimas su kasos duomenimis, buhalteriniais likučiais ir kasos grynais pinigais. Imate popierinį kasos likutį ir tikrinate su tikru pinigų likučiu. Į balansus suvedama viskas iš bendrų visų registrų. Pirma renkama į registrus sisteminius duomenis, o paskui iš registrų surenkama kasos pinigai ir banko pinigai įeina į balansą, likučiai. Tai kas parašyta balanse turi įtakos inventorizacijos santykiui. Likutis yra tiek kiek pinigų yra kasoje ir kiek yra banke turi atsispindėti inventorizacijoje. Visas turtas atsispindi inventorizacijoje. Inventorizacijos aktas tik paliudija ar yra tiek pinigų ar ne . Inventorizacijos aktai piniginių lėšų darant išvadas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokie pateikti. Išvadai neturėjo tai įtakos. Tik nėra žinoma reali situacija. Tai yra seka kelių metų, tai 2007 -2009 m. tai reiškia, kad jeigu turėtų inventorizacijos pinigų aktus, galima būtų matyti, aišku, čia priklauso nuo žmonių sąžiningumo, tai galima būtų matyti, kad keitėsi per šiuos metus. Ar pastoviai buvo neatitikimai, ar atsirado paskutiniais metais ir galima būtų pasižiūrėti kokia situacija buvo kasoje. Dabar yra likutis, kuri paliko viena buhalterė ir turime, kai jau nebeaišku, kas vyko. Dėl inventorizacijos akto ir dokumentų parašų nebuvimo ir dėl netvarkingos visos apskaitos ir dėl visas kitkas turi įtakos, kad negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio, nuosavo kapitalo. 43 lapas, priešpaskutinė pastraipa, už 2006 m. nepateiktas inventorizacijos aktas jai, nes ten buvo viskas tvarkinga. Ji galėjo per vienus metus, kelis mėnesius visą tai padaryti, o kitur galėjo būti užkirtas kelias. Dabar turi eilę metų, sistemą, kada buvo daroma tai. Jos veiksmai buvo įtakoti tam tikrų veiksmų. Reikia žiūrėti visą visumą. Vadovas įmonėje atsako už viską, už bendrą tvarką, ir net už buhalterės nusamdymą. Buhalterė atsako už buhalteriją. Direktorius yra atsakingas už kasos organizavimą. Jis turi nustatyti koks asmuo vykdys tas pareigas ir net pasirašyti su juo materialinės atsakomybės sutartį. Direktorius atsakingas už kasos darbo kontrolę. Vadovas priimdamas į darbą kasininką turi jį supažindinti su tvarkos taisyklėmis, pasirašyti su materialinės atsakomybės sutartį, jeigu įmonėje nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas yra pavedama kitiems asmenims. Tą darbą galėjo ir pats direktorius pasiimti. Ji neturi duomenų dėl kasininko pareigybės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buhalterė tai vykdė, darė, bet ji nebuvo įpareigota. Ji neturi tokių dokumentų, nes pats direktorius pasakė, kad negali pateikti, o jis pats atsakingas už tuos dokumentus. Ji konstatuoja faktus. Ji neturėjo tokių dokumentų, jai direktorius parašė, kad negali pateikti dokumentų. Direktorius yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už kasininko pareigybę, o jei ne tai kitas žmogus tegul būna paskiriamas, arba pats eina.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-12-30 specialisto išvadoje Nr. 11-3127(09) nustatyta, kad 2006-06-14 darbo sutartyje Nr. 41, 5 eilutėje „Nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė“ rankraštinį įrašą parašė J. Š..
Eilutėje „Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“ pasirašė ne A. K..
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraščiuose: už 2006 m. 8 mėn., už 2006 m. 9 mėn., už 2006 m. 10 mėn., už 2006 m. 11 mėn., už 2006 m. 12 mėn., eilutėse „Vadovas”, pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje už 2006 m. 8 mėn., eilutėje „Vadovas“, eilutėje „101 K. A.“, prie sumos 988,30 Lt, pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje už 2006 m. 8 mėn., eilutėje „102 A. A.“ prie sumos 778,30 Lt, pasirašė ne A. A..UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje už 2006 m. 8 mėn., eilutėje „119 R. R.“ prie sumos 926,13 Lt., pasirašė ne R. R..UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose: 2006 m. rugpjūčio 02 d. Nr. 231, 2006 m. rugpjūčio 04 d. Nr. 237, 2006 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 245, 2006 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 248, 2006 m. rugsėjo 04 d. Nr. 253, 2006 m. rugsėjo 01 d. Nr. 254, 2006 m. rugsėjo 01 d. Nr. 255, 2006 m. rugsėjo 01 d. Nr. 256, 2006 m. rugsėjo 04 d. Nr. 257, 2006 m. rugsėjo 04 d. Nr. 258, 2006 m. rugsėjo mėn. 10 d. Nr. 259, 2006 m. rugsėjo 18 d. Nr. 260, 2006 m. rugsėjo 20 d. Nr. 261, 2006-10- 02~Nr. 266, 2006 m. spalio 04 d. Nr. 267, 2006 m. spalio 11 d. Nr. 269, 2006 m. spalio 11 d. Nr. 270, 2006 m. spalio 20 d. Nr. 274, 2006 m. spalio 20 d. Nr. 273, 2006 m. spalio 20 d. Nr. 272, 2006 m. spalio 20 d., Nr.271, 2006 m. spalio 23 d. Nr. 275, 2006 m. spalio 23 d. Nr. 276, 2006 m. spalio 23 d. Nr. 277, 2006 m. spalio 30 d. Nr. 281, 2006 m. lapkričio 03 d. Nr. 282, 2006 m. lapkričio 03 d. Nr. 283, 2006 m, lapkričio 03 d. Nr.285, 2006 m. lapkričio 03 d. Nr. 286, 2006 m. lapkričio 03 d. Nr. 287, 2006 m. lapkričio 15 d. Nr. 288, 2006 m. lapkričio 15 d. Nr. 289, 2006 m. lapkričio 20 d. Nr. 290, 2006 m. lapkričio 17 d. Nr. 292, 2006 m. lapkričio 20 d. Nr. 292, 2006 m. lapkričio 15 d. Nr. 293, 2006 m. lapkričio 20 d. Nr. 294, 2006 m. gruodžio 05 d. Nr. 297, 2006 m. gruodžio 05 d. Nr. 298, 2006 m. gruodžio 05 d. Nr. 299, 2006 m. gruodžio 05 d. Nr. 300, 2006 m. gruodžio 05 d. Nr. 301, 2006 m. gruodžio 07 d. Nr. 302, 2006 m. gruodžio 07 d. Nr. 303, 2006 m. gruodžio 05 d. Nr. 304, 2006 m. gruodžio 18 d. Nr. 306, 2006 m. gruodžio 18 d. Nr. 307, 2006 m. gruodžio 19 d. Nr. 308, 2006 m. gruodžio 20 d. Nr. 309, 2006 m. gruodžio 20 d. Nr. 310, 2006 m. gruodžio 28 d. Nr. 313, 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. 315, 2009 m. gruodžio 29 d. Nr. 314, eilutėse „Įmonės vadovas“, pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose: 2006 m. birželio 30 d. Nr. 193, 2006 m. liepos 30 d. Nr. 228, 2006 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 251, 2006 m. rugsėjo 27 d. Nr. 264, 2006 m. rugsėjo 27 d. Nr. 265, 2006 m. spalio 04 d. Nr. 268, 2006 m. spalio 25 d. Nr. 278, 2006 m. spalio 30 d. Nr. 279, 2006 m. spalio 30 d. Nr. 280, 2006 m. lapkričio 30 d. Nr. 295, 2006 m. lapkričio 30 d. Nr. 296, 2006 m. gruodžio 28 d. Nr. 311, 2006 m. gruodžio 28 d. Nr. 312, eilutėse „Įmonės vadovas“, „Gavėjo parašas“, pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose: 2006 m. rugpjūčio 04 d. Nr. 242, 2006 m. gruodžio 28 d. Nr. 312, 2006 m. rugsėjo 20 d. Nr. 263, 2006 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 249, 2006 m. rugsėjo 20 d. Nr. 262, eilutėse „Įmonės vadovas“, pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose: 2006 m. rugpjūčio 04 d. Nr. 242, 2006 m. gruodžio 28 d. Nr. 312, eilutėse „Gavėjo parašas“, pasirašė ne A. A..UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose: 2006 m. rugsėjo 20 d. Nr. 263, 2006 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 249, eilutėse „Gavėjo parašas“, pasirašė ne N. M..UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. rugsėjo 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 262, eilutėje „Gavėjo parašas“, pasirašė ne A. P..UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraščiuose: už 2007 m. 1 mėn., už 2007 m. 2 mėn., už 2007 m. 3 mėn., už 2007 m. 4 mėn., už 2007 m. 5 mėn., už 2007 m. 6 mėn., už 2007 m. 7 mėn., už 2007 m. 8 mėn., už 2007 m. 9 mėn., už 2007 m. 10 mėn., už 2007 m. 11 mėn., už 2007 m. 12 mėn., eilutėse „Vadovas”, pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje už 2007 m. 2 mėn., eilutėje „107 P. A.“, prie sumos 200 Lt, pasirašė ne A. P..UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose: 2007 m. vasario 28 d. Nr. 19, 2007 m. kovo 29 d. Nr. 28, 2007 m. kovo 29 d. Nr. 29, 2007 m. balandžio 30 d. Nr. 35, 2007 m. balandžio 30 d. Nr. 36, 2007 m. balandžio 30 d. Nr. 38, 2007 m. gegužės 30 Nr. 48, 2007 m. birželio 1 d. Nr. 50, 2007 m. birželio 29 d. Nr. 62, 2007 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 91, 2007 m. rugsėjo 28 d. Nr. 102, 2007 m. lapkričio 29 d. Nr. 127, 2007 m. gruodžio 29 d. Nr. 137, 2007 m. gruodžio 29 d. Nr. 138, eilutėse „Įmonės vadovas“, „Gavėjo parašas“, pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose: 2007 m. sausio 8 d. Nr. 1, 2007 m. vasario 28 d. Nr. 20, 2007 m. kovo 29 d. Nr. 30, 2007 m. balandžio 30 d. Nr. 37, 2007 m. gegužės 30 d. Nr. 49, 2007 m. birželio 29 d. Nr. 63, 2007 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 92, 2007 m. rugsėjo 28 d. Nr. 103, 2007 m. spalio 31 d. Nr. 116, 2007 m. lapkričio 29 d. Nr. 128, eilutėse „Įmonės vadovas“, pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose: 2007 m. sausio 8 d. Nr. 1, 2007 m. vasario 28 d. Nr. 20, 2007 m. kovo 29 d. Nr. 30, 2007 m. balandžio 30 d. Nr. 37, 2007 m. gegužės 30 d. Nr. 49, 2007 m. birželio 29 d. Nr. 63, 2007 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 92, 2007 m. rugsėjo 28 d. Nr. 103, 2007 m. spalio 31 d. Nr. 1 16, 2007 m. lapkričio 29 d. Nr. 128, eilutėse „Gavėjo parašas“, pasirašė ne A. A..UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. spalio 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 115, eilutėje „Gavėjo parašas“, pasirašė ne V. K.. Eilutėje „Įmonės vadovas“ pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose: 2007 m. vasario 8 d. Nr. 13, 2007 m. birželio 15 d. Nr. 58, eilutėse „Gavėjo parašas“, pasirašė ne N. M.. Eilutėje „Įmonės vadovas“ pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose: 2007 m. sausio 01 d. Nr. 03, 2007 m. sausio 17 d. Nr. 5, 2007 m. sausio 17 d. Nr. 6, 2007 m. sausio 18 d. Nr. 8, 2007 m. sausio 23 d. Nr. 9, 2007 m. vasario 01 d. Nr. 13, 2007 m. vasario 05 d. be numerio, 2007 m. vasario 8 d. Nr. 12, 2007 m. vasario 8 d. Nr. 14, 2007 m. vasario 8 d. Nr. 15, 2007 m. vasario 15 d. be numerio, 2007 m. vasario 19 d. Nr. 17, 2007 m. vasario 21 d. Nr. 10, 2007 m. vasario 28 Nr. 18, 2007 m. kovo 02 d. Nr. 24, 2007 m. kovo 19 d. Nr. 26, 2007 m. kovo 8 d. Nr. 22, 2007 m. balandžio 06 d. Nr. 32, 2007 m. balandžio 8 d. Nr. 33, 2007 m. balandžio 19 Nr. 34, 2007 m. balandžio 30 d. Nr. 38, 2007 m, gegužės 02 d. Nr. 42, 2007 m. gegužės 02 d. Nr. 43, 2007 m. gegužės 03 d. Nr. 41, 2007 m. gegužės d. Nr. 44, 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 40, 2007 m. gegužės 19 d. Nr. 45, 2007 m. gegužės 19 d. Nr. 46, 2007 m. gegužės 31 d. Nr. 50, 2007 m. birželio 9 d. Nr. 51, 2007 m. birželio 15 d. Nr. 53, 2007 m. birželio 01 d. Nr. 54, 2007 m. birželio 15 d. Nr. 55, 2007 m. birželio 15 d. Nr. 56, 2007 m. birželio 15 d. Nr. 57, 2007 m. birželio 20 d. Nr. 59, 2007 m. birželio 28 d. Nr. 60, 2007 m. liepos 02 d. Nr. 65, 2007 m. liepos 02 d. Nr. 68, 2007 m. liepos 03 d. Nr. 66, 2007 m. liepos 04 d. Nr. 67, 2007 m. liepos 04 d. Nr. 71, 2007 m. liepos 04 d. Nr. 72, 2007 m. liepos 8 d. Nr. 69, 2007 m. liepos 12 d. Nr. 73, 2007 m. liepos 19 d. Nr. 75, 2007 m. liepos 20 d. Nr. 76, 2007 m. liepos 20 d. Nr. 77, 2007 m. liepos 23 .d. Nr. 74, 2007 m. liepos 27 d. Nr. 83, 2007 m. rugpjūčio 03 d. Nr. 83, 2007 m. rugpjūčio 03 d. Nr. 84. 2007 m. rugpjūčio 03 d. Nr. 85, 2007 m. rugpjūčio 07 d. Nr. 87, 2007 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 86, 2007 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 88, 2007 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 89, 2008 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 89, 2007 m. rugsėjo 03 d. Nr. 93, 2007 m. rugsėjo 03 d. Nr. 94, 2007 m. rugsėjo
d. Nr. 95, 2007 m. rugsėjo 05 d. Nr. 104, 2007 m. rugsėjo 9 d. Nr. 98, 2007 m. rugsėjo 19 d. Nr. 101, 2007 m. rugsėjo 29 d. Nr. 105, 2007 m. spalio 04 d. Nr. 105, 2007 m. spalio 19 d. Nr. 112, 2007 m. spalio 20 d. Nr. 114, 2007 m. spalio 23 d. Nr. 113, 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. 120, 2007 m. lapkričio 05 d. Nr. 121, 2007 m. lapkričio 05 d. Nr. 122, 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. 123, 2007 m. lapkričio 13 d. Nr. 124, 2007 m. lapkričio 20 d. Nr. 125, 2007 m. gruodžio 03 d. Nr. 140, 2007 m. gruodžio 05 d. Nr. 132, 2007 m. gruodžio 6 d. Nr. 130, 2007 m. gruodžio 10 d. Nr. 139, 2007 m. gruodžio 12 d. Nr. 131, 2007 m. gruodžio 20 d. Nr. 133, 2007 m. gruodžio 29 d. Nr. 136, 2007 m. gruodžio 29 d. Nr. 135, eilutėse „Įmonės vadovas“, pasirašė ne A. K..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje Nr. 1 2008 m. sausio 28 d. eilutėje „Vadovas“ , eilutėje „A.K.“, prie sumos 440,34 Lt, pasirašė ne A. K..
Eilutėje „R. R.“, prie sumos 960,48 Lt, pasirašė ne R. R..
Eilutėje „L. A.“, prie sumos 958,39 Lt, pasirašė ne L. A..
Eilutėje „A. A.“, prie sumos 806,80 Lt, pasirašė ne A. A..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje Nr. 2 2008 m. vasario 28 d. eilutėje „Vadovas“, eilutėje „A. K.“, prie sumos 440,34 Lt, pasirašė ne A. K..
Eilutėje „R. R.“, prie sumos 960,48 Lt, pasirašė ne R. R..
Eilutėje „L. A.“, prie sumos 880,49 Lt, pasirašė ne L. A..
Eilutėje „A. A.“, prie sumos 806,80 Lt, pasirašė ne A. A..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje Nr. 3 2008 m. kovo 30 d., eilutėje „Vadovas“, eilutėje „A. K.“, prie sumos 441,83 Lt, pasirašė ne A. K..
Eilutėje „R. R.“, prie sumos 960,48 Lt, pasirašė ne R. R..
Eilutėje „L. A.“, prie sumos 922,98 Lt, pasirašė ne L. A..
Eilutėje „A. A.“, prie sumos 806,80 Lt, pasirašė ne A. A..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje už 2008 m. 4 mėn., eilutėje „Vadovas“, pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje Nr. 5 2008 m. gegužės 30 d., eilutėje „Vadovas“, eilutėje „A. K.“, prie sumos 454,45 Lt, pasirašė ne A. K..
Eilutėje „R.R.“, prie sumos 993 Lt, pasirašė ne R. R..
Eilutėje „L.A.“, prie sumos 332,13 Lt, pasirašė ne L. A..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje Nr. 6 2008 m. birželio 30 d., eilutėje „Vadovas“, eilutėje „A.K.“, prie sumos 454,45 Lt, pasirašė ne A. K..
Eilutėje „R.R.“ prie sumos 993,00 Lt, pasirašė ne R. R..
Eilutėje „L.A.“, prie sumos 989,54 Lt, pasirašė ne L. A..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje Nr. 7 2008 m. liepos 30 d., eilutėje „Vadovas“, eilutėje „A.K.“, prie sumos 454,45 Lt, pasirašė ne A. K..
Eilutėje „R.R.“, prie sumos 993,00 Lt, pasirašė ne R. R..
Eilutėje „L.A.“, prie sumos 964,67 Lt, pasirašė ne L. A..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje Nr. 8 2008 m. rugpjūčio 30 d., eilutėje „Vadovas“, eilutėje „A.K.“, prie sumos 454,45 Lt, pasirašė ne A. K..
Eilutėje „R.R.“, prie sumos 993,00 Lt, pasirašė ne R. R..
Eilutėje „L.A.“, prie sumos 925,73 Lt, pasirašė ne L. A..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje Nr. 8 2008 m. rugsėjo 30 d., eilutėje „Vadovas“, eilutėje „A.K.“, prie sumos 454,45 Lt, pasirašė ne A. K..
Eilutėje „R.R.“, prie sumos 993,00 Lt, pasirašė ne R. R..
Eilutėje „L.A.“, prie sumos 853,05 Lt, pasirašė ne L. A..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje Nr. 11 2008 m. lapkričio 30 d., eilutėje „Vadovas“, eilutėje „A.K.“, prie sumos 436,75 Lt, pasirašė ne A. K..
Eilutėje „R.R.“, prie sumos 960,48 Lt, pasirašė ne R. R..
Eilutėje „L.A.“, prie sumos 799,16 Lt, pasirašė ne L. A..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraščiuose už 2008 m. 10 mėn., už 2008 m. 12 mėn., eilutėse „Vadovas“, pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-05-10 kasos išlaidų orderyje Nr. 21, eilutėje „Įmonės vadovas“, pasirašė ne A. K..
Eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne L. A..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose: 2008 m. sausio 29 d. Nr. 7, 2008 m. vasario 28 d. Nr. 12, 2008 m. kovo 28 d. Nr. 15, 2008 m. balandžio 10 d. Nr. 16, eilutėse „Įmonės vadovas“, pasirašė ne A. K..
Eilutėse „Gavėjo parašas“ pasirašė ne A. A..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose: 2008 m. sausio 29 d. Nr. 5, 2008 m. sausio 29 d. Nr. 6. 2008 m. vasario 28 d. Nr. 10, 2008 m. vasario 28 d. Nr. 11, 2008 m. gegužės 28 d. Nr. 22, 2008 m. gegužės 30 d. Nr. 23 (eilutėje „Išdavė kasininkas“), 2008 m. birželio 30 d. Nr. 27, 2008 m. birželio 30 d. Nr. 28, 2008 m. birželio 29 d. Nr. 29, 2008 m. liepos 30 d. Nr. 33, 2008 m. liepos 30 d. Nr. 36, 2008 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 38, 2008 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 39, 2008 m. rugsėjo 30 d. be numerio, 2008 m. rugsėjo 30 d. be numerio, 2008 m. spalio 30 d. Nr. 43, 2008 m. spalio 30 d. Nr. 45, 2008 m. gruodžio 29 d. Nr. 55, 2008 m. lapkričio 29 d. Nr. 49, 2008 m. gruodžio 29 d. be numerio, eilutėse „Įmonės vadovas“, „Gavėjo parašas“, pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose: 2008 m. sausio 14 d. Nr. 01. 2008 m. sausio 18 d. Nr. 02, 2008 m. sausio 29 d. Nr. 3, 2008 m. vasario 28 d. Nr. 10, 2008 m. balandžio 28 d. be numerio, 2008 m. balandžio 28 d. Nr. 18, 2008 m. balandžio 28 d. Nr. 18, 2008 m. balandžio 28 d. Nr. 20, 2008 m. gegužės 10 d. Nr. 23, 2008 m. birželio 30 d. Nr. 26, 2008 m. birželio 30 d. Nr. 30, 2008 m. liepos 30 d. Nr. 31, 2008 m. liepos 30 d. Nr. 32, 2008 m. liepos 30 d. Nr. 36, 2008 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 36 (3133,18 Lt), 2008 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 36 (909,61 Lt), 2008 m. rugpjūčio 30 d. be numerio, 2008 m. rugsėjo 10 d. Nr. 41, 2008 m. rugsėjo 15 d. Nr. 40, 2008 m. rugsėjo 30 d. Nr. 41. 2008 m. rugsėjo 30 d. be numerio, 2008 m. rugsėjo 30 d. Nr. 48, 2008 m. spalio 30 d. Nr. 42, 2008 m. spalio 30 d. Nr. 44, 2008 m. spalio 30 d. Nr. 46, 2008 m. lapkričio 29 d. Nr. 47, 2008 m. lapkričio 29 d. Nr. 50, 2008 m. lapkričio 29 d. Nr. 51, 2008 m. gruodžio 29 d. Nr. 52, 2008 m. gruodžio 29 d. Nr. 54, 2008 m. gruodžio 29 d. Nr. 56. eilutėse „Įmonės vadovas“, pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje Nr. 5 2008 m. gegužės 29 d., eilutėje „A.K.“, prie sumos 454,45 Lt, pasirašė ne A. K..
Eilutėje „R.R.“ prie sumos 993,00 Lt, pasirašė ne R. R..
Eilutėje „L.A.“ prie sumos 872,41 Lt, pasirašė ne L. A..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje už 2006 m. 8 mėn., eilutėje „Vadovas“, eilutėje „K. A.“ prie sumos 988,30 Lt, pasirašė ne A. K..
Eilutėje „R. R.“ prie sumos 926,13 Lt, pasirašė ne R. R..
Eilutėje „A. A.“, prie sumos 778,30 Lt, pasirašė ne A. A..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose: 2007 m. spalio 04 d. Nr. 121, 2007 m. spalio 04 d. Nr. 122, eilutėse „Įmonės vadovas“, pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gruodžio 1 d. kasos išlaidų orderyje be numerio, eilutėse „Įmonės vadovas“, „Gavėjo parašas“, pasirašė A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitose, sunumeruotose Nr. 1-21, Nr. 23-34, skiltyse „Tvirtinu apyskaitos sumą“, eilutėse „Parašas“ ir eilutėse „Atsakingojo asmens parašas“, Nr. 22, Nr. 35-51 tik eilutėse „Parašas“, A. K. vardu pasirašė ne A. K..UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. avanso apyskaitose sunumeruotose Nr. 35-37, 46 A. A. vardu eilutėse „Atsakingojo asmens parašas“ pasirašė ne A. A..UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitose, sunumeruotose Nr. 48, 50, 51, J. Š. vardu eilutėse „Atsakingojo asmens parašas“ pasirašė J. Š..UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitoje, sunumeruotoje Nr. 49, J. Š. vardu eilutėje „Atsakingojo asmens parašas“, pasirašė ne J. Š..UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-05 kasos išlaidų orderyje Nr.301, eilutėje „Gavėjo parašas“, pasirašė ne N. R..UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo žiniaraštyje už 2007 m. 12 mėn., eilutėje „N. R.“. pasirašė ne N. R..
Nustatyti, ar minėtuose dokumentuose nurodytų asmenų vardu pasirašė J. Š., R. P., ar kitas asmuo nebuvo galima, nes tiriamieji parašai trumpi, paprasti, mažai informatyvūs, pasirašyta kito asmens vardu, mėgdžiojant jo parašus (t. 2, b. l. 145-165).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2010-12-06 specialisto išvadoje Nr. 5-1/162 konstatuota, kad tyrimui atlikti buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentai ir registrai, tačiau kasos dokumentų numeracija nebuvo vedama chronologine tvarka, daugeliu atvejų kasos dokumentų numeriai kartojasi arba 17 atvejų dokumente visai neįrašytas numeris, kasos dokumentų numeriai neatitinka į kasos knygą ir apskaitos registrą „Kasa“ įrašytų numerių. Tyrimo metu buvo sudaryta lentelė, suregistruojant visus pateiktus kasos dokumentus, kurioje matyti išvardinti apskaitos tvarkymo trūkumai - „Duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijas 2006-06-01 – 2009-06-30 laikotarpiu (11 priedas).
Pagal LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo” 9 p. nuostatą – „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą”, tačiau kasos inventorizavimo aktai tyrimui nepateikti. Direktoriaus įsakymai dėl inventorizacijų atlikimo tyrimui taip pat negauti, o pagal minėtų taisyklių 10 p. nuostatą - „Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu <...>”, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo vykdomos piniginių lėšų inventorizacijos. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.719 patvirtintu „Inventorizacijos tvarkos“ 3 punkto nuostata – „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį <...>turtą, pinigus, gautinas skolas<...> mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą>„.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. Š. vykdė ir kasininko pareigas, tačiau tyrimui nepateikta visiškos materialinės atsakomybės sutartis bei direktoriaus įsakymas dėl kasininko pareigų vykdymo, kaip to reikalauja LR Vyriausybės 2000m. vasario 17d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, 23 p. – „Ūkio subjekto vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo pasirašytinai supažindinti jį su šiomis taisyklėmis ir sudaryti su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį“ ir 25 p. – „Ūkio subjekte kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos ūkio subjekto vadovo įsakymu. Su laikinai einančiu kasininko pareigas darbuotoju taip pat sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis“.
Žemesnės instancijos teismas
Tyrimui buvo pateikta 2009-12-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada Nr.11-3127 (09) kurioje išvardinti dokumentai, pasirašyti ne tų asmenų kurie įrašyti dokumente, todėl tyrimo metu negalima tiksliai įvardinti tam tikrų pinigų gavimo ar/ir išmokėjimo faktų.
Pagal LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p. nuostatą - „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. Š. kompiuteriniu būdu pildydama kasos knygą pažeidė minėtų taisyklių 16 p. nuostatą, kadangi:
*daugeliu atvejų į kasos knygą įrašytos pinigų operacijos nurodant padrikus skaičius vietoje datos, arba įrašant datą, kuri neatitinka kasos dokumente įrašytas datos,
*kasos knygos lapai nenumeruoti eilės tvarka;
*kasos knygoje įrašyti dokumentų numeriai neatitinka pačiuose dokumentuose įrašytų numerių, arba numeriai visai neįrašyti;
*taisyklės reikalauja, kad kasos knygoje būtų įrašyta bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, tačiau J. Š. kasos knygoje, gautų pinigų į kasą skiltyje įrašydavo sumą sudėtą kartu su likučiu dienos pradžioje;
*nei vienas kasos knygos lapas nepasirašytas nei kasininko nei buhalterio (šiuo atveju tas pats asmuo).
Tyrimo metu, pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus buvo nustatyti LR Vyriausybės 2000m. vasario 17d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ pažeidimai:
*3 p. nuostata – „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyr.buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyr. buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, kadangi įnešant grynus pinigus į kasą 5 atvejais nebuvo išrašyti kasos pajamų orderiai:
2006-12-20 registre užfiksuotas pinigų įnešimas 8000,00 Lt iš banko sąskaitos,
2006-12-22 registre užfiksuotas pinigų įnešimas 1507,84 Lt iš B.,
2007-02-19 registre užfiksuotas pinigų įnešimas 5000,00 Lt iš banko sąskaitos,
2008-12-30 registre užfiksuotas pinigų įnešimas 420,00 Lt iš „medios“,
2009-06-26 registre užfiksuotas pinigų įnešimas 1200,00 Lt iš banko sąskaitos,
*4 p. nuostata – „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, kadangi išmokant iš kasos grynus pinigus 18 atvejų nebuvo išrašyti kasos išlaidų orderiai:
2007-01-17 įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas 274,63Lt
2007-04-05 įformintas išmokėjimas V. K. 125,00 Lt
2007-05-09 išmokėtas DU, nėra žiniaraščio 2841,22 Lt
2007-05-31 įformintas išmokėjimas A. K. 160,00 Lt
2007-06-09 išmokėtas DU, nėra žiniaraščio 2841,22 Lt
2007-09-28 įformintas išmokėjimas A. K. 597,07 Lt
10.02.04? įformintas išmokėjimas T. F. 951,55 Lt
2008-03-31išmokėtas DU p/l mokėjimo žiniaraštį Nr.3 200,00 Lt
2008-10-17 įformintas išmokėjimas H. M. 2795,44 Lt
2008-12mėn. įformintas išmokėjimas A. K. 455,21 Lt
2009-01-26 įformintas išmokėjimas A. K. 148,11 Lt
2009-02-11 įformintas išmokėjimas A. K. 399,47 Lt
2009-03-26 įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas 3346,27Lt
2009-04-26 įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas 2270,45Lt
2009-04-28 įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas 5424,89Lt
2009-04-24 įformintas išmokėjimas A. K. 227,53 Lt
2009-05-26 įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas 3092,83Lt
*5 p. nuostata – „Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta“, kadangi H. M. (pagal rangos sutartis), išmokant grynus pinigus iš kasos, išlaidų orderiuose nebuvo įrašomi gavusio pinigus asmens tapatybę įrodančio dokumento rekvizitų:
Žemesnės instancijos teismas
2006-09-10 KIO Nr.259, išmokėta 3 680,50 Lt,
2007-07-02 KIO Nr.68, išmokėta 3 584,50 Lt,
2007-10-29 KIO Nr.118, išmokėta 3 641,25 Lt,
2008-09-10 KIO Nr.41, išmokėta 3 875,85 Lt,
2008-10-17 KIO Nr.3, įformintas išmokėjimas 2795,44 Lt (KIO nėra dokumentų tarpe),
*6 p. nuostata – „Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui“, kadangi tiriamu laikotarpiu iš kasos buvo išmokėti gryni pinigai pagal 70 kasos išlaidų orderių įforminus 52 258,10 Lt išmokėjimą, bei pagal 35 pinigų mokėjimo žiniaraščius įforminus 26 720,95 Lt išmokėjimą, ties pinigų gavėjo pavarde pasirašė ne gavęs pinigus, o kitas asmuo ir ties įmonės vadovo pavarde pasirašė ne įvardintas A. K., o kitas asmuo.
Pagal pateiktus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nustatyta, kad tiriamu laikotarpiu, tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą buvo padaryti įstatymų ir norminių aktų pažeidimai:
LR 2001-11-06 LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:
*6 str. 2 d. nuostata – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, kadangi J. Š. į bendrovės buhalterinę apskaitą 105 atvejais, 2006-06-30 – 2008-12-29 laikotarpiu, pagal dokumentus neatitinkančius tikrovės, kadangi juose šalia nurodytos pinigų gavėjo pavardės ir pozicijoje „Įmonės vadovas“ pasirašė ne įrašytas į dokumentą, o kitas asmuo, įtraukė į kasos apskaitą 78 979,05 Lt išlaidų sumą, iš jų pagal tikrovės neatitinkančius 70 kasos išlaidų orderių 52 258,10 Lt ir pagal 35 mokėjimų žiniaraščius 26 720,95 Lt (plačiau tiriamoji dalis 8 psl.).
Tyrimo metu nustatyta, kad 2006-06-30 – 2008-12-29 metų laikotarpiu 70 atvejų kasos išlaidų orderiuose 52 258,10 Lt sumai, šalia nurodytos pavardės pasirašė ne įrašytas į dokumentą, o kitas asmuo bei pozicijoje „Įmonės vadovas“ pasirašė ne A. K.. Iš jų:
2006 metų laikotarpiu 19 atvejų 12 180,36 Lt sumai;
Žemesnės instancijos teismas
2007 metų laikotarpiu 27 atvejais 15 116,10 Lt sumai;
2008 metų laikotarpiu 24 atvejais 24 961,64 Lt sumai (plačiau tiriamoji dalis 5 psl.).
Be to, tyrimo metu nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio – 2008 m. lapkričio mėnesių laikotarpiu, 35 atvejais pinigų išmokėjimo žiniaraščiuose 26 720,95 Lt sumai, šalia nurodytos pinigų gavėjo pavardės pasirašė ne įrašytas į dokumentą, o kitas asmuo, bei mokėjimo žiniaraščiuose pozicijoje „Vadovas“ pasirašė ne A. K. o kitas asmuo. Iš jų:
2006 metų laikotarpiu 1 žiniaraštyje 3 atvejais 2692,73 Lt sumai;
2007 metų laikotarpiu 2 žiniaraščiuose 2 atvejais 15 116,10 Lt sumai;
2008 metų laikotarpiu 9 žiniaraščiuose 30 atvejų 24 961,64 Lt sumai (plačiau tiriamoji dalis 8psl.).
Todėl, tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti kam buvo išmokėta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos 78 979,05 Lt, be to, nėra galimybės nustatyti, kokia faktiškai suma buvo išmokėta.
Be to, tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. Š., pažeisdama šio įstatymo reikalavimus, į buhalterinės apskaitos registrus, neįtraukė 24 PVM sąskaitų faktūrų už 2008-01-31 – 2009-04-30 laikotarpį už 16906,10 Lt ir 2900,12 Lt PVM iš viso už 19806,24 Lt, iš jų:
- 18 PVM sąskaitų faktūrų išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už 2008-01-31 – 2008-12-31 laikotarpį 15613,35 Lt sumai ir 2810,42 Lt PVM iš viso 18423,80 Lt sumai (plačiau tiriamoji dalis 35 psl.).
- 4 PVM sąskaitų faktūrų išrašytų D. K. už 2008-02-29 – 2009-04-30 laikotarpį 1192,00 Lt sumai ir 70,56 Lt PVM iš viso 1262,56 Lt sumai (plačiau tiriamoji dalis 36 psl.).
- 2 PVM sąskaitų faktūrų išrašytų V. B. už 2009-02-28 – 2009-04-30 laikotarpį 100,75 Lt sumai ir 19,14 Lt PVM iš viso 119,88 Lt sumai (plačiau tiriamoji dalis 35,36 psl.).
Dėl to minėtu laikotarpiu bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuota 16906,10 Lt pajamų, dėl to nepagrįstai buvo padidintas bendrovės nuostolis iš jų:
Žemesnės instancijos teismas
2008 metais 16405,35 Lt
2009 metais 500,75 Lt.
Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 metų veiklos rezultatas buvo 6988 Lt pelnas, o nuo 2007 metų dirbo nuostolingai t.y. 2007 metais veiklos rezultatas buvo 58029 Lt nuostolis, 2008 metais 130098 Lt nuostolis ir 2009 metais 292981 Lt nuostolis.
2007 metais palyginus kasos registre įrašus su pateiktais dokumentais buvo nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registrą neįtraukti 11 kasos pajamų orderių ir tai sudaro 19351,92 Lt sumą bei 11 kasos išlaidų orderių ir tai sudaro 2106,76 Lt sumą, iš jų:
- į apskaitą neįtraukti kasos pajamų orderiai:
881,72 Lt pagal 2007-07-26 KPO KTS Nr.07;19 gauta iš J. V.
400,00 Lt pagal 2007-10-18 KPO KTS Nr.10*15 gauta iš D. K.
75,56 Lt pagal 2007-10-04 KPO KTS Nr.07;32 gauta iš M. M.
674,34 Lt pagal 2007-10-04 KPO KTS Nr.07;36 gauta iš V. B.
10000,00 Lt pagal 2007-11-13 KPO KTS Nr.07;40 gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“
4020,69 Lt pagal 2007-11-14 KPO KTS Nr.07;39 gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“
440,00 Lt pagal 2007-11-13 KPO KTS Nr.07;37 gauta iš Š. V.
515,64 Lt pagal 2007-11-23 KPO KTS Nr.10-124 gauta iš D. K.
439,50 Lt pagal 2007-12-13 KPO KTS Nr.10-95 gauta iš Š. V.
1268,47 Lt pagal 2007-12-13 KPO KTS Nr.10-126 gauta iš V. B.
636,00 Lt pagal 2007-12-27 KPO KTS Nr.07;51 gauta iš D. K.
Iš viso 2007 metais neapskaityta kasoje 19351,92 Lt pajamų.
- į apskaitą neįtraukti kasos išlaidų orderiai:
427,64 Lt pagal 2007-01-31 KIO be Nr. už benziną A. K.;
471,42 Lt pagal 2007-02-27 KIO be Nr. už benziną A. K.;
87,00 Lt pagal 2007-10-03 KIO be Nr. ūkio išlaidoms A. K.;
123,46 Lt pagal 2007-10-18 KIO be Nr. už benziną A. A.;
46,20 Lt pagal 2007-10-04 KIO Nr.122 žalos atlyginimas M. K.;
125,00 Lt pagal 2007-10-04 KIO Nr.121 alimentai v.K.;
217,38 Lt pagal 2007-10-31 KIO be Nr. ūkio išlaidoms A. K.;
150,71 Lt pagal 2007-11-10 KIO be Nr. už benziną A. A.;
160,00 Lt pagal 2007-11-16 KIO be Nr. ūkio išlaidoms A. K.;
233,42 Lt pagal 2007-11-29 KIO be Nr. ūkio išlaidoms A. K.;
Žemesnės instancijos teismas
64,53 Lt pagal 2007-12-07 KIO be Nr. už benziną A. A.;
Iš viso 2007 metais neapskaityta kasoje 2106,76 Lt išlaidų.
2008 metais palyginus kasos registre įrašus su pateiktais dokumentais buvo nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registrą neįtraukti 2 kasos pajamų orderiai, iš jų:
952,60 Lt pagal 2008-02-15 KPO KTS Nr.10-136 gauta iš Š. V.
1292,24 Lt pagal 2008-07-09 KPO KTS Nr.10-131 gauta iš J. V.
Iš viso 2008 metais neapskaityta kasoje 2244,84 Lt pajamų.
2009 metais palyginus kasos registre įrašus su pateiktais dokumentais buvo nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registrą neįtraukti 12 kasos pajamų orderių, iš jų:
400,00 Lt pagal 2009-02-20 KPO KTS Nr.10-261 gauta iš D. K.
300,00 Lt pagal 2009-02-27 KPO KTS Nr.10-262 gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“
1290,79 Lt pagal 2009-02-17 KPO KTS Nr.10-261 gauta iš Š. V.
773,71 Lt pagal 2009-03-16 KPO KTS Nr.10-267 gauta iš A. I.
1500,00 Lt pagal 2009-03-13 KPO KTS Nr.10-263 gauta iš V. B.
300,00 Lt pagal 2009-03-13 KPO KTS Nr.10-264 gauta iš E. K.
8000,00 Lt pagal 2009-04-16 KPO KTS Nr.10-272 gauta iš A. M. f-os (duomenys neskelbtini)
85,20 Lt pagal 2009-06-11 KPO KTS Nr.10-298 gauta iš V. M.
1476,00 Lt pagal 2009-06-11 KPO KTS Nr.10-299 gauta iš V. B.
400,00 Lt pagal 2009-06-19 KPO KTS Nr.10-283 gauta iš D. K.
400,00 Lt pagal 2009-06-19 KPO KTS Nr.10-302 gauta iš D. K.
Iš viso 2009 metais neapskaityta kasoje 14925,70 Lt pajamų.
*12 str. 1d. reikalavimą - „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, ir kadangi kasos knygoje buvo padaryti įrašai, tačiau nesurašyti kasos apskaitos dokumentai:
- į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą 18 atvejų įtrauktos išlaidos 26905,25 Lt tačiau nėra išrašytų kasos išlaidų orderių:
274,63 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2007-01-17 įrašytas KIO Nr.10,
125,00 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2007-04-05 įrašytas KIO Nr.100,
2841,22 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2007-05-09 KIO Nr.40,
160,00 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2007-05-31 KIO Nr.51,
2841,22 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2007-06-09 KIO Nr.51,
597,07 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2007-09-28 KIO nurodytas Nr.101,
951,55 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas data neįskaitoma KIO Nr.111,
200,00 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2008-03-31 DU pagal žiniaraštį Nr.3 KIO nenurodytas,
2795,44 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2008-10-17 KIO Nr.3
455,21 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2008-12 mėn. KIO nenurodytas
148,11 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2009-01-26 KIO nenurodytas
399,47 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2009-02-11 KIO nenurodytas
3346,27 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2009-03-31pagal mokėjimo žiniaraštį KIO nenurodytas
2270,45 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2009-04 mėn. pagal mokėjimo žiniaraštį KIO nenurodytas
5424,89 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2009-04 mėn. pagal mokėjimo žiniaraštį KIO nenurodytas
227,53 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2009-04 mėn. A. K.
3092,83 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas2009-05 mėn. pagal mokėjimo žiniaraštį KIO nenurodytas
Žemesnės instancijos teismas
754,36 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2009-06-26, nėra mokėjimo žiniaraščio KIO nenurodytas
- į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą 5 atvejais įtrauktos pajamos 16275,95 Lt tačiau nėra išrašytų kasos pajamų orderių:
8000,00 Lt kasos knygoje įrašytas gavimas 2006-12-20, KPO nenurodytas
1507,84 Lt kasos knygoje įrašytas gavimas 2006-12-22, KPO nenurodytas
Žemesnės instancijos teismas
5000,00 Lt kasos knygoje įrašytas gavimas 2007-02-19, įrašytas KPO KTS 10-94,
420,00 Lt kasos knygoje įrašytas gavimas 2008-12-30 įrašytas KPO Nr.149,
1200,00 Lt kasos knygoje įrašytas gavimas 2009-06-26 iš banko KPO nenurodytas.
*16 str.3d reikalavimą - apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad pažeidžiant LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 12 str. 1 d. nuostatą – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>„, tiriamu laikotarpiu atskaitingiems asmenims iš kasos buvo išmokėta iš viso 63417,16 Lt iš jų išlaidos nepagrįstos pateisinančiais dokumentais sudaro 3723,84 Lt, t.y.:
-2006 metų (antrą pusmetį) išmokėta 12834,90 Lt – nepateisinta dokumentais 285,78 Lt,
-2007 metais išmokėta 20722,48 Lt – nepateisinta dokumentais 1782,91 Lt,
-2008 metais išmokėta 26568,71 Lt – nepateisinta dokumentais 1492,37 Lt,
-2009 metų (pirmą pusmetį) išmokėta 3291,07 Lt – nepateisinta dokumentais 162,78 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl minėtų įstatymo pažeidimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas nuostolis 56 007,91 Lt, iš jų:
35 377,97 Lt kasos dokumentinio likučio neatitikimas,
Žemesnės instancijos teismas
16 906,10 Lt neįtraukta į pajamas suma, dėl neapskaitytų 24 PVM sąskaitų faktūrų.
Dėl išvardintų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007-2009 metų laikotarpį.
Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4str. nuostatą – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11str. nuostatą – „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“, tiriamu laikotarpiu vyr. buhalterės pareigas ėjo J. Š.
Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21str. 1p. nuostatą – „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 p. nuostatą – „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, tiriamu laikotarpiu bendrovės direktoriumi dirbo A. K. (t. 4, b. l. 54-158, t. 5, b. l. 1-142, t. 6, b. l. 1-185).
Žemesnės instancijos teismas
Specialistė A. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2006-06-15 iki 2009-07-27. Tyrimo metu buvo suregistruoti visi pateikti 2006-06-01 – 2009-07-01 laikotarpio bendrovės kasos dokumentai ir duomenys palyginti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos duomenimis. Nustatyta, kad 2006 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje įrašyti duomenys atitinka su pateiktų dokumentų duomenimis. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2007-01-01 kasos likutis buvo 14 922,72 Lt ir tai atitinka tyrimo metu nustatytą kasos likutį, tačiau buvo nustatyti 2007 metų neatitikimai kasos pajamų ir išlaidų dokumentų duomenimis: tyrimo metu nustatyta (už 2007 metus) pajamų kasoje suma 180 082,54 Lt, o bendrovės duomenimis užfiksuota 148 010,46 Lt, t.y. 32 072,08 Lt mažiau; tyrimo metu nustatyta (už 2007 metus) išlaidų kasoje suma 17 6151,10 Lt, o bendrovės duomenimis užfiksuota 161 256,88 Lt, t.y. 14 894,22 Lt mažiau; tyrimo metu nustatytas 2007 metų pabaigos likutis kasoje 18 854,16 Lt, o bendrovės duomenimis užfiksuotas 1 617,78 Lt, t. y. 17 236,38 Lt mažiau. Atitinkamai 2008-01-01 bendrovės kasos likutis įrašytas 1 617,78 Lt, tačiau jis jau buvo įtakotas kasos operacijų įrašų ir neatitiko tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyto, t.y. 18 854,16 Lt. Tyrimo metu buvo nustatyti 2008 metų neatitikimai kasos pajamų ir išlaidų dokumentų duomenimis: tyrimo metu nustatyta (už 2008 metus) pajamų kasoje suma 88 168,27Lt, o bendrovės duomenimis užfiksuota 85 797,93 Lt, t. y. 2 370,34 Lt mažiau; tyrimo metu nustatyta (už 2007 metus) išlaidų kasoje suma 86 861,48 Lt, o bendrovės duomenimis užfiksuota 86 890,56 Lt, t.y. 29,08 Lt daugiau; tyrimo metu nustatytas 2008 metų pabaigos likutis kasoje 20 160,95 Lt, o bendrovės duomenimis užfiksuotas 525,15 Lt, t.y. 19 635,80 Lt mažiau. Atitinkamai 2009 metų pražios bendrovės kasos likutis jau buvo įtakotas kasos operacijų įrašų ir neatitiko tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyto. Tyrimo metu buvo nustatyti 2009 metų neatitikimai kasos pajamų ir išlaidų dokumentų duomenimis: tyrimo metu nustatyta (už 2009m.I-ą pusmetį) pajamų kasoje suma 51 789,86Lt, o bendrovės duomenimis užfiksuota 35 919,48 Lt, t. y. 15 870,38 Lt, daugiau; tyrimo metu nustatyta (už 2009m.I-ą pusmetį) išlaidų kasoje suma 31 571,33 Lt, o bendrovės duomenimis užfiksuota 31 824,12 Lt, t.y. 252,79 Lt mažiau; tyrimo metu nustatytas 2009 metų birželio 30d. likutis kasoje 40 379,48 Lt, o bendrovės duomenimis užfiksuotas 5 001,51 Lt, t.y. 35 377,97 Lt mažiau. Tyrimo metu nustatyta, kad 2006 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje įrašyti duomenys atitinka su pateiktų dokumentų duomenimis. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2007-2009 metų pirmą pusmetį kasos likutis bendrovės duomenimis buvo 5001,51 Lt, o tyrimo metu nustatytas pagal pateiktus dokumentus 40 379,48 Lt t.y. nustatytas pinigų likutis kasoje 35 377,97 Lt didesnis nei bendrovės duomenimis ir tai įtakojo visi anksčiau aprašyti apskaitos pažeidimai. Tačiau tyrimo metu nėra galimybės nustatyti faktiško bendrovės likučio bei išlaidų sumų, kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-12-30 išvados Nr.11-3127 (09) duomenimis kasos išlaidų dokumentuose įrašius gavėjo pavardę pasirašydavo kitas asmuo, be to tyrimui nepateikti kasos inventorizacijų aktai. Tyrimui buvo pateikta audito ataskaita, kurią surašė UAB „Audito pulsas“ Ataskaitoje nurodyta, kad 2006-2008 metais kasos išlaidų dokumentuose nurodyta ūkinėms išlaidoms išmokėta suma 9 410,68 Lt didesnė, negu šias išlaidas pateisinančiuose pirkimų už grynus pinigus dokumentuose nurodytos sumos. Tačiau šio tyrimo metu buvo pateikti išlaidas pateisinantys dokumentai susegti į atskirą segtuvą, kuriame buvo sudėti skirtingų metų pirkimą patvirtinantys dokumentai ir jie galimai auditui nebuvo pateikti. Tyrimui atlikti buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentai ir registrai, tačiau kasos dokumentų numeracija nebuvo vedama chronologine tvarka, daugeliu atvejų kasos dokumentų numeriai kartojasi arba 17 atvejų dokumente visai neįrašytas numeris, kasos dokumentų numeriai neatitinka į kasos knygą ir apskaitos registrą „Kasa“ įrašytų numerių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. Š. vykdė ir kasininko pareigas, tačiau tyrimui nepateikta visiškos materialinės atsakomybės sutartis bei direktoriaus įsakymas dėl pavedimo atlikti kasininko pareigas, kaip to reikalauja LR Vyriausybės 2000m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, 23 p. – „Ūkio subjekto vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo pasirašytinai supažindinti jį su šiomis taisyklėmis ir sudaryti su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį“ ir 25 p. – „Ūkio subjekte kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos ūkio subjekto vadovo įsakymu. Su laikinai einančiu kasininko pareigas darbuotoju taip pat sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis“. Pagal LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo” 9 p. nuostatą – „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą”, tačiau kasos inventorizavimo aktai tyrimui nepateikti. Direktoriaus įsakymai dėl inventorizacijų atlikimo tyrimui taip pat negauti, o pagal minėtų taisyklių 10 p. nuostatą - „Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu <...>”, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo vykdomos piniginių lėšų inventorizacijos. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.719 patvirtintu „Inventorizacijos tvarkos“ 3 punkto nuostata – „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį <...>turtą, pinigus, gautinas skolas<...> mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą>„. Dėl išvardintų Lietuvos Respublikos Įstatymų ir norminių aktų pažeidimų tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007-2009 metų laikotarpį. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. nuostatą – „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“, tiriamu laikotarpiu vyr. buhalterės pareigas ėjo J. Š.. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21str. 1p. nuostatą – „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 p. nuostatą – „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, tiriamu laikotarpiu bendrovės direktoriumi dirbo A. K. (t. 7, b. l. 73-75).
2011-11-22 papildomos apklausos metu specialistė A. M. paaiškino, kad specialisto išvadoje (specialisto išvados 25 lapas) bei 2011-03-29 apklausos protokole yra kalbama apie segtuvą, pažymėtą Nr. 2, kuriame yra 82 lapai. Šiame segtuve yra dokumentai, kurie buvo rasti ir paimti kratos metu iš J. Š. buto ir įrašyti į 2009-08-04 apžiūros protokolą punktu Nr. 2. Šis segtuvas FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus skyriui buvo pateiktas 2010-09-03 Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS raštu Nr. 10-4-S-8374. Šiame segtuve esantys dokumentai neatitinka ir negali atitikti dokumentų apyraše nurodytų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. K. 2010-01-25 lydraštyje Nr. 45, kadangi kaip jau minėjo, šis segtuvas Nr. 2, kuriame yra 82 lapai, buvo rastas ir paimtas kratos J. Š. gyvenamojoje vietoje metu, o ne pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. K. 2010-01-25 lydraštyje Nr. 45. 2010 m. spalio 19 d. tyrėja J. B. raštu Nr. 10-4-S-9563 pateikė papildomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, t. y. 1 segtuvą, 57 lapų, kurį, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-25 rašto Nr. 45, Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K.. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. 2010-01-25 raštu Nr. 45 kaip priedus pateikė segtuve susiūtus iš viso 57 lapus, minėtame rašte neteisingai nurodė pateikiamų priedų lapų skaičių, t.y. susumavus A. K. 2010-01-25 rašte Nr. 45 kaip priedus pateikiamų lapų skaičių, jų yra 55 lapai. Segtuve, apie kurį kalbama specialisto išvadoje (specialisto išvados 25 lapas) bei 2011-03-29 apklausos protokole yra kiti dokumentai, o ne tie, kuriuos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pateikė 2010-01-25 raštu Nr. 45. Tyrėja jai pateikė informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, pateikdama jai baudžiamosios bylos medžiagą susipažinimui, ir byloje ji matė, kokie dokumentai buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. K., o kurie buvo rasti ir paimti kratos metu pas J. Š. gyvenamojoje vietoje. Išlaidas pateisinantys dokumentai gali būti vadinami kasos išlaidų orderiai, o pirkimą patvirtinantys dokumentai yra pirminiai prekių įsigijimo dokumentai, t. y. PVM sąskaitos – faktūros, kasos aparato čekiai, pinigų mokėjimo kvitai. Taigi pateikdama specialisto išvadą, prie pirkimą patvirtinančių dokumentų ji priskyrė atsakant į ankstesnius šios apklausos klausimus minėtame segtuve Nr. 2 (82 lapai) jai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus - PVM sąskaitas – faktūras, kasos aparato čekius, pinigų mokėjimo kvitus. Taip pat prie pirkimą patvirtinančių dokumentų priskyrė dokumentus, kuriuos Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. kaip priedą prie 2009-07-09 pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, o būtent - UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalios spalvos segtuve su užrašu „Avansinės apyskaitos 2006 m.“ esančius dokumentus (411 lapų); UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus segtuve su užrašu „UAB „(duomenys neskelbtini)“ av. Apysk. 2007 m.“ (144 lapai); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raudonos spalvos segtuve su užrašu „UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 avansinės apysk.“ esančius dokumentus (127 lapai). Pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. reikalavimus, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Minėtose segtuvuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas pateisinantys dokumentai buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos PVM sąskaitos – faktūros bei pateikti kasos aparato čekiai, kuriuose buvo nurodytas minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas ir įmonės kodas, todėl gavus tyrimui atlikti šiuos dokumentus, juos vertino kaip ir kitus avansinėse apyskaitose įrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Specialisto išvadoje yra nustatytas 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 3 d. pažeidimas, t.y. 16 str. 3 d. reikalauja, kad apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. Tačiau parašo nebuvimas arba parašo suklastojimas ant minėto registro nereiškia, kad nebuvo atliktos minėtos operacijos ar sumokėti pinigai, bet pagal tokį registrą nėra galimybės nustatyti kiek, kam, kas, ir/ar išmokėjo pinigus. Avansinė apyskaita yra buhalterinės apskaitos registras, kuriame yra fiksuojami dokumentai, pagal kuriuos buvo įsigyjamos įmonės vardu prekės ar paslaugos. Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus buvo sutikrinti duomenys avansinėse apyskaitose ir prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentuose ir nustatyti įvairūs neatitikimai, kurie surašyti išvadoje. Todėl avansinės apyskaitos, kuriose ekspertizės duomenimis buvo nustatyti faktai dėl suklastotų parašų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose, ir buvo vertinamos kaip neatitinkančios apskaitos reikalavimų, nurodant dėl to padarytus pažeidimus. Be to, tyrimui buvo pateikti dokumentai, pagal kuriuos visai nebuvo surašytos avansinės apyskaitos bei buvo pateiktos avansinės apyskaitos, kuriose surašyti kelių darbuotojų išlaidas pateisinantys dokumentai (duomenys specialisto išvados priede Nr. 30), todėl tyrimo metu buvo nustatytas 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. pažeidimas bei kiti išvadoje minėti pažeidimai, dėl kurių iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dokumentai, kuriuose buvo suklastoti parašai arba nebuvo pasirašyti, specialisto išvadoje nebuvo traktuojami kaip tinkamai įformintos buhalterinės apskaitos operacijos. Konkreti kasos išlaidas pateisinančių dokumentų neatitikimų suma lyginant su „Audito pulsas“ nustatytomis sumomis yra nurodyta specialisto išvados tekste, konkrečiai nuo 24 iki 37 lapo, ir išvados tekste sudarytose lentelėse. Visų jai pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagrindu, tame tarpe segtuve Nr. 2 (82 lapai) esančių dokumentų pagrindu, buvo apskaičiuota nepateisintų dokumentais išlaidų suma, kuri buvo nustatyta mažesnė negu „Audito pulso“ nustatyta suma, tačiau dėl išvardintų išvadoje tyrimo metu nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galimybės nustatyti realiai iš kasos išmokėtų piniginių lėšų tikslios sumos. Atsakydama į klausimą „Ar į kasos išlaidas pateisinančius dokumentus Jūs įtraukėte dokumentus iš 82 lapų segtuvo, kurie buvo rasti per kratą pas J. Š. (tai byla su sąskaitomis ir čekiais dėl maisto produktų ir alkoholinių gėrimų pirkimų iš (duomenys neskelbtini), neaiškaus automobilio remontas autoservise, benzino A-95 ir kitų prekių pirkimai)? Ar tyrėja J. B. informavo Jūs, kad šie dokumentai nebuvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje ir rasti per kratą J. Š. bute?“ specialistė paaiškino, kad į šį klausimą atsakė, atsakydama į ankstesnius šios apklausos metu jai pateiktus klausimus. Atsakydama į klausimą „Jeigu šio segtuvo dokumentų pagrindu buvo pateisintos kasos išlaidos, tai kokių dokumentų pagrindu konkrečiai ir kokiai sumai?“ specialistė A. M. paaiškino, kad į šį klausimą taip pat atsakė, atsakydama į ankstesnius šios apklausos metu jai pateiktus klausimus. Be to, šio klausimo atsakymui duomenys yra aprašyti specialisto išvados 24-37 lapuose bei specialisto išvados priede Nr. 30. Įmonės veiklos rodikliai negali būti atskiriami, kadangi jie įtakoja vienas kitą. Visi specialisto išvadoje nustatyti LR įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai įtakoja įmonės balansą. Įmonės balanso viena iš dalių yra turtas, kita – nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. Nesant galimybės įvertinti vienos iš dalių, šiuo atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (į turto sumą įeina ir įmonės turimų pinigų suma, kurios iš dalies nebuvo galima nustatyti), nėra galimybės iš dalies nustatyti ir kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ rodiklių (nuosavo kapitalo, įsipareigojimų) dydžio laikotarpiu nuo 2007-2009 m. Be to, nėra galimybės iš dalies nustatyti ir įsipareigojimų struktūros (kokie įmonės debitoriai, kreditoriai bei koks debitorinis ir kreditorinis įsiskolinimas) (t. 7, b. l. 83-85).
Žemesnės instancijos teismas
2012-08-28 papildomos apklausos metu A. M. parodė, kad specialisto išvadoje 22 lape ir 42 lape, nurodo, kad 2009 metais palyginus kasos registre įrašus su pateiktais dokumentais buvo nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registrą neįtraukti 11 kasos pajamų orderių, iš jų:
400,00 Lt pagal 2009-02-20 KPO KTS Nr.10-261 gauta iš D. K.
300,00 Lt pagal 2009-02-27 KPO KTS Nr.10-262 gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“
1290,79 Lt pagal 2009-02-17 KPO KTS Nr.10-261 gauta iš Š. V.
680,97 Lt pagal 2009-06-15 KPO KTS Nr.10-300 gauta iš Š. V.
773,71 Lt pagal 2009-03-16 KPO KTS Nr.10-267 gauta iš A. I.
Žemesnės instancijos teismas
1500,00 Lt pagal 2009-03-13 KPO KTS Nr.10-263 gauta iš V. B.
300,00 Lt pagal 2009-03-13 KPO KTS Nr.10-264 gauta iš E. K.
8000,00 Lt pagal 2009-04-16 KPO KTS Nr.10-272 gauta iš A. M. f-os (duomenys neskelbtini)
85,20 Lt pagal 2009-06-11 KPO KTS Nr.10-298 gauta iš V. M.
1476,00 Lt pagal 2009-06-11 KPO KTS Nr.10-299 gauta iš V. B.
400,00 Lt pagal 2009-06-19 KPO KTS Nr.10-283 gauta iš D. K.
400,00 Lt pagal 2009-06-19 KPO KTS Nr.10-302 gauta iš D. K..
Žemesnės instancijos teismas
Iš viso 2009 metais neapskaityta kasoje 14 925,70 Lt pajamų. Tačiau faktiškai išvardinta 12 kasos pajamų orderių, kurių suma 15 606,67 Lt, tai yra dėl techninės klaidos nebuvo susumuota viena eilutė - 680,97 Lt pagal 2009-06-15 KPO KTS Nr.10-300 gauta iš Š. V.. Tokiu būdu iš viso 2009 metais neapskaityta kasoje 15 606, 67 Lt pagal 12 kasos pajamų orderių (t. 8, b. l. 170-171).
Specialistė A. M. teismui paaiškino, kad patvirtina savo išvadą, dar paaiškino, kad visi buhalteriniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie buvo be atitinkamų rekvizitų ir suklastoti, tame tarpe ir apskaitos registrai, avansinių įskaitų dokumentai (kai kurie iš jų net su direktoriaus parašu), nebuvo įtraukti į normalią kasą ir jie yra įtraukti į bendrą sumą 78 979 LT, ir todėl ji negali traktuoti, kad tam tikram suma sumokėta konkrečiam asmeniui. Netgi yra surašyti visi, kur nėra vadovo parašo ir tos sumos nėra įtrauktos. 78979 LT suma nėra galimybės nustatyti ar tiek išmokėta ir kam sumokėta. Ji negali pasakyti, kodėl tokie pat tiek tinkami pajamų orderiai, tiek su klastotais parašais buvo dedami į buhalterinę apskaitą. Visi šie dokumentai yra nurodyti išvados priede Nr.11. Įmonėje nebuvo jokios nustatytos tvarkos ir neaišku, kokia tvarka, kas turėjo ką pirkti ir kas turėjo ką priduoti. Ji nesigilino, iš kur gauti dokumentai, esantys segtuve Nr. 2, ji tyrė, kas jai buvo pateikta. Jei dokumentas pateiktas įmonės vardu, ji užskaitė kaip tinkamą. Ji tuos dokumentus vertinu kartu su kitais, t.y. žiūrėjo, ar jie yra tikri, ar ne. Netikrus dokumentus, t.y. be reikiamų rekvizitų priskyrė prie kitų be atitinkamų rekvizitų ar suklastotų,. Kurie sudaro Bendrą 78 979 lt sumą. Ji negali pasakyti, koks realiai būdavo dienos pinigų likutis. Turėjo būti kasos inventorizaciniai aktai, tenai ir atsispindėtų kasos likučiai, tačiau jai nebuvo pateiktas nei vienas kasos inventorizacinis aktas. Pagal bendrovės dokumentus, nebuvo aišku, kad yra bendrovės kasininkas. Jei yra nustatyta, kad buvo klastojami parašai buhalteriniuose dokumentuose, tai negalima pasakyti, kokia reali situacija buvo kasoje. Matyti, kad niekas iš darbuotojų nesiskundė, kad yra nesumokėta alga, tačiau iš dokumentų neaišku, kam ir kokia suma buvo išmokėta. Jai nebuvo pateiktos nei vieno kasmetinio audito išvados. Taip pat pagal dokumentus jai nebuvo aišku, kas už ką buvo atsakingas bendrovėje. Labai panašu, kad buvo bandyta taisyti, tvarkyti. kažką perrašyti kasoje. Ji nustatė kasos dokumentų likučio neatitikimą – 35377,97 Lt – šios sumos trūksta pagal dokumentus, nors ji turėtų būti. Sumokėta ir nepateisinta dokumentais pagal čekiukus 3723LT ir dar neįtraukta 16906 LT į pajamas. Nustatyta begalė pažeidimų: parašų nebuvimas, apyskaitų nerašymas ir netvarkingas apskaitos vedimas. Neapskaitytos PVM sąskaitos faktūros 16000 Lt sumoje. Buvo iškraipomi duomenys. Neapsakytos įmonės pajamos, kurios įtakoja tokį rezultatą. Grynas nuostolis pagal dokumentus 35377 LT sudėjus su 3723 LT. J. Š. vykdė kasininkės pareigas. Yra jos parašai kasos orderiuose. Kiti parašai – direktoriaus ir asmenų, gavusių pinigus. Direktorius negali pateikti dokumentų įrodančių, kad ji ėjo kasininkės pareigas, nes jokiuose dokumentuose nėra tokios informacijos. Direktorius turi atsakyti už dokumentų išsaugojimą. Inventorizacija yra, kai paimama kasa ir gryni pinigai ir ji yra paskaičiuojama. Inventorizacijos metu turi būti tikrinami visi dokumentai arba jeigu yra suvesti tvarkingi kasos išlaidų orderiai, jeigu norima patikrinti ar teisingai apskaita suskaičiuota, tai reikia suskaičiuoti ar teisingai tas likutis išvestas ir reikia patikrinti ar tas likutis atitinka grynuosius. Kasa yra inventorizacijos patikrinimas, materialinių vertybių ir pinigų palyginimas su kasos duomenimis, buhalteriniais likučiais ir kasos grynais pinigais. Į balansus suvedama viskas iš bendrų visų registrų. Pirma renkama į registrus sisteminius duomenis, o paskui iš registrų surenkama kasos pinigai ir banko pinigai įeina į balansą, likučiai. Tai, kas parašyta balanse turi įtakos inventorizacijos santykiui. Likutis yra tiek, kiek pinigų kasoje ir kiek yra banke turi atsispindėti inventorizacijoje. Visas turtas atsispindėti inventorizacijoje. Dėl inventorizacijos akto ir dokumentų parašų nebuvimo ir dėl netvarkingos visos apskaitos ir dėl visas kitkas turi įtakos, kad negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio, nuosavo kapitalo. Vadovas įmonėje atsako už viską, už bendrą tvarką, ir net už buhalterės nusamdymą. Buhalterė atsako už buhalteriją. Direktorius yra atsakingas už kasos organizavimą. Jis turi nustatyti, koks asmuo vykdys tas pareigas ir net pasirašyti su juo materialinės atsakomybės sutartį. Direktorius atsakingas už kasos darbo kontrolę. Vadovas priimdamas į darbą kasininką turi jį supažindinti su tvarkos taisyklėmis, pasirašyti su materialinės atsakomybės sutartį, jeigu įmonėje nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas yra pavedama kitiems asmenims. Tą darbą galėjo ir pats direktorius pasiimti. Ji neturi duomenų dėl kasininko pareigybės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buhalterė tai vykdė, darė, bet ji nebuvo įpareigota. Ji neturi tokių dokumentų, nes pats direktorius pasakė, kad negali pateikti, o jis pats atsakingas už tuos dokumentus. Ji konstatuoja faktus. Ji neturėjo tokių dokumentų, jai direktorius parašė, kad negali pateikti dokumentų. Direktorius yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už kasininko pareigybę, o jei ne tai kitas žmogus tegul būna paskiriamas, arba pats eina.
2013-01-25 Ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus dėl 2010-12-06 specialisto išvados Nr.5-1/162 nurodyta, kad nesant turto gavimą ar išlaidavimą patvirtinančių dokumentų, inventorizacijos komisija neturėjo galimybės nustatyti turto trūkumo ir užfiksuoti specialistės išvadoje ir šioje ataskaitoje aprašytų pažeidimų. Kasos inventorizacijos aktas, jei jis būtų pateiktas tyrimui, negalėjo padėti nustatyti kitokio turto įmonės turto, nuosavybės ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nei, kad buvo užfiksuota apskaitos duomenimis.
A. N. T. teismui paaiškino, kad ji yra auditorių sąrašuose, kurie yra viešai skelbiami. Ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir auditorė. Perskaitė minimą specialisto išvadą apie buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos užduotis buvo nustatyti tokį faktą, ar kasos inventorizacijos aktų nepateikimas sąlygojo specialisto išvadoje nurodytas pasekmės, o būtent, kad specialistas iš dalies negalėjo nustatyti įmonės turto, kapitalo dydžio, įsipareigojimų ir struktūros už laikotarpį 2007-2009 m., atsiradimą. Ji matė skaitydama ataskaitą tai, kad buvo užfiksuotas didelis kiekis kasos darbo taisyklių pažeidimų: buvo klastojami dokumentai, padirbinėjami direktoriaus ir kitų asmenų parašai, kasos dokumentai buvo nuslėpti, netvarkingai numeruojami kasos dokumentai, pažeidžiant jų numeravimo tvarką, eiliškumą ir būtent tai, kad dalis kasos dokumentų buvo ne kasos vietoje, kas sąlygoja specialisto išvadą, kad yra neapskaityta dalis įmonės turto. Specialistės išvadoje pateikiamas neapskaitytų pinigų likutis – 34 415,70 Lt. Tai neapskaitytos įmonės pajamos ir dalis išlaidų. Dėl inventorizacijos aktų nepateikimo specialistei, specialistė negalėjo nustatyti įmonės turto ir struktūros. Ji susipažino su minėta specialistės išvada, ataskaita ir priedais, lentelėmis. Su pačiais įmonės dokumentais nesusipažino. Ji pastebėjo, kad 2006 m. kasos inventorizacijos aktas specialistei nebuvo pateiktas, tačiau tai netrukdė specialistei konstatuoti fakto, kad 2007-2009 m. įmonės turto, įsipareigojimų negali nustatyti, nes inventorizacijos nebuvo atliktos, tuo tarpu dėl 2006 m ataskaitos dėl įsipareigojimų dydžio specialistei nekilo abejonių. Inventorizacijos komisija, atlikdama kasos inventorizaciją, turi suskaičiuoti grynus pinigus, faktiškai esančius tuo metu kasoje, ir pateikti inventorizacijos aprašą tą tvarkančiam asmeniui. Šiuo atveju tiek kasos inventorizacijos komisijos narė, tiek apskaitą tvarkantis asmuo buvo J. Š., t.y. tas pats asmuo, kuris galimai klastojo dokumentus bei neapskaitė pinigų dalies. Esant tokiai situacijai, kai žmogus pats save tikrina, nėra galimybės inventorizacijos metu nustatyti likučių – apskaitos likučių ir faktinių likučių skirtumo turte. Kadangi inventorizacijos komisija dokumentų netikrina, netikrino jų kiekio, eiliškumo, ar visi dokumentai buvo įtraukti ar tikri, su visais parašais, tai nustatyti dokumentų, kurie nebuvo kasoje tų grynų pinigų, komisija nustatyti negalėjo. Inventorizacija yra viena iš kontrolės būdų. Tačiau yra neveiksmingas toks kontrolės būdas, kai tas pats asmuo klastoja dokumentus ir tuo pačiu tvarko apskaitos duomenis. Turto likutį kasoje galėtų parodyti kasos likutis kasos knygoje. Turtas, kuris yra apskaitoje apskaitytas, leidžia nustatyti įmonės turtą. 2006 m. inventorizacijos akte nebuvo nustatyta apgaulės fakto. Inventorizacijos tikslas yra nustatyti, ar nėra skirtumo tarp faktinių likučių ir dokumentinių bei apskaitinių likučių. Tai yra vienas iš kontrolės būdų. Kiti kontrolės būdai – netikėti kasos patikrinimai bet kurią dieną, kadangi pinigai gali būti pagrobti. Tiesioginio draudimo dalyvauti materialiai atsakingam asmeniui komisijoje nėra. Veiksmingesnė kontrolė yra tada, kai toks asmuo nedalyvauja komisijoje. Asmuo, kuris buvo kontroliuojamas, įtakojo apskaitinius likučius, bet kada galėjo koreguoti savo klastojimo rezultatus ir skirtumą tarp apskaitinio likučio ir faktinio likučio. Suklastoti dokumentai nebuvo nei susegti, nei jie buvo kasos darbo vietoje. Inventorizacijos komisija būtų nustačiusi tą apskaitinį likutį kaip faktinį. Kasininkas neperduoda inventorizacijos komisijai paties turto. Direktorius turėjo galimybes sukontroliuoti buhalterę, bet žmogaus nusikalstami veiksmai labai apriboja tas galimybes, ir direktorius galėjo tik atsitiktinumo dėka sužinoti apie suklastotus dokumentus. Jeigu tas pats asmuo skaičiuoja grynų pinigų likutį kasoje ir pats atlieką jų apskaitą, tai komisija nepamatytų nei suklastotų parašų, nei neįtrauktų dokumentų, neteisingos numeracijos tvarkos. Į komisijos pareigas neįeina tikrinti pačių dokumentų – tiek jų teisingumo, tiek sumų, tiek jų eiliškumo. Parodymai rodo, kad inventorizacijos įmonėje vyko. Nedraudžiama vienu metu eit ir kasininkės ir vyr. buhalterės pareigas. Inventorizacijos metu nėra tikrinamas tam tikrų kasos operacijų pagrįstumas. Inventorizacijos komisijos paskirtis sutikrinti faktinius likučius su apskaitiniais, ar jie atitinka tarpusavy. Audito metu atrankos būdu yra tikrinamos kasos operacijos pagrįstumas. Jai nekilo abejonių, kad J. Š. ėjo kasininkės pareigas. Matė, kad prie bylos pridėtas dokumentas dėl jos skyrimo kasininke. Direktorius įstatymą turi užtikrinti dokumentų išlaikymą įmonėje. Bet kokiu atveju, dokumentų saugojimas susijęs su tarpusavio pasitikėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-08 auditoriaus ataskaitoje yra nurodyti faktiniai pastebėjimai, o būtent, kad auditorius atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų dokumentų sumų palyginimą su šias išlaidas pateisinančiais pirkimų ir kitų išlaidų grynaisiais pinigais dokumentais už laikotarpį nuo 2006 m. birželio mėnesio 12 iki 2008 metų gruodžio 31. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad procedūrų vykdymo metu buvo pastebėta, kad ant kasos išlaidų orderių pasirašiusių tų pačių asmenų parašai ant skirtingų orderių skiriasi. Be to, buvo rasti du 2008 m. kovo mėnesio atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai, bendra išmokama suma – 3 862,09 Lt, kuriuose skiriasi pinigus pagal žiniaraštį gavusių asmenų parašai. Taip pat atlikus patikrinimą nustatyta, kad nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiosios finansininkės J. Š. 2006 m. birželio 12 dieną kasos grynųjų pinigų likučio ir kasos dokumentų perėmimo pagal priėmimo – perdavimo aktą dienos iki 2008 metų gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų dokumentuose nurodyta ūkinėms išlaidoms išmokėta suma yra 9 410,68 Lt didesnė, negu šias išlaidas pateisinančiuose pirminiuose pirkimų už grynus pinigus dokumentuose nurodytos sumos (t. 1 b. l. 28-31).
Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr.11-1732 išvadoje nurodyta, kad negalima nustatyti, ar pateiktuose tirti dokumentuose – UAB (duomenys neskelbtini)“ 2006-06-16 įsakymo Nr.13 dėl kasos darbo organizavimo bei 2006-06-16 visiškos materialinės atsakomybės sutarties – kopijose parašai J. Š. vardu ir rankraščio įrašas „Susipažinau J. Š.“ (Įsakyme Nr.13) buvo parašyti rašymo priemone ar įkomponuoti į dokumentus mechaninio arba skaitmeninio m0ontažo būdu, t.y. , ar dokumentai pagaminti montažo būdu, nes tirti pateiktose kopijose montažo požymių nėra. Montažo požymių nebuvimas neatmeta galimybės, nes dokumentus sumaketuoti iš kelių galima ir nepaliekant požymių arba šie požymiai dingsta kelis kartus nukopijavus dokumentus. Kada buvo atliktos tyrimui pateiktų dokumentų kopijos, nustatyti negalima, nes nėra metodikų tonerio amžiui nustatyti.
Iš 2009-07-24 kratos protokolo matyti, kad J. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu buvo rasti ir paimti dokumentai, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 1, b. l. 50, 51-52), kurie apžiūrėti ir jų apžiūra užfiksuota 2009-08-04 apžiūros protokole. Jame nurodyta, kad 2009-07-24 kratos metu rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai: segtuvas su mokėjimo žiniaraščiais ir kasos orderiais, 161 lapas; segtuvas su sąskaitomis faktūromis, 82 lapai; segtuvas su sutartimis ir kitais dokumentais, 224 lapai; DnB Nord čekių knygelė su čekiais Nr. 0032476 iki Nr. 0032500; J. P. asmens medicininė kortelė ir užrašų knygutės dalis iš 8 lapų (t. 1, b. l. 53-56).
Iš 2009-08-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašus už 2006-2009 metus (t. 3, b. l. 35-272).
Iš 2010-01-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio – birželio mėn. kasos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio – birželio mėn. avansines apyskaitas (t. 4, b. l. 3).
2010-01-25 raštu Nr. 44 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pranešė, kad prašomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijų dokumentų pateikti negali, kadangi bendrovės buhalterinės apskaitos registruose ir buhalterijos bei kasos patalpose jų nerado (t. 4, b. l. 4).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2010-10-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimo kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų kopiją, 2003-03-24 darbo sutarties Nr. 24 kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. buhalterinės apskaitos (didžiosios knygos, pajamų ir sąnaudų) registrus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. buhalterinės apskaitos (didžiosios knygos, pajamų ir sąnaudų) registrus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. buhalterinės apskaitos (didžiosios knygos, pajamų ir sąnaudų) registrus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. buhalterinės apskaitos (didžiosios knygos, pajamų ir sąnaudų) registrus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2009 m. kasos knygą (t. 4, b. l. 13-14, 15-43).
Iš 2009-07-09 pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pateikė audito pažymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus už 2006-2008 metus, 2008 m. kovo mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį (t. 1, b. l. 27).
2009-07-14 raštu Nr. 2 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pateikė 2006-06-14 darbo sutarties Nr. 41, sudarytos su J. Š., originalą (t. 1, b. l. 32, 33-35).
2010-01-25 raštu Nr. 45 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pateikė papildomus dokumentus: neįtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą PVM sąskaitas faktūras; tarnybinius pranešimus dėl nuomininkų J. V., V. B., D. K., taip pat tarnybinį pranešimą dėl avansinės apyskaitos už 2006.6-12 mėn. (t. 1, b. l. 45).
Byloje yra pateiktos Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2007 metų pelno mokesčio deklaracijos ir 2006 metų finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtintos kopijos (t. 1, b. l. 177-230).
2011-04-22 raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m., 2007 m., 2008 m. finansinių ataskaitų peržiūros ataskaitų kopijas (t. 2, b. l. 4-46).
Iš 2009-07-27 J. Š. paaiškinimo matyti, kad J. Š. nurodė, kad trūkstami dokumentai buvo paimti per kratą. Dalį trūkumo nurodė padengsianti iš išeitinės išmokos (t. 1, b. l. 37). 2009-07-27 sutikime, adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. K., J. Š. nurodė sutinkanti, kad jos darbo užmokestis 2 275,45 Lt, būtų užskaityti bendrovei kaip dalis padarytos žalos (t. 1, b. l. 38). Pagal 2009-07-27 kasos pajamų orderį serija KTS Nr. 10-288 J. Š. 2 275,45 Lt sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 39).
Žemesnės instancijos teismas
2012-01-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė PVM sąskaitų faktūrų 2008-03-27 serija SVI8 Nr. 00392, 2008-04-01 serija SVI8 Nr. 000416, 2008-06-26 serija SVI8 Nr. 000873 originalus (t. 7, b. l. 100, 101-103).
Dėl J. Š. kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str.1 d.
Buhalterinė apskaita BK 222 str. prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 p.). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 p.). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 2 p.). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnio dispozicijoje išvardytos veikos padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 18 p. asmens turtas – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.
Apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 „Buhalterinės apskaitos įstatymo„ Nr. IX-574 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.
Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 22 p. apibrėžta, kad ūkio subjekto vadovas – ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens administracijos vadovas, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir ūkio subjekto, kuris neturi administracijos vadovo, savininkas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. 1 d. už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 str. nurodyti asmenys, kurie tvarko šio subjekto apskaitą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tais atvejais, kai ūkio subjekto vadovas nėra paskirtas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., įmonės akcininkų sprendimu buvęs vadovas iš einamų pareigų atleistas, o naujas vadovas nepaskirtas), asmuo, neįteisinęs savo veiklos, nusprendęs vykdyti įmonės ūkinę komercinę veiklą ir realiai ją vykdęs, jei tuo metu buvo nusikalstamai tvarkoma buhalterinė apskaita, pripažintinas nusikaltimo, nustatyto BK 222 str., subjektu.
Kaltinamoji J. Š. teisme prisipažino apgaulingai tvarkiusi buhalterinę apskaitą. Jos parodymai dėl šio jai inkriminuojamo nusikaltimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs. Ji nurodė, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalteriją dėl to, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo dingę apskaitos dokumentai ir norėdama juos atstatyti, perrašė kaltinime nurodytus buhalterinės apskaitos dokumentus.
Be kaltinamosios pripažinimo apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą, jos kaltė įrodyta kaltinamojo A. K. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, liudytojų R. R. ir R. B. parodymais, duotais tiek ikiteisminiame Tyrime, tiek teisme, specialisto išvada dėl parašų suklastojimo buhalterinės apskaitos dokumentuose, FNTT specialistės išvada ir specialistės A. M. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kratos pas J. Š. metu rastais dokumentais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-08 auditoriaus ataskaita apie faktinius pastebėjimus ir kita byloje esančia rašytine medžiaga.
Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“. To paties Įstatymo 11 str. numatyta, kad vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą, o 21 str. – kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 p. – kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.
Visų teisme ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad tiriamu laikotarpiu bendrovės direktoriumi dirbo A. K., o vyr. buhalterės pareigas ėjo J. Š.. (t. 7, b. l. 73-75).
LR Vyriausybės 2000m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, 23 p. nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo pasirašytinai supažindinti jį su šiomis taisyklėmis ir sudaryti su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, ir 25 p. – kad ūkio subjekte kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos ūkio subjekto vadovo įsakymu. Su laikinai einančiu kasininko pareigas darbuotoju taip pat sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Kaltinamoji J. Š. teismui teigė, kad ji nebuvo bendrovėje paskirta eiti kasininkės pareigas ir su ja nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Taip pat ji parodė, kad kasininke ji nebuvo paskirta ir su ja nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, tačiau realiai ji ėjo kasininkės pareigas. Ji kaip vyr. buhalterė tvarkė visas bendrovės lėšas, skaičiuodavo ir mokėdavo atlyginimus, priimdavo mokesčius už patalpų nuomą, komunalines paslaugas. Priešingai teismui teigė kaltinamasis A. K.. Tai, kad bendrovėje buvo priimtas įsakymas J. Š. paskirti į kasininkės pareigas ir su ja buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, teisme patvirtino ir liudytojas R. B., atlikinėjęs auditą bendrovėje ir tikrinęs bendrovės dokumentus, tame tarpe ir dokumentus susijusius su buhalterės ir kasininkės pareigomis. Šio liudytojo teigimu, jei jam nebūtų pateikti įsakymas dėl kasininko paskyrimo į pareigas ir materialinės atsakomybės sutartis, jis nedelsiant informuotų bendrovės vadovybę apie trūkumus. Be to liudytojas R. B. pateikė teismui ir minėtų dokumentų kopijas, kurias, pasak jį, jis tikriausiai gavo iš pačios J. Š.. Šios kopijos buvo ištirtos ekspertų, klastojimo požymių nustatyta nebuvo, tačiau ekspertai neatmetė galimybės, kad tokios dokumentų kopijos galėjo būti suklastotos. Taip pat ir liudytojas R. R. patvirtino teismui, kad dalyvavo priimant J. Š. į darbą, pasirašant visus dokumentus, tarp jų ir įsakymus, visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Kiti teisme apklausti teisme liudytojai patvirtino, kad pinigus už nuomą mokėdavo J. Š. ir, kad J. Š. mokėdavo bendrovės darbuotojams atlyginimus, iš pradžių grynais, o po to bankiniais pervedimais, taip pat ir pinigus, susijusius su ūkio tvarkymu. Šie liudytojų parodymų teisingumas ir objektyvumas nekelia teismui abejonių. Byloje nėra objektyvių duomenų, rodančių, kad jie būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi ar kaip nors apkalbėti J. Š.. Todėl kaltinamosios J. Š. versija neva tokie dokumentai apskritai neegzistavo teismo yra ištirta ir atmestina kaip nepagrįsta, vertintina kaip jos gynybinė pozicija. Nors nei tyrimui, nei teismui nebuvo pateikti minėtų dokumentų originalai, teismas mano, kad pačios J. Š. veiksmai, dirbant jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrovės lėšų tvarkymas, atlyginimų skaičiavimas ir išmokėjimas, mokesčių už patalpų nuomą, komunalines paslaugas ir t.t. ) įrodo, kad ji vykdė ir kasininko pareigas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistė sudarė lentelę, suregistruojant visus pateiktus jai tirti kasos dokumentus, kurioje matyti išvardinti apskaitos tvarkymo trūkumai (2010-12-06 specialisto išvados Nr. 5-1/162 11 priedas). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistei buvo pateikta 2009-12-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada Nr.11-3127 (09) kurioje išvardinti dokumentai, pasirašyti ne tų asmenų kurie įrašyti dokumente, todėl specialistė negalėjo tiksliai įvardinti tam tikrų pinigų gavimo ar/ir išmokėjimo faktų.
Pagal LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p. nuostatą, visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai. Iš prie bylos pridėtų UAB „(duomenys neskelbtini) kasos knygų matyti, kad pildydavo J. Š. kompiuteriniu būdu ir įrašyto daugeliu atveju į jas įrašydavo padrikus skaičius vietoj datos, arba įrašant datą, kuri neatitinka kasos dokumente įrašytas datos, lapai nenumeruoti eilės tvarka, įrašyti dokumentų numeriai neatitinka pačiuose dokumentuose įrašytų numerių, arba numeriai visai neįrašyti, gautų pinigų į kasą skiltyje įrašydavo sumą sudėtą kartu su likučiu dienos pradžioje ir, kad nei vienas lapas nepasirašytas nei kasininko, nei buhalterio.
Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad J. Š. kompiuteriniu pildydama kasos knygą pažeidė minėtų taisyklių 16 p. nuostatą.
LR Vyriausybės 2000m. vasario 17d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p. nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyr.buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyr. buhalteris (buhalteris) ir kasininkas, 4 p. – kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, 5 p. - kad jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta, 6 p. – kad kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui, Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1d. – kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 str. 3 d. - kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus.
Minėtoje specialisto išvada ir byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad 5 atvejais nebuvo išrašyti kasos pajamų orderiai, įnešant grynus pinigus į kasą, kurie buvo užregistruoti 2006-12-20 (8000 Lt iš banko), 2006-12-22 (1507,84 Lt iš B.), 2007-02-19 (5000,00 Lt iš banko sąskaitos), 2008-12-30 (420,00 Lt iš „medios“), 2009-06-26 ( 1200,00 Lt iš banko sąskaitos) registruose;
išmokant iš kasos grynus pinigus 18 atvejų nebuvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, t.y. išmokėjimai 2007-01-17 (darbo užmokestis- 274,63 Lt), 2007-04-05 ( V. K. 125,00 Lt), 2007-05-09 (darbo užmokestis, nėra žiniaraščio 2841,22 Lt), 2007-05-31 (A. K. 160,00 Lt), 2007-06-09 (darbo užmokestis - 2841,22 Lt), 2007-09-28 (A. K. 597,07 Lt), 10.02.04 ( T. F. 951,55 Lt), 2008-03-31 (darbo užmokestis pagal mokėjimo žiniaraštį Nr.3 - 200,00 Lt), 2008-10-17 (H. M. 2795,44 Lt), 2008-12mėn. (A. K. 455,21 Lt), 2009-01-26 (A. K. 148,11 Lt), 2009-02-11 (A. K. 399,47 Lt), 2009-03-26 (darbo užmokestis 3346,27 Lt), 2009-04-26 ( darbo užmokestis 2270,45 Lt), 2009-04-28 (darbo užmokestis 5424,89 Lt), 2009-04-24 ( A. K. 227,53 Lt), 2009-05-26 (darbo užmokestis 3092,83 Lt), 2009-06-26 (darbo užmokestis 754,36 Lt);
H. M., išmokant grynus pinigus iš kasos, išlaidų orderiuose nebuvo įrašomi gavusio pinigus asmens tapatybę įrodančio dokumento rekvizitų, o būtent išlaidų orderiuose 2006-09-10 KIO Nr.259, 2007-07-02 KIO Nr.68, 2007-10-29 KIO Nr.118, 2008-09-10 KIO Nr.41, 2008-10-17 KIO Nr.3, (šio dokumento nėra dokumentų tarpe);
inkriminuojamu laikotarpiu iš kasos buvo išmokėti gryni pinigai pagal 70 kasos išlaidų orderių, įforminus 52 258,10 Lt išmokėjimą, bei pagal 35 pinigų mokėjimo žiniaraščius, įforminus 26 720,95 Lt išmokėjimą, ir ties pinigų gavėjo pavarde pasirašė ne gavęs pinigus, o kitas asmuo ir ties įmonės vadovo pavarde pasirašė ne įvardintas A. K., o kitas asmuo.
Iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir 2009-12-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados Nr.11-3127 (09) matyti, kad J. Š. į bendrovės buhalterinę apskaitą 105 atvejais, 2006-06-30 – 2008-12-29 laikotarpiu, pagal dokumentus neatitinkančius tikrovės, kadangi juose šalia nurodytos pinigų gavėjo pavardės ir pozicijoje „Įmonės vadovas“ pasirašė ne įrašytas į dokumentą, o kitas asmuo, įtraukė į kasos apskaitą 78 979,05 Lt išlaidų sumą, iš jų pagal tikrovės neatitinkančius 70 kasos išlaidų orderių 52 258,10 Lt (2006 m. 19 atvejų 12 180,36 Lt sumai, 2007 m. 27 atvejais 15 116,10 Lt sumai) ir pagal 35 mokėjimų žiniaraščius - 26 720,95 Lt , 2008 m. 24 atvejais 24 961,64 Lt sumai) iš jų: 2006 m. 1 žiniaraštyje 3 atvejais 2692,73 Lt sumai, 2007 m. 2 žiniaraščiuose 2 atvejais 15 116,10 Lt sumai; 2008 m. 9 žiniaraščiuose 30 atvejų 24 961,64 Lt sumai. Todėl specialistė pagal šiuos pateiktus dokumentus neturėjo galimybės nustatyti, kam buvo išmokėta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos 78 979,05 Lt, bei nustatyti, kokia faktiškai suma buvo išmokėta;
be to, tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad nebuvo įtraukta 24 PVM sąskaitų faktūrų už 2008-01-31 – 2009-04-30 laikotarpį už 16906,10 Lt ir 2900,12 Lt PVM iš viso už 19806,24 Lt, iš jų (18 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už 2008-01-31 – 2008-12-31 laikotarpį 15613,35 Lt sumai ir 2810,42 Lt PVM iš viso 18423,80 Lt sumai , 4 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų D. K. už 2008-02-29 – 2009-04-30 laikotarpį 1192,00 Lt sumai ir 70,56 Lt PVM iš viso 1262,56 Lt sumai, 2 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų V. B. už 2009-02-28 – 2009-04-30 laikotarpį 100,75 Lt sumai ir 19,14 Lt PVM iš viso 119,88 Lt sumai), dėl ko minėtu laikotarpiu bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuota 16906,10 Lt pajamų, dėl to nepagrįstai buvo padidintas bendrovės nuostolis 2008 m.- 16405,35 Lt, 2009 m. 500,75 Lt. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 metų veiklos rezultatas buvo 6988 Lt pelnas, o nuo 2007 metų dirbo nuostolingai t.y. 2007 metais veiklos rezultatas buvo 58029 Lt nuostolis, 2008 metais 130098 Lt nuostolis ir 2009 metais 292981 Lt nuostolis.
Taip pat nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registrą neįtraukti 2007 m. 11 kasos pajamų orderių ir tai sudaro 19351,92 Lt sumą, iš jų 2007 m. - 881,72 Lt pagal 2007-07-26 KPO KTS Nr.07;19 gauta iš J. V., 400,00 Lt pagal 2007-10-18 KPO KTS Nr.10*15 - iš D. K., 75,56 Lt pagal 2007-10-04 KPO KTS Nr.07;32 - iš M. M., 674,34 Lt pagal 2007-10-04 KPO KTS Nr.07;36 - iš V. B.,10000,00 Lt pagal 2007-11-13 KPO KTS Nr.07;40 - iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4020,69 Lt pagal 2007-11-14 KPO KTS Nr.07;39 -iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 440,00 Lt pagal 2007-11-13 KPO KTS Nr.07;37 -iš Š. V., 515,64 Lt pagal 2007-11-23 KPO KTS Nr.10-124 - iš D. K., 439,50 Lt pagal 2007-12-13 KPO KTS Nr.10-95 - iš Š. V., 1268,47 Lt pagal 2007-12-13 KPO KTS Nr.10-126 - iš V. B., 636,00 Lt pagal 2007-12-27 KPO KTS Nr.07;51 - iš D. K.); 2008 metais - 2244,84 Lt pajamų; 952,60 Lt pagal 2008-02-15 KPO KTS Nr.10-136 gauta iš Š. V., 1292,24 Lt pagal 2008-07-09 KPO KTS Nr.10-131 gauta iš J. V. bei 2007 m. 11 kasos išlaidų orderių ir tai sudaro 2106,76 Lt sumą (427,64 Lt pagal 2007-01-31 KIO be Nr. už benziną A. K.; 471,42 Lt pagal 2007-02-27 KIO be Nr. už benziną A. K.; 87,00 Lt pagal 2007-10-03 KIO be Nr. ūkio išlaidoms A. K.; 123,46 Lt pagal 2007-10-18 KIO be Nr. už benziną A. A.; 46,20 Lt pagal 2007-10-04 KIO Nr.122 žalos atlyginimas M. K.; 125,00 Lt pagal 2007-10-04 KIO Nr.121 alimentai v.K.; 217,38 Lt pagal 2007-10-31 KIO be Nr. ūkio išlaidoms A. K.; 150,71 Lt pagal 2007-11-10 KIO be Nr. už benziną A. A.; 160,00 Lt pagal 2007-11-16 KIO be Nr. ūkio išlaidoms A. K.; 233,42 Lt pagal 2007-11-29 KIO be Nr. ūkio išlaidoms A. K.; 64,53 Lt pagal 2007-12-07 KIO be Nr. už benziną A. A.; 2009 metais - neitraukta 12 kasos pajamų orderių ir tai sudaro 14925,70 Lt : 400,00 Lt pagal 2009-02-20 KPO KTS Nr.10-261 gauta iš D. K.; 300,00 Lt pagal 2009-02-27 KPO KTS Nr.10-262 gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; 1290,79 Lt pagal 2009-02-17 KPO KTS Nr.10-261 gauta iš Š. V.; 773,71 Lt pagal 2009-03-16 KPO KTS Nr.10-267 gauta iš A. I.; 1500,00 Lt pagal 2009-03-13 KPO KTS Nr.10-263 gauta iš V. B.; 300,00 Lt pagal 2009-03-13 KPO KTS Nr.10-264 gauta iš E. K.; 8000,00 Lt pagal 2009-04-16 KPO KTS Nr.10-272 gauta iš A. M. f-os (duomenys neskelbtini); 85,20 Lt pagal 2009-06-11 KPO KTS Nr.10-298 gauta iš V. M.; 1476,00 Lt pagal 2009-06-11 KPO KTS Nr.10-299 gauta iš V. B.; 400,00 Lt pagal 2009-06-19 KPO KTS Nr.10-283 gauta iš D. K.; 400,00 Lt pagal 2009-06-19 KPO KTS Nr.10-302 gauta iš D. K.;
Kasos knygoje buvo padaryti įrašai, tačiau nesurašyti kasos apskaitos dokumentai: į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą 18 atvejų įtrauktos išlaidos 26905,25 Lt, tačiau nėra išrašytų kasos išlaidų orderių, o būtent 274,63 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2007-01-17 įrašytas KIO Nr.10, 125,00 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2007-04-05 įrašytas KIO Nr.100, 2841,22 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2007-05-09 KIO Nr.40, 160,00 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2007-05-31 KIO Nr.51, 2841,22 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2007-06-09 KIO Nr.51, 597,07 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2007-09-28 KIO nurodytas Nr.101, 951,55 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas data neįskaitoma KIO Nr.111, 200,00 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2008-03-31 DU pagal žiniaraštį Nr.3 KIO nenurodytas, 2795,44 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2008-10-17 KIO Nr.3, 455,21 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2008-12 mėn. KIO nenurodytas, 148,11 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2009-01-26 KIO nenurodytas, 399,47 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2009-02-11 KIO nenurodytas, 3346,27 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2009-03-31pagal mokėjimo žiniaraštį KIO nenurodytas, 2270,45 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2009-04 mėn. pagal mokėjimo žiniaraštį KIO nenurodytas, 5424,89 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2009-04 mėn. pagal mokėjimo žiniaraštį KIO nenurodytas, 227,53 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2009-04 mėn. A. K., 3092,83 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas2009-05 mėn. pagal mokėjimo žiniaraštį KIO nenurodytas, 754,36 Lt kasos knygoje įrašytas išmokėjimas 2009-06-26, nėra mokėjimo žiniaraščio KIO nenurodytas, bei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą 5 atvejais įtrauktos pajamos 16275,95 Lt tačiau nėra išrašytų kasos pajamų orderių, o būtent: 8000,00 Lt kasos knygoje įrašytas gavimas 2006-12-20, KPO nenurodytas, 1507,84 Lt kasos knygoje įrašytas gavimas 2006-12-22, KPO nenurodytas, 5000,00 Lt kasos knygoje įrašytas gavimas 2007-02-19, įrašytas KPO KTS 10-94, 420,00 Lt kasos knygoje įrašytas gavimas 2008-12-30 įrašytas KPO Nr.149, 1200,00 Lt kasos knygoje įrašytas gavimas 2009-06-26 iš banko KPO nenurodytas.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus taip pat, kad tiriamu laikotarpiu atskaitingiems asmenims iš kasos buvo išmokėta iš viso 63417,16 Lt iš jų išlaidos nepagrįstos pateisinančiais dokumentais sudaro 3723,84 Lt, t.y.: 2006 metų (antrą pusmetį) išmokėta 12834,90 Lt – nepateisinta dokumentais 285,78 Lt, 2007 metais išmokėta 20722,48 Lt – nepateisinta dokumentais 1782,91 Lt, 2008 metais išmokėta 26568,71 Lt – nepateisinta dokumentais 1492,37 Lt, 2009 metų (pirmą pusmetį) išmokėta 3291,07 Lt – nepateisinta dokumentais 162,78 Lt. Dėl minėtų įstatymo pažeidimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas nuostolis 56 007,91 Lt, iš jų: 35 377,97 Lt kasos dokumentinio likučio neatitikimas, 3 723,84 Lt išmokėta iš kasos be išlaidas pateisinančių dokumentų, 16 906,10 Lt neįtraukta į pajamas suma, dėl neapskaitytų 24 PVM sąskaitų faktūrų.
Todėl pripažintina, J. Š. tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą pažeidė minėtus įstatymus ir norminius aktus.
Kaip matyti iš specialistės išvados duomenų. Dokumentai, įrodantys pinigų gavimą ir išmokėjimą buvo nuslėpti ir neapskaityti. Kaip matyti iš minėtos specialistės išvados, dėl išvardintų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007-2009 metų laikotarpį.
Apgaulingas apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 str., gali pasireikšti ne tik buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimu, bet ir kitomis veikomis – dvigubos buhalterinės apskaitos vedimu, dalies ar visų ūkinių operacijų nefiksavimu apskaitos dokumentuose, apskaitos dokumentų slėpimu, sunaikinimu, sugadinimu.
Ištyrus duomenų visumą, konstatuotina, jog kaltinamosios J. Š. kaltė padarius jai inkriminuotą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., įrodyta visiškai, konstatuojant, jog J. Š. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Dėl J. Š. kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
J. Š. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2006-06-15 iki 2009-07-27 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 222600850, adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) vyriausiąja buhaltere ir vykdydama kasininkės pareigas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpose kompiuteriu atspausdino 2006-06-14 savo darbo sutartį Nr. 41 ir sutarties 5 eilutėje „Nustatoma darbo dienos trukmė” pati savo ranka įrašė žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jos darbo dienos trukmė yra 4 valandos per savaitę, nors realiai ji dirbo 4 valandas per dieną, ir eilutėje „Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“, „parašas”, pati savo ranka pasirašė už direktorių A. K., tokiu būdu ji suklastojo tikrą dokumentą, ir tokiais savo veiksmais J. Š. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
Kaip matyti iš kaltinamosios J. Š. parodymų, ji visiškai pripažino kaltę dėl tikro dokumento - darbo sutarties suklastojimo. Teisme jis paaiškino, kad kai ji pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokio įsakymo dėl jos priėmimo į darbą, su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta, todėl, kai buvo atliekamas mokestinis VMI patikrinimas, ji 2006 m. vasarą suklastojo darbo sutartį, pasirašydama už direktorių, įrašydama į ją, padarydama klaidą, kad dirba 4 valandas per savaitę, nes realiai dirbdavo 8 valandas per dieną. Įsakyme buvo parašyta, kad po 4 valandas per dieną. Šiuos visus duomenis ji įrašė kompiuteriu, po to atspausdino ir pasirašė už direktorių. Įsakymas dėl jos pareigų buvo priimtas vėliau. Į Sodrą apie jos darbą pranešta 2006-06-15.
Kaltinamasis A. K. parodė, 2009 m. birželio mėn. pabaigoje atsitiktinai pamatė 2006-06-14 darbo sutartį Nr. 41 su suklastotu jo parašu ir neteisingai nurodyta darbo dienos trukme, o būtent, kad sutartyje klaidingai buvo nurodyta „4 valandos per savaitę“, nors turėjo būti 4 valandos per dieną; 2009-07-14 raštas Nr. 2, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. pateikė 2006-06-14 darbo sutarties Nr. 41, sudarytos su J. Š., originalą (t. 1, b. l. 32, 33-35), kuris buvo ištirtas ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-12-30 specialisto išvadoje Nr. 11-3127(09) nustatyta, kad 2006-06-14 darbo sutartyje Nr. 41, 5 eilutėje „Nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė“ rankraštinį įrašą parašė J. Š., o eilutėje „Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“ pasirašė ne A. K.. (t. 2, b. l. 145-165). Nors šioje išvadoje nuroda, kad nustatyti, ar šiame dokumente A. K. vardu pasirašė J. Š., R. P., ar kitas asmuo nebuvo galima, nes tiriamieji parašai trumpi, paprasti, mažai informatyvūs, pasirašyta kito asmens vardu, mėgdžiojant jo parašus (t. 2, b. l. 145-165), tačiau, kaip jau minėta, pati kaltinamoji J. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad pati savo ranka įrašė neatitinkančius duomenis į sutartį ir pasirašė už A. K..
Kaltinime yra nurodytas nusikaltimo padarymo laikotarpis – 2006-06-15 – 2009-07-27. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad šį jai inkriminuojamą nusikaltimą padarė 2006 m. vasarą. Todėl laikytina, kad J. Š. inkriminuojamos šios nusikalstamos veikos padarymo laikas - 2006 m. vasara.
Pagal BPK 3 str. 1 d. 2 p. baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 str. 1 d. 2 p., negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 str. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis).
Šiame kontekste pažymėtina, kad, nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. BK 95 straipsnis draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus senaties terminams. Taigi teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui.
Nagrinėjamu atveju J. Š. inkriminuojamos veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą nustato jos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (2006 01 20 įstatymas Nr. X-511) (BK 3 str. 1 d.). Nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.). Minėtu laikotarpiu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas buvo numatytas 5 metų (2003 04 10 įstatymas Nr. IX-1495), o pastaruoju metu - 8 metų. Vadovaujantis BK 3 str., įstatymas (BK 95 str.) dėl senaties termino taikymo turi būti taikomas tas, kuris yra švelnesnis.
Tokiu būdu J. Š. atžvilgiu negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes nuo jai inkriminuojamos šios nusikalstamos veikos praėjo įstatyme numatytas laikas - 5 metai, taip suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl byla jos atžvilgiu pagal BK 300 str. 1 d. nutrauktina (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).
Dėl kaltinimų J. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.
J. Š. buvo kaltinama tuo, kad ji, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto nuostatą, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 16 straipsnio 1 punkto nuostatą, kad ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” III skyriaus 16 punkto nuostatą, kad ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”, 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje neužpajamavo 19 351,92 Lt kasos pajamų pagal 11 kasos pajamų orderių duomenis, 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje neužpajamavo 2 244,84 Lt kasos pajamų pagal 2 kasos pajamų orderių duomenis, 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje neužpajamavo 15 606,67 Lt kasos pajamų pagal 12 kasos pajamų orderių duomenis, iš viso 37 203,43 Lt, ir šių pajamų neįtraukusi į bendrovės buhalterinę apskaitą, įgijo galimybę neteisėtai disponuoti jai patikėtu didelės vertės svetimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu – 37 203,43 Lt, bei šiuos jai patikėtus pinigus pasisavino.
Atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo patikslintas J. Š. kaltinimas dėl J. Š. inkriminuoto svetimo turto pasisavinimo apimties, t.y. teismas pranešė kaltinamajai J. Š., kad ji be aukščiau nurodytų veiksmų, dar kaltinama dėl to, kad 2007 m. neįtraukė 11 kasos išlaidų orderių, tokiu būdu neapskaitytė kasoje 2 106,76 Lt išlaidų, o būtent: 427,64 Lt pagal 2007-01-31 kasos išlaidų orderį be Nr. išlaidų už benziną A. K.; 471,42 Lt pagal 2007-02-27 kasos išlaidų orderį be Nr. išlaidų už benziną A. K.; 87,00 Lt pagal 2007-10-03 kasos išlaidų orderį be Nr. ūkio išlaidų A. K.; 123,46 Lt pagal 2007-10-18 kasos išlaidų orderį be Nr. išlaidų už benziną A. A.; 46,20 Lt pagal 2007-10-04 kasos išlaidų orderį Nr.122 žalos atlyginimo išlaidų M. K.; 125,00 Lt pagal 2007-10-04 kasos išlaidų orderį Nr.121 išlaidų V. K.; 217,38 Lt pagal 2007-10-31 kasos išlaidų orderį be Nr. ūkio išlaidų A. K.; 150,71 Lt pagal 2007-11-10 kasos išlaidų orderį be Nr. išlaidų už benziną A. A.; 160,00 Lt pagal 2007-11-16 kasos išlaidų orderį be Nr. ūkio išlaidų A. K.; 233,42 Lt pagal 2007-11-29 kasos išlaidų orderį be Nr. ūkio išlaidų A. K.; 64,53 Lt pagal 2007-12-07 kasos išlaidų orderį be Nr. išlaidų už benziną A. A.) ir ši – 2 106, 76 Lt suma papildomai inkriminuojama kaip pasisavinta prie jai inkriminuotos sumos (37 203,43 Lt).
Pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.
Kaltinamoji J. Š. nepripažino savo kaltės dėl didelės vertės turto pasisavinimo. Dėl neužpajamuotų į kasą pinigų parodė, kad ji kaltinime minėtas pinigų sumas į kasą įnešė, o dėl kokių priežasčių minėtų pinigų sumų neužpajamavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje, paaiškinti negali. Ji neatsimena pagal kokius konkrečius kasos pajamų orderius, sumas ir asmenis, kurie jai mokėjo pinigus už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas ir kodėl šios sumos nebuvo užpajamuotos.
Kaltinamasis A. K., patikslinus A. Š. kaltinimą, teismui pakomentavo prie bylos esančio segtuvo Nr. 2 dokumentus, kurie buvo rasti pas J. Š. kratos metu, o būtent kad tuose dokumentuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko tokių prekių ir paslaugų, kokios yra nurodytos jo išvardintuose dokumentuose: avansinio mokėjimo priėmimo kvite (199,42 Lt) (b.l.3), mokėjimo kvituose už benziną (b.l.4), PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 01170 (24 Lt) (b.l.14), PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 580080001142 (141,90 Lt) (b.l.15), PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 334383 (19 Lt) (b.l.17), PVM sąskaitoje faktūroje (81,50 Lt) (b.l.18), PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000416 (259,99 Lt) (b.l.19), PVM sąskaitoje faktūroje (83,42 Lt) (b.l.20), PVM sąskaitoje faktūroje Nr.208272 (311,66 Lt) (b.l.21), PVM sąskaitoje faktūroje (770 Lt)(b.l.22), PVM sąskaitoje faktūroje Nr.0377608590 (Lt)(b.l.23), PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000392 (79.99 Lt)(b.l. 24), PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6316719 (45,27Lt) (b.l.25), PVM sąskaitoje faktūroje (150,97 Lt)(b.l.27), PVM sąskaitoje faktūroje (193,54Lt) (b.l.29), PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000873 (40Lt) (b.l.31), PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SNI120533(199,42 Lt)(b.l.32), pinigų priėmimo kvite Nr. 2002 (295 Lt) (b.l. 33), PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0711060 (50Lt) (b.l.36), PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0041448 (29 Lt)(b.l.37), PVM sąskaitoje faktūroje Nr.002346 (348,95Lt)(b.l.38), PVM sąskaitoje faktūroje Nr.0173104 (29Lt)(b.l.39), PVM sąskaitoje faktūroje (20,70Lt)(b.l.40), PVM sąskaitoje faktūroje Nr.0182451 (415,19Lt)(b.l.41), mokėjimo kvituose (b.l.43-48,50-52), PVM sąskaitoje faktūroje (86,93Lt)(b.l.53), PVM sąskaitoje faktūroje (128,86Lt)(b.l.54), PVM sąskaitoje faktūroje Nr.0391504399 (62Lt)(b.l.56), PVM sąskaitoje faktūroje 620 Lt) (b.l.73), PVM sąskaitoje faktūroje Nr(33,20 Lt)(b.l.74), PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 081468 (218,55Lt)(b.l.75), PVM sąskaitoje faktūroje (120,51Lt)(b.l.76), PVM sąskaitoje faktūroje (46,97Lt)(b.l.78). Jis vienintelis pristatydavo čekius J. Š.. Išlaidos kanceliarinėms prekėms galėjo sudaryti 20 Lt, o ne 200-300 Lt. Įmonei priklausančiam automobiliui buvo perkamas dyzelinis kuras, o ne benzinas, įmonėje buvo automobilis, varomas benzinu, tačiau juo nebuvo važinėjama. Tai, kad bendrovė nepirko ir nemokėjo už minėtuose dokumentuose nurodytas prekes ir paslaugas, įrodo jo parašų nebuvimas ant minėtų dokumentų.
Byloje nustatyta, kad J. Š. dirbant bendrovės buhaltere, buvo patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas – piniginės lėšos. Nors byloje kilo ginčų dėl aplinkybių sudarant materialios atsakomybės sutartį, vis dėlto teismas pripažįsta, kad J. Š. buvo materialiai atsakingas asmuo bendrovėje, atsižvelgiant į tai, kad ji išmokėdavo atlyginimus darbuotojams, imdavo pinigus iš bankų, imdavo pinigus už patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius, pasirašinėjo kasos pajamų ir išlaidų orderiuose ir t.t., t.y., ji disponavo bendrovės piniginėmis lėšomis. Šios aplinkybės neginčijo ir pati kaltinamoji J. Š..
Teismas nustatė, kad buvo padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai ir buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimo faktai išlaidų dokumentuose buvo aprašyti ir įvertinti kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, t.y. kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.
Iš 2010-12-06 FNTT specialisto išvados Nr. 5-1/162 matyti, kad tyrimo metu nėra galimybės nustatyti faktiško bendrovės likučio bei išlaidų sumų, kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-12-30 išvados Nr. 11-3127(09) duomenimis kasos išlaidų dokumentuose įrašius gavėjo pavardę pasirašydavo kitas asmuo, be to, tyrimui nepateikti kasos inventorizavimo aktai. Kaip matyti iš specialistės A. M. paaiškinimų, jai buvo pateikta tirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ audito ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2006-2008 metais kasos išlaidų dokumentuose nurodyta ūkinėms išlaidoms išmokėta 9410, 68 Lt didesnė, negu šias išlaidas pateisinančių pirkimų už grynus pinigus, dokumentuose nurodytos sumos. Tačiau jai buvo pateikti išlaidas pateisinantys dokumentai, susegti į atskirą segtuvą, kurie buvo rasti pas J. Š. kratos metu ir kuriame buvo sudėti skirtingų metų pirkimą patvirtinantys dokumentai, kurie galimai auditui nebuvo pateikti. Ji netikrino šiuose dokumentuose nurodytų prekių ir paslaugų pirkimo teisėtumo, kadangi bendrovėje nebuvo numatyta jų pirkimo tvarka. Tyrimui buvo pateikta audito ataskaita, kurią surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ataskaitoje nurodyta, kad 2006-2008 metais kasos išlaidų dokumentuose nurodyta ūkinėms išlaidoms išmokėta suma 9 410,68 Lt didesnė, negu šias išlaidas pateisinančiuose pirkimų už grynus pinigus dokumentuose nurodytos sumos. Tačiau šio tyrimo metu buvo pateikti išlaidas pateisinantys dokumentai susegti į atskirą segtuvą, kuriame buvo sudėti skirtingų metų pirkimą patvirtinantys dokumentai ir jie galimai auditui nebuvo pateikti. Visų jai pateiktų bendrovės dokumentų pagrindu, tame tarpe, segtuve Nr. 2 esančių dokumentų, kurie buvo rasti pas J. Š. kratos metu, pagrindu, ji apskaičiavo nepateisintų dokumentais išlaidų sumą, kuri buvo nustatyta mažesnė, nei „Audito pulso“ nustatyta suma, tačiau dėl išvardintų išvadoje tyrimo metu nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galimybės nustatyti realiai iš kasos išmokėtų pinginių lėšų tikslios sumos. Nesant galimybės įvertinti bendrovės turto, nėra galimybės iš dalies nustatyti ir kitų bendrovės rodiklių (nuosavo kapitalo, įsipareigojimų) dydžio laikotarpiu nuo 2007 iki 2009 metų bei įsipareigojimų struktūros (kokie įmonės debitoriai, kreditoriai ir koks debitorinis bei kreditorinis įsiskolinimas).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai dėl jiems išmokėtų piniginių lėšų iš bendrovės kasos. Liudytojas A. M. teisme patvirtino, kad jam ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose orderiuose yra jo parašas, liudytojas A. A. patvirtino, kad galėjo būti atvejų, kai pinigai galėjo būti sumokėti, tačiau ant orderių, kad jis gavo pinigus, jis galėjo ir nepasirašyti, kad su juo yra visiškai atsiskaityta, pretenzijų bendrovei neturi, taip pat jis galėjo pasirašyti ant orderių ir už savo žmoną. Liudytojai H. M., V. Č., L. K., A. P., N. R. patvirtino, kad yra gavę visą jiems priklausantį darbo užmokestį, pretenzijų bendrovei neturi, liudytojas V. B. L. V., V. M., D. K., L. O., V. B. patvirtino, kad yra atsiskaitę su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jiems jokių pretenzijų dėl mokesčių nebuvo pareikšta, liudytojas H. M. parodė, kad nors parašai ne jo, kad gavo visas nurodytas sumas dirbdamas pagal rangos sutartį. Pats kaltinamasis A. K. nenurodė teismui, kad turėjo kokių nors pretenzijų dėl jam mokamo darbo užmokesčio.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ant kasos išlaidų orderių: 2007-01-31 (427.64 Lt už benziną), 2007-02-27 (471,42 Lt už benziną A. K.); 2007-10-03 (87,00 Lt ūkio išlaidų A. K.); 2007-10-18 (123,46 Lt už benziną A. A.); 2007-10-04 Nr.122 (46,20 Lt už žalos atlyginimo išlaidas M. K.; 2007-10-04 Nr.121 (125,00 Lt alimentai V. K.); 2007-10-31 (217,38 Lt ūkio išlaidų A. K.); 2007-11-10 (150,71 Lt už benziną A. A.); 2007-11-16 (160,00 Lt ūkio išlaidų A. K.); 2007-11-29 (233,42 Lt Nr. ūkio išlaidų A. K.); 2007-12-07 (64,53 Lt už benziną A. A.) yra atitinkamai A. K., A. A., A. K. ir M. K. parašai (2010-12-06 FNTT specialisto išvados Nr. 5-1/162 priedai 26.25 – 25.36), ir ekspertai, atlikę tyrimą dėl parašų klastojimo nėra nustatę, kad šie parašai būtų ne šių nurodytų asmenų. Pats A. K. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad kiekvienu atveju, bendrovei apmokant išlaidas, susijusias su ūkio išlaidomis, kuru, tame tarpe ir už benziną, jis pasirašydavo ant kasos išlaidų orderio, jei jo parašo nėra, reiškia tokių išlaidų bendrovė neturėjo. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. gaudavo pinigus ir ūkio išlaidoms, tame tarpe ir už benziną. Jis nepaneigė teisiamajame posėdyje, kad A. K. negaudavo alimentų, bei, kad M. K. nepriklausė išlaidos už žalos atlyginimą. Iš A. A. parodymų matyti, kad jis taip pat gaudavo pinigų už ūkio išlaidas, taip pat ir už kurą. Tai, kad šie kasos išlaidų orderiai nebuvo įtraukti į išlaidas, tai neginčytinai neįrodo, kad tokios pinigų sumos buvo pasisavintos.
Visų teismo įvertintų įrodymų visuma yra nustatyta, kad nėra galimybės nustatyti faktiško bendrovės likučio bei išlaidų sumų, kadangi dalis tyrimui pateiktų dokumentų suklastoti, be to, nebuvo pateikti kasos inventorizacijų aktai. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra galimybės nustatyti ne tik kam buvo išmokėti pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, bet ir kokia faktiškai suma buvo išmokėta, taip pat nėra galimybės nustatyti, ar gauti pinigai iš kitų asmenų pateko į bendrovės kasą. Specialistė A. M. tyrimo metu nustatė dokumentinį likučio neatitikimą, o nesant nustatytam faktiniam pinigų likučiui, teismui kyla abejonių dėl tokių piniginių sumų realaus pasisavinimo. Juolab, kaip matyti iš bylos medžiagos, nors dalis išlaidų dokumentų yra suklastoti, visi liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai patvirtino, kad visas jiems priklausančias išmokas – atlyginimus, atostoginius, pinigus, skirtus ūkio išlaidoms, jie gavo, t.y. jie patvirtino gavę ir pinigus pagal dokumentus, kuriuose jų parašai yra suklastoti. Taip pat ir kiti liudytojai – t.y. asmenys, mokėję UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčius už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas patvirtino, kad yra pilnai atsiskaitę su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jiems pretenzijų nebuvo pareikšta. Tokiu būdu nėra nustatyta jokių kitų objektyvių neginčytinų duomenų, pagrindžiančių galimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų orderiuose nurodytų sumų pasisavinimą, juolab, nepasitvirtinus pareiškėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos direktoriaus A. K. nurodytoms aplinkybėms apie pinigų neišmokėjimą ir galimą jų pasisavinimą.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Vienas iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų yra tai, kad visi neaiškumai ir netikslumai yra aiškinami kaltinamojo naudai. Teismui nustačius, kad objektyvių duomenų, kad J. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pasisavino nurodytą pinigų sumą, byloje nėra. Visi neaiškumai vertintini kaltinamosios naudai, todėl J. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. išteisintina, nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl kaltinimo A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str.
A. K. buvo kaltinamas tuo, jog aplaidžiai tvarkė apskaitą, o būtent: jis, nuo 2003-03-24, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 222600850, adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 p. nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir 2 p. nuostatą ,,už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2006-06-15 iki 2009-07-27,
pažeisdamas LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, 23 p. nuostatas, kad „Ūkio subjekto vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo pasirašytinai supažindinti jį su šiomis taisyklėmis ir sudaryti su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį“ ir 25 p. nuostatas, kad „Ūkio subjekte kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos ūkio subjekto vadovo įsakymu. Su laikinai einančiu kasininko pareigas darbuotoju taip pat sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis“, įsakymu nepaskyrė kasininke UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės J. Š., kuri vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas, ir nepriėmė įsakymo, kuriuo paveda jai atlikti kasininko pareigas bei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere J. Š. nesudarė visiškos materialinės atsakomybės sutarties,
taip pat jis, pažeisdamas LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo” 9 p. nuostatą, kad „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą”, LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.719 patvirtintu „Inventorizacijos tvarkos“ 3 punkto nuostatą, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį <...>turtą, pinigus, gautinas skolas<...> mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą>„, 10 p. nuostatą, kad ,,Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu <...>”, neorganizavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasos inventorizacijos ir tyrimui nepateikė kasos inventorizacijos aktų, direktoriaus įsakymų dėl inventorizacijų atlikimo, todėl nėra galimybės nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo vykdomos piniginių lėšų inventorizacijos, tokiu būdu A. K. aplaidžiai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą ir dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007-2009 metų laikotarpį, tokiais savo veiksmais A. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.
BK 223 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis; baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma tik dėl nusikalstamos veikos kilus padariniams. BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodomi alternatyvūs padariniai, kurie gali kilti kaltininkui atlikus vieną iš dispozicijoje nurodytų veikų. Reiškiant įtarimą, kaltinimą bei nuosprendžiu pripažįstant kaltinamąjį padarius BK 223 straipsnyje numatytą nusikaltimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta veika (2006 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2006).
Inventorizacija – tai įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų, prekių pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos duomenimis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 p. nurodyta, kad įmonės privalo inventorizuoti turtą, tame tarpe grynuosius pinigus, ne rečiau kaip kartą per metus, 5 p. – kad nustačius plėšimo, pagrobimo, piktnaudžiavimo faktus arba vertybių gedimą, po gaisro arba stichinių nelaimių, inventorizuojamo turto dalis, likusi po gaisro, stichinės nelaimės, plėšimo, pagrobimo, piktnaudžiavimo fakto arba vertybių gedimo nustatymo. Kasos inventorizacijų duomenų nebuvimas turi lemiamą reikšmę nustatant faktinį grynųjų pinigų likutį kasoje. „Inventorizacijos taisyklių“ 9 p. nurodyta, kad įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasti ir teismui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos inventorizavimo duomenys ar dokumentai. Šie pažeidimai užfiksuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2010-12-06 specialisto išvadoje Nr. 5-1/162, juos teisme patvirtino specialistė A. M..
A. N. T. teismui paaiškino, kad ji pastebėjo, jog nepateiktas specialistei A. M. 2006 m. kasos inventorizacijos aktas netrukdė specialistei konstatuoti fakto, kad 2007-2009 m. įmonės turto, įsipareigojimų negali nustatyti, nes inventorizacijos nebuvo atliktos, tuo tarpu dėl 2006 m ataskaitos dėl įsipareigojimų dydžio specialistei nekilo abejonių. Inventorizacijos komisija, atlikdama kasos inventorizaciją, turi suskaičiuoti grynus pinigus, faktiškai esančius tuo metu kasoje, ir pateikti inventorizacijos aprašą tą tvarkančiam asmeniui. Šiuo atveju tiek kasos inventorizacijos komisijos narė, tiek apskaitą tvarkantis asmuo buvo J. Š., t.y. tas pats asmuo, kuris galimai klastojo dokumentus bei neapskaitė pinigų dalies. Esant tokiai situacijai, kai žmogus pats save tikrina, nėra galimybės inventorizacijos metu nustatyti likučių – apskaitos likučių ir faktinių likučių skirtumo turte. Kadangi inventorizacijos komisija dokumentų netikrina, netikrino jų kiekio, eiliškumo, ar visi dokumentai buvo įtraukti ar tikri, su visais parašais, tai nustatyti dokumentų, kurie nebuvo kasoje tų grynų pinigų, komisija nustatyti negalėjo. Yra neveiksmingas toks kontrolės būdas, kai tas pats asmuo klastoja dokumentus ir tuo pačiu tvarko apskaitos duomenis. 2006 m. inventorizacijos akte nebuvo nustatyta apgaulės fakto. Tiesioginio draudimo dalyvauti materialiai atsakingam asmeniui komisijoje nėra. Veiksmingesnė kontrolė yra tada, kai toks asmuo nedalyvauja komisijoje. Asmuo, kuris buvo kontroliuojamas, įtakojo apskaitinius likučius, bet kada galėjo koreguoti savo klastojimo rezultatus ir skirtumą tarp apskaitinio likučio ir faktinio likučio. Kasininkas neperduoda inventorizacijos komisijai paties turto. Direktorius turėjo galimybes sukontroliuoti buhalterę, bet žmogaus nusikalstami veiksmai labai apriboja tas galimybes, ir direktorius galėjo tik atsitiktinumo dėka sužinoti apie suklastotus dokumentus. Jeigu tas pats asmuo skaičiuoja grynų pinigų likutį kasoje ir pats atlieką jų apskaitą, tai komisija nepamatytų nei suklastotų parašų, nei neįtrauktų dokumentų, neteisingos numeracijos tvarkos. Į komisijos pareigas neįeina tikrinti pačių dokumentų – tiek jų teisingumo, tiek sumų, tiek jų eiliškumo. Parodymai rodo, kad inventorizacijos įmonėje vyko. Nedraudžiama vienu metu eit ir kasininkės ir vyr. buhalterės pareigas. Inventorizacijos metu nėra tikrinamas tam tikrų kasos operacijų pagrįstumas. Inventorizacijos komisijos paskirtis sutikrinti faktinius likučius su apskaitiniais, ar jie atitinka tarpusavy. Audito metu atrankos būdu yra tikrinamos kasos operacijos pagrįstumas. Jai nekilo abejonių, kad J. Š. ėjo kasininkės pareigas. Matė, kad prie bylos pridėtas dokumentas dėl jos skyrimo kasininke. Direktorius įstatymą turi užtikrinti dokumentų išlaikymą įmonėje. Bet kokiu atveju, dokumentų saugojimas susijęs su tarpusavio pasitikėjimu.
A. K., liudytojas R. B. ir liudytojas R. R. teismui parodė, kad J. Š. buvo paskirta į kasininkės pareigas įsakymu ir su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Teismas nustatė, kad nors nei tyrimui, nei teismui nebuvo pateikti minėtų dokumentų originalai, teismas mano, kad pačios J. Š. veiksmai, dirbant jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrovės lėšų tvarkymas, atlyginimų skaičiavimas ir išmokėjimas, mokesčių už patalpų nuomą, komunalines paslaugas ir t.t. ) įrodo, kad ji vykdė ir kasininko pareigas.
Teisminio nagrinėjimo metu A. K. davė išsamius paaiškinimus apie tai, kad buvo atliekamos visos pagal įstatymus privalomos inventorizacijos. Materialaus turto inventorizacijos buvo atliekamos kartą į metus, vėlų rudenį į metų pabaigą. Buvo sudaroma komisija, į kurią įėjo R. R., A. A., J. Š. ir jis pats. J. Š. atnešdavo turto sąrašą, pagal kurį komisija skaičiavo visą bendrovės turtą. Inventorizacijos rezultatai buvo fiksuojami inventorizacijos akte, kurį parengdavo J. Š.. Kasos inventorizacija vyko kas mėnesį, tačiau kitokia tvarka - nesudarant komisijos, bet dalyvaujant A. K., R. R. ir J. Š.. Pastaroji atnešdavo atlyginimą kaltinamajam ir R. R., kartu atnešdavo kasos knygą, pinigų likutį ir inventorizacijos aktą. A. K. ir R. R. sutikrindavo likutį kasos knygoje su grynųjų pinigų likučiu. Inventorizacijos rezultatai buvo fiksuojami akte. Už tinkamą inventorizacijų suforminimą buvo atsakinga J. Š., tas buvo aptarta įsakyme dėl jos paskyrimo kasininke.
Tokius A. K. parodymus patvirtino liudytojai A. A., R. R., R. B.. Kaip jau minėta, teismui netikėti šių liudytojų parodymų teisingumu nėra jokio pagrindo. Teismas nesiremia A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį liudytoju, kadangi tuo metu jis davė parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką ir nebuvo įspėtas apie teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save, jam nebuvo suteikta galimybė turėti atstovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-225/2009). Taigi, šie gauti duomenys negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, nes jie neatitinka BPK 20 str. įtvirtinto leistinumo principo.
Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad kaltinamasis A. K. neatliko kaltinime nurodytų veiksmų. Jis, būdamas atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, priėmė į buhalterės pareigas J. Š., turinčią atitinkamą išsilavinimą buhalterijos srityje, su kuria sudarė darbo sutartį ir pavedė jai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Taip pat jis organizavo tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, sudarė sutartis su UAB „Audito pulsas“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų priežiūros, pagal kurias buvo tikrinami UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai, kurių metu esminių pažeidimų nustatyta nebuvo, o auditoriui 2009 m. nustačius neatitikimus kasos išlaidų dokumentuose, A. K. iš karto kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl susidariusios padėties ištyrimo.
Visos šios aukščiau aptartos aplinkybės įrodo, jog kaltinamasis A. K. tinkamai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pasirūpino, kad tuo užsiimtų savo srities specialistai, todėl nėra pagrindo konstatuoti BAĮ 21 str. 1 dalies pažeidimą.
Pažymėtina, kad jokie norminiai aktai, susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu, nedraudžia tam pačiam asmeniui tuo pačiu metu eiti tiek kasininko, tiek buhalterio pareigas. Taip pat nėra draudimo tokiam asmeniui, einančiam kasininko ir buhalterio pareigas tuo pačiu metu, dalyvauti turto inventorizacijos komisijoje. Pripažintina, kaip pažymėjo auditorė N. T., kad tokiu atveju faktinio grynų pinigų likučio kontrolės būdas nėra toks efektyvus, kaip tuo atveju, jei buhalterio ir kasininko pareigas eina skirtingi asmenys, tokiu būdu mažinant galimybę kuriam nors iš jų piktnaudžiauti ar veikti nusikalstamai, tačiau teismo nuomone, tas faktas, kad nebuvo išsaugoti inventorizacijų patikrinimo aktai įtakojo ne tiek A. K., kaip bendrovės direktoriaus, pasirinktas neefektyvus faktinio grynų pinigų likučio kontrolės būdas, o J. Š. nusikalstami veiksmai, susiję su apgaulingos apskaitos tvarkymu. Kaip matyti iš A. K. parodymų, jis buvo nustatęs įsakymų registravimo, buhalterinių dokumentų, tame tarpe ir inventorizacijos aktų saugojimo tvarką, t.y. jie turėjo būti saugomi pas J. Š.. Abu kaltinamieji teismui parodė, kad dauguma buhalterinių dokumentų, tame tarpe ir inventorizacijos aktai dingo iš bendrovės: A. K. tvirtino, kad dokumentus išsinešė J. Š., o J. Š. neigė išsinešusi dokumentus, išskyrus tik tuos, kurie buvo rasti jos namuose kratos metu. Teismas konstatuoja, kad A. K., kaip bendrovės direktorius, visgi organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos inventorizacijas, tačiau tyrimui nebuvo pateikti kasos inventorizacijos aktai ne dėl jo, o dėl kitų asmenų kaltės. Tačiau tai, kad faktinio pinigų likučio kontrolė buvo neefektyvi, nesudaro tokio veikos pavojingumo laipsnio, už kurį kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinime nurodyta, kad A. K., kaip bendrovės direktorius, aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Teismas mano, kad ši jam inkriminuojama aplinkybė yra nepagrįsta, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nuo 2006-06-15 tvarkė buhalterė J. Š.. Kaltinamasis, būdamas bendrovės direktoriumi, sutinkamai su Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d., buvo atsakingas tik už buhalterinės apskaitos organizavimą ir, pasamdęs buhalterę J. Š., jis, kaip ūkio subjekto vadovas, už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingas nebuvo.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad A. K. nepagrįstai yra inkriminuojamas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, todėl A. K. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl bausmės
J. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamoji padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, į nusikalstamos veikos stadiją - padarytas baigtas nusikaltimas. Atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę - nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, turi pastovią gyvenamąją vietą ir pajamų šaltinį, turi šeimą, todėl kaltinamajai skirtina viena iš švelniausių sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – piniginė bauda, kurios dydis mažesnis, nei nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 47 str. 3 d. 5 p.).
Dėl kardomųjų priemonių
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent: 2009-07-24 kratos J. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu rasti ir paimti dokumentų, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų (t. 1, b. 1. 50, 51-52); segtuvo su mokėjimo žiniaraščiais ir kasos orderiais, 161 lapas; segtuvo su sąskaitomis faktūromis, 82 lapai; segtuvo su sutartimis ir kitais dokumentais, 224 lapai; (duomenys neskelbtini) čekių knygelės su čekiais Nr. 0032476 iki Nr. 0032500; J. P. asmens medicininės kortelės ir užrašų knygutės dalies iš 8 lapų (t. 1, b. 1. 53-56); UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų už 2006-2009 metus (t. 3, b. 1. 35-272); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio - birželio mėn. kasos dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio - birželio mėn. avansinių apyskaitų (t. 4, b. 1. 3); UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimo kopijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų kopijos, 2003-03-24 darbo sutarties Nr. 24 kopijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. buhalterinės apskaitos (didžiosios knygos, pajamų ir sąnaudų) registrų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. buhalterinės apskaitos (didžiosios knygos, pajamų ir sąnaudų) registrų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. buhalterinės apskaitos (didžiosios knygos, pajamų ir sąnaudų) registrų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. buhalterinės apskaitos (didžiosios knygos, pajamų ir sąnaudų) registrų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2009 m. kasos knygos (t. 4, b. 1. 13-14, 15-43); audito pažymos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentų už 2006-2008 metus, 2008 m. kovo mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio (t. 1, b. 1. 27); 2006-06-14 darbo sutarties Nr. 41, sudarytos su J. Š., originalo (t. 1, b. 1. 32, 33-35); neįtrauktų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą PVM sąskaitų faktūrų; tarnybinių pranešimų dėl nuomininkų J. V., V. B., D. K., taip pat tarnybinio pranešimo dėl avansinės apyskaitos už 2006.6-12 mėn. (t. 1, b. 1. 45); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2007 metų pelno mokesčio deklaracijų ir 2006 metų finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtintų kopijų(t. 1, b. 1. 177-230); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m., 2007 m., 2008 m. finansinių ataskaitų peržiūros ataskaitų kopijų (t. 2, b. 1. 4-46); PVM sąskaitų faktūrų 2008-03-27 serija SVI8 Nr. 00392, 2008-04-01 serija SVI8 Nr. 000416, 2008-06-26 serija SVI8 Nr. 000873 originalų (t. 7, b. 1. 100, 101- 103) klausimas spręstinas BPK 94 str. tvarka.
Dėl civilinio ieškinio
Kaip matyti iš nuosprendžio nustatomosios dalies, J. Š. nebuvo kaltinama apgaulinga apskaita padariusi tretiesiems asmenims žalos. Be to, nors BK 222 straipsnio sudėtis yra materiali, baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitą nesiejama su žalos kam nors padarymu. Baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji J. Š. išteisintina pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir skirti jai 65 MGL (8450 Lt) dydžio baudą.
J. Š. atžvilgiu bylą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).
J. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.( BPK 303 str. 5 d. 1 p. )
A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.( BPK 303 str. 5 d. 1 p. )
Kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - 2009-07-24 kratos J. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu rastus ir paimtus dokumentus, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus; segtuvą su mokėjimo žiniaraščiais ir kasos orderiais; segtuvą su sąskaitomis faktūromis; segtuvą su sutartimis ir kitais dokumentais; (duomenys neskelbtini) čekių knygeles su čekiais Nr. 0032476 iki Nr. 0032500; J. P. asmens medicininę kortelę ir užrašų knygutės dalį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašus už 2006-2009 metus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio - birželio mėn. kasos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio - birželio mėn. avansines apyskaitas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimo kopijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų kopijas, 2003-03-24 darbo sutarties Nr. 24 kopijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. buhalterinės apskaitos (didžiosios knygos, pajamų ir sąnaudų) registrus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. buhalterinės apskaitos (didžiosios knygos, pajamų ir sąnaudų) registrus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. buhalterinės apskaitos (didžiosios knygos, pajamų ir sąnaudų) registrus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. buhalterinės apskaitos (didžiosios knygos, pajamų ir sąnaudų) registrus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2009 m. kasos knygą; audito pažymas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus už 2006-2008 metus, 2008 m. kovo mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį; 2006-06-14 darbo sutarties Nr. 41, sudarytos su J. Š., originalą; neįtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą PVM sąskaitų faktūras; tarnybinius pranešimus dėl nuomininkų J. V., V. B., D. K., tarnybinį pranešimą dėl avansinės apyskaitos už 2006.6-12 mėn.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2007 metų pelno mokesčio deklaracijų ir 2006 metų finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtintas kopijas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m., 2007 m., 2008 m. finansinių ataskaitų peržiūros ataskaitų kopijas; PVM sąskaitų faktūrų 2008-03-27 serija SVI8 Nr. 00392, 2008-04-01 serija SVI8 Nr. 000416, 2008-06-26 serija SVI8 Nr. 000873 originalus palikti byloje.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.