Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. R. skundą dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja E. A. R. (toliau – ir pareiškėja) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-6), kuriuo prašė panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė medicininio audito inspekcija, Inspekcija) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, Komisija) sprendimus bei priteisti iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikos 4 299,97 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai vertino faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei vadovavosi tinkama teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Pareiškėja E. A. R. kreipėsi į administracinį teismą skundu, kuriame kėlė reikalavimus panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 nuo 2012 m. sausio 1 d. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizuota jungimo būdu – prijungiant ją prie Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos) Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 4A-202 (NK-131) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 56-72 bei priteisti iš VšĮ Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikos 4 299,97 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuluota 2003 m. lapkričio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-1140/2003 ir 2007 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-1217/07, pagal kurią Valstybinės medicininio audito inspekcijos nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, vykdyti jų kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolę bei nustatyti priemones šiai priežiūrai gerinti, o ne ginti konkretaus asmens pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmens sveikatos priežiūros pasaugų kontrolės ataskaita tiesiogiai nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo, todėl skundas dėl tokios ataskaitos (jos dalies) panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą atlikti papildomą tyrimą nenagrinėtinas administraciniuose teismuose. Įvertinus, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d.), bei nustačius, jog iš Inspekcijos priimto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimo pareiškėjui tiesiogiai jokių teisių neatsiranda, taikytina ta pati paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuojant, jog skundas dėl Inspekcijos sprendimo (jo dalies) panaikinimo taip pat nenagrinėtinas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 akcentuojama, kad administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas teismui, gali būti pripažįstama tik Inspekcijos sprendimo dalis, kurioje yra nustatomi gydymo įstaigai privalomi vykdyti nurodymai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS8-467/2007, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (1998 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. VIII-9401 redakcija) 58 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, pažymėjo, kad sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo, kurie priimami kontroliuojančioms valstybės institucijoms (šiuo atveju – Valstybinei medicininio audito inspekcijai) realizuojant savo teises, numatytas nurodyto įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, gali būti ginčijami ABTĮ nustatyta tvarka, kaip administraciniai aktai, sukeliantys atitinkamas teisines pasekmes sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčijamame Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendime Nr. 4A-202 (NK-131) yra inter alia pateikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės išvada, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2010 m. vasario 9 d. pacientei E. A. R. VšĮ Klaipėdos miesto stomatologinėje poliklinikoje ortopedinės odontologijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nepažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų (sprendimo 3.1 punktas). Kitų kontrolės metu VšĮ Klaipėdos miesto stomatologinėje poliklinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pažeidimų, nesusijusių su pacientei E. A. R. teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, nenustatyta (sprendimo 3.2 punktas). Nurodyto Inspekcijos sprendimo 4.1.1 punkte siūloma VšĮ Klaipėdos miesto stomatologinės poliklinikos vadovui įgyvendinti rekomendaciją asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti, pateiktą šio sprendimo 3.3.1 punkte, ir apie tai informuoti Inspekciją (sprendimo 5 punktas). Iš to galima daryti išvadą, kad ginčijamas Inspekcijos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. 4A-202 (NK-131) yra adresuojamas ne pareiškėjai, kaip pacientei, pagal kurios skundą Inspekcija atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, bet asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai, kurios teikiamų paslaugų kontrolė buvo atlikta, – t. y. VšĮ Klaipėdos miesto stomatologinei poliklinikai. Būtent šiai sveikatos priežiūros įstaigai Inspekcijos sprendimas sukelia tam tikras teisines pasekmes, kadangi jai pasiūlyta įgyvendinti paminėtą Inspekcijos sprendimu pateiktą rekomendaciją dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo. Tokiu būdu, Inspekcijos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. 4A-202 (NK-131) savarankiškų teisinių pasekmių pačiai E. A. R. nesukuria, todėl palankus teismo sprendimas realios įtakos jos teisėms ir pareigoms neturėtų.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 4A-202 (NK-131) panaikinimo, kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad nurodyto Inspekcijos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 4A-202 (NK-131) 6 punkte yra numatyta įstaigos, nesutinkančios su Inspekcijos sprendimu, teisė apskųsti šį sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog ir ji, kaip asmuo, nesutinkantis su Inspekcijos sprendimu, turi teisę skųsti šį sprendimą administracinių ginčų komisijai arba teismui.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI-499 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. kovo 1 d.) 24 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 3 dalyje numatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS62-442/2011 yra pažymėjusi, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos viešojo administravimo veiklos. Ši komisija yra ginčų nagrinėjimo institucija, kurios paskirtis – ikiteismine tvarka spręsti civilinius ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Kadangi minėta Komisija veikia kaip ginčus sprendžianti institucija civilinių ginčų nagrinėjimo srityje, todėl jos sprendimų teisėtumas tiek materialiniais, tiek procesiniais aspektais turi būti vertinamas civilinius ginčus nagrinėjančio bendrosios kompetencijos teismo, o ne administracinio teismo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra atmestinas pareiškėjos atskirojo skundo teiginys, kad jos skundą dėl žalos atlyginimo turi nagrinėti administracinis teismas, kadangi, remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl žalos, kuri atsirado dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Sprendžiant keliamą ginčą dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos, pareiškėjos manymu, netinkamai suteikus jai sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikoje, atlyginimo, dėl kurio išsprendimo pareiškėja privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka pirma kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 56-72 pareiškėjos prašymo dėl žalos atlyginimo netenkino, turi būti taikomos Civilinio kodekso 6.725-6.746 straipsnių normos, reglamentuojančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-35/2008, laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai, ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis). Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2005 m. gruodžio 6 d. nutartyje Nr. T-2005-106 Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras vs. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija taip pat yra konstatavusi, jog ginčai dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priimtų sprendimų nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Be to, speciali teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo dėl žalos, padarytos pacientų sveikatai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, išnagrinėjimas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje paties ginčo pobūdžio nekeičia.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja, nesutikdama su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 56-72 ir norėdama gauti jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl, pareiškėjos manymu, netinkamai jai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimą turi teisę kreiptis ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

Remiantis išdėstytų motyvų visuma, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą buvo atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1, 2 p.) pagrįstai ir teisėtai, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje nutartyje nenagrinėjami atskirojo skundo argumentai, susiję su pareiškėjos teisės į žalos atlyginimą pagrįstumu, pareiškėjai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumu (kokybiškumu) ir pan.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos skundą atmesti.

Vilniaus apygardos E. A. R. atskirąjį administracinio teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.