- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- eI3-517-764/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03311-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- "MINGEDA"
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. A.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mingeda“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. A. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mingeda“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3R-247 (AG-193/02-2017); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba, atsakovė) 2017 m. birželio 29 d. raštą Nr. 1SS-1764-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – Raštas); 3) įpareigoti atsakovę vertinti matininkės D. A. (buvusi B.) veiklą.
Pareiškėja paaiškina, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu kreipėsi į Tarnybą dėl UAB „Statikada“ ir matininkės D. B. veiksmų teisėtumo, nurodydama, kad nuosavybės teise valdo ir naudojasi požemine aikštele, esančia (duomenys neskelbtini), kuri yra šalia N. T. K. požeminės aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra baigtas statyti. Namo projekte nurodoma, kad daugiabučio gyvenamojo namo su požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis techninio projekto architektūrinės dalies planavimai ir pakeitimai, nuo statybos pradžios iki statinio pridavimo eksploatuoti, privalomai rengiami tik projekto autoriaus. Be jo raštiško leidimo ar suderinimo draudžiama keisti statinio planinę-erdvinę struktūrą, konstrukciją, patalpų funkciją, vidaus bei išorės apdailą, inžinerinę įrangą, fasadus, angų vietas ir dydį. Automobilių stovėjimo vietos šiame name nėra identifikuotos ir nėra nustatytos konkrečios jų vietos. Tačiau N. T. K. nusistatė konkrečią vietą automobilių stovėjimo aikštelėje savo automobiliui ir pasistatė metalinius kuoliukus, taip visiškai atimdama galimybę pareiškėjai naudotis savo nuosavybe. Pareiškėja išsiaiškino, kad 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas leido N. T. K. atlikti statybos projekto korektūrą, tačiau tokio dokumento nėra.
Pareiškėjos teigimu, Nekilnojamojo turto registro išraše minima kaip duomenų įregistravimo pagrindas Gyvenamojo namo statybos bendrijos (toliau – ir GNSB) 2000 m. gruodžio 5 d. pažyma negalėjo būti pagrindu daryti pakeitimus. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla buvo sudaryta UAB „Statikada“, tačiau iš pridėtų dokumentų neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais norminiais aktais vadovaudamasi UAB „Statikada“ matininkė D. B. 2013 m. kovo 28 d. 2 rūsyje be projekto autoriaus sutikimo ir projekto korektūros atžymėjo automobilių stovėjimo vietą. Pareiškėjos nuomone, buvo grubiai pažeisti Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimai. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla netiksli ir klaidinga. Todėl pareiškėja prašė Tarnybos įvertinti UAB „Statikada“ matininkės D. B. veiksmų teisėtumą parengiant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, po ko N. T. K. buvo pakeisti įrašai Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėja pažymi, kad laukė iš atsakovės atsakymo beveik metus, tačiau nuolat buvo klaidinama, todėl buvo priversta rašyti skundą Komisijai, kadangi atsakovė taip ir neatsakė į pareiškėjos pateiktus klausimus. Tik pateikus skundą Komisijai, atsakovė buvo įpareigota iš naujo spręsti pareiškėjos prašymą ir pateikti išsamų atsakymą, kuris buvo pateiktas 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. 1SS-1764-(10.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“. Pareiškėjos teigimu, šis raštas yra neteisingas, prieštaringas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Dėl atsakovės rašto pareiškėja kreipėsi su skundu į Komisiją, prašydama įpareigoti atsakovę pateikti Buto kadastrinių matavimų bylos kopiją ir kitus dokumentus, kurių pagrindu buvo suformuotas, įregistruotas nekilnojamasis daiktas. Šie dokumentai būtini, nes iš jų galima nustatyti, koks susitarimas buvo sudarytas tarp matininkės D. B. ir N. T. K. Tačiau Komisija šį skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydama, kad toks reikalavimas nebuvo keliamas Tarnybai teiktame skunde.
Pareiškėja nurodo, kad skundžiamame Tarnybos Rašte konstatuota, jog matininko kvalifikacijos pažymėjimas fiziniam asmeniui suteikia teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, o ne atlikti statybos projektų korektūras ir pan. Pareiškėjos manymu, jai taip ir nebuvo atsakyta, ar turėjo matininkė teisę be projekto korektūros atlikinėti aptartus veiksmus. Taip pat pareiškėjai nesuprantamas Tarnybos teiginys, jog šiuo konkrečiu atveju automobilių stovėjimo vieta nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, nors faktiškai ji buvo įregistruota. Be to, atsakovė pripažino, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja konkrečių veiksmų ir (ar) procedūrų, kuriomis vadovaujantis būtų atliekami buto priklausinio – automobilio stovėjimo vietos, esančios bendro naudojimo patalpose, kadastriniai matavimai. Nėra reglamentuota tvarka, kuria vadovaujantis buto priklausinys – automobilių stovėjimo vieta, būtų identifikuojama bendro naudojimo patalpų dokumentuose. Nepaisant to, vis tiek buvo konstatuota, kad matininkės veiksmai teisėti. Matininkė negalėjo atlikti veiksmų, kurie nėra reglamentuoti, o pareiškėjui nebuvo pateikta tinkama informacija.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad Tarnybos kompetencijai nepriskirta vertinti statinių statybos procedūros teisėtumo. Tarnyba yra įgaliota vertinti tik atliktų statinių kadastro duomenų teisėtumą. Atsakyti į pareiškėjos klausimą, ar prieš atliekant matininkei kadastrinius matavimus reikėjo parengti gyvenamojo namo statybos projekto korektūrą ar ne, gali atsakyti tik kita kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kurios kompetencijai priskirta atlikti statybos valstybinę priežiūrą. Tarnyba, įvertinusi buto kadastrinius matavimus, nustatė, kad atlikti matininkės veiksmai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Nenustatyta, kad matininkė, atlikdama matavimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatytų matininko veiklos reikalavimų, jog ji būtų pažeidusi teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, reikalavimus. Todėl atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad matininkė padarė šiurkštų pažeidimą, nes atliko veiksmus, kurių teisės aktai nereglamentuoja. Matininkei patikslinus buto kadastro duomenis, jų įregistravimui Nekilnojamojo turto registre pakako tik buto kadastro duomenų bylos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjos UAB ,,Mingeda“ skundą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi nutarė leisti N. T. K. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūrą pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus, sudarant sąlygas jai tinkamai naudotis automobilio stovėjimo vieta, suteikiant automobilio stovėjimo vietai ne mažiau kaip 12,5 kv. m (plotis – 2,5 m, ilgis – 5 m). 2016 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su prašymu įvertinti UAB „Statikada“ matininkės D. B. veiksmų teisėtumą parengiant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, po ko N. T. K. buvo pakeisti įrašai Nekilnojamojo turto registre. Prašyme pareiškėja kėlė klausimą, ar D. B. atliko gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūrą pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus (jei ne, ar be šio projekto korektūros, be bendraturčių sutikimo galėjo atlikti šiuos veiksmus). 2016 m. spalio 4 d. Tarnyba raštu Nr. 1SS-3026-(10.5.) kreipėsi į D. A. ir prašė pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjos prašyme nurodytų galbūt padarytų teisės aktų pažeidimų, nustatant automobilio stovėjimo aikštelės Nr. 21 vietą. Kartu su paaiškinimu prašė pateikti jį pagrindžiančius dokumentus (Buto kadastro duomenų bylos kopiją, 2012 m. apylinkės teismo nutarties Nr. 2-18430-599/2012 kopiją, statybą leidžiančių ir pabaigimą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kt.). Taip pat prašė informuoti, kokio dokumento pagrindu buvo nustatytos automobilio stovėjimo aikštelės Nr. 21 vieta (ar N. T. K. užsakymu buvo atlikta gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūra pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus), bei pateikti įrodančių dokumentų kopijas. 2016 m. lapkričio 30 d. Tarnyba raštu Nr. 1SD-6164-(10.2.) pakartotinai kreipėsi į D. A. dėl minėto paaiškinimo pateikimo.
Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 25 d. D. A. Tarnybai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2013 m. kovo 28 d. buvo atlikti buto ir automobilių stovėjimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų byla suformuota ir atiduota užsakovei, dokumentų kopijų neturi, kadangi jie saugomi archyve. Paaiškino, kad dokumentų kopijas galima rasti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, be to, būtent ši įstaiga sprendžia pagal pateiktus dokumentus, ar galima įregistruoti kadastrinių matavimų bylą ir ar tam yra pagrindas; tą daro ne matininkas. 2017 m. vasario 10 d. Tarnyba rašte Nr. 1SS-374-(10.5.) nurodė, jog 2017 m. sausio 25 d. D. A. atsakymas neišsamus, lakoniškas ir nepagrįstas teisės aktų normomis, todėl pakartotinai jos prašė pateikti paaiškinimus. 2017 m. kovo 27 d. Tarnyba raštu Nr. 1SS-797-(10.5.) kreipėsi į N. T. K. ir prašė pateikti informaciją, ar jos užsakymu buvo atlikta gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūra pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus, kaip nurodyta Vilnius miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartyje, bei pateikti tai įrodančių dokumentų kopijas. Taip pat prašė informuoti, kokius dokumentus ji pateikė matininkei D. A., atliekant buto kadastrinius matavimus ir kokio dokumento pagrindu matininkė D. A. nustatė automobilio stovėjimo aikštelės Nr. 21 vietą.
2017 m. balandžio 11 d. Tarnyba raštu Nr. 1SS-992-(10.5.) informavo pareiškėjo atstovę, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-514-602/2016 nurodė, kad GNSB 2000 m. gruodžio 25 d. pažyma, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. 2-18430-599/2012 bei UAB „Statikada“ 2013 m. kovo 28 d. parengta buto kadastro duomenų byla, yra tinkami dokumentai, norint pakeisti buto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės manymu, vertinti matininkės D. A. veiksmus dėl atliktų buto kadastrinių matavimų yra netikslinga.
2017 m. birželio 14 d. Tarnyba raštu Nr. 1SS-1592-(10.5.) kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė pateikti buto kadastrinių matavimų bylos kopiją ir kitus dokumentus, kurių pagrindu buvo suformuotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, pakeisti šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. 2017 m. birželio 23 d. VĮ Registrų centras pateikė Tarnybai patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro dokumentų kopijas. 2017 m. birželio 29 d. Tarnyba raštu Nr. 1SS-1764-(10.5.) atsakė į pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 24 d. prašymą. Tarnyba nurodė, kad D. A., tikslindama buto kadastro duomenis, nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja dėl 2017 m. birželio 29 d. Tarnybos rašto su skundu kreipėsi į Komisiją, kuriame prašė jį panaikinti ir įpareigoti Tarnybą vertinti matininkės D. A. veiklą. Komisija 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 3R-247(AG-193/02-2017) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo atstovės 2016 m. rugpjūčio 24 d. skundą, kuriuo buvo prašoma įvertinti matininkės D. B. (D. A.) veiksmų teisėtumą, parengiant nekilnojamojo daikto – buto su automobilių stovėjimo aikštele, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kadastro duomenų bylą, 2016 m. spalio 4 d. raštu Nr. 1SS-3026-(10.5.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“, pakartotinai 2016 m. lapkričio 30 d. Nr. 1SD-6164-(10.2.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“ bei 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. 1SS-374-(10.5.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į matininkę D. A. dėl paaiškinimo apie atliktus Buto kadastrinius matavimus pateikimo. Siekdama visapusiškai išnagrinėti pareiškėjos skundą, Tarnyba su paklausimais dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo kreipėsi ir į Buto savininkę T. N. K. bei į VĮ Registrų centrą. Iš buto savininkės pateiktų rašytinių įrodymų Tarnyba nustatė, kad pareiškėja (UAB „Mingeda“) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti VĮ Registrų centro 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 1-96 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-5673 bei įpareigoti atsakovą patikslinti duomenis ir grąžinti Buto registro duomenis į pradinę padėtį. Tarnyba rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais, pateiktais nagrinėjant minėtą ginčą, kuriuose nurodyta, kad Buto Nekilnojamojo turto registro duomenys buvo pakeisti remiantis 498-osios GNSB 2000 m. gruodžio 5 d. pažyma, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. 2-18430-599/2012, Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla (parengta 2013 m. kovo 28 d. UAB „Statikada“), kurie, vertinant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies prasme, yra tinkami dokumentai, norint įrašyti ar pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, ir šių dokumentų duomenys vieni kitus atitinka.
Teismas nurodė, kad nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Kadastro taisyklės). Nuostatų 18 punkte nustatyta, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius, arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant.
Teismas nustatė, kad iš 2002 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo matyti, jog V. J. K. (buvęs Buto savininkas) ieškinys buvo patenkintas ir 498-ji GNSB buvo įpareigota atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūrą pagal statybos techninio reglamento reikalavimus, sudarant sąlygas ieškovui tinkamai naudotis automobilio stovėjimo vieta, suteikiant automobilio stovėjimo vietai ne mažiau kaip 12,5 kv. m. (plotis – 2,5 m, ilgis – 5 m). 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pakeitė 2002 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymo tvarką, t. y. leido pačiai išieškotojai N. T. K., gyv. (duomenys neskelbtini), įvykdyti minėtą teismo sprendimą, atliekant minėtame sprendime nurodytus veiksmus.
Teismas iš Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos nustatė, kad matininkė atliko Buto, bet ne automobilių stovėjimo vietos, kadastro duomenų tikslinimą ir sudarytame Rūsio plane M 1:200 sutartiniu ženklu – punktyrine linija pažymėjo „Nr. 21“ automobilių stovėjimo vietos ribas, nurodydama matmenis 5,00 x 2,50. Teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai vertino matininkės atliktus Buto kadastrinius matavimus, o ne gyvenamojo namo – (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūros reikalingumą.
Teismas nurodė, kad Nuostatų 32.2.4 papunktyje nustatyta, kad nustatant statinių kadastro duomenis išmatuojamos statinių fizinės ribos, nustatomi statinių pagrindinių konstrukcijų statybos produktai, statinio inžinerinės sistemos (vandentiekis, nuotekų šalinimas, šildymas, karštas vanduo, elektra, dujos, vėdinimas ir kondicionavimas) ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą. Nuostatų 61 punkte nustatyta, kokie duomenys turi būti įrašomi patalpos (buto) kadastro duomenų formose.
Teismas konstatavo, kad tikslinant tik Buto kadastro duomenis ir automobilių stovėjimo vietą, ji nebuvo matuojama Nuostatų 32.2.4 papunktyje nustatyta tvarka, kaip ir nebuvo nustatomi Nuostatų 32.2.6 – 32.2.10 papunkčiuose nurodyti kadastro duomenys. Taigi, duomenys apie automobilių stovėjimo vietą (rūsio patalpose), nurodant 25,12 kv. m plotą, pagrįstai buvo nurodyti Buto kadastro duomenų byloje „Patalpos (buto) vidaus plotų eksplikacija“.
Teismas sprendė, jog Tarnyba visapusiškai įvertino byloje surinktą medžiagą, teismų sprendimus ir pagrįstai nustatė, jog matininkė laikėsi Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų matininko veiklos reikalavimų ir nepažeidė jokių teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, jog GNSB 2000 m. gruodžio 5 d. pažyma negali būti pagrindu daryti pakeitimus, pažymėjo, kad remiantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. LVAT 2016 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-514-602/2016, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl VĮ Registrų centro 2014 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1-96 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. VILIN(12.5.13.)-5673 teisėtumo, pabrėžė, kad N. T. K. priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro duomenys buvo pakeisti remiantis GNSB 2000 m. gruodžio 5 d. pažyma, apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. 2-18430-599/2012, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, parengta 2013 m. kovo 28 d. UAB „Statikada“. LVAT šiuos dokumentus vertino kaip tinkamus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies prasme ir pabrėžė, jog šių dokumentų duomenys vieni kitus atitinka.
Teismas sprendė, kad Tarnybos 2017 m. birželio 29 d. raštas Nr. 1SS-1764-(10.5.) ir Komisijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. 3R-247 (AG-193/02-2017) yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovę vertinti matininkės D. A. (buvusi B.) veiklą laikė išvestiniu iš reikalavimų panaikinti Tarnybos Raštą ir Komisijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3R-247 (AG-193/02-2017). Konstatavęs minėtų sprendimų teisėtumą, teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą.
Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą apskundė apeliacinės instancijos teismui, prašydama panaikinti minėtą pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų patenkintas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2020 m. sausio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė teismui nagrinėti iš naujo, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamos bylos išsprendimas turi įtakos matininkės D. A. teisėms ar pareigoms, todėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ji privalėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimo procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LVAT nutarties išaiškinimu, 2020 m. sausio 14 d. nutartimi į šios administracinės bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė matininkę D. A.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo ir Tarnybos rašto, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis ir proceso šalių paaiškinimais nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi leido N. T. K. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūrą pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus, sudarant sąlygas jai tinkamai naudotis automobilio stovėjimo vieta, suteikiant automobilio stovėjimo vietai ne mažiau kaip 12,5 kv. m (plotis – 2,5 m, ilgis – 5 m).
Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama įvertinti UAB „Statikada“ matininkės D. B. veiksmų teisėtumą parengiant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, po ko N. T. K. buvo pakeisti įrašai Nekilnojamojo turto registre. Prašyme buvo keliamas klausimas, ar D. B. atliko gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūrą pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus.
Tarnyba 2016 m. spalio 4 d. raštu Nr. 1SS-3026-(10.5.) kreipėsi į D. A., prašydama pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjos prašyme nurodomų galimų teisės aktų pažeidimų, nustatant automobilio stovėjimo aikštelės Nr. 21 vietą. Kartu su paaiškinimu prašė pateikti jį pagrindžiančius dokumentus (Buto kadastro duomenų bylos kopiją, 2012 m. apylinkės teismo nutarties Nr. 2-18430-599/2012 kopiją, statybą leidžiančių ir pabaigimą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kt.). Taip pat prašė informuoti, kokio dokumento pagrindu buvo nustatytos automobilio stovėjimo aikštelės Nr. 21 vieta (ar N. T. K. užsakymu buvo atlikta gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūra pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus), bei pateikti įrodančių dokumentų kopijas. Nesulaukusi D. A. atsakymo, Tarnyba 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 1SD-6164-(10.2.) pakartotinai kreipėsi į D. A. dėl minėto paaiškinimo pateikimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo 2017 m. sausio 25 d. Tarnybai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2013 m. kovo 28 d. buvo atlikti buto ir automobilių stovėjimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų byla suformuota ir atiduota užsakovei, dokumentų kopijų neturi, kadangi jie saugomi archyve. Paaiškino, kad dokumentų kopijos yra VĮ Registrų centre, be to, būtent ši įstaiga sprendžia pagal pateiktus dokumentus, ar galima įregistruoti kadastrinių matavimų bylą ir ar tam yra pagrindas, už tai matininkas nėra atsakingas.
Tarnyba 2017 m. vasario 10 d. rašte Nr. 1SS-374-(10.5.) nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d. D. A. atsakymas neišsamus, lakoniškas ir nepagrįstas teisės aktų normomis, todėl pakartotinai jos prašė pateikti paaiškinimus.
Tarnyba 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 1SS-797-(10.5.) kreipėsi į N. T. K. ir prašė pateikti informaciją, ar jos užsakymu buvo atlikta gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūra pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus, kaip nurodyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartyje, bei pateikti tai įrodančių dokumentų kopijas. Taip pat prašė informuoti, kokius dokumentus ji pateikė matininkei D. A., atliekant buto kadastrinius matavimus ir kokio dokumento pagrindu matininkė D. A. nustatė automobilio stovėjimo aikštelės Nr. 21 vietą.
Tarnyba 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 1SS-992-(10.5.) informavo pareiškėjos atstovę, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-514-602/2016 nurodė, kad GNSB 2000 m. gruodžio 25 d. pažyma, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. 2-18430-599/2012 bei UAB „Statikada“ 2013 m. kovo 28 d. parengta buto kadastro duomenų byla, yra tinkami dokumentai, norint pakeisti buto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, atsakovės manymu, vertinti matininkės D. A. veiksmus dėl atliktų buto kadastrinių matavimų yra netikslinga.
Tarnyba 2017 m. birželio 14 d. raštu Nr. 1SS-1592-(10.5.) kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė pateikti buto kadastrinių matavimų bylos kopiją ir kitus dokumentus, kurių pagrindu buvo suformuotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, pakeisti šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. VĮ Registrų centras 2017 m. birželio 23 d. pateikė Tarnybai patalpos–buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro dokumentų kopijas.
Tarnyba, gavusi kadastro dokumentų kopijas, 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. 1SS-1764-(10.5.) atsakė į pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 24 d. prašymą. Tarnyba nurodė, kad D. A., tikslindama buto kadastro duomenis, nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėja, nesutikdama su 2017 m. birželio 29 d. Tarnybos raštu su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti Tarnybą vertinti matininkės D. A. veiklą. Komisija 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 3R-247(AG-193/02-2017) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos sprendimu, jį ir Tarnybos raštą skundžia Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Ginčas byloje iš esmės keliamas dėl to, kad pareiškėjos manymu, matininkė nagrinėjamu atveju negalėjo atlikti veiksmų, kurie nėra reglamentuojami teisės aktų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjos atstovės 2016 m. rugpjūčio 24 d. skundą, kuriuo buvo prašoma įvertinti matininkės D. A. veiksmų teisėtumą, parengiant nekilnojamojo daikto – buto su automobilių stovėjimo aikštele, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kadastro duomenų bylą, 2016 m. spalio 4 d. raštu Nr. 1SS-3026-(10.5.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į D. A., jai neatsakius, Tarnyba pakartotinai kreipėsi į matininkę 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 1SD-6164-(10.2.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“ bei 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. 1SS-374-(10.5.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“, prašydama paaiškinimo dėl atliktų Buto kadastrinių matavimų. Be to, Tarnyba papildomai kreipėsi su paklausimais dėl papildomų įrodymų pateikimo į Buto savininkę T. N. K. ir VĮ Registrų centrą.
Buto savininkė pateikė Tarnybai rašytinius įrodymus, iš kurių Tarnyba nustatė, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti VĮ Registrų centro 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 1-96 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-5673 bei įpareigoti atsakovą patikslinti duomenis ir grąžinti Buto registro duomenis į pradinę padėtį. Tarnyba atmesdama pareiškėjos skundą rėmėsi LVAT išaiškinimais, kuriuose nurodoma, kad Buto Nekilnojamojo turto registro duomenys buvo pakeisti remiantis 498-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos (toliau – GNSB) 2000 m. gruodžio 5 d. pažyma, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. 2-18430-599/2012, Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla (parengta 2013 m. kovo 28 d. UAB „Statikada“), kurie yra tinkami dokumentai, norint įrašyti ar pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, ir šių dokumentų duomenys vieni kitus atitinka.
Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Kadastro taisyklės).
Nuostatų 18 punkte nustatyta, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius, arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant.
Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. birželio 11 d. sprendimo matyti, kad V. J. K. ieškinys buvo patenkintas ir 498-ji GNSB buvo įpareigota atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekto korektūrą pagal statybos techninio reglamento reikalavimus, sudarant sąlygas ieškovui tinkamai naudotis automobilio stovėjimo vieta, suteikiant automobilio stovėjimo vietai ne mažiau kaip 12,5 kv. m. (plotis – 2,5 m, ilgis – 5 m). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi pakeitė 2002 m. birželio 11 d. sprendimo vykdymo tvarką, t. y. leido pačiai išieškotojai N.T.K., gyv. (duomenys neskelbtini), įvykdyti minėtą teismo sprendimą, atliekant minėtame sprendime nurodytus veiksmus.
Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad matininkė atliko Buto tikslinimo, bet ne automobilių stovėjimo vietos kaip teigia pareiškėja matavimus. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, Tarnyba pagrįstai vertino matininkės atliktus kadastrinius matavimus, o ne gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūros darbus.
Atkreiptinas dėmesys, jog Nuostatų 32.2.4. papunktyje numatyta, kad nustatant statinių kadastro duomenis išmatuojamos statinių fizinės ribos, nustatomi statinių pagrindinių konstrukcijų statybos produktai, statinio inžinerinės sistemos (vandentiekis, nuotekų šalinimas, šildymas, karštas vanduo, elektra, dujos, vėdinimas ir kondicionavimas) ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą. Nuostatų 61 punkte nustatyta, kokie duomenys turi būti įrašomi patalpos (buto) kadastro duomenų formose: patalpos (buto) kadastro duomenys: adresas, unikalus numeris, kadastro duomenų fiksavimo data, pažymėjimas plane, paskirtis, pavadinimas, objekto aprašymas, priklausinių aprašymas, aukštas, kuriame yra patalpa (butas), bendras ir gyvenamasis plotai, duomenys apie šildymą, vandentiekį, nuotekų šalinimą, dujas, karštą vandenį, viryklę, vonios kambarį (61.1. papunktis); šių formų lentelėje įrašomi ir pastato, kuriame yra patalpa (butas), duomenys: pastato paskirtis, pavadinimas, sienų statybos produktai, unikalus numeris, pažymėjimas plane, statybos (rekonstravimo ar kapitalinio remonto) pradžios ir pabaigos metai, centro koordinatės, aukštų skaičius, bendras plotas, tūris, baigtumas (61.2. papunktis); patalpos (buto) įkainojimo duomenys: įkainojimo data, kasmetinis vertės mažinimo koeficientas, įkainojimo pagrindas, vidutinė vieneto vertė, nusidėvėjimas, atkūrimo sąnaudos (statybos vertė), atkuriamoji vertė, vidutinė rinkos vertė (61.3. papunktis).
Pažymėtina, kad tikslinant Buto kadastro duomenis ir automobilių stovėjimo vietą, nebuvo nustatomi Nuostatų 32.2.6. – 32.2.10 papunkčiuose nurodyti kadastro duomenys. Todėl duomenys apie automobilių stovėjimo vietą, nurodant 25,12 kv. m plotą, pagrįstai buvo nurodyti Buto kadastro duomenų byloje.
Pareiškėja laikosi pozicijos, jog GNSB 2000 m. gruodžio 5 d. pažyma negali būti pagrindu daryti pakeitimus.
Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Šio įstatymo 2 dalyje nurodoma, jog kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Primintina, jog teisėjų kolegija nustatė, kad LVAT 2016 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-514-602/2016 GNSB 2000 m. gruodžio 5 d. pažymą, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą pripažino tinkamais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies prasme ir konstatavo, jog šių dokumentų duomenys vieni kitus atitinka.
Pareiškėjos teigimu, Tarnybos raštas ir Komisijos sprendimas yra nepagrįsti ir neteisėti, neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovo priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniams aktams, taikomi VAĮ reikalavimai.
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog VAĮ įpareigoja atsakovą, kaip viešojo administravimo subjektą savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų. Taigi, viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą.
Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodoma akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.
Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-111/2014).
Nesutiktina su pareiškėjos pozicija, jog priimti administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamus aktus, daro išvadą, jog ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Šie sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti teisės aktų normomis, nurodoma apskundimo tvarka, terminai ir pasirašyti įgaliotų pareigūnų. Iš ginčijamų sprendimų turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais remiantis priimti būtent tokie administraciniai aktai. Priimti sprendimai nesukėlė teisiškai neaiškios situacijos ir nesuvaržė pareiškėjos galimybės tinkamai apginti savo teises, o tai reiškia, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas laikėsi VAĮ 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėja teismui neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimti ginčijami aktai yra neteisėtas ar negaliojantis bei nenurodė priežasčių dėl ko atsakovės priimtą sprendimą laiko nepagrįstu. Pareiškėjos abstraktūs argumentai, kuriais ji grindžia sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra išimtinai pareiškėjos subjektyvi, gynybinė pozicija. Atsižvelgiant į tai, kad priimti sprendimai atitinka VAĮ keliamus reikalavimus ir nėra pagrindo jų naikinti pareiškėjos skunde nurodomais argumentais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mingeda“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.