Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. R. gynėjo advokato padėjėjo Sandžio Povilausko skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, kuria įtariamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį įtariamas tuo, kad 2008 metų rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiosios Ž. Š.-G. atžvilgiu panaudodamas apgaulę – žadėdamas jai šokėjos darbą kitos valstybės bare, jai sutikus ir atvykus savarankiškai iki Kauno miesto, iš ten tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta transporto priemone, kartu važiuodamas, gabeno nukentėjusiąją Ž. Š.-G.į Vokietiją, žinodamas, jog Ž. Š.-G. šioje šalyje bus išnaudojama užsiimti prostitucija.

Be to, jis pagal BK 147 straipsnio 1 dalį įtariamas tuo, kad 2012 metų vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiosios L. S. atžvilgiu panaudodamas apgaulę – žadėdamas jai kambarinės ar senyvo amžiaus asmenų prižiūrėtojos darbą užsienyje, jai sutikus ir atvykus savarankiškai iki Kauno miesto, iš ten, praėjus dviem dienoms, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta transporto priemone, kartu važiuodamas, gabeno nukentėjusiąją L. S. į Vokietiją, Kiolno miestą, žinodamas, jog L. S. šioje šalyje bus išnaudojama užsiimti prostitucija.

Be to, jis pagal BK 147 straipsnio 1 dalį įtariamas tuo, kad pasinaudodamas nukentėjusiosios V. Č. pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, grasindamas panaudoti fizinį smurtą – peiliu perpjauti gerklę, neteisėtai, nuo 2014 m. spalio 11 d. 18.00 val. iki 2014 m. spalio 13 d. 24.00 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), laikė nelaisvėje nukentėjusiąją V. Č. ir, pastoviai ją kontroliuodamas, vežiojo iš namo, adresu, (duomenys neskelbtini), į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir atgal, siekdamas, kad nukentėjusioji būtų išnaudojama užsiimti prostitucija.

Įtariamasis M. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2014 m. gruodžio 19 d. laikinai sulaikytas, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 20 d. nutartimi M. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 19 d., Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 19 d.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras pateikė Šiaulių apygardos teismui pareiškimą, prašydamas pratęsti įtariamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trijų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 19 d.

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi įtariamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 19 d. Teismas, atsižvelgęs į nusikaltimų sunkumą, įstatymo sankcijoje numatytą griežtą laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad įtariamasis M. R. nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, yra nevedęs, artimiausiu metu ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos ir kitas aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad įtariamasis anksčiau buvo teistas, padarė išvadą, jog švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl pratęsė įtariamajam M. R. suėmimo terminą 3 mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindu.

Įtariamojo M. R. gynėjas advokato padėjėjas Sandis Povilauskas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį.

Gynėjo teigimu, teismas nepagrįstai pripažino baudžiamąją bylą ypatingai sudėtinga, kadangi jokių sudėtingų, analitinių, sisteminimo ar susijusių su užsienio valstybėmis veiksmų byloje nėra atliekama, kratos metu rastų duomenų pagrindu yra nustatinėjamos galimos nukentėjusios, kurios yra apklausiamos apie 2008-2012 metų įvykius, tačiau kratos metu rastų ir paimtų objektų skaičius nėra didelis ar sudėtingas ir jų apžiūrai bei analizei didelės laiko sąnaudos nereikalingos.

Gynėjas nurodo, kad be nukentėjusiųjų pateiktų duomenų, parodymų, atpažinimų ir pan., kitų objektyvių duomenų byloje, pagrindžiančių įtarimus M. R., nėra. Pagal bylos eigą matyti, jog prieš baigiantis 3 mėnesių suėmimo terminui, siekiant, kad jis būtų pratęstas, buvo pareikšti papildomi nepagrįsti įtarimai. Šiaulių apygardos teismui vertinant suėmimo pratęsimo galimybę, buvo apsiribota informacija apie iki šiol nustatinėjamas nukentėjusias merginas, bylos apimtį, pareikštą įtarimą M. R. bendrininkui bei naujos veikos atskleidimu, tačiau apie naujo tyrimo pradžią įtariamajam M. R. nėra žinoma, nauji ar patikslinti įtarimai nėra pareikšti.

Skunde teigiama, kad nors teismas pagrįstai nurodė, jog byloje esančių duomenų nevertina įtariamojo kaltės prasme, tačiau teismas turi pareigą byloje esančius duomenis, tyrimo eigą, bylos medžiagą sieti ir vertinti su pareikštų įtarimų pobūdžiu bei padaryti atitinkamas išsamias išvadas dėl esamų duomenų bei pareikštų įtarimų atitikties, pagrįstumo, realumo, pakankamumo. Dėl to gynėjas atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenys yra prieštaringi.

Gynėjas skunde pažymi, kad M. R. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklus ir išsamiai aiškino aplinkybes dėl pareikštų įtarimų, tokiu būdu siekdamas įrodyti jo veiksmų teisėtumą Vokietijoje ir Lietuvoje, užsiimant apgalvota, oficialia veikla. Dėl to laikytina, kad M. R. elgesys tyrimo metu sudaro pagrindą manyti, jog jis būdamas laisvėje nesislėps, nedarys naujų veikų, sieks įrodyti savo nekaltumą ir surinktų duomenų nepagrįstumą. Gynėjas nurodo, kad būdamas nelaisvėje M. R. patiria didelių sunkumų dėl savo neįgalumo, įtariamajam M. R. nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas Kaune, jis buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo socialinę pašalpą, turi tam tikrų socialinių ryšių Lietuvoje.

Teismo posėdyje įtariamojo M. R. gynėjas advokato padėjėjas D. Povilauskas bei įtariamasis M. R. prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Įtariamojo M. R. gynėjo advokato padėjėjo Sandžio Povilausko skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis M. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų Ž. Š.-Godliauskienės, L. S., V. Č., liudytojo J. A. parodymuose, apžiūros, kratos, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, šiais duomenimis taip pat laikytina informacija, gauta vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Šiaulių apygardos teismas įtariamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t.y. kad įtariamasis darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad M. R. įtariamas padaręs tris sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios maksimali riba – dešimt metų. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė, kad iki suėmimo paskyrimo M. R. nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, yra nevedęs, be to, taikius procesinės prievartos priemones, gauti duomenys, kad M. R. ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienį, galimai į Šveicariją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. R., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kaip minėta, apygardos teismas pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą taip pat BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad tuo atveju, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Kaip minėta, M. R. įtariamas padaręs tris sunkius tyčinius nusikaltimus. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad M. R. anksčiau buvo teistas Vokietijoje už prekybą žmonėmis sunkinančiomis aplinkybėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, iš jam inkriminuojamų veikų galima daryti išvadą, jog galbūt vykdydamas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas M. R. siekė sau turtinės naudos. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas M. R. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad suėmimo paskyrimo pagrindas, dėl kurio M. R. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, neišnyko.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skunde nurodomos aplinkybės, jog būdamas nelaisvėje M. R. patiria didelių sunkumų dėl savo neįgalumo, jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas Kaune, jis buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo socialinę pašalpą, turi tam tikrų socialinių ryšių Lietuvoje, įvertinus kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti šias priemones.

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad byloje yra nustatinėjami asmenys, galimai dalyvavę darant nusikalstamas veikas, byloje yra pareikštas įtarimas M. R. bendrininkui, nustatinėjamos kitos galimos nukentėjusiosios. Ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro 3 segtuvai. Po paskutinio kardomosios priemonės termino pratęsimo buvo paskirta M. R. atlikti psichiatrinį tyrimą, pavesta apklausti ir apklausta liudytoja, atlikti asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką veiksmai, kreiptasi į Europolo Lietuvos nacionalinį skyrių dėl informacijos apie M. R. Vokietijoje paskirtos bausmės atlikimą bei duomenų apie kitose šalyse (Vokietijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Austrijoje) atliekamus tyrimus M. R. atžvilgiu pateikimo. Taigi minėtos aplinkybės rodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliekamas pakankamai intensyviai, kryptingai, iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas būtų užsitęsęs nepagrįstai ilgai ar vilkinamas, byla yra didelės apimties, sudėtinga. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad įtariamajam M. R. suėmimo terminą pratęsęs apygardos teismas tinkamai įvertino bylos apimtį ir jos sudėtingumą, pagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą, o skundo argumentas dėl netinkamo bylos sudėtingumo vertinimo atmestinas.

Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas M. R., pobūdį, sunkumą, skaičių, ikiteisminio tyrimo apimtį, šiuo metu įtariamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam M. R. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Apeliacinis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo M. R. gynėjo advokato padėjėjo Sandžio Povilausko skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.