Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 314 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. D., būdamas karo prievolininku, 2022 m. įrašytas į Šiaulių regiono karo prievolininkų sąrašą, tinkamai informuotas apie karo prievolininkų pareigas tiek viešai skelbiamoje internetinėje svetainėje „sauktiniai.kam.lt“, tiek registruotu laišku, nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. gegužės 6 d. vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, todėl yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatyta BK 314 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamasis T. D. kaltę pripažino ir parodė, kad jis nežinojo, kad yra internetinė svetainė, kurioje yra skelbiami karo prievolininkų sąrašai. Žinojo, kad tokie sąrašai yra sudaromi, tačiau nemanė, kad jis juose gali būti įtrauktas. Į Vokietiją išvažiavo 2021 m. gruodžio 26 d., nuo tos dienos, Lietuvoje yra tik antrą kartą, nes Vokietijoje dirba ir gyvena. Apie tai, kad yra karo prievolininkų sąraše, sužinojo 2022 m. vasario 4 d. elektroniniu paštu gavęs baudą ir šaukimą atvykti į Karo prievolės Telšių poskyrį. Šaukiamas neatvyko, nes sumokėjo baudą ir elektroniniame laiške parašė, kad gyvena užsienyje. Prašymo dėl karo prievolės atidėjimo nepildė, nes nesuprato klausimų. Jam neatvykus, kai buvo pašauktas, 2022 m. vasario 21 d. elektroniniu paštu gavo administracinį protokolą su nurodyta bauda ir šaukimą atvykti ar pateikti duomenis. Daugiau jiems neatrašė, nes dirba Vokietijoje ir duomenų nepateikė, nes karo prievolė būtų sugriovusi visus planus. Visas gautas baudas sumokėjo. Vėliau ir mama G. K. pranešė, kad yra gavusi jo šaukimus atlikti karo prievolę. Į Lietuvą grįžo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu, taip pat buvo nuvykęs į Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Telšių poskyrį, kuriame pateikė kontaktus. Nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio, kad jeigu sekantį kartą kvies bandys susitarti ir karo prievolės nebevengs.

Be T. D. prisipažinimo, apie jo padarytą nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 314 straipsnio 2 dalyje, patvirtina kiti bylos duomenys.

Liudytoja apklausta G. K. parodė, kad ji yra T. D. mama. Sūnui iki išvykimo į Vokietiją jis gyveno atskirai nuo jos ir jos gyvenamuoju adresu registruotas nebuvo. T. D. į užsienį išvyko 2021 m. gruodžio 24 d. vakarą, nuo išvyko du mėnesius nebuvo įmanoma su juo susisiekti. Nepamena kada atėjo pirmasis laiškas dėl karo prievolės, tačiau pamatė, kad tai yra bauda ir šaukimas atvykti T. D. dėl karo prievolės. Tą laišką nupaveikslavo ir nusiuntė T. D., tačiau matė, kad jis žinučių neperskaito. Po kelių savaičių atnešė dar vieną laišką, kuriame buvo paskirta bauda ir šaukimas atvykti. Visus laiškus, kurie buvo adresuoti T. D. ji nufotografuodavo ir nusiųsdavo jam.

Iš Lietuvos kariuomenės ir Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2022 m. liepos 1 d. rašto matyti, kad vykdant administracinio nusižengimo teiseną karo prievolininkui T. D., nustatyta, jog šio asmens padaryta veika galimai turi nusikalstamos veikos, numatytos BK 314 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo 6 straipsniu ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Šiaulių regiono 2022 metų karo prievolininkų sąrašu, patvirtintu krašto apsaugos ministro 2022 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. VL-6 „Dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Šiaulių regiono 2022 metų karo prievolininkų sąrašo tvirtinimo“ asmuo įrašytas į Šiaulių regiono 2022 metų karo prievolininkų sąrašą (sąrašo eilės Nr. 439). T. D. buvo kviečiamas (2022 m. vasario 3 d.; 2022 m. vasario 18 d.; 2022 m. kovo 9 d.; 2022 m. kovo 28 d.; 2022 m. balandžio 15 d.; 2022 m. gegužės 6 d.; 2022 m. gegužės 25 d.) atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą arba su ja susisiekti ir į administracinių nusižengimų tyrimus.

Iš 2022 m. vasario 21 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad T. D. už administracinio nužengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 560 straipsnio 1 dalyje, padarymą administraciniu nurodymu siūloma sumokėti 30 eurų baudą iki 2022 m. kovo 23 d., bauda sumokėta 2022 m. vasario 21 d.

Iš 2022 m. balandžio 21 d. administracinio nusižengimo nutarimo matyti, kad T. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 560 straipsnio 2 dalyje, padarymą, surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir jam paskirta 150 Eur bauda, kuri sumokėta 2022 m. gegužės 10 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 314 straipsnio 1 dalį atsako karo prievolininkas, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą sutrikdydamas savo sveikatą, simuliuodamas ligą ar sveikatos sutrikimą, suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal šią dalį atsako karo prievolininkas, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą, jeigu nebuvo požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. D. sužinojęs, kad yra šauktinių sąrašuose, tačiau dėl nepateisinamų priežasčių nepateikė reikalingų dokumentų ir duomenų dėl karo prievolės atlikimo, be pateisinamų priežasčių neatvyko pagal šaukimą atlikti privalomąją karo tarnybą, turėdamas pareigą atvykti ir pateikti reikalingus dokumentus, kuriais pagrindžiamos aplinkybės, dėl kurių tarnyba būtų atidedama ar atleidžiama nuo karo prievolės, taip pat kitus dokumentus ar informaciją, be pateisinamų priežasčių šios pareigos nevykdė. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja kad kaltinamasis T. D., veikdamas tyčia, būdamas karo prievolininku, sistemingai vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, nepateikė reikalingų dokumentų, todėl jo įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 314 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). T. D. padarė baudžiamąjį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. D. anksčiau teistas, tačiau bausmę atlikęs, administracine tvarka baustas, baudas sumokėjęs, dirba užsienyje.

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už baudžiamuosius nusižengimus baudos kaip bausmės rūšies minimalus dydis yra 15 MGL, o maksimalus 500 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 258 MGL dydžio bauda.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus nusikalstamą veiką padariusio asmens charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam už nusikalstamą veiką numatyta BK 314 straipsnio 2 dalyje skirti 21 MGL (1 050 Eur) dydžio baudą.

Įvertinus tai, kad byla baigta baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 14 MGL (7 00 Eur) baudos (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. D., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 21 MGL (1 050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę –14 MGL (700 EUR) dydžio baudą.

Išaiškinti T. D., kad jis privalo sumokėti baudą į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti T. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.