Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apelianto V. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties, kuria netenkintas V. K. skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK 2016 m. sausio 12 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2015 m. gruodžio 7 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas automobilio „Volvo V70“, v. n. (duomenys neskelbtini) savininku, policijos pareigūnui pareikalavus, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu per įstatymo nustatytą terminą (dešimt darbo dienų) nenurodė duomenų apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris 2015 m. rugsėjo 1 d., 15:10 val., Vilniaus g., Eišiškių m., Šalčininkų r., kelio Pirčiupiai-Eišiškės 25,24 km, vairavo minėtą jam priklausantį automobilį ir pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. 2016 m. sausio 12 d. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK nutarimu Nr. 97N-48278723-16 V. K. pripažintas kaltu padaręs ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, jam skirta 158 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 133¹ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę; 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad analizuojant SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į paminėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N63-523/2010). Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktuose (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje ir KET 32 punkte) yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. asmens vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą. Apeliantas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-2191/2010).

Taigi ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje uždrausto administracinio teisės pažeidimo pavojingumas pasireiškia tuo, kad transporto priemonės savininkas nevykdo pareigos pateikti atitinkamą informaciją, kuri padėtų išaiškinti kitą administracinį teisės pažeidimą ir jį padariusį asmenį. Šios administracinio teisės pažeidimo bylos pagrindas – 2015 m. rugsėjo 1 d. užfiksuotas greičio viršijimo 12 km/h faktas automobiliu, priklausančiu V. K.. Dėl šio pažeidimo V. K. nedalyvaujant 2015 m. lapkričio 16 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį su administraciniu nurodymu. Protokolas V. K., kaip minėtą pažeidimą padariusiam asmeniui, išsiųstas registruotu paštu, siūlant įvykdyti administracinį nurodymą iki 2015 m. lapkričio 30 d. ir sumokėti 5 Eur baudą arba per 10 darbo dienų nurodyti duomenis apie automobilio vairuotoją. V. K. protokolą gavo 2015 m. lapkričio 21 d., taigi pasirinkti vieną iš alternatyvų galėjo iki 2015 m. gruodžio 4 d.

2015 m. lapkričio 25 d., atvykęs į policijos komisariatą, V. K. policijos pareigūnams pateikė paaiškinimą apie kitus asmenis, galėjusius vairuoti transporto priemonę. Pažymėtina, kad 2016 m. kovo 29 d. nutarties pagrindinis motyvas, pagrindžiantis V. K. kaltę dėl ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje uždrausto administracinio teisės pažeidimo padarymo, yra tai, kad V. K. nenurodė konkretaus asmens, vairavusio transporto priemonę 2015 m. rugsėjo 1 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas paaiškinimas buvo parengtas iš anksto, t. y. iki atvykimo į policijos įstaigą ir susipažinimo su tiriamos bylos medžiaga. Jame V. K. nurodė kelis galimus asmenis, kurie, anot jo, galėjo vairuoti jo transporto priemonę, tačiau netrukus tokią savo poziciją pakeitė, nes po kelių dienų sumokėjo nurodytą baudą.

Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje 2016 m. sausio 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje surašęs policijos pareigūnas, taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės šioje administracinio teisės pažeidimo byloje aplinkybės – fakto, kad 2015 m. lapkričio 28 d. V. K. sumokėjo administracinę nuobaudą - baudą pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį, o tai eliminavo jo, kaip transporto priemonės savininko, pareigą pranešti apie kitą asmenį, kuris vairavo automobilį ir viršijo greitį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. lapkričio 28 d. V. K. sumokėjo 2015 m. lapkričio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu su administraciniu nurodymu paskirtą nuobaudą – 5 Eur (b. l. 12). Tokiu būdu asmuo, praėjus trims dienoms po atvykimo į policijos įstaigą, iki administraciniame nurodyme nurodyto termino pabaigos, t. y. iki 2015 m. lapkričio 30 d., sumokėjo nurodytą baudą ir taip pripažino savo kaltę dėl 2015 m. rugsėjo 1 d. padaryto KET pažeidimo ir leistino greičio viršijimo. Neįvertinus šios aplinkybės ir neišsamiai ištyrus nagrinėjamos bylos aplinkybes, policijos pareigūnai laikėsi klaidingos nuostatos, kad byloje nėra nustatytas asmuo, kuris vairavo automobilį ir viršijo greitį, todėl nepagrįstai nutarė patraukti V. K. administracinėn atsakomybėn už SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos nevykdymą. Kaip minėta, V. K. nepaisant ankstesnio paaiškinimo, sumokėjo paskirtą baudą ir įvykdė visas pagal įstatymus jam tenkančias pareigas, o tokiu atveju SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos transporto priemonės savininko pareigos pranešti informaciją, kuri padėtų išaiškinti administracinį teisės pažeidimą ir jį padariusį asmenį V. K. nebuvo. Nesant tokios pareigos, asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį negalimas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad 2015 m. sausio 12 d. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK nutarimas yra neteisėtas, kadangi 2015 m. gruodžio 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje uždrausto pažeidimo surašytas nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Esant šioms išvadoms, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, kuria V. K. skundas dėl minėto nutarimo atmestas yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad tolesnė administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį negalimas, ši administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. dėl ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje uždrausto administracinio teisės pažeidimo nutraukti.