Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas, pavaduojantis teismo pirmininką, Algis Markevičius, susipažinęs su pareiškėjos Z. K. skundu atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pranešimo bei rašto panaikinimo ir įpareigojimo neatlikti veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos Z. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. birželio 1 d. reikalavimą Nr. 30.13-T47-48732, panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. birželio 17 d. raštą Nr. (9.1-03.2)-G-1271 ir įpareigoti atsakovą nereikalauti iš pareiškėjos pateikti patikslintą metinę gyventojų pajamų deklaraciją ir jos pagrindu sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose (ABTĮ 18 str. 1 d.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnį teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS525-411/2014; Nr. AS602-365/2014; Nr. AS602-657/2012).

Iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėja ginčija Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2015 m. birželio 1 d. pranešimą apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus Nr. 30.13-T47-48723, kuriuo prašoma ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pašalinti išvardytus GPM308 „Metinė pajamų deklaracija“ trūkumus ir pateikti tinkamai užpildytą dokumentą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 136 straipsnio 1 dalį, jeigu mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustato mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčių deklaracijos ar kito dokumento trūkumų arba šie dokumentai prieštarauja kitai apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį pranešimą pasiūlydamas ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus. MAĮ 137 straipsnyje nurodomos trūkumų ir prieštaravimų nepašalinimo pasekmės, t. y., jeigu mokesčių mokėtojas per nurodytą terminą ir pasiūlytu būdu nepašalina pranešime nurodytų trūkumų ir prieštaravimų, mokesčių mokėtojui už mokesčių įstatymų pažeidimus (jei jie išaiškinami) taikomos nustatytos baudos. Trūkumų ir prieštaravimų nepašalinimas paprastai yra pagrindas pradėti mokestinį patikrinimą (MAĮ 137 str. 2 d.). Taigi, ginčijamas mokesčių administratoriaus pranešimas yra procedūrinis dokumentas, priimtas mokesčių administratoriui atlikus mokestinio tyrimo veiksmus (MAĮ 136 str.), todėl jis pats savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, jis nėra galutinis ir nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Teisines pasekmes pareiškėjai gali sukelti tik mokesčių administratoriaus sprendimas, jeigu mokesčių mokėtoja pranešime nurodytu būdu ir terminu neįvykdytų teikiamo prašymo (siūlymo). Kadangi ginčijamas mokesčių administratoriaus pranešimas yra procedūrinis, tarpinis dokumentas, priimtas mokesčių administratoriui atliekant tiesiogines teisės aktuose nustatytas funkcijas ir sukeliantis pareiškėjai procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, todėl toks pranešimas pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Dėl nurodytų priežasčių skundą dalyje dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2015 m. birželio 1 d. pranešimo Nr. 30.13-T47-48723 panaikinimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja prašo panaikinti jai adresuotą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. birželio 17 d. raštą Nr. (9.1-03.2)-G-1271, kuriuo ji informuojama, jog ji 2011 m. mokestinio laikotarpio deklaracijoje deklaravo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybės pajamas, nurodė šio turto įsigijimo kainą ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų sumą, tačiau nepateikė šias sumas pagrindžiančių dokumentų. Taip pat nurodomi dokumentų pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai būdai. Iš ginčijamo rašto turinio akivaizdu, kad jis yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nenustatė pareiškėjai jokių privalomų reikalavimų, nesukūrė nei pareiškėjai nei kitiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Taigi, skundžiamas raštas taip pat negali būti laikomas teisės taikymo aktu (pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu) ir negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, todėl skundą dalyje dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. birželio 17 d. rašto Nr. (9.1-03.2)-G-1271 panaikinimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui nereikalauti iš pareiškėjos pateikti patikslintą metinę gyventojų pajamų deklaraciją ir jos pagrindu sumokėti gyventojų pajamų mokestį yra išvestinis reikalavimas ir neatsiejamai susijęs su reikalavimais dėl 2015 m. birželio 1 d. pranešimo ir 2015 m. birželio 17 d. rašto panaikinimo, todėl, atsisakius priimti pagrindinius reikalavimus, atsisakytinas priimti ir išvestinis reikalavimas.

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų skundą atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną teismų kompetencijai nurodytai Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Atsisakius priimti skundą, pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjas, pavaduojantis teismo pirmininką,

nutaria:

Atsisakyti priimti Z. K. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjai 44,53 Eur (keturiasdešimt keturi eurai penkiasdešimt trys euro centai) žyminį mokestį, sumokėtą 2015 m. liepos 7 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.