Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui A. N. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas, nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).

5. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį ir reikalavimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų visetą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, ieškinį tenkinti, priimti preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-7945 „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“, nusprendė V. K. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą patenkinti ir išmokėti 3 800 Eur dydžio kompensaciją. 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje dėl sprendimo įvykdymo nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 29633 vykdant sprendimą Nr. 7R-7945 „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“, nukentėjusiajam V. K. išmokėta 3 800 Eur kompensacija.

7. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-497/2017, A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 181 straipsnio 1 dalį.

8. A. N. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 1 d. apie 12.20 val. prie gėrimų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimą turtą, tyčia sudavė vieną smūgį V. K. per kojas, dėl ko jis nugriuvo ant šaligatvio, atsitrenkdamas visu kūnu į betonines plyteles, tuo padarant jam muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje (virš kairio antakio) su aplinkine poodine kraujosruva, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje skiltyje, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kontuziniais židiniais kairėje kaktinėje skiltyje, muštinę žaizdą nosies nugarėlės srityje su nosies kaulų lūžiu, kairio šlaunikaulio kaklo lūžį, po ko dėl patirtų sužalojimų likusių padarinių, t. y. negyjant kairio šlaunikaulio lūžiui, teko atlikti kairio klubo sąnario operaciją endoprotezu, nukentėjusysis prarado 55 procentus bendro darbingumo, t. y. V. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

9. Tuo pačiu nuosprendžiu teismas, be kita ko, priteisė nukentėjusiajam V. K. iš A. N. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Atsakovui neatlyginus žalos, Teisingumo ministerijoje, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-29 nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.5. punktu atstovauja valstybei, buvo gautas V. K. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Teisingumo ministerija, nustatė, kad yra visos Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje numatytos smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo sąlygos, bei tai, kad priteistos neturtinės žalos suma viršija Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą dydį (100 MGL, t. y. 3 800 Eur). Dėl šių aplinkybių, Teisingumo ministerija 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-7945 nukentėjusiajam V. K. 2018 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 29633 išmokėjo maksimalią 3 800 Eur sumą.

11. Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, pagal šį įstatymą kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis nustatytas, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios sumokėtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Ta pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

12. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kompensavo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, dėl kurio padarymo kilusiai žalai kompensuoti nukentėjusiajam V. K. buvo išmokėta ieškinio sumos dydžio kompensacija. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog valstybė įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3 800 Eur žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

13. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 43 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 262, 424–428 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, j. a. k. 188604955, iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 800 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 43 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti preliminarų sprendimą arba jį priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, pagrįstus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jei atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.

Jeigu per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.