Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3679-435/2020, kuria atsisakyti priimti atsakovo V. J. atskirąjį skundą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

8. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Apeliantas teigia, kad teismas jo pateiktą atskirąjį skundą atsisakė priimti nepagrįstai, tuo iš esmės pažeisdamas jo teises, protingumo, teisingumo principus.

10. Pažymėtina, jog viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau šis teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas skundas atitinka įstatymo reikalavimus (CPK 306 str., 338 str.). Imperatyvūs reikalavimai skundo formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems atskirojo skundo trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti skundo dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties bei 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakovo teismui pateikto atskirojo skundo (DOK-95505) turinį, skundžiamos nutarties argumentus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo atskirasis skundas iš esmės yra įžeidžiančio pobūdžio, paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, deklaratyviais atsakovo teiginiais, nenurodant jokių esminių skundžiamos nutarties nepagrįstumą pagrindžiančių argumentų.

12. Tokio pobūdžio turinys rodo netinkamą atsakovo požiūrį į Lietuvos valstybę ir jos institucijas (teismus) ir jame dirbančius teisėjus, todėl tokio procesinio dokumento priėmimas ir nagrinėjimas teisme prieštarautų viešajai tvarkai ir gerajai moralei, kadangi preziumuotų prielaidą, jog asmens žeminimas gali būti teisėtas ir pagrįstas.

13. Pastebėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.) apeliantas sistemingai skundžia įvairių institucijų pareigūnų, darbuotojų veiksmus, nors, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jam tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse daug kartų buvo išaiškinti procesinių dokumentų turiniui keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, jos nesilaikymo pasekmes. Taigi, atskirojo skundo turiniui keliami reikalavimai pareiškėjui neabejotinai yra žinomi, tačiau, kaip nustatyta ir nagrinėjamu atveju, atsakovas jų sąmoningai nesilaiko.

14. Civilinio proceso kodekso normose įtvirtintos šalių teisės ir pareigos, kuriose nurodyta, kad suinteresuotas asmuo savo teisėmis, įskaitant ir teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.). Tokie teismo veiksmai, atsisakius priimti pateiktą procesinį dokumentą, kaip nenagrinėtiną teisme, nevertintini kaip asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar suvaržymas, priešingai, jais siekiama užkirsti kelią akivaizdžiam ir sąmoningam piktnaudžiavimui teise (CK 1.137 str. 3 d., CPK 95 str.).

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovo atskirąjį skundą 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, teisingai išsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.