Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-29 · Byla Nr. PK-76-880/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-29
Bylos Nr.
PK-76-880/2012
Teisminio proceso Nr.
1-44-3-00002-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
G. L.
Kaltinamasis
D. J.
Advokatai
Juozas Kunca
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-76-880/2012(Teisminio proceso Nr. 1-44-3-00002-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8, 2.; 2.9.10. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 29 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas L. Z.,sekretoriaujant Bronei Matiukienei,

dalyvaujant privačia, kaltintojui ir nukentėjusiajam G. L., jo atstovui advokatui Juozui Kuncai

kaltinamajam D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) , teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. mušdamas žmogui nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent:

D. J. 2012 m. kovo 12 d. apie 7.30 val., K. J. pievagrybių ūkio teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini)., asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju G. L. metu, tyčia kartą ranka sudavė jam į veidą, dėl ko buvo padaryta muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva kairio skruosto srityje. Šiais savo veiksmais D. J. nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusysis gyvena šalia D. J. priklausančio miško ir yra vogęs jo medžius, dėl kurių vagystės yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2012 m. kovo 11 d. D. J. dėdė vežė nupjautas malkas keliu pro G. L. namus, o G. L. visa tai filmavo. Dėl tokių jo veiksmų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurį išsiaiškinti D. J. 2012 m. kovo 12 d. apie 7.30 val., atvyko į K. J. pievagrybių ūkį, kuriame dirba G. L.. Tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo dar didesnis konfliktas, kurio metu G. L. pastūmus D. J., D. juras sudavė vieną smūgį ranka į veido sritį. Tuo metu atėjo apsaugos darbuotojas ir jie išsiskyrė.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad tarp jo ir D. J. buvo kilęs konfliktas dėl kelio sugadinimo, nes D. J. atlydžio metu važiavo su sunkiasvoriu automobiliu ir visiškai sugadino kelią vedantį į nukentėjusiojo namus. D. J. 2012 m. kovo 12 d. apie 7.30 val., atvyko į K. J. pievagrybių ūkio teritoriją ir pakvietė nukentėjusįjį. Jam tik priėjus jis sudavė smūgį į veidą. Sužalojimai buvo įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Liudytojas V. K. nurodė, kad dirba K. J. pievagrybių ūkyje. Jis būdamas pastate per langą pamatė, kaip D. J. G. L. sudavė smūgį į veidą ir išbėgęs juos išskyrė, vyrai dėl kažko ginčijosi, keikėsi. Nukentėjusiajam iš skruosto smarkiai bėgo kraujas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 592/12 (01) konstatuota, kad G. L. padaryta muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva kairio skruosto srityje, galimai 2012 m. kovo 12 d., o sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 2-3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas D. J. kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo V. K. parodymais bei specialisto išvada. D. J. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis tyčia suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę D. J., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas yra baigtas; kaltės formą – tiesioginę tyčią; nusikaltimo motyvus ir tikslą – nusikaltimą padarė asmeninio konflikto metu; kaltininko asmenybę, kad iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, į tai, kad jis dirba, baustas administracine tvarka, teistas, tačiau teistumas išnykęs. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos keturios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. J. skirtinas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant D. J. per laisvės apribojimo laiką atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

Byloje nukentėjusysis teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos ir 608,30 Lt turtinės žalos. Jis nurodo, kad dėl patirto smurto jis patyrė nepatogumus, skausmą, pažeminimą, gėda buvo pasirodyti darbe ir visuomenėje ir šiuos neigiamus išgyvenimus vertina 5000 Lt.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensacijos dydžio vadovaujamasi LR CK 6.250 str. 2 d., ir atsižvelgiama į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinis ieškovas ieškinyje nurodė, jog jis dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, buvo pažemintas kitų akyse, jautė diskomfortą dėl sužalojimo žymių veide. Šios aplinkybės įrodytos teisiamojo posėdžio metu. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio įvertinama tai, kad veika padaryta tyčia, nusikaltimas nesukėlė sunkesnių pasekmių, buvo suduotas tik vienas smūgis, kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad dėl konflikto kilimo iš dalies kaltas ir pats nukentėjusysis, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką analogiškose bylose ir darytina išvada, kad šioje byloje prašomas priteisti neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas iki 1000 Lt.

Civilinis ieškovas nurodo, kad turtinę žalą sudaro 208,30 Lt išlaidos kurui, susijusios su gydymusi, važiavimu pas ekspertus ir ekspertizės išlaidos bei 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pažymėtina, jog turtinė žala tai žala, kurią nukentėjusysis tiesiogiai patyrė dėl nusikaltimo padarymo, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti laikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Taigi, civilinis ieškovas prašo priteisti 208,30 Lt turtinės žalos dydį. Jis pateikė šį dydį pagrindžiančius įrodymus, o kaltinamasis su šia ieškinio dalimi sutinka, todėl iš D. J. G. L. priteisiama 208,3 Lt turtinės žalos.

Pripažinus kaltu D. J. ir iš dalies patenkinus G. L. civilinį ieškinį, iš D. J. priteistinos G. L. turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 400 Lt. Šios išlaidos nelaikytinos per didelėmis, nes buvo surašytas skundas, civilinis ieškinys bei atstovaujama teismo posėdžiuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 48 str., BPK 254 str. 5 d., 297, 298 str., 303 str. 4 d.,

nusprendė:

D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

Priteisti G. L. iš D. J. 1000 Lt neturtinės žalos, 208,3 Lt turtinės žalos ir 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas L. Z.